39fe9649-299f-46ef-90cd-c19f917057be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1302-811/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03839-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dagana“, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Morigana“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimÄ Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-190), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. 18KP-16-380 (toliau – ir Sprendimas Nr. 18KP-16-380) dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimÄ Nr. 18KP-16-380, kuriuo pripažino, jog už tinkamai neįvykdytÄ muitinio tranzito procedÅ«rÄ , vykdytÄ pagal 2019 m. spalio 30 d. T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (toliau – ir Deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei. Taip pat sprendime pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d., vieta – Vilniaus TM veiklos zona, ir konstatavo, jog solidarÅ«s skolininkai yra UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“.

Muitinės departamentas šį Vilniaus TM sprendimÄ patvirtino dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei. PareiÅ¡kėja mano, kad skundžiami sprendimai yra neobjektyvÅ«s, kadangi skola turėtų bÅ«ti nustatoma visiems Europos SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ pažeidusiems asmenims. Nurodo, kad sprendimuose įvardyta (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, savo veiksmais tiesiogiai prisidėjusi prie tranzito muitinės procedÅ«ros pažeidimo.

Vilniaus TM nustatė, kad Å¡i įmonė, žinodama, jog prekėms taikoma muitinio tranzito procedÅ«ra, davė tiesioginį nurodymÄ vežėjui UAB „Dagana“ pakeisti prekių pristatymo vietÄ , vietoje jų iÅ¡vežimo į Serbijos RespublikÄ pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymÄ muitinės prižiÅ«rimos prekės buvo iÅ¡krautos adresu: (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika. Mano, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama vežėjui pakeisti prekių vežimo marÅ¡rutÄ ir iÅ¡krauti prekes kitu adresu, laikytina prekių gavėju 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl, pareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡iuo atveju privalėjo bÅ«ti nustatyti visi galimi skolininkai ir sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo bÅ«ti priimtas ir krovinio gavėjos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Pažymi, kad Vilniaus TM nustatė, jog bÅ«tent prekių iÅ¡krovimo metu, kai prekės fiziÅ¡kai buvo Latvijoje, buvo pažeista SÄ jungos tranzito procedÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėja teigia, kad jos negali bÅ«ti Lietuvos Respublikos PVM objektu.

Be to, Vilniaus TM vadovavosi SMK 87 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimÄ lemiantys veiksniai, o Å¡iuo atveju Vilniaus TM nustatė, kad skolos atsiradimÄ lemiantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Tad mano, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, ir dėl to skundžiami sprendimai buvo priimti veikiant ultra vires (lot. virÅ¡ijant kompetencijÄ ), todėl turi bÅ«ti panaikinti.

Mano, kad yra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atkreipia dėmesį, kad DeklaracijÄ formino ne pati pareiÅ¡kėja, kadangi jÄ atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji nieko nežinojo apie krovinio vežimÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėja, suteikdama garantijas muitinei už sėkmingÄ muitinio tranzito procedÅ«ros vykdymÄ , prisiėmė rizikÄ ir atsakomybę, tikėdama, jog tretieji asmenys tinkamai įvykdys SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , tačiau pati jokių veiksmų prekėms neatliko.

Be to, pareiÅ¡kėja manė, kad tretieji suinteresuoti asmenys sÄ Å¾iningai vykdys tranzito procedÅ«rÄ ir negalėjo žinoti, kad vežėjas UAB „Dagana“, gavęs nurodymus iÅ¡ krovinio gavėjo „(duomenys neskelbtini)“, pakeis prekių vežimo marÅ¡rutÄ , taip pažeisdamas muitinio tranzito procedÅ«rÄ . Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad Muitinės departamentas persiuntė Vilniaus TM Bulgarijos Respublikos muitinės 2020 m. sausio 9 d. raÅ¡tÄ , kuriame informuojama, jog Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidÄ ) užbaigtos SÄ jungos tranzito procedÅ«ros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, įskaitant ir DeklaracijÄ . Bulgarijos muitinė pranešė, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32“, kurios deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje, taip pat, kad transporto priemonė, gabenusi Å¡ias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.

Vilniaus TM, atlikusi tyrimÄ , nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinÄ jį saugojimÄ pagal deklaracijÄ Nr. 19LTVR5000LS0634C1 (2019 m. spalio 25 d.), krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminta SÄ jungos tranzito procedÅ«ra pagal T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Å ioje deklaracijoje pagal sÄ skaitÄ Nr. 1-3010/19 (2019 m. spalio 30 d.) buvo deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32“ (20 626,8 kg).

Prekių siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – (duomenys neskelbtini) įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, tranzito terminas – 2019 m. lapkričio 7 d. SÄ jungos tranzito procedÅ«ra įforminta pagal transportavimo važtaraÅ¡tį (toliau – ir CMR) Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.), kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedÅ«ros vykdytoja pagal minėtÄ tranzito deklaracijÄ nurodyta UAB „Morigana“, krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡leistas į paskirties muitinės įstaigÄ plombuotoje transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai – K927746 ir K927747.

SÄ jungos tranzito procedÅ«ra pagal minėtÄ tranzito deklaracijÄ buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai (per klaidÄ ). Nurodo, kad tyrimo metu nustatyta, jog nei UAB „Morigana“, nei UAB „Dagana“ negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedÅ«rai pagal DeklaracijÄ , buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. UAB „Dagana“ 2020 m. kovo 12 d. raÅ¡tu informavo Vilniaus TM, kad krovinys, deklaruotas minėtoje T1 deklaracijoje, buvo nugabentas ne į SerbijÄ , o į LatvijÄ , ir iÅ¡krautas bÅ«tent Latvijoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

NurodymÄ pakeisti marÅ¡rutÄ ji gavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini) “, kuri nurodė pervežti krovinį nauju marÅ¡rutu – į bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu adresu Latvijoje. UAB „Dagana“ pateikė sutartį dėl prekių gabenimo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė CMR su (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡u, data ir antspaudu. Tačiau Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu informavo Vilniaus TM, kad prekės pagal minėtÄ tranzito deklaracijÄ nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje.

Be to, pateikė informacijÄ , kad bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 metais ji apskritai likviduota. Pažymi, kad pagal SMK 233 straipsnio 1 dalį už prievolių, susijusių su SÄ jungos tranzito procedÅ«ra, įvykdymÄ atsako jos vykdytojas. Be to, pagal Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos iÅ¡samios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Ä®gyvendinimo taisyklės) 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimo įrodymus, 1 dalį, SÄ jungos tranzito procedÅ«ra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas iÅ¡vykimo valstybės narės muitinei priimtinu bÅ«du pateikia vienÄ iÅ¡ Å¡ių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a) paskirties valstybės narės patvirtintÄ dokumentÄ , kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte;

b) valstybės narės muitinės patvirtintÄ dokumentÄ arba muitinės dokumentÄ , kuriuo įrodoma, kad prekės fiziÅ¡kai iÅ¡vežtos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos;

c) muitinės dokumentÄ , iÅ¡duotÄ trečiojoje Å¡alyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra;

d) trečiojoje Å¡alyje iÅ¡duotÄ antspauduotÄ arba kitaip tos Å¡alies muitinės patvirtintÄ dokumentÄ , kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos iÅ¡leistomis į laisvÄ apyvartÄ toje Å¡alyje. Tačiau nagrinėjamu atveju paskirties muitinė nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai, o pareiÅ¡kėja kitų alternatyvių SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimo įrodymų Vilniaus TM nepateikė. Å iuo atveju skolos muitinei atsiradimas siejamas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedÅ«ros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedÅ«ra, įvykdymÄ .

Prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja minėtas straipsnis, o UAB „Morigana“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedÅ«ros taikymu. Teigia, kad Vilniaus TM nustatė, jog ne SÄ jungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedÅ«rÄ , nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir Å¡ioms prekėms įforminta tranzito procedÅ«ra nebuvo užbaigta. Taigi, muitinė iÅ¡ esmės negalėjo Å¡ioms prekėms taikyti priežiÅ«ros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne SÄ jungos prekėms.

Todėl laikytina, kad ne SÄ jungos prekės buvo neteisėtai paimtos iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Atkreipia dėmesį, kad, kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iÅ¡ asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies (a), (b) ar (c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedÅ«ros vykdytoja – pareiÅ¡kėja, turinti vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedÅ«ros taikymu, laikoma skolininke, o prekių vežėjas UAB „Dagana“, priėmusi prekes, žinojo, kad prekėms įforminta muitinio tranzito procedÅ«ra pagal tranzito deklaracijÄ , kuri turi bÅ«ti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje, ir kuri, nepateikusi krovinio paskirties muitinės įstaigai, taip pat laikoma skolininke.

Pagal SMK 84 straipsnį, jeigu importo ar eksporto muito sumÄ , atitinkančiÄ vienÄ skolÄ muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimÄ . Tad pareiÅ¡kėja ir UAB „Dagana“ laikytinos solidariomis skolininkėmis muitinei. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja klaidina teismÄ teigdama, jog prekės buvo iÅ¡krautos Latvijos Respublikoje, nes tokiÄ informacijÄ savo atsakyme muitinei pateikė prekių vežėja UAB „Dagana“. Vežėja nurodė, kad krovinys buvo nugabentas ne į SerbijÄ , o į LatvijÄ pagal „(duomenys neskelbtini)“ nurodymÄ , pateikė tai patvirtinančių dokumentų (sutarties, nurodymo, CMR važtaraščio) kopijas.

Be to, Latvijos muitinė informavo atsakovę, kad prekės, deklaruotos tranzito procedÅ«rai pagal deklaracijÄ T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir joms nebuvo atlikti muitinės importo formalumai. Teigia, kad nei tranzito deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), nei CMR važtaraÅ¡tyje Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra nurodyta nei prekių vežėju, nei jų gavėju, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad Vilniaus TM skundžiamas sprendimas priimtas ultra vires, kadangi, pasak pareiÅ¡kėjos, skolos atsiradimÄ sÄ lygojantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Nurodo, kad pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimÄ lemiantys veiksmai, o jeigu prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra nėra baigta, arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytÄ laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedÅ«ra.

Å iuo atveju prekių paėmimo iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros konkreti vieta nėra nustatyta, todėl laikytina, kad skola atsirado iÅ¡vykimo valstybės narės muitinėje, kurioje buvo įforminta tranzito procedÅ«ra, t. y. nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje. Taip pat nurodo, kad pagal MAÄ® 141 straipsnio 2 dalį nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

Å iuo atveju UAB „Morigana“ mokesčio, susijusio su paskirta bauda, nesumokėjo, neįvykdė įstatyme įtvirtintos privalomosios sÄ lygos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos atleidimo nuo baudos. Mano, kad priimti skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl neturi bÅ«ti panaikinti. Atsakovas Muitinės departamentas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Bulgarijos Respublikos muitinės administracija 2020 m. sausio 9 d. informavo Lietuvos muitinę, jog SÄ jungos tranzito procedÅ«ra, vykdyta pagal T1 DeklaracijÄ , buvo neteisingai užbaigta ir minėtoje tranzito deklaracijoje nurodytos prekės muitinės kontrolei nebuvo pateiktos, o transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja UAB „Morigana“ Vilniaus teritorinei muitinei praÅ¡ant nepateikė dokumentų, patvirtinančių įvykdytÄ prekių pervežimÄ . PaaiÅ¡kina, kad UAB „Dagana“ informavo Vilniaus TM, jog krovinys, deklaruotas tranzito Deklaracijoje, buvo nugabentas ne gavėjui Serbijoje, o į LatvijÄ , adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad nurodymÄ pakeisti marÅ¡rutÄ gavo iÅ¡ prekių gabenimÄ užsakiusios (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė prekes pristatyti SIA „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „Dagana“ prekių pristatymÄ minėtai įmonei grindė pateikta CMR važtaraščio su Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ spaudu kopija. Tačiau Vilniaus TM gavo informacijos iÅ¡ Latvijos muitinės administracijos, kad prekės pagal DeklaracijÄ Latvijos muitinės kontrolei nebuvo pateiktos, be to, įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo veiklos nuo 2018 m., o 2020 m. ji apskritai likviduota. Kadangi alternatyvių SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimo įrodymų muitinei nebuvo pateikta, todėl Vilniaus TM, atlikusi iÅ¡samų tyrimÄ , priėmė SprendimÄ Nr. 18KP-16-380.

PaaiÅ¡kina, kad Ä®gyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti alternatyvÅ«s SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimo įrodymai, kuomet tranzito procedÅ«ra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas pateikia vienÄ iÅ¡ nurodytų dokumentų. Pažymi, kad Å¡is dokumentų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir tai reiÅ¡kia, kad jokie kiti įrodymai negali bÅ«ti pripažinti tinkamais įrodinėjant SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ . Muitinės departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad Vilniaus TM netinkamai nustatė solidarius skolininkus ir tuo pažeidė objektyvumo principÄ , kadangi pagal SMK SÄ jungos tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ bei nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o taip pat prekių vežėjas ir gavėjas, kuris priima jas žinodamas, kad prekės gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , atsako už visų prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra prekių vežėja ar gavėja, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei. Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos jos atžvilgiu registruoti skolÄ muitinei, kadangi skolos atsiradimÄ lemiantys veiksmai užfiksuoti Latvijoje. Tačiau pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra nebuvo užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei negalima nustatyti, tada skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra.

Kadangi Å¡iuo atveju Latvijos muitinės kontrolei prekės nebuvo pateiktos, o nagrinėjamu atveju nenustatyta vieta, kurioje įvykdyti skolos atsiradimÄ lėmę veiksmai, todėl tranzito procedÅ«ra pagal DeklaracijÄ Ä¯forminta krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai konstatuota, kad skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje. Akcentuoja, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu atleisti jÄ nuo paskirtos baudos pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, kadangi nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs paskirtÄ mokestį ar Å¡io mokesčio mokėjimo terminas atidėtas arba iÅ¡dėstytas.

Šiuo atveju pareiškėja nėra sumokėjusi minėto mokesčio, todėl nėra pagrindo jos atleisti nuo paskirtos baudos. Mano, kad priimti skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl neturi būti panaikinti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda, taip pat dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“, kuriuo patvirtintas skundžiamas Vilniaus TM sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 21 d. gavo Muitinės departamento 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡tÄ Nr. (20.3/15)3B-401, kuriuo persiųstas Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos 2020 m. sausio 9 d. raÅ¡tas Nr. 32-6745, kuriame praneÅ¡ama, kad Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidÄ ) buvo užbaigtos SÄ jungos tranzito procedÅ«ros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, įskaitant ir tranzito deklaracijÄ T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.). Bulgarijos muitinė informavo, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, RJ34A, R32“, kurios buvo deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje bei, kad transporto priemonė, gabenusi Å¡ias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.

Vilniaus teritorinė muitinė atliko tyrimÄ , kurio metu nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinÄ jį saugojimÄ pagal 2019 m. spalio 25 d. laikinojo saugojimo deklaracijÄ Nr. 19LTVR5000LS0634C1, krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ įforminta SÄ jungos tranzito procedÅ«ra pagal T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Deklaracijoje deklaruotos prekės – cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas), prekių siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2019 m. lapkričio 7 d. SÄ jungos tranzito procedÅ«ra buvo įforminta pagal pateiktÄ 2019 m. spalio 30 d. CMR Nr. RGC-1030/01, kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedÅ«ros vykdytoja, t. y. pareiÅ¡kėja, nurodyta kaip turinti leidimÄ naudoti BendrÄ jÄ garantijÄ muitinio tranzito procedÅ«rų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡leistas į paskirties muitinės įstaigÄ plombuotoje transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai – K927746 ir K927747.

SÄ jungos tranzito procedÅ«ra pagal T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8 buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai (per klaidÄ ). Vilniaus TM pagal gautÄ informacijÄ pradėjo tyrimÄ ir informavo apie tai pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama jos pateikti dokumentus, patvirtinančius SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ . UAB „Morgana“ 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 19 d. raÅ¡tu informavo Vilniaus TM, kad kreipėsi į vežėjÄ UAB „Dagana“ dėl prekių gabenimo marÅ¡ruto ir dėl CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 su gavėjo spaudu apie įvykdytÄ prekių pervežimÄ kopijos gavimo, tačiau negavo atsakymo ir praÅ¡omų dokumentų.

Tyrimo metu Vilniaus TM nustatė, kad UAB „Dagana“, priėmusi krovinį pagal CMR važtaraÅ¡tį Nr. RGC-1030/01, patvirtino tai įmonės antspaudu ir paraÅ¡u CMR 23-iajame langelyje. Be to, UAB „Dagana“ turėjo vykdyti prekių pervežimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio į paskirties muitinės įstaigÄ , kurios pavadinimas MP „(duomenys neskelbtini)“ ir kodas (duomenys neskelbtini) nurodyti CMR 13-iajame langelyje. Todėl Vilniaus TM 2020 m. sausio 24 d. raÅ¡tu Nr. (8.1/16)-2V-1561 kreipėsi į UAB „Dagana“, praÅ¡ydama pateikti informacijÄ , kas pateikė užsakymÄ krovinio pervežimui, kur ir kada buvo pristatytas bei iÅ¡krautas minėtas krovinys, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, bei pateikti visÄ turimÄ informacijÄ , susijusiÄ su minėtų prekių gabenimu, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos į muitinės įstaigÄ .

Tačiau UAB „Dagana“ 2020 m. kovo 12 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad krovinys, deklaruotas T1 deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8, nugabentas ne į SerbijÄ , o į LatvijÄ , ir iÅ¡krautas adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiÅ¡kino, kad nurodymÄ pakeisti marÅ¡rutÄ ir nuvežti prekes į LatvijÄ ji gavo iÅ¡ įmonės, užsakiusios prekių gabenimÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju marÅ¡rutu, t. y. į bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „Dagana“ taip pat pateikė 2019 m. spalio 28 d. sutartį, sudarytÄ su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių gabenimo, bei Å¡ios įmonės 2019 m. lapkričio 6 d. nurodymÄ be numerio dėl marÅ¡ruto pakeitimo. Papildomai vežėjas pateikė ir CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 su (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡u, data ir antspaudu, uždėtais CMR važtaračio 24-ajame langelyje, kopija. Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi minėtus dokumentus, 2020 m. balandžio 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į Latvijos muitinės administracijÄ , praÅ¡ydama atlikti tyrimÄ ir nustatyti, ar įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ gavo minėtas prekes, taip pat, ar prekės buvo deklaruotos muitinėje.

Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. pateikė atsakymÄ , nurodydama, kad prekės pagal T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8 nebuvo pateiktos Latvijos muitinei. Be to, informavo, kad neturi duomenų, jog prekės bÅ«tų importuotos Latvijos teritorijoje. Papildomai pažymėjo, kad bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 m. vasario 4 d. įmonė apskritai likviduota. Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi tyrimo metu surinktÄ informacijÄ , 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimÄ Nr. 18KP-16-380, kuriuo nusprendė pripažinti, jog už tinkamai neįvykdytÄ tranzito procedÅ«rÄ , vykdytÄ pagal T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM.

Skolos muitinei atsiradimo diena laikytina 2019 m. lapkričio 8 d., skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona. SolidarÅ«s skolininkai – UAB ,,Morigana“ ir UAB ,,Dagana“. Sprendimu nuspręsta skirti solidariems skolininkams 1 581 Eur baudos. Taip pat Vilniaus TM 2020 m. birželio 11 d. praneÅ¡imu Nr. 297 informavo, kad įtraukė į apskaitÄ solidariems skolininkams 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. KP-16-380 apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. papildomai priskaičiavo 41 Eur muito delspinigių ir 768 Eur PVM delspinigių.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus TM sprendimu, 2020 m. liepos 3 d. pateikė skundÄ Muitinės departamentui, praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus TM sprendimÄ arba atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudos. Muitinės departamentas 2020 m. spalio 12 d. priėmė sprendimÄ Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“, kuriuo nusprendė patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir skirta 1 581 Eur bauda.

Pareiškėja nesutinka su priimtais Vilniaus TM ir Muitinės departamento sprendimais, kadangi mano, jog buvo netinkamai nustatyti solidarūs skolininkai, neįtraukiant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko buvo pažeistas objektyvumo principas. Taip pat teigia, kad Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo kompetencijos pareiškėjos atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, kadangi iškrovimo metu prekės fiziškai buvo Latvijoje, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu, dėl to Vilniaus TM sprendimas priimtas veikiant ultra vires.

Be to, mano, kad tuo atveju, jei sprendimai bus pripažinti pagrįstais, ji turėtų bÅ«ti atleista nuo baudos MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimu 18KP-16-380 pareiÅ¡kėjai apskaičiavo ir įregistravo muito, importo PVM ir delspinigių mokestinę prievolę, taip pat už padarytÄ pažeidimÄ skyrė baudÄ . Teismas pažymi, kad ginčui aktualus 2013 m. spalio 9 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas SÄ jungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrÄ sias taisykles ir procedÅ«ras, taikomas į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežamoms prekėms. Å io kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiÅ«rimos ir gali bÅ«ti jos tikrinamos. Taip pat įtvirtinta taisyklė, kad ne SÄ jungos prekės muitinės prižiÅ«rimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos iÅ¡vežamos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.

Pagal SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalį SÄ jungos tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako:

a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių;

b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su Å¡ia procedÅ«ra, laikymÄ si;

c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad bÅ«tų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumÄ , atitinkančiÄ skolÄ muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedÅ«ros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedÅ«ra baigiama, kai prekės, kurioms Å¡i procedÅ«ra įforminta, ir bÅ«tina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Morigana“ yra tranzito procedÅ«ros vykdytoja, todėl, vadovaujantis SÄ jungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktais, ji atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su Å¡ia procedÅ«ra, laikymÄ si.

PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad, nors ji ir neginčija savo atsakomybės dėl neįvykdytos SÄ jungos tranzito procedÅ«ros, tačiau mano, kad Vilniaus TM, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , kadangi skolininke turėtų bÅ«ti pripažįstama ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Ä®gyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad SÄ jungos tranzito procedÅ«ra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas iÅ¡vykimo valstybės narės muitinei priimtinu bÅ«du pateikia vienÄ iÅ¡ Å¡ių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės:

a) paskirties valstybės narės patvirtintÄ dokumentÄ , kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte;

b) valstybės narės muitinės patvirtintÄ dokumentÄ arba muitinės dokumentÄ , kuriuo įrodoma, kad prekės fiziÅ¡kai iÅ¡vežtos iÅ¡ SÄ jungos muitų teritorijos;

c) muitinės dokumentÄ , iÅ¡duotÄ trečiojoje Å¡alyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra;

d) trečiojoje Å¡alyje iÅ¡duotÄ antspauduotÄ arba kitaip tos Å¡alies muitinės patvirtintÄ dokumentÄ , kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos iÅ¡leistomis į laisvÄ apyvartÄ toje Å¡alyje. Taigi, minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o tai reiÅ¡kia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Ä®gyvendinimo taisyklių taikymo požiÅ«riu negali bÅ«ti pripažinti tinkamais įrodinėjant SÄ jungos tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ .

IÅ¡ byloje pateiktos tranzito T1 deklaracijos Nr. MRN19LTVR500016E4F3C8 matyti, kad siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – įmonė „(duomenys neskelbtini)“; taip pat iÅ¡ 2019 m. spalio 30 d. CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 matyti, kad prekių gavėja nurodoma „(duomenys neskelbtini) gavėja – įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedÅ«rai pagal tranzito T1 deklaracijÄ Nr. MRN19LTVR500016E4F3C8, iÅ¡ tiesų buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti ir pasiekė gavėjÄ .

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių kitų tinkamų įrodymų apie prekių pristatymÄ Ä¯ paskirties vietÄ . Å iuo atveju net ir pati Latvijos muitinė, atlikusi tyrimÄ , nurodė, jog tranzito procedÅ«ra užbaigta neteisingai, tačiau pareiÅ¡kėja Å¡ių aplinkybių nepaneigė jokiais papildomais duomenimis. PareiÅ¡kėjai buvo suteikta galimybė pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ , tačiau tai padaryta nebuvo (pareiga pateikti tinkamus įrodymus tenka bÅ«tent pareiÅ¡kėjai).

Be to, Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama tyrimÄ , papildomai prašė ir vežėjų pateikti informacijÄ , ar prekės buvo pristatytos į paskirties vietÄ , tačiau UAB „Dagana“ tik informavo, kad prekės pagal DeklaracijÄ buvo iÅ¡krautos Latvijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad tokį nurodymÄ pakeisti marÅ¡rutÄ ji gavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju marÅ¡rutu – į bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu adresu Latvijoje.

UAB „Dagana“ pateikė sutartį dėl prekių gabenimo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė CMR su (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡u, data ir antspaudu. Tačiau Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu informavo Vilniaus TM, kad prekės pagal minėtÄ tranzito deklaracijÄ nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje. Be to, pateikė informacijÄ , kad bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 metais ji apskritai likviduota.

Kaip minėta aukščiau, SMK 233 straipsnio 1 dalis nustato, kad bÅ«tent SÄ jungos tranzito procedÅ«ros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir bÅ«tinos informacijos pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su Å¡ia procedÅ«ra, laikymÄ si, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina prekių vežėjo arba gavėjo, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant SÄ jungos tranzito procedÅ«rÄ , atsakomybę už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai per nustatytÄ terminÄ ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

SMK 84 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu importo ar eksporto muito sumÄ , atitinkančiÄ vienÄ skolÄ muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimÄ . Taigi jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiÅ¡kėjos teiginių, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėtų bÅ«ti įtraukta kaip solidari skolininkė, kadangi dokumentuose ji nėra įraÅ¡yta nei kaip prekių vežėja, nei kaip gavėja. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog Vilniaus TM nustatė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie tranzito muitinės procedÅ«ros pažeidimo, nesuteikia pagrindo pripažinti jÄ solidaria skolininke, kadangi to nenumato teisinis reglamentavimas.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nei pareiÅ¡kėja, nei UAB „Dagana“ nepateikė duomenų, patvirtinančių apie realų prekių pateikimÄ paskirties muitinės įstaigai, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo kompetencijos pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimti sprendimo, susijusio su mokestinės prievolės nustatymu, kadangi iÅ¡krovimo metu prekės fiziÅ¡kai buvo Latvijoje, todėl jos negali bÅ«ti Lietuvos Respublikos PVM objektu, dėl to Vilniaus TM sprendimas priimtas veikiant ultra vires.

Tačiau nesutiktina ir su Å¡iais pareiÅ¡kėjos teiginiais. SÄ jungos muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra buvo įvykdyta arba jeigu laikinasis saugojimas nebuvo tinkamai užbaigtas, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei neįmanoma nustatyti per konkretų terminÄ , skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedÅ«ra arba kurioje jos buvo įvežtos į SÄ jungos muitų teritorijÄ taikant tÄ procedÅ«rÄ , arba kurioje jos buvo laikinai saugomos.

IÅ¡ raÅ¡ytinių bylos duomenų matyti, kad Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 17 d. informavo Vilniaus TM, jog prekės, deklaruotos tranzito T1 deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8, nebuvo pateiktos Latvijos muitinės kontrolei, taip pat ji neturi duomenų, kad prekės apskritai buvo importuotos Latvijos Respublikos teritorijoje. Taip pat, kaip nustatyta, Bulgarijos muitinė 2020 m. sausio 9 d. raÅ¡tu informavo Vilniaus TM, jog transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nekirto Bulgarijos Respublikos sienų, o taip pat ir Serbijos muitinės administracija 2020 m. birželio 12 d. informavo Vilniaus TM, kad (duomenys neskelbtini) įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ yra aiÅ¡kiai nurodžiusi, jog niekada negavo prekių pagal tranzito T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ių nustatytų aplinkybių jokiais papildomais duomenimis nepaneigė ir pati pareiÅ¡kėja. Å iuo atveju, kadangi nėra nustatyta tiksli prekių paėmimo iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros data, taip pat ir jų iÅ¡krovimo vieta, todėl laikytina, kad skolos atsiradimÄ lemiantys veiksmai nebuvo įvykdyti Latvijos Respublikoje, kaip teigia pareiÅ¡kėja. Tad teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, jog SÄ jungos tranzito procedÅ«ra pagal T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8 įforminta krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“, t. y. skola muitinei atsirado bÅ«tent Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.

IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės apie neteisingai užbaigtas SÄ jungos tranzito procedÅ«ras, įskaitant ir pagal T1 deklaracijÄ Nr. 19LTVR500016E4F3C8, įrodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė turėjo pagrindÄ paskirti pareiÅ¡kėjai mokestinę prievolę muitinei, t. y. 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur baudÄ , taip pat konstatuotina, kad UAB „Morigana“, kaip procedÅ«ros vykdytoja, turėjusi įvykdyti prievoles, susijusias su tinkamai įformintomis muitinės procedÅ«romis ir tinkamu tranzito procedÅ«rų taikymu, teisėtai laikoma solidaria skolininke.

PareiÅ¡kėja taip pat mano, kad yra pagrindas atleisti jÄ nuo paskirtos baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai nustato, kad atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra tuomet, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, taip pat, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo baudos, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie paskirtos baudos ar sumos sumokėjimÄ , taip pat ji neatitinka ir kitų kriterijų, dėl kurių galėtų bÅ«ti atleista nuo baudos, todėl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus TM ir Muitinės departamentas pagrįstai neatleido pareiÅ¡kėjos nuo baudos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal MAÄ® 141 straipsnio 3 dalį nuo baudų mokesčių mokėtojÄ gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija; tad šį praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudos ji gali teikti mokesčių administratoriui. Priimant skundžiamus sprendimus (2020 m. birželio 4 d. ir 2020 spalio 12 d.) galiojusios Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) redakcijos (t. y. iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Å iuo metu galiojančios VAÄ® redakcijos, t. y. įsigaliojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Ä®vertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas, įvertinęs ginčijamus sprendimus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimų pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendimuose aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pareiškėja pažeidė. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus.

Todėl naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei, pareiÅ¡kėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus (pareiÅ¡kimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, atmestinas ir jos praÅ¡ymas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dagana“, dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Petkevičienė