39ff9d7f-1f0f-4e05-a940-a49322a2b1c8 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-596-883/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26454-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 23 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės –Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) T.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. B. ieÅ¡kinį atsakovei M. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. B. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės M. R. 2500 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Å¡alys yra gretimų sodo sklypų savininkės: ieÅ¡kovės sodo sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovės sodo sklypu (duomenys neskelbtini). 2009 metais ieÅ¡kovė, raÅ¡tu suderinusi su tuometiniu sklypo savininku V.

B., pastatė sklypus skiriančiÄ vielinio tinklo tvorÄ , kainavusiÄ 2 500 Eur. Atsakovė, pažeisdama Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01.2017 reikalavimus, prie tvoros įrengė metalinę konstrukcijÄ , t.y. pritvirtino metalinius lakÅ¡tus, kurie užstoja saulę ieÅ¡kovės sklype auginamoms daržovėms ir vaiskrÅ«miams. IeÅ¡kovės tvora Å¡iuo metu yra apgadinta, nes į kiekvienÄ metalinį stulpelį ir skersinį, tvirtinant tankius metalinius skydus, padarytos didelės kiaurymės varžtams, kurios mažina tvoros tvarumÄ bei jos ilgaamžiÅ¡kumÄ ; dėl metalinių lakÅ¡tų nėra galimybės dažyti tvoros, užtaisyti pamato įtrÅ«kimus, tvoroje atsiranda korozija.

IeÅ¡kovė padarytÄ turtinę žalÄ vertina 2 500 Eur, o kadangi dėl atsakovės užgaliojimų ir įžeidinėjamų jautė emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei pažeminimÄ prieÅ¡ sodo kaimynus, ir tai pablogino ieÅ¡kovės sveikatÄ , atsakovė turėtų atlyginti ir 3 000 Eur neturtinę žalÄ .

2. Atsakovė M. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ginčo tvora pastatyta jai priklausančiame 2011 metais nupirktame žemės sklype. Siekdama privatumo, ji 2019 m. kovo mėn. nusprendė prie jau esamos tvoros iÅ¡ savo žemės sklypo pusės pritvirtinti papildomas metalines konstrukcijas (tvoralentes). Jas montuojant buvusi tvoros dalis nebuvo nei sunaikinta, nei kitaip sugadinta, žala Å¡iai tvoros daliai nebuvo ir nėra padaryta. Ginčo tvora tebėra toje pačioje vietoje, gali bÅ«ti ir tebėra naudojama pagal tiesioginę paskirtį, tvoros tvirtumas, ilgaamžiÅ¡kumas nesumažėjo, korozija neatsirado, nėra duomenų, kad dėl pritvirtintų konstrukcijų Å¡alia tvoros neauga augalai.

IeÅ¡kovė reikalauja žalos, kurios nepatyrė, be to, praÅ¡o priteisti 2 500 Eur (visos tvoros įrengimo iÅ¡laidas), nors pati teigia, kad sugadinta ne visa, o tik dalis tvoros, ieÅ¡kovė nevertina 2009 metais pastatytos tvoros nusidėvėjimo. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dėl papildomų konstrukcijų ant tvoros sumontavimo ji patyrė neturtinę žalÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovės neuropatines ligas tariamai sukėlė ir suaktyvino įtempti santykiai su atsakove, nuolatiniai dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. B. atsakovei M. R. 1 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 12,14 Eur pašto išlaidų valstybei.

4. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei teisę patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, juos papildant reikalavimu paÅ¡alinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį, tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimų netikslino, todėl teismas bylÄ nagrinėjo pagal ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai pareikÅ¡tus reikalavimus.

5. Bylos duomenų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovės sodo sklype stovi ieÅ¡kovės lėšomis pastatyta tvora; ginčo, kad Å¡i tvora pastatyta teisėtai, nėra, nes sutikimÄ tvoros statybai davė buvęs atsakovės sklypo savininkas. Nurodė, jog aplinkybė, kad pastarojo sodo sklypo savininkas pasikeitė, tvoros statybos teisėtumui reikÅ¡mės neturi.

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę naudotis tvora kaip savo nuosavybe, o atsakovė, siekdama jÄ keisti (tvirtinti metalines konstrukcijas), turi gauti pastarosios sutikimÄ ; jei tokie veiksmai padaromi nesuderinus, ieÅ¡kovė gali kreiptis į teismÄ dėl savo kaip savininkės teisių gynimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino, jog ant ieÅ¡kovės tvoros pritvirtino metalines konstrukcijas ir tai padarė neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo. Teismo vertinimu, atsakovė modifikavo ieÅ¡kovės tvorÄ be leidimo, o aplinkybė, kad tvora stovi atsakovės sklype, ir ji siekia privatumo, atsakovės veiksmų teisėtumo neįrodo.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, nors ir teigia, jog toks tvoros modifikavimas pažeidžia jos interesus, reikalavimo paÅ¡alinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį nekėlė, nors teismas jai tokiÄ teisę iÅ¡aiÅ¡kino. Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovės argumentus, kad ginčo tvoros modifikavimas taip pablogino sÄ lygas augalams augti, ir apskritai sklypo naudojimÄ , kad sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ , atmetė.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo nei užtvaros kiaurymių ploto, nei metamo Å¡ešėlio parametrų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos tvoros nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti prie tinklo tvoros pritvirtintos metalinės konstrukcijos, tačiau jokie matavimai neatlikti ir neapraÅ¡yti. Ä® bylÄ nepateikta jokių konkrečių duomenų nei dėl kiaurymių ploto, nei dėl Å¡ešėlio dydžio. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, Å¡ių duomenų trÅ«kumas neturi esminės reikÅ¡mės, nes ieÅ¡kovės tvoros kaip jos nuosavybės modifikavimas turėjo bÅ«ti atliekamas arba gavus pastarosios sutikimÄ , arba teismo leidimÄ .

8. Teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovė teigia dėl tvoros sugadinimo patyrusi 2 500 Eur žalÄ , tačiau žalos neįrodė. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad pritvirtinus metalines konstrukcijas padarytos skylės, jos nėra matomos kabant konstrukcijoms, ir estetinio vaizdo negadina, o Å¡alinti Å¡ių konstrukcijų ieÅ¡kovė nepraÅ¡o. Be to, pati ieÅ¡kovė pripažino, kad Å¡iuo metu korozija tvoros nėra paveikusi. Nors ieÅ¡kovė užsiminė, kad ėmė trÅ«kinėti tvoros pamatas, jokių Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Net ir laikant labiau tikėtina, kad pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovė dėl ginčo tvoros dalies statybų patyrė iÅ¡laidų, jas skaičiuojant proporcingai nurodytai sunaudotų medžiagų daliai, lieka neįrodyta, kad atsakovė tvorÄ sugadino ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kad sumažėjo jos patvarumas ir ilgaamžiÅ¡kumas ar sugadintas jos estetinis vaizdas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad neįrodyta civilinės atsakomybės taikymo sÄ lyga – žala, todėl nėra pagrindo ir pačiai civilinei atsakomybei taikyti, vadinasi, nėra pagrindo ir tenkinti reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje kaip neteisėtus veiksmus nurodo atsakovės atliktÄ tvoros modifikavimÄ , tačiau neturtinės žalos praÅ¡o ir už atsakovės užgauliojimus bei įžeidinėjimus, kurių niekaip nepagrindžia, o iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad konfliktuoja abi kaimynės; ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad dėl tvoros modifikavimo buvo atsakovės pažeminta prieÅ¡ kaimynus; ieÅ¡kovės sveikatos pablogėjimai buvo patirti iki 2019 metų, o vėlesniuose medicininiuose dokumentuose nėra sÄ sajų su joje iÅ¡vardytomis ligomis ir atsakovės veiksmais, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip neįrodytÄ .

III. Apeliacini? skund? ir atsiliepim? į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) T. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Teismas neįvertino, kad atsakovė pažeidė ne tik Sodininkų bendrijų įstatymÄ , bet ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus, jog statant užtvarÄ tarp sklypų, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. ir metamas Å¡ešėlis į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ), reikalingas gretimo sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas. 10.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodinėjo nei užtvaro kiaurymių ploto, nei metamo šešėlių parametrų, nes (duomenys neskelbtini) antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad metalinių lakštų konstrukcija pastatyta iš pietų pusės ir sudaro absoliutų šešėlį nuo saulės. 10.3. Teismo sprendime neteisingai interpretuojama, kad advokatas neprašo pašalinti pritvirtintas konstrukcijas, nes byloje yra (duomenys neskelbtini) prašymas su reikalavimu pašalinti metalinius lakštus, teismas bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į atsakovę dėl jos atsisakymo pašalinti metalinius lakštus. 10.4.

Teismas nepagrįstai nustatė, kad tvora pastatyta atsakovės žemės sklype, nes sodo sklypo pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovės nupirktas žemės sklypas yra 6 arai, pirkėja patvirtino, kad dėl nupirkto sklypo techninio statuso ir jo faktinės bÅ«klės pretenzijų neturi; jei tvora bÅ«tų atsakovės sklype, atsakovės sklypas bÅ«tų mažesnis negu 6 arai. 10.5. Teismas neįvertino, kad byloje yra visi įrodymai ir paskaičiavimai turtinės žalos nustatymui. Atsakovė yra atsakinga už tai, kad savo įrenginių konstrukcijomis sugadino tvorÄ , tuo padarydama 2500 Eur žalÄ . 10.6.

Teismas neįvertino ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės, neatsižvelgė, kad dėl neteisėtų tvoros konstrukcijų Å¡ešėlių jaučia emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pastovius iÅ¡gyvenimus, pažeminimus prieÅ¡ kitus sodo kaimynus, neteisybės, bejėgiÅ¡kumo jausmus, nerimÄ ir sielvartÄ , žymų sveikatos pablogėjimÄ , nes pastovi neurozė, įtempti santykiai su atsakove dėl tvoros, sukėlė ir suaktyvino neuropatines ligas, kurias įrodo 2019 m. gegužės mėnesio medicininiai dokumentai. 10.7.

Byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant procesinę teisę turėti vertėjÄ .

11. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės T. B. apeliacinį skundÄ , atsakovė M. R. praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Neatitinka tikrovės teiginiai, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeista CPK 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis; nors apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė turėti byloje vertėjÄ , bet net ir Å¡iame procesiniame dokumente nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovė nemoka valstybinės kalbos. 11.2.

Byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti žalÄ dėl tvoros sugadinimo, kuris buvo įrodinėjamas iÅ¡ esmės vien tik pačios ieÅ¡kovės teiginiais, kad pritvirtinus prie tvoros metalinius skydus sumažintas tvoros tvirtumas, ilgaamžiÅ¡kumas, tvoroje atsiranda korozija, kad tvoros stulpeliai sugadinti juose padarius po 8 skyles. IeÅ¡kovė tvoros sugadinimo fakto neįrodė. 11.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad konstrukcijos buvo sumontuotos be atskiro (naujo) ieÅ¡kovės leidimo tokių veiksmų atlikimui gavimo, nes jo ir nereikėjo, kadangi byloje yra pačios ieÅ¡kovės pateiktas buvusio žemės sklypo (dabar valdomo atsakovės) savininko sutikimas dėl tvoros statymo.

T. y. tarp Å¡alių buvo sutarimas dėl tvoros statymo, o naujos tvoros atsakovė nestatė. Atsakovė tik prie jau esamos Å¡alių sutarimu įrengtos ginčo tvoros pritvirtino (nenugriaunant, nesugadinant ar kitaip nepažeidžiant esamos tvoros ir jos konstrukcijų) papildomas konstrukcijas. Net jeigu bÅ«tų galima laikyti pagrįsta pozicijÄ , kad atsakovė negalėjo be ieÅ¡kovės leidimo sumontuoti ant ginčo tvoros papildomų konstrukcijų, tai nesudarytų pagrindo apeliacinį skundÄ tenkinti, nes byloje neįrodyta žala, kuriÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. 11.4.

Nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu į bylÄ nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo tvora yra sugadinta ir dėl to ieÅ¡kovė patyrė žalÄ . Byloje nėra jokių ekspertų, specialistų iÅ¡vadų ar kitų įrodymų, kuriuose bÅ«tų konstatuota, kad ginčo tvora yra sugadinta, netinkama naudoti pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai ir ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimo metu teikti paaiÅ¡kinimai įrodo, kad ginčo tvora tebestovi, jos konstrukcijos (pamatas, tinklas ir kt.) nėra sugadintos.

Apeliaciniame skunde nurodyti tvoros pažeidimai (pvz. tvoros tvirtumo, ilgaamžiÅ¡kumo sumažėjimas, tvoros pamato pažeidimai ir kt.) taip pat neįrodyti. 11.5. Nors apeliantė teigia, kad tvirtinant papildomus skydus prie tvoros, buvo padarytos didelės kiaurymės (skylės) varžtams, į bylÄ nebuvo pateikta nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtose nuotraukose nei kokios nors skylės, nei kitoks tvoros stulpelių sugadinimas nėra užfiksuotas. 11.6.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl esant tvorai natÅ«raliai susidarančio Å¡ešėlio yra patiriama kokia nors žala; jei dėl papildomų konstrukcijų tikrai bÅ«tų patiriama žala, ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimÄ tokias konstrukcijas paÅ¡alinti, ypač kai teismas net kelis kartus paaiÅ¡kino ieÅ¡kovei apie tokiÄ jos teisę ir galimybę. IeÅ¡kovė tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, sumontuotų konstrukcijų nuimti neprašė. Dar daugiau, nagrinėjant bylÄ teisme ieÅ¡kovė netgi siÅ«lė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkti tvorÄ , tokiÄ , kokia ji yra Å¡iuo metu.

O tai paneigia apeliantės teiginius apie neva tai jai padarytÄ Å¾alÄ . 11.7. IeÅ¡kovė nepateikė ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ patvirtinančių įrodymų, o jos teikti paaiÅ¡kinimai buvo nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Apeliantė ne tik neįrodė, bet net nenurodė jokių konkrečių bylos duomenų ar įrodymų, kuriuos teismas neva tai netinkamai įvertino. 11.8. Apeliaciniame skunde pati ieÅ¡kovė tvirtino, kad 2 500 Eur yra tvoros kaina („tvoros medžiagos ir darbai kainuoja 2 500 Eur“), t. y. ne žala dėl ginčo tvoros apgadinimo, o kaina, kuriÄ ieÅ¡kovė prieÅ¡ daugiau nei 10 metų sumokėjo už jos sklypÄ juosiančios tvoros įrengimÄ ir medžiagas. 11.9.

Apeliaciniame skunde nenurodyta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieÅ¡kovės nurodomÄ neturtinę žalÄ . 11.10. Kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nenustatyti pagrindai peržengti apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliantės T. B. apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo dalykÄ sudaro skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės T.

B. ieÅ¡kinį atsakovei M. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos 14. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė (duomenys neskelbtini) antstolio M. D. Faktinių aplinkybių protokolÄ . CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

15. Dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus, todėl jie turi aktyviai dalyvauti procese viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-324-464/2019).

16. Vis dėlto, draudimas apeliacinės instancijos teisme pateikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK nustatytos dvi draudimo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išimtys: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nei byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Vertinant, ar būtinybė pateikti įrodymus kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, turi būti nustatyta, ar naujus įrodymus teikiantis asmuo apie juos tikrai negalėjo žinoti anksčiau (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu).

17. IÅ¡ apeliantės pateikto (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas parengtas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, jo atsiradimo pagrindas yra apeliantės 2020 m. sausio 27 d. praÅ¡ymas. Pažymėtina, kad apeliantė nuo pat bylos pradžios buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko parengiamuosiuose posėdžiuose. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių minėto protokolo negalėjo gauti dar proceso pirmosios instancijos teisme metu ir jį pateikti teismui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju apeliantė nepagrindė įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo iÅ¡imtinumo, todėl jos praÅ¡ymas netenkinamas.

Dėl ginčo esmės 18. Nagrinėjamu atveju apeliantė T. B. siekia žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės M. R.. Apeliantės teigimu, atsakovė nesuderinusi su ieškove prie ieškovei priklausančios tvoros konstrukcijų pritvirtino metalines tvoralentes; turtinė žala pasireiškia tuo, kad tvora yra apgadinta jos konstrukcijose padarant varžtų skyles (žymiai sumažėjo tvoros tvirtumas ir jos ilgaamžiškumas), tvoroje atsiranda korozija (atimta galimybė tinkamai eksploatuoti, remontuoti tvoros konstrukcijas).

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , nes nuo užgauliojimų, įžeidinėjimų pastoviai jaučia emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pastovius iÅ¡gyvenimus, pažeminimus prieÅ¡ kitus sodo kaimynus, neteisybės, bejėgiÅ¡kumo jausmus, nerimÄ ir sielvartÄ , žymų sveikatos pablogėjimÄ , nes pastovi neurozė, įtempti santykiai su atsakove dėl tvoros, sukėlė ir suaktyvino neuropatines ligas.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini); atsakovei (duomenys neskelbtini) pirkimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje jokia tvora neminima. Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sudaryta situacijos schema, kurioje nurodyta, kad ginčo tvora pastatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (atsakovės) ribose; matavimo duomenys nustatyti (duomenys neskelbtini) patikrinus žemės sklypus.

20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta situacijos schema, teigia, kad reikia vadovautis atsakovės sudaryta žemės sklypo pirkimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovė nupirko 6 arų žemės sklypÄ ; apeliantės vertinimu, jeigu tvora yra atsakovės žemės sklype, tai atsakovės įsigytas žemės sklypas yra mažesnis, negu 6 arai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės apeliacinio skundo argumentais.

Pažymėtina, kad 2009 metų liepos mėnesio akte buvęs sklypo savininkas V. B. sutiko, jog tvora bÅ«tų pastatyta iÅ¡ V. B. pusės sklypo 15 cm atstumu nuo vandentiekio vamzdžio, be to, pati ieÅ¡kovė savo reikalavime atsakovei dėl metalinių lakÅ¡tų paÅ¡alinimo pripažįsta, kad <<..JÅ«s (atsakovė) nupirkote tik sklypÄ , bet ne tvorÄ ..>>. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Å¡alių turimų žemės sklypų ribų neteisingumo, byloje nebuvo suformuluotas joks reikalavimas patikslinti ieÅ¡kovės ir atsakovės turimų žemės sklypų ribas, nustatyti valdomų žemės sklypų plotus. Todėl skunde keliami klausimai dėl žemės sklypų ribų, turimų žemės sklypų plotų padidėjimo/sumažėjimo nėra Å¡ios bylos faktinis pagrindas ir dalykas. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliantės teiginių dėl žemės sklypų ribų, žemės sklypų plotų sumažėjimo/padidėjimo (CPK 178, 226 straipsniai).

Ä®vertinusi tai, kad apeliantė nepateikė kito situacijos plano, kad byloje nepateikti duomenys, leidžiantys konstatuoti Nacionalinės žemės tarnybos sudarytos situacijos schemos neatitikimÄ bylos nagrinėjimo metu buvusiai faktinei situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo tvora yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

21. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino, jog atsakovė pažeidė ne tik Sodininkų bendrijų įstatymÄ , bet ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus; neatsižvelgė, kad byloje yra praÅ¡ymas su reikalavimu paÅ¡alinti metalinius lakÅ¡tus, teismas bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į atsakovę dėl jos atsisakymo paÅ¡alinti metalinius lakÅ¡tus.

22. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiÅ«ra pasirenka ir nustato ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ) bei nurodo ieÅ¡kinio pagrindÄ Â â€“ faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta Å¡alių pareiga pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Teismas sprendimÄ gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡tirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimÄ dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų teismas negali peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ dėl tvoros modifikavimo, tačiau nereiÅ¡kia reikalavimo paÅ¡alinti nuo tvoros metalines konstrukcijas ir atstatyti tvorÄ Ä¯ pradinę padėtį, pagrįstai bylÄ nagrinėjo pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir atmetė ieÅ¡kovės argumentus, jog ginčo tvoros modifikavimas dėl metamo Å¡ešėlio taip pablogino sÄ lygas augalams augti, ir apskritai sklypo naudojimÄ , kad sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ .

24. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė nei turtinės, nei neturtinės žalos dydžio.

25. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, teigia, kad teismas neįvertino, jog byloje yra visi įrodymai ir paskaičiavimai turtinės žalos nustatymui. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . Civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas yra fakto klausimai, kurių konstatavimas neatsiejamas nuo procesinių teisės normų, apibrėžiančių įrodymų vertinimo ir kitas taisykles, taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011), todėl plačiau nekartotina. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).

27. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principÄ deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusiÄ Å¾alÄ (CK 6.249 str.) turėjo pareigÄ Ä¯rodinėti ieÅ¡kovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK6.248 str.) ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti atsakomybės – atsakovė (CK 6.245 str. 4 d.). IÅ¡analizavus apeliantės argumentus matyti, kad ji iÅ¡ esmės siekia, jog įrodinėjimo naÅ¡ta dėl (ne)padarytos turtinės žalos dydžio bÅ«tų perkelta teismui.

28. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Pažymėtina, kad žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado.

Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 str.).

29. Žalos dydį (2500 Eur) ieÅ¡kovė grindė ginčo tvoros įrengimo iÅ¡laidomis, patirtomis 2009 metais įrengiant 100 metrų ilgio tvorÄ (tvoros įrengimo paslaugų apmokėjimo kvitas; metalinių tvoros stulpų ir tvoros tinklo pirkimo sÄ skaita; medžio drožlių, cemento pirkimo prekinis čekis). IeÅ¡kinys byloje buvo reiÅ¡kiamas dėl apgadinus dalį tvoros padarytos žalos atlyginimo, todėl tvoros įrengimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos žala, patirta dėl tariamo tvoros sugadinimo.

Vertinant visus pateiktus duomenis matyti, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad dėl dalies tvoros (apie 26 metrai) modifikavimo ji patyrė bÅ«tent 2500 Eur žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje neįrodyta, kad atsakovė tvorÄ sugadino ir jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kad sumažėjo jos patvarumas ir ilgaamžiÅ¡kumas ar sugadintas jos estetinis vaizdas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad byloje neįrodytas nei žalos faktas, nei praÅ¡ytos priteisti žalos dydis.

30. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 3 000 Eur neturtinę žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams.

31. Ä®rodyti neturtinės žalos faktÄ , kaip ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 str.). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nustatant neturtinės žalos faktÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė modifikavo ieÅ¡kovės tvorÄ be leidimo, tačiau ne kiekvienas neteisėtas veiksmas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ . Vien žodinis ar raÅ¡ytinis deklaravimas, kad neturtinė žala buvo padaryta, nėra pakankamas jos atsiradimo įrodymas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų (M. R. pareiÅ¡kimas dėl netinkamo T. B. elgesio, fotonuotraukos, Vilniaus apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-318-932/2019, Å¡alių paaiÅ¡kinimų) nustatyta, kad Å¡alys tarpusavyje nesutaria nuo 2014 metų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, kad dėl Å¡alių nesutarimų jos patirtas stresas bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo tokie intensyvÅ«s, kad galėjo sukelti žymias pasekmes. Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pati ieÅ¡kovė savo aktyviais veiksmais stojusi į atvirÄ konfliktÄ su atsakove, iÅ¡ esmės prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su jos nurodomos neturtinės žalos atsiradimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad neturtinės žalos atsiradimÄ , jeigu tokia buvo padaryta, iÅ¡ esmės lėmė pačios ieÅ¡kovės veiksmai (CK 6.253 str. 5 d.).Taigi ieÅ¡kovei nepateikus pakankamų įrodymų apie jai padarytos neturtinės žalos faktÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytÄ .

Dėl proceso kalbos 33. CPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

34. Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad byloje nebuvo jai užtikrinta teisė turėti vertėjÄ ir todėl ieÅ¡kovė, nesuprasdama tam tikrų esminių bylos nagrinėjimo eigos aplinkybių, teisėjos užduodamų klausimų, nesugebėjo tinkamai duoti paaiÅ¡kinimų ir taip buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog jokių Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus pagrindžiančių įrodymų apeliantė nepateikė. 35.

PrieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , nenustatė jokių apeliantės teisės į vertėjÄ ir atitinkamai vertimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pažeidimų. Bylos medžiaga, inter alia teismo posėdžių garso įraÅ¡as, patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas (advokatas) nereiÅ¡kė praÅ¡ymo kviesti vertėjÄ , pirmoji ieÅ¡kovės pretenzija dėl neva nesuteiktų vertimo teismo posėdžio metu paslaugų buvo pateikta tik apeliaciniame skunde.

Papildomai pastebėtina, kad, nors ieÅ¡kovė atkakliai teigia blogai suprantanti lietuvių kalbÄ , tačiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė nenurodė nemokanti valstybinės kalbos. IeÅ¡kovės pakankamÄ lietuvių kalbos mokėjimÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įraÅ¡ai, kuriuose apeliantė ne kartÄ savo argumentus ir atsakymus į teisėjos klausimus dėstė bÅ«tent lietuviÅ¡kai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti proceso kalbos taisyklių ir ieÅ¡kovės teisės į vertimÄ pažeidimo.

Dėl bylos procesinės baigties 36. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 37. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės atsakovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje 2019 m. III ketvirtį sudarė 1306,3 Eur (užpraėjęs laikotarpis, skaičiuojant nuo 2020-03-23 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. AVC 20-204 iÅ¡raÅ¡ymo dienos). Už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra taikomas koeficientas – 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p). Tai reiÅ¡kia, kad maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , gali siekti 1795 Eur (1381 x 1,3). Å iuo atveju atsakovė pateikia sÄ skaitÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ir teisines konsultacijas 2011,63 Eur sumai.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, į tai, kad byla nėra sudėtinga, sprendžia, kad iÅ¡ apeliantės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas mažintinas nuo 2011,63 iki 1500 Eur. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė