39febdee-d4b0-46ea-91e3-16118e3709eb · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1044-642/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03120-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaikystės sodas“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

F. (K) ir L. K. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų D. F. ir L. K. priteisti 2 320 Eur įsiskolinimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB (duomenys neskelbtini).

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016 m. balandžio 1 d. ieÅ¡kovė (UAB „duomenys neskelbtini) ir D. K. (dabar – F) (toliau – ir atsakovė) pasirašė vaiko priežiÅ«ros ir ugdymo sutartį Nr. duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo ugdyti atsakovų dukrÄ D. K. pagal neformaliojo Å¡vietimo programÄ , o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už ieÅ¡kovės teikiamas ugdymo paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovė iÅ¡ dalies neatsiskaitė su ieÅ¡kove už minėtos sutarties pagrindu suteiktas vaiko ugdymo paslaugas.

Teigė, kad atsakovai atsako solidariai, nepaisant to, kad sutartį ir pasirašė tik atsakovė D. F.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Vaikystės sodas“ ieÅ¡kinį, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei teisę kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog kreditoriai, kurių teisės pažeistos, išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir, tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu, reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovų santuokos apskaitos akto įraÅ¡as panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018. Teismas taip pat patvirtino santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutartį. Pagal Å¡ios sutarties 4.3 punktÄ , L. K. įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai už ugdymÄ darželyje UAB duomenys neskelbtini), pervedant jį kas mėnesį į darželio sÄ skaitÄ . Taigi, kaip nurodo pati ieÅ¡kovė, atsakovai (buvę sutuoktiniai) be ieÅ¡kovės (kreditorės) žinios ir sutikimo modifikavo solidariÄ jÄ prievolę į atsakovo L. K. asmeninę prievolę. IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡is tik atsakovų tarpusavyje sudarytas susitarimas saisto tik pačius atsakovus, tačiau prieÅ¡ ieÅ¡kovę, kaip kreditorę, atsakovė su atsakovu ir toliau atsako solidariai.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimas, bÅ«damas individualaus pobÅ«džio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylÄ , subjektinių teisių ir pareigų. Teismas konstatavo, kad atsakovų susitarimas yra patvirtintas teismo sprendimu. Teismas pažymėjo, kad teisiÅ¡kai nepriimtina yra situacija, kai tas pats klausimas – prievolės pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ pobÅ«dis – yra iÅ¡nagrinėtas byloje dėl santuokos nutraukimo ir vėliau bÅ«tų nagrinėjamas kitoje byloje dėl skolos priteisimo, siekiant prieÅ¡ingo nei anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje rezultato.

III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Apeliantė pažymėjo, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės pasiraÅ¡yta 2016 m. balandžio 1 d. vaiko priežiÅ«ros ir ugdymo sutartis Nr. 204 buvo sudaryta prieÅ¡ daugiau nei dvejus metu iki atsakovo ir atsakovės santuokos nutraukimo.

Skyrybų bylos nagrinėjimo metu ir vėliau (iki 2018 m. lapkričio mėnesio) sÄ skaitos už ieÅ¡kovės teikiamas vaiko priežiÅ«ros ir ugdymo paslaugas buvo apmokamos. IeÅ¡kovės reikalavimas grindžiamas neapmokėtomis sÄ skaitomis už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, t. y. gerokai vėliau, nei buvo nagrinėjama skyrybų byla. Paslaugos, už kurių suteikimÄ pagal sutartį atsakovė ir atsakovas nėra sumokėję, skyrybų bylos nagrinėjimo metu dar net nebuvo suteiktos.

IeÅ¡kovei nesant atsakovų kreditore jų santuokos nutraukimo metu, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai pagrįstai nebuvo įtraukta į skyrybų bylÄ . IeÅ¡kovei nesant kreditore, atsakovai negalėjo pakeisti / modifikuoti savo prievolių ieÅ¡kovei – neįmanoma modifikuoti prievolės, kuri nėra atsiradusi. 7.2. Apeliantė nurodo, kad skyrybų byloje patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punkte atsakovas įsipareigojo teikti tikslinį 225 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai už ugdymÄ darželyje UAB (duomenys neskelbtini), pervedant jį kas mėnesį į darželio sÄ skaitÄ .

Tuo tarpu, remiantis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos sutarties 1 priedu, vieno mėnesio vaiko priežiÅ«ros ir ugdymo mokestis ieÅ¡kovės ugdymo įstaigoje sudarė 390 Eur (neskaitant papildomai teikiamų paslaugų). Esant Å¡ioms aplinkybėms, nebeaiÅ¡ku, kas turėtų apmokėti likusiÄ sÄ skaitos dalį, kurios neapima tikslinio iÅ¡laikymo dydis. 7.3. Apeliantas pažymi, kad skundžiamojoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog iÅ¡ sutarties kylanti solidarioji prievolė skyrybų byloje buvo modifikuota į atsakovo asmeninę prievolę, tai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Civilinio kodekso normoms.

8. Atsakovė D. F. (buvusi pavardė K) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 8.1. IeÅ¡kovės prieÅ¡taravimai atskirajame skunde vertintini kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kinyje pati ieÅ¡kovė nurodė, kad ,,nagrinėjant atsakovų skyrybų bylÄ , ieÅ¡kovas į jÄ nebuvo įtrauktas ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimo, jog atsakovų solidari prievolė ieÅ¡kovo atžvilgiu atsiskaityti už jų dukros ugdymÄ pagal atsakovės pasiraÅ¡ytÄ sutartį bÅ«tų modifikuota į atsakovo L.

K. asmeninę prievolę“. Taigi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje supranta ir tvirtina turinti kreditorės statusÄ , nurodydama, kad iÅ¡tuokos byloje neturėjusi galimybės pasinaudoti kreditoriaus teisėmis. Tuo tarpu atskirajame skunde ieÅ¡kovė jau nurodo, kad ji nebuvo atsakovų kreditore jų iÅ¡tuokos bylos nagrinėjimo metu. 8.2. Atsakovės įsitikinimu, atskirojo skundo argumentai, jog ,,paslaugos, už kurių suteikimÄ pagal sutartį atsakovė ir atsakovas nėra sumokėję, skyrybų bylos nagrinėjimo metu dar net nebuvo suteiktos“, ,,atsakovai negalėjo pakeisti / modifikuoti savo prievolių ieÅ¡kovės atžvilgiu – neįmanoma modifikuoti prievolės, kuri nėra atsiradusi“, prieÅ¡tarauja bendriesiems prievolių vykdymo ir sutartinės teisės principams. 8.3.

Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nebuvo įtraukta kreditore iÅ¡tuokos byloje ir, kaip pagrįstai nurodė teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti atnaujinti procesÄ . Atsakovės nuomone, jos prievolė ieÅ¡kovei dėl mokesčio mokėjimo už dukters lankomÄ darželį UAB (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti modifikuota į atsakovo asmeninę prievolę, nepažeidžiant kreditorės interesų. 8.4. Atsakovė nurodė, kad turto dalijimo byloje turi bÅ«ti padalijamos visos bendros dalinės sutuoktinių prievolės, nepriklausomai nuo to, suėjęs Å¡ių prievolių vykdymo terminas ar ne.

Ieškovės argumentas, kad ,,atsakovai negalėjo pakeisti / modifikuoti savo prievolių ieškovės atžvilgiu, nes dar nebuvo suėjęs praleisto mokėjimo terminas“, vertintinas kaip nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos.

11. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose ieÅ¡kiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du reikalavimai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), ir savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

IeÅ¡kinio reikalavimÄ pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime rodo, kaip ginčo santykį teisiÅ¡kai vertina pats ieÅ¡kovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).

14. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ teismas aiÅ¡kinasi savo iniciatyva, ieÅ¡kinio priėmimo metu spręsdamas bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Teismas Å¡ios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieÅ¡kinį paduodantis asmuo turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismÄ prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiÅ¡kėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, savo pažeistas teises pirmiausia turi ginti, kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir, tik nesant galimybių apginti pažeistas teises Å¡iuo bÅ«du, reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Apeliantė (ieÅ¡kovė) su tokia iÅ¡vada nesutinka, motyvuodama tuo, kad teismas iÅ¡ esmės neįsigilino į skyrybų bylos aplinkybes, į ieÅ¡kovės statusÄ bei atsakovų prievolės ieÅ¡kovei atsiradimo aplinkybes, taip pat netinkamai taikė imperatyviÄ sias CK normas.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismÄ . Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ : teisę kreiptis į teismÄ turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos ir teisės į pareikÅ¡to reikalavimo patenkinimÄ santykis lemia tai, kad ieÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, kad vadovaujasi CPK 137 straipsnio 2 dalimi, tačiau nekonkretizavo, kokiu minėto straipsnio punktu remiamasi, t. y. skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta tiksli CPK norma – teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

18. Pažymėtina, kad nors apeliantė savo nesutikimÄ su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė pirmiausia savo pažeistas teises turi ginti kreipdamasi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, neįsigilino į skyrybų bylos aplinkybes, į ieÅ¡kovės statusÄ bei atsakovų prievolės ieÅ¡kovei atsiradimo aplinkybes, taip pat netinkamai taikė imperatyviÄ sias CK normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijÄ (sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , net ir neturėjo aiÅ¡kintis ir gilintis į apeliantės nurodomas aplinkybes.

19. Kaip minėta anksčiau, teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, į Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5626-824/2018 patvirtintas santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo pasekmių sutarties sÄ lygas, vertino, kad atsakovai (buvę sutuoktiniai) be ieÅ¡kovės (kreditorės) žinios ir sutikimo modifikavo solidariÄ jÄ prievolę į atsakovo L.

K. asmeninę prievolę. Taigi, Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje faktiÅ¡kai vertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teisėtumÄ ir materialinį pagrįstumÄ ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, pasisakė dėl ieÅ¡kinio esmės, nors ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ užtenka tik nurodyti (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Esant Å¡ioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutartis naikinama ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo. Teisėja Danutė Žvinklytė