2021-04-21 Nr. AB-8520-3-61-3-00635-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-279-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00635-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JUMPS“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. vasario 22 d. nutarimą „Dėl UAB „JUMPS“ leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimo panaikinimo Nr. O3E-262“ (toliau – ir Nutarimas), ir įpareigoti Tarnybą atnaujinti 2011 m. lapkričio 19 d. išduoto leidimo Nr. 27-10069D verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais (toliau – ir Leidimas) galiojimą; iš Tarnybos pareiškėjo UAB „JUMPS“ naudai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Nutarimo galiojimą ir leisti UAB „JUMPS“ vykdyti veiklą 2011 m. spalio 19 d. išduoto leidimo Nr. 27-10069D verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais pagrindu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nustatančia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, o asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia aplinkybėmis, jog iš pirmo žvilgsnio egzistuoja įrodymai dėl skundžiamo nutarimo neteisėtumo, t. y. jog pareiškėjas nutarimo priėmimo metu mokestinių nepriemokų neturėjo, taip pat teigia, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo veiklai – pareiškėjas negalėtų tęsti savo veiklos, nors yra gavęs pasiūlymų pirkti naftos produktus, pareiškėjas yra sudaręs ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su naftos tiekėjais, pareiškėjas praras galimybę kiekvieną mėnesį gauti (duomenys neskelbtini) pelną.

Teismas pažymėjo, kad pagal LVAT praktiką, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės. Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, kad esminis reikalavimas byloje tikėtinai pagrįstas, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galimą pelno praradimą grindžia aplinkybėmis, jog yra gauti partnerių Coral Energy PTE Ltd. ir Vitol S. A. užsakymai. Vertindamas pateiktus dokumentus, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. yra gavęs Coral Energy PTE Ltd. pasiūlymą be įsipareigojimų su sąlyga, kad toliau bus deramasi, taip pat Vitol S. A. 2020 m. liepos 1 d. pasiūlymą bendradarbiauti. Teismo nuomone, šie dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėjas su minėtais partneriais faktiškai bendradarbiauja ar perka iš jų naftos produktus, be to, nors pareiškėjas teismui pateikia skaičiavimus dėl galimo pelno, minėtuose pasiūlymuose konkreti produktų kaina nėra nurodyta (paaiškinama, kad kaina – rinkos kaina), taigi pareiškėjo atlikti skaičiavimai nėra grindžiami objektyviomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo pridedamas 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. sutartis nėra galimybės nustatyti ar pareiškėjas pardavėjų Novutech Ou ir Scand Oil Trade Ou parduodamus naftos ir naftos chemijos produktus yra įsigijęs, kokia yra šios sutarties vykdymo tvarka, ar už prekes jau yra atsiskaityta.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, pačios savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas sprendė, kad pareiškėjo dėl ginčijamo Tarnybos nutarimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu nutarimas būtų panaikintas, bei pažymėjo, kad tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir teismų praktikoje.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo galiojimą ir leisti pareiškėjui vykdyti veiklą, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Nutarimo galiojimą ir leisti UAB „JUMPS“ vykdyti veiklą 2011 m. spalio 19 d. išduoto leidimo Nr. 27-10069D verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde teismui nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su Nutarimo priėmimu.

Pasisakydamas dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino pirmosios sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones egzistavimą, kadangi pareiškėjas kartu su skundu pateikė išsamius argumentus pagrindžiančius Nutarimo neteisėtumą.

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju akivaizdu, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala pareiškėjo gyvybingumo išsaugojimui. Pareiškėjas teigia, kad Nutarimu priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimą akivaizdžiai apsunkina ir beveik visiškai eliminuoja pareiškėjo galimybę toliau tęsti veiklą ir mažinti kreditorinius įsipareigojimus bei išsaugoti darbo vietas, tuo tarpu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdžius Nutarimo galiojimą, pareiškėjas ir toliau turėtų galimybę vykdyti veiklą. Teismas šių argumentų visiškai nevertino ir dėl jų apskritai nepasisakė, apsiribojo vien tik išvada, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai neva nepagrindžia, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismui pateikęs įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas yra gavęs Coral Energy PTE Ltd. 2020 m. kovo 10 d. pasiūlymą ir Vitol S. A. 2020 m. liepos 1 d. pasiūlymą (skundo priedas Nr. 23) nurodytomis sąlygomis pirkti naftos produktus. Pareiškėjas pažymi, kad įvertinus minėtus pasiūlymus ir pareiškėjo pelno maržą, pareiškėjas turi realias galimybes, įvykdžius šių dviejų partnerių užsakymus, gauti pelną. Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismui pateikęs sudarytas sutartis su žaliavų tiekėjais (skundo priedai Nr. 24 ir Nr. 25), iš kurių matyti, kad tai yra ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys dėl atitinkamos tolerancijos naftos ir naftos chemijos produktų pirkimo ir pardavimo.

Pareiškėjas teigia pateikęs įrodymus, jog nėra nutraukęs veiklos vykdymo ir siekia toliau ją tęsti bei mažinti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Mano, kad pateikti įrodymai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas ne tik yra sudaręs sutartis dėl produkcijos gavimo iš tiekėjų, tačiau ir turi galimybę produkciją realizuoti savo kontrahentams, bei, toliau vykdydamas veiklą, pareiškėjas turi realias galimybes kiekvieną mėnesį gauti net iki (duomenys neskelbtini) Eur pelną, mažinti turimus įsipareigojimus kreditoriams ir išsaugoti gyvybingumą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad minėti dokumentai nepatvirtina aplinkybių, jog pareiškėjas su minėtais partneriais faktiškai bendradarbiauja ar perka iš jų naftos produktus. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas dar 2020 m. gruodžio 31 d. nutarė sustabdyti Leidimo galiojimą, todėl pareiškėjas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. objektyviai neturi galimybės vykdyti veiklos, o neturėdamas galiojančio leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, pareiškėjas net negali realizuoti faktinio bendradarbiavimo su nurodytais partneriais, o tuo labiau pirkti iš jų naftos produktus. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi jų netaikius Pareiškėjo galimybės vykdyti veiklą, o tuo pačiu ir gauti pelną tampa neįgyvendinamos.

Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai neįsigilino į pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turinį ir susidariusios situacijos sudėtingumą, bei prašymą išnagrinėjo formaliai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimybės kompensuoti pareiškėjo patiriamus finansinius nuostolius yra visiškai nelogiška, nes negalėjimas vykdyti veiklos, įvertinus pareiškėjo patiriamus finansinius sunkumus, lems pareiškėjo negalimumą tęsti restruktūrizavimo procesą, o tuo pačiu išsaugoti bendrovės gyvybingumą.

Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas ir pareiškėjas pagrindė būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Nutarimo galiojimą ir leisti pareiškėjui vykdyti veiklą 2011 m. spalio 19 d. išduoto leidimo Nr. 27-10069D verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais pagrindu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrnimo priemonę, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad pareiškėjo teiginiai, jog esminis reikalavimas byloje tikėtinai pagrįstas (su kuo Taryba griežtai nesutinka), savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindžia savo pozicijos, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo pateikti dokumentai dėl pasiūlymų bendradarbiauti nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėjas su minėtais partneriais faktiškai bendradarbiauja ar perka iš jų naftos produktus. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjas teismui pateikia skaičiavimus dėl galimo pelno, minėtuose pasiūlymuose konkreti produktų kaina nėra nurodyta, taigi pareiškėjo atlikti skaičiavimai nėra grindžiami objektyviomis aplinkybėmis. Atsakovas taip pat pritaria teismo pozicijai, kad pagal pareiškėjo pridedamas 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. sutartis nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjas pardavėjų Novutech Ou ir Scand Oil Trade Ou parduodamus naftos ir naftos chemijos produktus yra įsigijęs, kokia yra šios sutarties vykdymo tvarka, ar už prekes jau yra atsiskaityta.

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo interesams gali būti padaryta didelė neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, ir, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams bei vadovaudamasis LVAT praktikoje suformuotu neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo vertinimu, nurodo, kad sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjo atskirajame skunde ir nurodytos galimos neigiamos turtinės pasekmės, kurios jam kiltų dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas teigia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas kitomis teisės aktais nustatytomis priemonėmis ar būtų pernelyg sudėtingas. Atsakovo manymu, net ir susidarius tokiai situacijai, jog būtų priimtas pareiškėjui palankus galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, pareiškėjas savo galimai pažeistas teises galėtų ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y. išsiieškoti patirtą turtinę žalą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta teise į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą, taip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

LVAT praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-602/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-624/2018).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje nagrinėti priimtą skundo reikalavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, t. y. pareiškėjas, neturėdamas galiojančio leidimo verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, negalės realizuoti faktinio bendradarbiavimo su partneriais, bei gauti pelno.

Pareiškėjas galimą pelno praradimą nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 10 d. yra gavęs Coral Energy PTE Ltd. pasiūlymą be įsipareigojimų su sąlyga, kad toliau bus deramasi, taip pat Vitol S. A. 2020 m. liepos 1 d. pasiūlymą bendradarbiauti, bei teismui pateikia skaičiavimus dėl galimo pelno. Pastebėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde patvirtino, kad objektyviai neturi galimybės vykdyti veiklos ir negali realizuoti faktinio bendradarbiavimo su nurodytais partneriais, o tuo labiau pirkti iš jų naftos produktus, motyvuodamas 2020 m. gruodžio 31 d. sustabdytu Leidimo galiojimu, nors pasiūlymai buvo gauti laikotarpiu, kai Leidimas galiojo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad šie dokumentai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėjas su minėtais partneriais faktiškai bendradarbiauja ar parduoda jiems naftos produktus, o minėtuose pasiūlymuose konkreti produktų kaina nėra nurodyta (paaiškinama, kad kaina – rinkos kaina), taigi pareiškėjo atlikti skaičiavimai dėl galimo pelno bei tuo pačiu dėl galimos žalos nėra grindžiami objektyviomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra sudaręs ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis su žaliavų tiekėjais (2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartis su Novutech OU ir 2020 m. rugpjūčio 11d. sutartis su Scand oil trade OU), kurios patvirtina, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, toliau sėkmingai vykdys veiklą ir gaus pelną. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pagal pareiškėjo pridedamas 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. sutartis nėra galimybės nustatyti ar pareiškėjas pardavėjų Novutech Ou ir Scand Oil Trade Ou parduodamus naftos ir naftos chemijos produktus yra įsigijęs, kokia yra šios sutarties vykdymo tvarka, ar už prekes jau yra atsiskaityta, t. y. nepateikti įrodymai apie realų sutarčių vykdymą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtina didelės žalos atsiradimo galimybės.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog panaikinus leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, tai apsunkina pareiškėjo galimybę toliau tęsti veiklą ir mažinti kreditorinius įsipareigojimus bei išsaugoti darbo vietas, tokiu būdu darant neatitaisomą didelę žalą pareiškėjo gyvybingumo išsaugojimui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3489- 967/2020 pareiškėjui iškelta bankroto byla, t. y. konstatuota, kad UAB „JUMPS“ nėra gyvybinga, o UAB „JUMPS“ pateikti duomenys nesuteikia pagrindo neabejotinai išvadai, kad UAB „JUMPS“, net ir toliau vykdydama veiklą, sugebėtų padengti jau esamas skolas, nedidintų skolinių įsipareigojimų, mokėtų einamus mokesčius ir kt.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad ginčijamo Nutarimo vykdymas sukels realią neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė