2015-11-11 Nr. AB-21840-3-61-3-04126-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1321-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04126-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. Z. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. rugpjūčio 17 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–8) (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundas), prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) (toliau – ir Sprendimas) ir grąžinti skundą Komisijai nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 17), nustatęs, kad pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundas neatitinka visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, nustatė terminą iki 2015 m. rugsėjo 7 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui ginčijamą Sprendimą ir dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Taip pat teismas paaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus šių trūkumų, pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundas bus laikomas nepaduotu.

2015 m. rugsėjo 7 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 7 d. skundas) (b. l. 19–33), su kuriuo pateikė teismui skundžiamą Komisijos Sprendimą ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Patikslintame skunde, be 2015 m. rugpjūčio 17 d. skunde nurodytų reikalavimų, pareiškėja išreiškė ir naujus reikalavimus dėl faktų pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi (b. l. 60–61), nustatęs, kad pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. patikslintas skundas neatitinka ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, nustatė pareiškėjai terminą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui aiškų ir konkretų skundą, kuriame būtų suformuoti reikalavimai, atitinkantys ABTĮ reikalavimus ir teismo pateiktus išaiškinimus. Taip pat paaiškino, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškėjos skundas (jo dalis) bus laikomas nepaduotu.

Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 30 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pataisytus skundo reikalavimus (toliau – ir 2015 m. rugsėjo 30 d. skundas) (b. l. 63–64), kuriuose nurodė prašanti: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kompiuterinių bylų pavadinimus, jų informaciją ir kitus įrašus bei įpareigoti ištaisyti juose esančius duomenis ir (ar) įrašus; 2) panaikinti Komisijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) ir grąžinti skundą Komisijai nagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijama 2015 m. spalio 6 d. nutartimi (b. l. 74–75) pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundą priėmė, atsisakė priimti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti NMA kompiuterinių bylų pavadinimus, jų informaciją ir kitus įrašus bei įpareigoti ištaisyti juose esančią informaciją ir (ar) įrašus, nepaduotu laikė pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą.

Atsisakydamas priimti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. skundo dalį, teismas vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ginčų priskirtinumo administraciniams teismams ir nurodė, kad pareiškėjos skundo dalis, kuria prašoma panaikinti NMA kompiuterinių bylų pavadinimus, informaciją ir kitus įrašus bei įpareigoti ištaisyti juose esančius duomenis ir (ar) įrašus, neatitinka minėtų ABTĮ nuostatų, nes ja nėra siekiama išspręsti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimto ir pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, todėl pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą šią pareiškėjos skundo dalį atsisakytina priimti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. skundo laikymo nepaduotu, teismas nurodė, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, t. y. nepateikė aiškus ir konkretaus skundo, kuriame būtų suformuluoti ABTĮ nuostatas ir teismo pateiktą aiškinimą atitinkantys skundo reikalavimai, todėl šis pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį.

Dėl pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundo teismas nurodė, kad, nors 2015 m. rugsėjo 30 d. skunde (patikslintame skunde) yra reiškiami tie patys reikalavimai panaikinti Komisijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) ir grąžinti komisijai pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo, tačiau jame nėra nurodytas teisinis ir faktinis skundo pagrindas, todėl nagrinėti priimtinas būtent 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundas, t. y. pirminis pareiškėjos skundas.

III. Pareiškėja V. Z. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 81–84), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažįstant, kad teisėja E. Puzinskaitė pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį.

Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad jos reikalavimas panaikinti Komisijos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 3R-287(AG-206/05-2015) yra tiesiogiai susietas su skunde pateiktais pareiškėjos reikalavimais NMA (dėl kompiuterinių bylų duomenų ir jose esančios informacijos ir duomenų panaikinimo, pakeitimo ir redagavimo). Nurodo, jog minėtais reikalavimais pareiškėja siekia išspręsti administracinį ginčą, kadangi neteisėtais NMA veiksmais (kompiuterinėse bylose nurodant netinkamą, klaidingą informaciją) buvo pažeistos V. Z. teisės į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančio reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (1) 35, 122 ir 124 punktuose numatytą paramą. Mano, jog yra akivaizdu, kad šiuo atveju teisingumo įgyvendinimui ir įvykdymui yra būtina panaikinti neišsamius, neobjektyvius standartinių NMA sutarčių pavadinimus ir įpareigoti NMA atlikti veiksmą kompiuterinėse bylose – įrašyti faktinį objektyvų pavadinimą.

Pareiškėjos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, neįsigilinęs į pareiškėjos skundo esmę ir jos neatskleidęs, neišsireikalavęs iš atsakovo skundo bylos duomenų, siekė siaurinančiai spręsti pareiškėjos keliamą klausimą. Teigia, kad teismui yra pateiktas labai konkretaus turinio skundas dėl NMA neveikimo, neteisėto veikimo, vilkinimo atlikti veiksmus, kurio pagrindai yra nurodyti pareiškėjos 2015 m. gegužės 14 d. skunduose Nacionalinei mokėjimo agentūrai (Nr. BR7-129 ir Nr. BR7-130), todėl laikyti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą nepaduotu yra neišsamu, neobjektyvu, neskaidru, neteisinga, nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, jog teisinis ir faktinis pagrindas nenuneigtas, o NMA turimi į bylą pateikti dokumentai patvirtins, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį ir nelaikyti paduotu jos 2015 m. rugsėjo 7 d. skundo yra pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio imperatyvus.

Nesutikdamas su pareiškėjos atskiruoju skundu, atsakovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsiliepimą į jį, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį.

Atsakovas, remdamasis ABTĮ 3 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjęs, jog reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skundo dalis, kuria prašoma panaikinti NMA kompiuterinių bylų pavadinimus, informaciją ir kitus įrašus bei įpareigoti ištaisyti juose esančius duomenis ir (ar) įrašus, neatitinka minėtų ABTĮ 3 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio reikalavimų, nes jais nėra siekiama išspręsti ginčo dėl viešojo administravimo subjekto priimto ir pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Taip pat pažymi, kad per nustatytą terminą pareiškėja nepašalino pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą bei tinkamai vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti NMA kompiuterinių bylų pavadinimus, informaciją ir kitus įrašus bei įpareigoti ištaisyti juose esančius duomenis ir (ar) įrašus. Nurodo, kad teismas pagrįstai priėmė pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundą, kaip atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus, o ne šiuos reikalavimus pakartojančią, tačiau teisinio ir faktinio jų pagrindo nenurodančią 2015 m. rugsėjo 30 d. skundo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) bei nuspręsta, teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NMA kompiuterinių bylų pavadinimus, jų informaciją ir kitus įrašus bei įpareigoti ištaisyti juose esančią informaciją ir (ar) įrašus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Reikšminga tai, ar ginčijamas aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-669/2009, 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011). Skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 str.), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88–91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.), tai yra skundo reikalavimas, turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju, atsisakytu priimti reikalavimu, pareiškėja skundžia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmus, netikslinant NMA kompiuterinėse bylose nurodytos informacijos ir duomenų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą, įvertinusi pareiškėjos reikalavimą bei argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi nuostatų, todėl negali būti nagrinėjamas administracijų teismų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokiu pareiškėjos reikalavimu nėra siekiama išspręsti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimto ir pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančio administracinio akto, neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus. Pažymėtina, kad minėto pareiškėjos reikalavimo nepriėmimas nagrinėti teisme neužkerta kelio pareiškėjai su šiuo reikalavimu susijusias aplinkybes nurodyti teismui skundžiant viešojo administravimo subjekto priimtą ir pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantį administracinį aktą.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 7 d. skundą laikyti nepaduotu. Manydama, kad teismo nurodyti motyvai yra aiškūs, išsamūs ir pagrįsti, teisėjų kolegija jų nekartoja ir šiuo klausimu išsamiau nepasisako, tik atkreipia dėmesį, jog tapačius, tik pirminiame skunde pateiktus, pareiškėjos reikalavimus priėmus nagrinėti, nepagrįstu laikytinas pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, kadangi pareiškėjos teisė į teisminę gynybą yra užtikrinta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos V. Z. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė