3a0273cb-7a56-4f03-87f5-6021a7244a24 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1139-459/2019 Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00336-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančio asmens A. B. ieÅ¡kinį atsakovams S. Å ., A. G. dėl 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Ž. Å ., E. G., antstolė E. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 15 d. skystojo mėšlo rezervuaro pirkimo–pardavimo sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, įpareigoti A.

G. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui neteisėtai valdomÄ srutų rezervuarÄ ir maiÅ¡ytuvÄ rezervuarui, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesant galimybių daiktÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra – solidariai iÅ¡ A. G. ir S. Å . priteisti 24 120 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovo naudai. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „K. A. L.“ įsigijo srutų rezervuarÄ ir maiÅ¡ytuvÄ rezervuarui. 2013 m. balandžio 10 d. antstolė E. M. surašė varžytynių aktÄ , pagal kurį Ž.

Å . įsigijo skolininkui A. B. priklausantį pastatÄ â€“ fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir V. B. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad antstolė E. M. Ž. Å . perdavė tik nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ ir žemės sklypÄ ir kilnojamieji daiktai parduoti nebuvo. 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Ž. Å . perleido nuosavybės teises į fermÄ ir žemės sklypÄ atsakovams. Bankroto administratoriui pradėjus vykdyti bankrutuojančio asmens mokumo atkÅ«rimo plane numatytÄ priemonę – kilnojamojo turto pardavimo procedÅ«rÄ , paaiÅ¡kėjo, kad srutų rezervuarÄ ir maiÅ¡ytuvÄ rezervuarui, sumontuotus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaip savo nuosavybę valdo atsakovai, kurie 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė bankroto administratoriui atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , kartu pateikė 2016 m. sausio 15 d. skystojo mėšlo rezervuaro pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ S. Å . pardavė minėtÄ Ä¯renginį A.

G. už 24 120 EUR. Teigia, kad sutarties sudarymo momentu ieÅ¡kovas buvo teisėtas ginčo daikto savininkas, todėl S. Å . neturėjo teisės parduoti ginčo daiktÄ atsakovui A. G.. Fermos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. sausio 15 d., nekilnojamojo turto pardavimo sutarties Å¡alys buvo Ž. Å . bei E. G., tÄ pačiÄ dienÄ sudaryta ir ginčo sutartis, tačiau jau tarp S. Å . ir A. G.. Tai reiÅ¡kia, jog ginčo daiktas buvo parduotas kaip savarankiÅ¡kas kilnojamasis daiktas, pardavėja S. Å . nepatvirtino savo nuosavybės teisių į parduodamÄ ginčo daiktÄ , pirkėjas A.

G., pasirašydamas ginčo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, nepareikalavo pardavėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas.

2. Atsiliepime atsakovė S. Å . ir trečiasis asmuo Ž. Å . su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė S. Å . pardavė jai ir jos sutuoktiniui priklausantį skystojo mėšlo kaupimo rezervuarÄ , kurį ji įsigijo 2013 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ H. R. R. (H. R. R.) ir pastatė sutuoktinio Ž. Å . varžytynėse įsigytame žemės sklype. IeÅ¡kovo pastatytas rezervuaras, kurį Ž. Å . nusipirko varžytynėse kartu su žemės sklypu ir ferma, buvo susidėvėjęs, neveikiantis, todėl demontuotas.

Atsakovė S. Å . su sutuoktiniu Ž. Å . turėjo teisę pakeisti senÄ susidėvėjusį rezervuarÄ , nes iÅ¡ varžytynių buvo įsigyta ne tik ferma ir žemės sklypas, bet ir žemės sklype esantis rezervuaras. Tai patvirtina 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas ir turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos kartu su ieÅ¡kiniu pateikė ieÅ¡kovas. Nurodo, kad jeigu varžytynėse bÅ«tų parduota tik ferma ir žemės sklypas, tai pirminė parduodamo turto kaina pagal turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktÄ turėjo bÅ«ti ne didesnė kaip 37 650,60 EUR.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas po varžytynių nevertino, kad jis turi nuosavybės teisę į rezervuarÄ , tai patvirtina jo elgesys, kad jis nuo 2013 metų daikto grÄ Å¾inti neprašė, antstolio veiksmų neskundė. Teigia, kad ginčo daiktas – rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys ir antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, todėl Ž. Å . ir S. Å ., įsigiję žemės sklypÄ varžytynėse, įgijo teisę disponuoti visais žemės sklype esančiais daiktais, tarp jų ir neįregistruotu statiniu.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2012 m. vasario 23 d. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įvertintas 1,56 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, jame esanti ferma ir kitas turtas, nurodytas ir metalinis rezervuaras su pastaba, kad rezervuaro baigtumas, techniniai parametrai ir „pajungimo tinklai su ferma“ nežinomi. Šiame akte nefiksuota, kam nuosavybės teise minėta įranga priklauso ir kam ji perduota saugoti.

Žemės sklypÄ ir fermÄ jis nupirko ne iÅ¡ ieÅ¡kovo, o iÅ¡ buvusio savininko Ž. Å ., kartu iÅ¡ S. Å . 2016 m. sausio 15 d. nupirko skystojo mėšlo rezervuarÄ su įranga, nekilo abejonių, kad Å¡i įranga priklauso pardavėjai. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti senatį, nes savininkas reikalavimÄ dėl turto susigrÄ Å¾inimo gali pareikÅ¡ti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo praradimo.

4. Trečiasis asmuo antstolė E. M. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2009 m. spalio 10 d. iÅ¡ieÅ¡kotoja akcinė bendrovė DnB NORD bankas pateikė vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ dėl 68 040,02 EUR skolos, 16,40 procento dydžio palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkų V. B., K. B. ir A. B. įkeisto nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant šį įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių.

Kadangi vykdomajame dokumente buvo nurodyta parduoti tik įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , apžiÅ«rint įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo griežtai laikomasi vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo – parduoti iÅ¡ varžytynių tik nekilnojamÄ jį turtÄ . Taip pat atsižvelgus į tai, kad įkeistas pastatas – ferma yra pastatytas ant įkeisto žemės sklypo ir parduodant abu objektus kartu, kaip nedalomÄ visumÄ , toks turtas bÅ«tų patrauklesnis potencialiam pirkėjui ir užtikrintų didžiausiÄ realizuojamo iÅ¡ varžytynių įkeisto turto kainÄ , kas labiausiai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininkų abipusių turtinių interesų pusiausvyrÄ , buvo nutarta įkeistÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkainoti ir įvertinti kaip vienÄ objektÄ 81 093,61 EUR ir realizuoti iÅ¡ varžytynių kaip vienÄ bendrÄ objektÄ . 2012 m. vasario 23 d. buvo gautas iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymas tęsti įkeisto turto pardavimo iÅ¡ varžytynių veiksmus, nustatant įkeisto turto vertę 81 093,61 EUR, taikant pradinę pardavimo varžytynėse kainÄ 64 874,88 EUR. 2012 m. gegužės 3 d. buvo parengtas patikslintas turto areÅ¡to aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeistas nekilnojamasis turtas buvo perkainotas ir įvertintas kaip vienas objektas, patvarkymu dėl įkeisto turto realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) paminėtÄ turtÄ buvo nuspręsta iÅ¡varžyti kaip vienÄ objektÄ . 2018 m. balandžio 23 d. bankroto administratoriui buvo iÅ¡siųsta 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto kopija ir praneÅ¡ta, jog Å¡itų varžytynių laimėtojas įsigijo tik turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akte nurodytÄ turtÄ .

Joks srutų rezervuaras ir srutų maiÅ¡ytuvas, jei tokie ir buvo, vykdomojoje byloje nuo pat vykdymo veiksmų pradžios nebuvo areÅ¡tuoti. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Plungės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – srutų rezervuaro, 1182 kub. m talpos, ir elektrinio srutų maiÅ¡ytuvo (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ .

Pagrindiniai sprendimo motyvai: 5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodė, kad 2012 m. kovo 22 d. antstolės kontoroje buvo gautas 2012 m. vasario 23 d. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas, kur nurodyta, kad turto vertinimo skyriaus ekspertas apžiūrėto žemės sklypo rinkos vertę nurodė 2896,20 EUR (10 000 Lt), fermos – 34 754,40 EUR (120 000 Lt), minėtame akte taip pat nurodyta, kad pastatytas metalinis skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras, kurį įrengus jo kaina siektų apie 43 443 EUR (150 000 Lt).

Minėtu aktu vadovavosi antstolės padėjėjas, surašęs 2012 m. gegužės 3 d. patikslintÄ turto areÅ¡to aktÄ bei patvarkymÄ dėl įkeisto turto realizavimo. Pažymėtina, kad Ž. Å . iÅ¡ antstolio padėjėjo buvo gavęs aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir bÅ«tent dėl to jam nekilo klausimų dėl padidėjusios parduodamo iÅ¡ varžytynių turto kainos, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad buvo parduotas ir rezervuaras. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neginčijo. 5.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl rezervuaro teisinio statuso nurodė, kad mėšlo kaupimo rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys ir nagrinėjamu atveju šį daiktÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas, nes pardavimo iÅ¡ varžytynių akte nėra numatyta iÅ¡imtis, kad parduodamas tik pagrindinis daiktas – ferma, tai reiÅ¡kia, kad jos funkcionavimui skirtas antraeilis daiktas – skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras parduodamas kartu su ferma, ir paneigia ieÅ¡kovo teiginį, kad jis liko Å¡io inžinerinio statinio savininku.

Pažymėjo, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybių identifikuoti, ar Å¡iuo metu sklype stovintis rezervuaras yra tas pats, kurį atsakovai įgijo nusipirkdami žemės sklypÄ . 5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kinio senaties nurodė, kad savininkas reikalavimÄ iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ įgijėjo gali pareikÅ¡ti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Antstolė E. M. varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) surašė 2013 m. balandžio 10 d., pirmÄ pretenzijÄ atsakovams bankroto administratorius pateikė 2018 metų liepos mėnesį, nors bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2014 m. rugsėjo 26 d., pats ieÅ¡kovas jokių pretenzijų ar reikalavimų anksčiau nėra reiÅ¡kęs, todėl termino pabaiga suėjo 2016 m. balandžio 10 d.

Bankroto administratorius mano, kad yra pagrindas svarstyti senaties termino atnaujinimo klausimÄ , nes ieÅ¡kovas nebuvo atidus ir rÅ«pestingas, negynė savo pažeistų nuosavybės teisių. Teismo vertinimu, jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės, arba nemano, kad Å¡i yra pažeista.

Taigi su bankroto administratoriaus teiginiais, kuriais jis grindžia praÅ¡ymÄ atnaujinti senatį, negalima sutikti. Tai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla ir jis turi kreditorių, negali turėti jokios įtakos ieÅ¡kinio senaties instituto aiÅ¡kinimui ir ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo ar neatidumo vertinimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) bankrutuojantis asmuo A. B. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 6.1. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Teigia, kad teismas netinkamai vertino antstolės E. M. parodymus, nes jos parodymus, kad rezervuaras nebuvo parduotas, patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga, tai yra patvirtina, kad buvo parduotas tik žemės sklypas ir ferma. Nurodo, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo pateiktame 2012 m. vasario 3 d. turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akte pateiktos aplinkybės nesudarė pagrindo antstolei patikslinti turto kainÄ , kadangi akte nurodyta tik įrengto rezervuaro kaina.

Pažymi, kad kaina buvo patikslinta dėl tuo metu vyravusių nekilnojamojo turto kainos pokyčių. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad ginčo turtas nebuvo įkeistas, todėl antstolė galėjo parduoti tik įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo hipotekos kreditoriaus DNB banko naudai. 6.2. Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu apeliantas nurodo, kad, kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai.

Apelianto teigimu, ginčo rezervuaras įkeistas nebuvo, todėl dėl jo pardavimo turėjo bÅ«ti užvesta kita vykdomoji byla ir nustatyta jo vertė. Teigia, kad dėl atsakovų veiksmų specialistas negalėjo tinkamai identifikuoti rezervuaro, kas įrodo, kad atsakovo A. G. elgesys yra nesÄ Å¾iningas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju antraeilio daikto vertė yra didesnė už pagrindinio – fermos ir žemės sklypo, todėl, apelianto teigimu, jis patyrė žalÄ ir teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. 6.3.

Apeliantas dėl senaties termino nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Nagrinėjamu atveju klausimÄ dėl rezervuaro iÅ¡kėlė kreditorius, kuris yra kreditorius ieÅ¡kovo bankroto byloje, todėl akivaizdu, kad, ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visiems ieÅ¡kovo kreditoriams tapo žinomas bankrutuojančio asmens turto sÄ raÅ¡as ir tik tada buvo pareikÅ¡tos pretenzijos. Nurodo, kad į mokumo planÄ rezervuaras buvo įtrauktas 2016 m. rugpjūčio 26 d., todėl kreditorių teisė ginti savo interesus atsirado 2018 m. rugpjūčio 26 d.

Ieškinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d., tai yra nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino.

7. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 7.1. Atsakovas dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ne tik proceso dalyvių parodymus, bet ir kitus bylos dokumentus, nuosekliai dėl jų pasisakė ir pagrįstai sprendė, kad į parduodamo turto kainÄ buvo įskaičiuota ir rezervuaro kaina. Teigia, kad pradinė turto kaina nuo 37 650,60 EUR padidėjo iki 81 093,61 EUR bÅ«tent atsižvelgus į turto apžiÅ«rėjimo ir vertinimo aktÄ , kur buvo nurodyta ir rezervuaro 43 443 EUR vertė.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis antstolės padėjėjas patikslinto turto vertę. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nei antstolė, nei ieÅ¡kovas nepateikė racionalaus paaiÅ¡kinimo dėl turto vertės padidėjimo. 7.2. Atsakovas dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu nurodo, kad atsakovui turi bÅ«ti taikomas sÄ Å¾iningo įgijėjo institutas, nes turto valdytojo nesÄ Å¾iningumas nėra preziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad A.

G. yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas. 7.3. Atsakovas dėl ieÅ¡kinio senaties termino nurodo, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti. Teigia, kad žemės sklypas, ferma ir rezervuaras buvo nupirkti 2013 m. balandžio 10 d., o bankroto byla iÅ¡kelta 2014 m. rugsėjo mėn., tai yra po pusantrų metų, ir tuo metu ginčo rezervuaro bankrutuojančio asmens turto sÄ raÅ¡e nebuvo. Teigia, kad bankroto administratorius pirmÄ jÄ pretenzijÄ pateikė tik 2018 m. liepos mėn., nors bankroto byla iÅ¡kelta 2014 m. rusėjo mėn., be to, ieÅ¡kovas pripažino, kad anksčiau pretenzijų atsakovams nėra pareiÅ¡kęs nei žodžiu, nei raÅ¡tu.

8. Atsakovė S. Å . ir trečiasis asmuo Ž. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 8.1. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad įkeitus žemės sklypÄ ir fermÄ nebuvo įkeistas rezervuaras, nes įkeitus pagrindinį daiktÄ yra laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei bÅ«simi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju aktualu vadovautis taisykle, kad, įkeitus pagrindinį daiktÄ , laikoma, kad yra įkeičiami ir savininko valia prijungti priklausiniai. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad turtas buvo parduotas ir įvertintas, įvertinus ir rezervuarÄ , o ta aplinkybė, kad antstolė atskirai rezervuaro nepardavinėjo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovas, tiek antstolė manė, kad ginčo rezervuaras yra fermos priklausinys. 8.2. Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu nurodo, kad pagrindinis daiktas buvo perleistas 2013 m. balandžio 10 d. ir jokių ginčų dėl antraeilio daikto likimo ieÅ¡kovas nekėlė, o CK 4.14 straipsnio 2 dalis reglamentuoja situacijÄ , kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybės metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, todėl Å¡i nuostata netaikytina.

Teigia, kad ta aplinkybė, jog rezervuaras nebuvo nurodytas varžytynių akte, nepatvirtina, jog buvo parduodamas tik pagrindinis daiktas be priklausinio. PrieÅ¡ingai, varžytynių akte nėra jokios iÅ¡lygos dėl fermos priklausinio nepardavimo. 8.3. Dėl senaties termino nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog apeliantas turi kreditorių, neleidžia kitaip skaičiuoti senaties termino, negu numato įstatymas. Rezervuaras ir maiÅ¡ytuvas į mokumo atkÅ«rimo planÄ buvo įtraukti tik 2016 metais, tačiau tai nepatvirtina, kad apeliantui Å¡ie nekilnojamieji daiktai faktiÅ¡kai priklauso.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl rezervuaro pardavimo aplinkybių faktinio vertinimo 11. Apeliantas nurodo, kad teismas spręsdamas klausimÄ dėl faktinio rezervuaro pardavimo aplinkybių netinkamai įvertinto raÅ¡ytinius įrodymus ir trečiojo asmens antstolės E. M. parodymus kaip bendro pobÅ«džio teiginius. Nurodo, kad trečiojo asmens antstolės E. M. parodymus patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Pažymi, kad kaina buvo patikslinta dėl vyravusių nekilnojamojo turto kainų pokyčių, kaip nurodė antstolė, bet ne dėl rezervuaro pardavimo.

Atsakovai ir trečiasis asmuo Ž. Å . iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino tinkamai, kadangi įvertinus rezervuarÄ kaina pakilo dvigubai, o antstolė tokiais veiksmais laikė, kad ginčo rezervuaras yra parduodamo turto priklausinys.

12. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytas aplinkybes (nutarties 11 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas atlikdamas įrodymų tyrimÄ tinkamai juos įvertino, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo turtas – rezervuaras buvo parduotas su žemės sklypu ir ferma kaip fermos priklausinys.

13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

14. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. G. ir E. G. nupirko iÅ¡ Ž. Å . ir S. Å . fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 15 d. tarp S. Å . ir A. G. sudaryta skystojo mėšlo rezervuaro pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. G. už 24 120 EUR nupirko skystojo mėšlo rezervuarÄ . Apeliantas teigia, kad minėta sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes sutarties vykdymo metu apeliantas buvo teisėtas rezervuaro ir maiÅ¡ytuvo savininkas, nes rezervuarÄ nusipirko 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „K. A. L.“ ir minėtas daiktas nebuvo parduotas varžytynėse. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama.

15. Pirma, Å¡alys neginčija aplinkybių, kad turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) Turto vertinimo skyriaus ekspertas apžiÅ«rėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯vertino (nustatė rinkos vertę) 2896,20 EUR (10 000 Lt), fermÄ â€“ 34 754,40 EUR (120 000 Lt), sklype esantį rezervuarÄ ir jo įrangÄ , atlikus jo įrengimo darbus, apie 43 443 EUR (150 000 Lt) sumai. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes iÅ¡ieÅ¡kotojas prašė nustatyti bendrÄ 81 093,61 EUR (280 000 Lt) turto vertę, kÄ ir padarė, vadovaudamasis nurodytu turto įvertinimo aktu, antstolės padėjėjas E. G., surašęs 2012 m. gegužės 3 d. patikslintÄ turto areÅ¡to aktÄ bei patvarkymÄ dėl įkeisto turto realizavimo už nurodytÄ sumÄ .

Apeliantas nurodo, kad Å¡iuo aspektu nebuvo tinkamai įvertinti liudytojos antstolės E. M. parodymai, kad ginčo rezervuaras nebuvo parduotas, tačiau su apelianto argumentais, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, nors antstolė ir nurodė, kad rezervuaras nebuvo vertinamas, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad bÅ«tent rezervuaro įvertinimas turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) lėmė turto vertės perskaičiavimÄ nustatant dvigubai didesnę kainÄ , kas ir buvo padaryta 2012 m. gegužės 3 d. patikslinto turto areÅ¡to aktu bei patvarkymu dėl įkeisto turto realizavimo.

Antra – antstolė nurodė, kad tokį turto vertės padidėjimÄ lėmė rinkos pokyčiai, Å¡iuo aspektu sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie paaiÅ¡kinimai yra bendro pobÅ«džio teiginiai, kadangi nepateikta objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galimÄ spręsti, kad turto vertė dėl rinkos pokyčių pakilo dvigubai (CPK 178 straipsnis). Trečia – antstolė nurodo, kad turtas buvo parduotas kaip vienas bendras objektas įvertinus individualiÄ sias savybes.

Å iuo aspektu svarbu tai, kad nėra ginčo dėl fakto, kad srutų rezervuaras fermoje stovėjo ir jis skirtas tarnauti fermai, nes raÅ¡ytinė bylos medžiaga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnio 1 dalis) patvirtina, kad jau tuo metu ferma funkcionavo, nes turto įvertinimo metu buvo laikomi gyvuliai (I e. tomas, 11 e. b. l.), todėl darytina iÅ¡vada, kad antstolė ir pardavė visÄ turtÄ , taip pat ir srutų rezervuarÄ kaip fermos vientisÄ , jos funkcionavimui skirtÄ objektÄ nurodžiusi, kad įvertino parduodamo turto individualiÄ sias savybes, kurios lėmė turto vertės padidėjimÄ .

16. Antra, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad rezervuaras nebuvo vykdomosios bylos objektas, todėl vykdomojoje byloje negalėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo pardavimo, o, be to, jį pardavus, gautos lėšos turėjo bÅ«ti paskirstytos visiems kreditoriams. Su apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia, kaip nurodyta 14 punkte, nagrinėjamu atveju srutų rezervuaras buvo skirtas aptarnauti parduodamai ir funkcionuojančiai fermai ir akivaizdu, kad rezervuaras buvo fermos priklausinys, dėl ko fermos vertė parduodant jÄ iÅ¡ varžytynių buvo padidinta dvigubai, įvertinus turto individualiÄ sias savybes.

Teismas pažymi, kad, pagal antstolės paaiÅ¡kinimus, didesnės vertės skolininkas neginčijo (I e. tomas, 161 e. b. l.). Antra, nors apeliantas nurodo, kad lėšos turėjo bÅ«ti paskirstytos visiems kreditoriams, tačiau Å¡iuo aspektu nėra jokio pagrindo vertinti, kad fermos pirkėjai buvo nesÄ Å¾iningi CK 4.96 straipsnio prasme ar kad sutartis buvo sudaryta neteisėtai, nes akivaizdu, jog gautų lėšų paskirstymo prerogatyva negalėjo atitekti trečiajam asmeniui Ž. Å . ir (ar) atsakovei S. Å ., o lėšas turėjo paskirstyti jas gavęs asmuo – antstolis.

17. Trečia, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad turto vertė padidėjo dėl tuo metu vyravusių nekilnojamojo turto kainos pokyčių, pasiÅ«los ir paklausos santykio, tačiau su Å¡iuo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, sutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, byloje nėra, kaip ir nėra duomenų, kokios kitos aplinkybės nei ginčo rezervuaro vertės nustatymas turto vertę padidino dvigubai (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma labiau tikėtina iÅ¡vada, kad turto vertė labai padidėjo, įvertinus skystojo mėšlo rezervuaro kainÄ ir antstolei parduodant turtÄ kaip vientisÄ objektÄ .

18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta (nutarties 13–17 punktai), daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus (nutarties 12 punktas), kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo turtas – srutų rezervuaras buvo parduotas su žemės sklypu ir ferma. Dėl rezervuaro pripažinimo antraeiliu daiktu 19. Apeliantas nurodo, kad, kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju antraeilio daikto vertė yra didesnė už pagrindinio – fermos ir žemės sklypo, todėl, apelianto teigimu, jis patyrė žalÄ ir teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atsakovai ir trečiasis asmuo Ž. Å . nurodo, kad pagrindinis daiktas buvo perleistas 2013 m. balandžio 10 d. ir jokių ginčų dėl antraeilio daikto likimo apeliantas nekėlė, o CK 4.14 straipsnio 2 dalis reglamentuoja situacijÄ , kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybės metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, todėl Å¡i nuostata netaikytina.

20. Atsižvelgiant į Å¡alių nurodytas aplinkybes (nutarties 19 punktas), darytina iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas dėl skystojo mėšlo rezervuaro kvalifikavimo kaip priklausinio ir priklausinių teisinio likimo perleidžiant pagrindinį daiktÄ .

21. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bÅ«ti savarankiÅ¡kais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį arba bÅ«tų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis).

Priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iÅ¡ tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų CK 4.19 straipsnio 1 dalyje (CK 4.19 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad visiems antraeiliams daiktams bÅ«dingas vienas ypatumas, susijęs su tokių daiktų teisiniu likimu, – antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sÄ sajos su pagrindiniu daiktu pasireiÅ¡kia per bendrÄ Å«kinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019). Daiktams, be kitų klasifikacijų, bÅ«dingas skirstymas į pagrindinius daiktus ir į antraeilius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi; konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006).

23. AiÅ¡kindamas CK 4.14 straipsnio normÄ , pagal kuriÄ antraeilį daiktÄ (priklausinį) iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra prieÅ¡ingos iÅ¡lygos), neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusÄ ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryÅ¡ys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimÄ nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu Å¡alys sutartyje nepadaro kitokių iÅ¡lygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009) 24.

Pirma, byloje nustatytos ir neginčijamos faktinės aplinkybės, kad ginčo rezervuaras turto vertinimo ir pardavimo iÅ¡ varžytynių metu stovėjo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir minėtas žemės sklypas kartu su sklype stovinčia ferma buvo parduoti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į materialinės teisės normas (nutarties 21 punktas), kasacinio teismo suformuotus kriterijus (nutarties 22 ir 23 punktas), įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kad ginčo rezervuaro pardavimo metu rezervuaras buvo pastatytas ir fermoje buvo laikomi gyvuliai (I e. tomas, 11 e. b. l.), sprendžia, kad ginčo rezervuaras yra fermos priklausinys funkcijų prasme – skirtas srutoms kaupti, rezervuaro ryÅ¡is su ferma pasireiÅ¡kia per bendrÄ Å«kinę paskirtį – kaupti fermoje esančias srutas, ir jis yra skirtas nuolat naudoti, kad ferma atitiktų savo funkcinę paskirtį (CK 4.15 straipsnis, CK 4.19 straipsnio 1 dalis).

Å iuo aspektu sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, ir yra jos priklausinys (CK 4.13 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis), dėl to turto pirkėjai fermÄ Ä¯sigijo už didesnę kainÄ nei žemės sklypo ir fermos vertė.

25. Antra, apeliantas nurodo, kad rezervuaras nebuvo įkeistas, kas nesudarė pagrindo parduoti ginčo rezervuarÄ , ir nurodo, kad dėl rezervuaro pardavimo turėjo bÅ«ti užvesta atskira vykdomoji byla kitu teisiniu pagrindu ir nustatyta jo vertė, tačiau tai nebuvo padaryta. Å iuo aspektu sutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pardavimo iÅ¡ varžytynių akte nesant numatytos iÅ¡imties, jog parduodamas tik pagrindinis daiktas – ferma, tai reiÅ¡kia, kad jos funkcionavimui skirtas antraeilis daiktas – skystojo mėšlo kaupimo rezervuaras parduodamas kartu su ferma (CK 4.14 straipsnio 1 dalis), ir paneigia apelianto teiginį, kad jis liko Å¡io statinio savininku.

Pabrėžiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra prieÅ¡ingos iÅ¡lygos), neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009), taigi tos aplinkybės, kad ginčo rezervuaras nebuvo įregistruotas ir (ar) įkeistas, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis nėra antraeilis daiktas, prieÅ¡ingai, apelianto pateikti duomenys patvirtina, kad jis nupirko rezervuarÄ ir pastatė fermoje, rezervuaras veikė pagal funkcinę paskirtį, todėl rezervuaras, įvertinus materialinės teisės normas, kasacinio teismo praktikÄ , laikomas antraeiliu daiktu (nutarties 21–23 punktai).

26. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta (nutarties 21–25 punktai), daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas (nutarties 20 punktas), kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys. Dėl senaties termino 27. Apeliantas dėl senaties termino nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju klausimÄ dėl rezervuaro iÅ¡kėlė kreditorius, kuris yra kreditorius ieÅ¡kovo bankroto byloje, todėl akivaizdu, kad, ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visiems ieÅ¡kovo kreditoriams tapo žinomas bankrutuojančio asmens turto sÄ raÅ¡as ir tik tada buvo pareikÅ¡tos pretenzijos. Nurodo, kad į mokumo planÄ rezervuaras buvo įtrauktas 2016 m. rugpjūčio 26 d., todėl kreditorių teisė ginti savo interesus atsirado 2018 m. rugpjūčio 26 d. IeÅ¡kinys teisme pateiktas 2018 m. rugsėjo 11 d., tai yra nepraleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

Atsakovai ir trečiasis asmuo Ž. Å . nurodo, kad bankroto administratorius pirmÄ jÄ pretenzijÄ pateikė tik 2018 m. liepos mėn., nors bankroto byla iÅ¡kelta 2014 m. rusėjo mėn., be to, ieÅ¡kovas apeliantas anksčiau pretenzijų atsakovams nėra pareiÅ¡kęs nei žodžiu, nei raÅ¡tu.

28. Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

29. Taigi, jei kita ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar Å¡is terminas (ne)praleistas, ir, jei praleistas, nustatyti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Nagrinėjant ieÅ¡kinio senaties klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties klausimÄ sprendė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir suformuluotų kriterijų.

31. Pirma, nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o įpareigoti A. G. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui neteisėtai valdomÄ srutų rezervuarÄ ir maiÅ¡ytuvÄ rezervuarui arba nesant galimybių daiktÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra – solidariai iÅ¡ A. G. ir S. Å . priteisti 24 120 EUR kompensacijÄ ieÅ¡kovo naudai. Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad taikytinas trejų metų senaties terminas, nes savininkas reikalavimÄ iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ įgijėjo gali pareikÅ¡ti per trejus metu nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Kadangi antstolė E. M. varžytynių aktÄ Nr. Bc-13682 surašė 2013 m. balandžio 10 d., turtas buvo parduotas suraÅ¡ius varžytynių aktÄ , todėl senatis skaičiuotina nuo 2013 m. balandžio 10 d., kai varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Ž. Å . varžytynėse buvo parduotas turtas, todėl termino pabaiga suėjo 2016 m. balandžio 10 d.

32. Antra, apeliaciniame skunde nurodyta, kad yra pagrindas svarstyti senaties termino atnaujinimo klausimÄ , nes apeliantas nebuvo atidus ir rÅ«pestingas valdydamas jam nuosavybės teise priklausančius ginčo daiktus, laiku ir tinkamai negynė savo pažeistų nuosavybės teisių, Å¡ie apelianto veiksmai turi įtakos kreditoriams, nes pažeidžiami jų interesai bankroto procese gauti maksimaliai galimÄ atsiskaitymÄ . Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, bÅ«tina įvertinti nutarties 28 ir 29 punktuose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , kur iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekviena situacija turi bÅ«ti vertinama individualiai.

Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantas negalėjo pardavimo metu įvertinti susiklosčiusios situacijos, nes buvo darbingo amžiaus, galėjo susipažinti ir vertinti antstolės atliekamus veiksmus ir suvokti, kodėl jo turimas turtas antstolės buvo įvertintas dvigubai brangiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog po 5 metų apelianto fizinio asmens bankroto procese kilo klausimų dėl apelianto valdomo turto, nėra pagrindas pripažinti bei pažeisti civilinių santykių stabilumÄ pasinaudojant bankrutuojančio asmens statusu tuo aspektu, kad civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos, todėl teismas tinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ (CK 1.124 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties 33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 35. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, trečiasis asmuo Ž. Å . duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismui nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų priteisimo ar paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Alvydas Žerlauskas