2023-04-26 Nr. AB-9346-3-62-3-00232-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-304-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00232-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. (R.) J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. (R.) J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), priteisti 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai neteisėtai iš jo atėmė žaidimų kompiuterį „X-Box 360 Slim“ nurodydami, kad jis neatitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-337 įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutiko nurodydamas, kad iš jo žaidimų kompiuterio yra pašalinta Wi-Fi komutacinė schema, ką patvirtino VšĮ „Proadeo IT sprendimai“ byloje pateiktas „Įrenginio remonto aktas“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje žaidimų kompiuteriu naudotis galėjo, tačiau perkėlus jį tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Marijampolės PN, žaidimų kompiuteris iš buvo atimtas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kituose pataisos namuose, tiek tuose pačiuose Marijampolės PN nuteistieji turi teisę naudotis tokiais pačiais kaip jo ,X-Box 360 Slim“ žaidimų kompiuteriais, todėl manė, kad šiuo atveju jis yra diskriminuojamas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neteisėtai iš jo atėmus žaidimų kompiuterį, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, nepatogumus, emocinę depresiją, diskriminaciją. Pareiškėjas kėlė valstybės civilinės atsakomybės klausimą. Pareiškėjo manymu, Marijampolės PN neteisėtai iš jo atėmė žaidimų kompiuterį, dėl to jis patyrė 1 500 Eur neturtinę žalą.

3. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, todėl vadovaujantis „Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25, 20.4.9. papunkčiu, pareiškėjas gali turėti kompiuterinių žaidimų aparatą. Nurodė, kad remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašu“ Marijampolės PN kompetentingi pareigūnai nustatė, kad pareiškėjo kompiuterinis žaidimas neatitinka apraše keliamų reikalavimų, o būtent 7 punkto „<...> Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ryšio, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių <...>“.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė aktualias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 ir 28 punktų nuostatas.

7. Teismas byloje pateikto VšĮ „Proadeo IT sprendimai“ atlikto „Įrenginio remonto akto“ kaip įrodymo nevertino, nes šioje byloje neturėjo pagrindo neabejotinai spręsti, kad „Įrenginio remonto akte“ esantys įrašai yra būtent susiję su ginčo kompiuteriu. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad „Įrenginio remonto aktą“ atlikę VšĮ „Proadeo IT sprendimai“ yra kompetentingi specialistai, kurie teikia kompiuterių remonto paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas byloje darė išvadą, kad bylos duomenimis nėra paneigtos tiek Marijampolės PN, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo žaidimų kompiuteris „X-Box 360 Slim“ yra priskiriamas prie šiuolaikinių elektroninių prietaisų papildomų modulių – elektroninių ryšio modemų, garso ir vaizdo įrašymo įrenginių, Wi-Fi ar panašių modulių, kurių demontuoti iš prietaiso neįmanoma, kadangi prietaisai gaminami stacionariai integruojant modulius (jų elektronikos elementus) į prietaisų plokštes juos gamybos procese užliejant laku. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė žaidimų kompiuterio gamintojo specifikacijos, kurie patvirtintų, jog iš jo žaidimų kompiuterio įmanoma išmontuoti Wi-Fi modulį.

8. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad kituose pataisos namuose, tiek tuose pačiuose Marijampolės PN nuteistieji turi teisę naudotis tokiais pačiais kaip jo „X-Box 360 Slim“ žaidimų kompiuteriais, todėl pareiškėjas šiuo atveju yra diskriminuojamas, teismas pažymėjo, kad šiam argumentui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl šis skundo argumentas atmestas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kiti nuteistieji gali naudotis tokiais pačiais kaip jo žaidimų kompiuteriais yra pagrįstos tik pareiškėjo subjektyvia nuomone.

9. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus analizuojamu aspektu. Nenustačius neteisėtų Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nebuvo būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

10. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Aprašo 7 punktu, tačiau to pačio Aprašo 6 punkte yra išdėstyta, kad „Elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti Europos Sąjungoje, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos, neįmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį) <..>“ ir teismas šį punktą praleido. Taip pat teismas nepasidomėjo tuo, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose žaidimų kompiuteriu „X-Box 360 Slim“ naudojosi, kuris prieš perduodant buvo patikrintas atsakingų pareigūnų. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo naudotis žaidimų kompiuteriu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn., tačiau atėjus naujam pareigūnui (specialistui) ir patikrinus žaidimų kompiuterį buvo nustatyta, kad aparatai konsolės atitinka visus Aprašo reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad tai įrodo, jog Marijampolės PN administracijos darbuotojas neatliko savo pareigų ir neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymą, savo pareigas atliko aplaidžiai ir neatsakingai. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo atstovui nepaneigus aplinkybių dėl žaidimų kompiuterių techninių savybių neleidžiančių demontuoti iš prietaisų elektroninių ryšio modemų, garso ir vaizdo įrašymo įrenginių, Wi-Fi ar panašių modulių, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinę bylą ir priimdamas sprendimą negalėjo pareiškėjo skundo atmesti kaip nepagrįsto vadovaudamasis Aprašo 7 punktu, atmesdamas 6 punktą.

13. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad šioje byloje yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, kuriais jam buvo uždrausta turėti ir naudotis žaidimų aparatu, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, neištyrė visų aplinkybių.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-892-492/2021 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su įrodymų (aplinkybių) vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė pareiškėjo skunde nurodytą pažeidimą, visapusiškai ir objektyviai jį įvertino. Pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

23. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad „Elektros prietaisai, jų priedai turi būti gamintojo sertifikuoti Europos Sąjungoje, švarūs, techniškai tvarkingi, saugūs, neiškomplektuoti, neišmontuotos, neįmontuotos ir nepakeistos jų atskiros dalys (išskyrus tuos atvejus, kai yra išmontuojama vaizdo ir garso įrašymo įranga bei atskiros dalys, suteikiančios galimybę turėti bet kokį ryšį), <..>“. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „<...>Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ryšio, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių <...>“. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad „<...> Elektros prietaisas, kurio neįmanoma patikrinti (pavyzdžiui kai reikalinga speciali įranga), nuteistajam ar suimtajam neperduodamas <...>.

24. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bylos duomenimis nėra paneigtos tiek Marijampolės PN, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjo žaidimų kompiuteris „X-Box 360 Slim“ yra priskiriamas prie šiuolaikinių elektroninių prietaisų papildomų modulių – elektroninių ryšio modemų, garso ir vaizdo įrašymo įrenginių, Wi-Fi ar panašių modulių, kurių demontuoti iš prietaiso neįmanoma, kadangi prietaisai gaminami stacionariai integruojant modulius (jų elektronikos elementus) į prietaisų plokštes juos gamybos procese užliejant laku. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė žaidimų kompiuterio gamintojo specifikacijos, kurie patvirtintų, jog iš jo žaidimų kompiuterio įmanoma išmontuoti Wi-Fi modulį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui nepaneigus minėtų teismo aplinkybių, teismas negalėjo atmesti pareiškėjo skundo, atmesdamas Aprašo 6 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti ir nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo atstovui nepaneigus pirmosios instancijos nurodytų išvadų, teismas vadovaudamasis Aprašo 6 punktu turėjo kitaip vertinti pareiškėjo skundo argumentus.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pareiškėjui Marijampolės PN atliekant bausmę, teisės aktai nenustato galimybės turėti kompiuterinių žaidimų aparatą, kuris turi galimybę prisijungti prie interneto ryšio, taip pat turi kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių, o tuo atveju, jeigu tokio elektros prietaiso neįmanoma patikrinti, nuteistajam ar suimtajam jis negali būti perduodamas.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, Marijampolės PN administracija, vykdydama Aprašo nuostatas ir neleisdama pareiškėjui naudotis asmeniniu žaidimų kompiuteriu „X-Box 360 Slim“, nesant galimybės jo patikrinti, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

27. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo teisių galimu pažeidimu, pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai nepripažinti pagrįstais.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. (R.) J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė