39fdffaa-c136-4ced-8fdd-60444a23df13 · Kauno apygardos teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. 2A-69-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04447-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.3.3.2.; 2.1.3.3.4.; 3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.;KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus TamaÅ¡ausko apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

L. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2390-475/2015 atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Lietuvos bankas, ieÅ¡kinį atsakovams L. L., R. L., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nordic investicija“, E. L. ir P. J. dėl privalomo pasiÅ«lymo supirkti akcijas pateikimo, tretieji asmenys V.

J. L., A. Ž., J. A. K., M. S., R. K., A. K., V. J., akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“,n u s t a t ė:I.Ginčo esmėIeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ (T.1, b.l. 2-5, 24-27). Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Kauno apygardos teismas 2012-04-27 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimÄ pakeitė, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovus L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ .Atsakovė L. L. pateikė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010, kurio Kauno apylinkės teismas 2014-08-28 nutartimi netenkino (T.6, b.l. 71-74).

Kauno apygardos teismas 2014-12-16 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-08-28 nutartį ir patenkino atsakovės L. L. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 bei perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (T.6, b.l. 134-140). Atsakovė L. L. pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo teismo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-00501-528/2010, dalyje, kurioje atsakovė L. L. buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ , atmetant ieÅ¡kovo Lietuvos banko ieÅ¡kinį atsakovės L.

L. atžvilgiu (T.5, b.l. 133-141). Nurodė, kad aplinkybė, jog negali tinkamai įvykdyti priimto teismo sprendimo paaiÅ¡kėjo, gavus 2014-04-02 Lietuvos banko atsakymÄ . Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi pakeistas 2010-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises, kadangi priverstinis pareigos pateikti oficialų siÅ«lymÄ supirkti likusias AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas vykdymas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra aiÅ¡kiai neteisingas. PareiÅ¡kėja nebeturi nei vienos AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, joms supirkti Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi nustatyta kaina jai reikėtų iÅ¡ viso 18.750.412,00 Lt piniginių lėšų, tačiau pareiÅ¡kėja yra nedirbanti, pensinio amžiaus, vienintelės pajamos tiek 2012-04-27 Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo metu, tiek Å¡io praÅ¡ymo suraÅ¡ymo dienai buvo ir tebėra valstybės mokama senatvės pensija.

Vienintelis jos turimas turtas yra nedidelės vertės sodo namelis ir du butai (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų kredito įstaigose nei teismui įpareigojant pateikti oficialų pasiÅ«lymÄ , nei vėliau ji neturėjo ir neturi. Atsižvelgus į L. L. amžių, mažai tikėtina, kad ji įgis ar sukurs papildomo turto ateityje. Jokia Lietuvos Respublikos kredito įstaiga ar asmenys nesutiktų pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti paskolÄ , pirmo pareikalavimo garantinį raÅ¡tÄ , laidavimÄ , turto hipotekÄ ar iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ piniginių lėšų sÄ skaitos, todėl L.

L. neturi galimybių užbaigti ir oficialaus siÅ«lymo teikimo stadijos – pateikti dokumento, patvirtinančio jos galimybę atsiskaityti pinigais už turimas supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui priėmus 2012-11-13 nutartį paaiÅ¡kėjo, kad solidarus skolininkas R. L. iki jo individualios įmonės restruktÅ«rizavimo proceso pabaigos pateisinamai negali vykdyti ir nevykdys įpareigojimo pateikti privalomÄ siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, todėl Å¡io įpareigojimo įvykdymo naÅ¡ta iÅ¡ esmės faktiÅ¡kai buvo perkelta vien pareiÅ¡kėjai.Nagrinėjant bylÄ po proceso atnaujinimo ieÅ¡kovas prašė atsakovės L.

L. praÅ¡ymÄ atmesti (T.7, b.l. 74-75). Nurodė, kad atsakovės sunki finansinė padėtis nagrinėtina tuo aspektu, kad L. L. iki 2007-05-21 buvo pagrindine AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke (40,11 proc.). 2007-05-21, 2008-06-11 ir 2009-05-11 sudarytais sandoriais pareiÅ¡kėja savo dalį bendrovės kapitale sumažino iki 0,54 proc. L. L. perleistas akcijų kiekis artimas iÅ¡ pareigos pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ kylančiam reikalavimui supirkti akcijas iÅ¡ 2006-07-11 AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų turėjusių smulkiųjų akcininkų.

PareiÅ¡kėja nenurodė jokių faktinių aplinkybių, galėjusių objektyviai nulemti reikÅ¡mingÄ jos turtinės padėties pablogėjimÄ , todėl yra pagrindas manyti, kad L. L., siekdama iÅ¡vengti pareigos pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ , galėjo pati pabloginti savo finansinę padėtį. Å iuo atveju pareiga teikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas tenka solidariai L. L. ir R. L., todėl vertinant finansines galimybes atsiskaityti už superkamas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, turi bÅ«ti vertinama abiejų skolininkų turtinė padėtis.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis nekeičia L. L. teismų nustatytos pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ . Å i pareiga turėtų bÅ«ti įtraukta į restruktÅ«rizavimo planÄ ir tinkamai vykdoma, tačiau R. L. to piktybiÅ¡kai vengia. Ä® skelbiamÄ oficialų siÅ«lymÄ galėtų atsiliepti tik tie AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, kurie jais buvo teisės aktuose nustatytos ribos peržengimo momentu, t.y. 2006-07-11. Tad bendra maksimali suma, kuriÄ turėtų sumokėti abu solidarÅ«s skolininkai yra ne 18.750.412,00 Lt, bet 11.333.230,00 Lt (3.282.330,00 Eur).

Be to, dalis akcininkų savo akcijas jau pardavė, todėl akivaizdu, kad reali akcijų supirkimui reikalinga pinigų suma bÅ«tų ženkliai mažesnė. Tačiau L. L. ir R. L. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad sužinotų tikslų skaičių investuotojų (ir reikalingÄ pinigų sumÄ ), kurie vis dar norėtų atsiliepti į pavėluotai skelbiamÄ oficialų siÅ«lymÄ . L. sunki finansinė padėtis ne tik buvo neįrodyta, bet iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos buvo matyti, kad pagal skelbtÄ 50 turtingiausių Lietuvos moterų sÄ raÅ¡Ä jos turtas siekė net (duomenys neskelbtini) milijonus litų.

Bylos medžiaga rodo, kad 2006-07-11 L. L. buvo perleistos 9.469.918,00 vnt. akcijų, kadangi tuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kaina biržoje buvo apie 0,38 L. L. priklausė apie 3.598.568,00 Lt vertės akcijų. 2007 m. L. L. nuosavybės teise valdė net 9.612.042,00 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios sudarė 39,98 proc. visų akcijų suteikiamų balsų. 2007 m. kovo 27 d. L. L. įsigijo papildomus 30.000,00 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. R. L. ir L.

L. slėpė savo sutartinį veikimÄ ir siekė AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas supirkti ne už teisingÄ 0,78 Lt, bet už 0,28 Lt, t. y. gauti nepagrįstos turtinės naudos smulkiųjų akcininkų sÄ skaita. L. jau 7 metus nevykdo LVAT 2008-10-20 nutarties administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2009, kuria jie buvo įpareigoti pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ , ir kuri turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. Neįvykdžius 2006-07-11 kilusios pareigos teikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ , Lietuvos bankas nustatė, kad 2012-05-08 1/3 balsų riba buvo peržengta dar kartÄ , o R.

L. pakartotinai kilusi pareiga taip pat nėra įgyvendinta. Siekis iÅ¡vengti pareigos vykdymo ir objektyviai atsiradusios naujos aplinkybės - du skirtingi dalykai.Atsakovas R. L. atsiliepime dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-13 nutartimi buvo konstatuota, jog atsakovas iki jo individualios įmonės restruktÅ«rizavimo proceso pabaigos negali vykdyti asmeninio įpareigojimo pateikti privalomÄ siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Dėl Å¡ios aplinkybės įpareigojimas dėl akcijų supirkimo iÅ¡ esmės tenka atsakovei L.

L., kuri neturėjo ir neturi finansinių galimybių vykdyti priimto teismo procesinio sprendimo. Teismas neįvertino atsakovų turtinės padėties, todėl priėmė neįmanomÄ Ä¯vykdyti procesinį sprendimÄ .II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė atsakovės L. L., praÅ¡ymÄ pakeisti 2010-09-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje b. Nr. 2-00501-528/2010, pakeistÄ Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-195-527/2012, dalyje, kurioje atsakovė L.

L. buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“, įakcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ , atmetant ieÅ¡kovo Lietuvos banko ieÅ¡kinį atsakovės L. L. atžvilgiu (T.7, b.l. 158-165). Teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 nekeičia R. L. teismų nustatytos pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ .

Å ioje nutartyje teismas nepasisakė iÅ¡ esmės dėl R. L. pareigos teikti oficialų pasiÅ«lymÄ . Kauno apygardos teismas 2012-09-24 nutartimi R. L. individualios įmonės restruktÅ«rizavimo byloje patvirtino restruktÅ«rizavimo planÄ 2012-2015 metams, o pasibaigus jo įgyvendinimui vykdymo procesas bus atnaujintas, todėl vertinant finansines galimybes atsiskaityti už superkamas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, turi bÅ«ti vertinama abiejų skolininkų turtinė padėtis. Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartyje buvo nustatyta (CPK 182 str. 2 p.), jog L.

L. sunki finansinė padėtis ne tik kad buvo neįrodyta, bet ir iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos buvo matyti, kad pagal skelbtÄ 50 turtingiausių Lietuvos moterų sÄ raÅ¡Ä jos turtas siekė (duomenys neskelbtini) milijonus litų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2006-07-11 L. L. buvo perleistos 9.469.918,00 vnt. akcijų, kadangi tuo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų kaina biržoje buvo apie 0,38 Lt, L. priklausė apie 3.598.568,00 Lt vertės akcijų. 2007 m. L. L. nuosavybės teise valdė net 9.612.042,00 vnt.

AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios sudarė 39,98 proc. visų akcijų suteikiamų balsų. 2007 m. kovo 27 d. L. L. įsigijo papildomus 30.000,00 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. L. L. teigia, kad neturi finansinių galimybių vykdyti Kauno apygardos teismo nutartimi pakeistÄ Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ dėl akcijų pirkimo smulkiesiems akcininkams, teismo nuomone, kyla pagrįstų abejonių, kur atsakovė panaudojo gautas lėšas už parduotas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Teismas sutiko, jog teoriÅ¡kai, į skelbiamÄ oficialų siÅ«lymÄ galėtų atsiliepti ne visi dabartiniai AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, o tik tie, kurie jais buvo teisės aktuose nustatytos ribos peržengimo momentu, t.y. 2006-07-11. Atsiliepti į oficialų siÅ«lymÄ ir parduoti savo akcijas smulkieji AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai turi teisę, bet dalis akcininkų savo akcijas jau pardavė, todėl reali akcijų supirkimui reikalinga pinigų suma bÅ«tų ženkliai mažesnė.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai L. L. ir R. L. bÅ«tų ėmęsi veiksmų sužinoti tikslų skaičių investuotojų (ir reikalingÄ pinigų sumÄ ), kurie vis dar norėtų atsiliepti į pavėluotai skelbiamÄ oficialų siÅ«lymÄ . L. L. ir R. L. jau 7 metus nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-20 nutarties administracinėje byloje Nr. A-261-1740/2009, kuria jie buvo įpareigoti pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Teismas konstatavo, kad solidarioji atsakovų L.

L. ir R. L. prievolė per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ nėra iÅ¡nykusi. Nenustačius aplinkybės, jog atsakovei L. L. tik vienai tenka pareiga pateikti privalomÄ jį oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, be to, neesant neginčijamų įrodymų, jog atsakovės dabartinė finansinė padėtis, dėl kurios ji negali vykdyti minėtos pareigos, atsirado ne dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, darytina iÅ¡vada, jog jai pagrįstai tenka minėta pareiga, pagrindo atmesti ieÅ¡kinį atsakovės atžvilgiu nėra.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtskirajame skunde atsakovas R. L. prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – L. L. praÅ¡ymÄ patenkinti (T.8, b.l. 5-21). Apelianto nuomone, 1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino esminio proceso atnaujinimo pagrindo ir neatskleidė bylos esmės. Teismas nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad L. L. neturi pakankamai lėšų, nekilnojamojo ir kitokio turto, kurio vertė bÅ«tų pakankama užtikrinant kainos už bendrovės akcijas sumokėjimÄ oficialaus siÅ«lymo procese.

Neįvertino aplinkybės, kad L. L. valdomo turto vertė yra mažesnė nei Å¡imtas tÅ«kstančių eurų. Ä® bylÄ buvo pateikti įrodymai, paneigiantys, kad L. L. kada nors valdė (duomenys neskelbtini) mln. Lt. vertės turtÄ . Pateikta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-818-541/2013 dėl L. L. skiriamos baudos sumažinimo iki 10,00 Lt už kiekvienÄ sprendimo nevykdymo dienÄ dėl sunkios finansinės padėties, kurios teismas nevertino. Teismas taip pat nenustatė, kokia lėšų suma bÅ«tų reikalinga įvykdyti teismo sprendimu numatytÄ L.

L. pareigÄ skelbti oficialų siÅ«lymÄ ir supirkti bendrovės akcijas. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindÄ .2. Teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl į bylÄ neįtraukto asmens teisių ir pareigų. Teismas vertino ir R. L., kaip solidariÄ jÄ pareigÄ turinčio atsakovo, finansinę situacijÄ aptardamas ir su jo individualios įmonės restruktÅ«rizavimu susijusias aplinkybes. R. L. yra individualios įmonės „R. L. individuali įmonė“ savininkas.

R. L. turtas nėra atribotas nuo individualios įmonės turto, todėl R. L. ir jo individuali įmonė atsako vienas už kito prievoles. Teismas privalėjo į bylÄ Ä¯traukti už R. L. prievoles atsakingÄ jo individualiÄ Ä¯monę.         3. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias oficialų siÅ«lymÄ , VPÄ® nuostatas. Atsakovai byloje akcentavo, kad negali skelbti oficialaus siÅ«lymo, nes tai draudžia VPÄ® imperatyvios normos. Negalėdami įvykdyti VPÄ® 30 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 5.8. p. numatytos pareigos, atsakovai pagrįstai ir teisėtai neskelbė Oficialaus siÅ«lymo dėl bendrovės akcijų supirkimo, o jų neveikimas yra teisėtas.

Teismas dėl Å¡ios ginčui esminės aplinkybės nepasisakė. Å iuo atveju akcijų, virÅ¡ijančių įstatyme numatytÄ 1/3 balsų ribÄ , pardavimas yra tinkamas įstatyme numatytos prievolės įvykdymo bÅ«das.4. Teismas skundžiama nutartimi paneigė teismo sprendimo privalomumo principÄ , nepagrįstai ir formaliai rėmėsi teismo sprendimo privalomumo principu, t.y. nevertino, ar L. L. turėjo ir turi realiÄ galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Palikdamas nepakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeistÄ 2010 m. rugsėjo 22 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-501-528/2010 teismas akivaizdžiai neįvertino, kad teisingumo vykdymas, neturint galimybės įvykdyti sprendimo, yra vien deklaratyvus.5. Apeliantas R. L. taip pat praÅ¡o kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ (ESTT) praÅ¡ant prejudicinio sprendimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu, nes VPÄ® nuostatos, įtvirtinančios pareigÄ skelbti oficialų siÅ«lymÄ , buvo priimtos Lietuvos Respublikai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d.

DirektyvÄ 2004/25/EB. Todėl byloje akivaizdžiai kyla poreikis aiÅ¡kinti ir taikyti Europos SÄ jungos teisę. Oficialaus siÅ«lymo institutÄ reglamentuojančios VPÄ® nuostatos buvo įtvirtintos įgyvendinant DirektyvÄ , todėl konkretaus ginčo atveju itin svarbu atsižvelgti į atsakovų atžvilgiu keliamos įstatyminės pareigos, kuri de facto yra kildinama iÅ¡ Direktyvos nuostatų, turinį. Byloje akivaizdžiai egzistuoja poreikis iÅ¡spręsti vienos arba kelių Europos SÄ jungos teisės nuostatų aiÅ¡kinimo ar jų galiojimo klausimÄ .

Klausimai dėl Direktyvos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tinkamumo ir pačios ES teisės prieÅ¡taringumo yra itin svarbÅ«s nagrinėjamoje byloje. Oficialų siÅ«lymÄ reglamentuojančios VPÄ® nuostatos netinkamai įgyvendina DirektyvÄ . Direktyvos nuostatas perkeliant į VPÄ® dalis Direktyvos nuostatų nebuvo perkeltos į nacionalinį teisės aktÄ arba perkeltos netinkamai, o oficialaus siÅ«lymo instituto reglamentavimas VPÄ® neatitinka Direktyvos, joje įtvirtintų bendrųjų principų ir Direktyvos tikslų.

Jokios iÅ¡imties iÅ¡ bendrosios taisyklės ar aplinkybių, kurių pagrindu asmuo bÅ«tų atleidžiamas nuo pareigos skelbti oficialų siÅ«lymÄ nebuvo numatytos nei ankstesnėse, nei Å¡iuo metu galiojančioje VPÄ® redakcijoje. VPÄ® nuostatos pažodžiui atkartoja Direktyvoje įtvirtintÄ â€žsutartinai veikiančių asmenų“ apibrėžimÄ , o nurodytos normos praktinis įgyvendinimas Lietuvoje neapibrėžtas jokiomis teisės normomis, priežiÅ«ros institucijai turint teisę savo nuožiÅ«ra jokiais neapibrėžtais kriterijais sieti asmenis ir spręsti dėl jų veikimo sutartinumo, kyla klausimas dėl tokio Direktyvoje numatyto ir nacionaliniu lygiu įgyvendinto teisinio reguliavimo atitikimo teisinio tikrumo ir numatomumo principams.

Lietuvos teisėje įgyvendinant DirektyvÄ nenumačius jokių aiÅ¡kių kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų sprendžiama dėl asmenų kvalifikavimo, kaip sutartinai veikiančių VPÄ® prasme, ir paliekant priežiÅ«ros institucijai – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui neribotÄ diskrecijÄ spręsti dėl asmenų „veikimo sutartinumo“ gali bÅ«ti pažeidžiami proporcingumo, teisinio reguliavimo skaidrumo, teisinio tikrumo ir numatomumo principai.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė L.

L., atstovaujama advokato Jurgio KauÅ¡inio prašė R. L. apeliacinį skundÄ tenkinti (T.8, b.l. 26-30). Nurodė, kad teismas neatskleidė ginčo esmės ir nukrypo nuo teismo sprendimo privalomumo principo – netinkamai vertino pareigos pateikti oficialų pasiÅ«lymÄ solidarumÄ , todėl nenustatė, kad Å¡i pareiga faktiÅ¡kai tenka tik atsakovei, nevertino ir nenustatė atsakovės realios turtinės padėties, nesiejo jos su imperatyviomis įstatymo ir taisyklių normomis, todėl nenustatė, kad atsakovė neturėjo ir neturi galimybių įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

Sutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio nutarimo ir praÅ¡o šį praÅ¡ymÄ tenkinti apelianto nurodytais motyvais, užduodant atskirajame skunde pateiktus klausimus.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos bankas prašė R. L. apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ (T.8, b.l. 26-30). Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis nesudaro pagrindo priimti kitokį, nei priimtas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, sprendimÄ .

Pareiga pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dėl minėto Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo R. L. neiÅ¡nyko ir netapo nukreipta tik į L. L.. L. L. turtinės padėties ir jos vienos galimybių įgyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ vertinimas peržengtų Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2399-260/2014 nustatytas ribas. Tai, kad individualioji įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savaime nereiÅ¡kia, kad ji savo turtu privalo atsakyti už įmonės savininko prievoles ir turi dalyvauti visose bylose, kuriose dalyvauja jos savininkas.

Argumentai dėl bÅ«tinybės įtraukti ir R. L. individualiÄ jÄ Ä¯monę, kurie teismui galėjo bÅ«ti pateikti ir anksčiau, vertintini kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Nesutinka, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino VPÄ® nuostatas. Teismas rėmėsi aiÅ¡kia teismų praktika – asmenų, turinčių pareigÄ Ä¯gyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ , finansinė padėtis nesudaro pagrindo iÅ¡nykti imperatyviai įstatyminei prievolei. Apeliantų argumentai, kad VPÄ® nuostatos, atsižvelgiant į įvardijamÄ finansinę situacijÄ , draudžia skelbti oficialų siÅ«lymÄ , yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principui.

Tiek R. L. ES teisės kontekste kvestionuojami oficialaus siÅ«lymo, tiek sutartinio veikimo teisinio reguliavimo klausimai akivaizdžiai peržengia ribas, kurios apibrėžtos proceso atnaujinimo pagrindu. Tiek Direktyvos nuostatos, tiek jas įgyvendinančios nacionalinės teisės nuostatos yra pakankamos ir aiÅ¡kios, todėl nėra poreikio dėl Direktyvos aiÅ¡kinimo kreiptis į Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ . PraÅ¡ymas kreiptis į ESTT dėl su bylos atnaujinimo pagrindais nesusijusių aplinkybių vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡vengti pareigos įgyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ .

R. L. praÅ¡ymÄ kreiptis į ESTT tuo pačiu pagrindu teikė ir administracinėje byloje Nr. A-240-602/2015, kuri yra užbaigta įsiteisėjusia ir neskundžiama 2015 m. liepos 9 d. nutartimi.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ , remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Atskirajame skunde apeliantas R. L. nurodė, jog teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) ir pažymėjo, kad R. L. yra R. L. individualios įmonės savininkas, o tiek savininkas, tiek individuali įmonė atsako vienas už kito prievoles.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), kuris gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 str. 1 d.).

Ji turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.), todėl, kaip savarankiÅ¡kas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnis, CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 d., 4 d.).

Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiÅ¡ki civilinės atsakomybės subjektai; individualios įmonės savininkas subsidiariai savo asmeniniu turtu ar jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi atsako už įmonės turtines prievoles, kurioms padengti nepakanka įmonės turto (CK 2.50 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Å ios nuostatos reiÅ¡kia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiÅ¡kai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė įpareigoti atsakovÄ R.

L., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkÄ kartu su kitais akcininkais pateikti oficialų pasiÅ«lymÄ supirkti akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ kainÄ . Taigi ieÅ¡kovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), Å¡ioje byloje reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, nereikÅ¡damas jo R. L. individualiai įmonei. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ atnaujinus procesÄ tik pagal L. L. praÅ¡ymÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, jÄ nagrinėjo tik L.

L. atžvilgiu ir nesprendė ginčo nei dėl R. L., nei dėl R. L. individualios įmonės teisių ir pareigų, todėl apelianto argumentas dėl absoliutaus nutarties negaliojimo nepagrįstas. Dėl apelianto praÅ¡ymo kreiptis į Europos Teisingumo teismÄ . Apeliantas R. L. prašė kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ , praÅ¡ant priimti prejudicinį sprendimÄ klausimais, iÅ¡ esmės susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. Direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiÅ«lymų tinkamu įgyvendinimu nacionalinėje teisėje.

Apeliantui kyla abejonių dėl Direktyvos 2004/25/EB perkėlimo į nacionalinius teisės aktus tinkamumo ir dėl tam tikrų jos nuostatų aiÅ¡kinimo.Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos SÄ jungos teisės normas ir vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimais. Teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ .

Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. Direktyva 2004/25/EB nustato priemones, koordinuojančias valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, praktikos kodeksus ir kitus valstybių narių susitarimus, įskaitant organizacijų, oficialiai įgaliotų reguliuoti rinkas, susitarimus, susijusias su įmonių, kurias reglamentuoja valstybių narių teisės aktai, vertybinių popierių perėmimo pasiÅ«lymais, kai visais tais vertybiniais popieriais ar jų dalimi leidžiama prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje (1 str.).

Pažymėtina, kad direktyva valstybėms narėms leidžia savarankiÅ¡kai nustatyti konkrečias priemones ir bÅ«dus direktyvoje numatytiems tikslams pasiekti. Nagrinėjamoje byloje vertindama apelianto praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje poreikio aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos teisės aktus nėra, nes Direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę, teismų praktikoje sprendžiant analogiÅ¡kus reikalavimus jais vadovaujamasi, todėl netenkina Å¡io apelianto praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo.Dėl bylos aplinkybių, sudariusių proceso atnaujinimo pagrindÄ .

Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-22 sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovus L. L. ir R. L. per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ (T.4, b.l. 95-105). Nutartis yra įsiteisėjusi.

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės L. L. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, konstatuota, kad procesas atnaujintinas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) (T.6, b.l. 134-140). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t.y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesÄ teismas turi pasisakyti dėl visų pareiÅ¡kėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik Å¡itaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiÅ¡kėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008).

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas neturi peržengti ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tai reiÅ¡kia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindÄ priimti nutartį atnaujinti procesÄ byloje.

Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, tai teismas pirmiausia turi iÅ¡tirti, ar yra teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .Nagrinėjamu atveju procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismai, nagrinėdami atnaujintÄ civilinę bylÄ , laikydamiesi proceso atnaujinimo pagrindų, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ turėjo patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi atnaujindamas procesÄ civilinėje byloje nurodė, jog nagrinėjant civilinę bylÄ pagal pateiktÄ atsakovės L.

L. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo turėtų bÅ«ti įvertinta ar tikrai tik vienai pareiÅ¡kėjai, jei taip, ar pagrįstai, tenka pareiga pateikti privalomai oficialų pasiÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, iÅ¡siaiÅ¡kinant Å¡ias naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes ar pareiÅ¡kėja turėjo ir turi realiÄ galimybę įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , paaiÅ¡kėjus, jog solidarusis skolininkas turi pateisinamÄ priežastį nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo ir pareiÅ¡kėjai gavus solidaraus skolininko pareiÅ¡kimÄ , jog jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų (T.6, b.l. 134-140).Byloje buvo nustatyta, kad L.

L. 2007 m. balandžio 6 d. LR vertybinių popierių komisijai pateikė oficialaus siÅ«lymo cirkuliarÄ supirkti likusias AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas mokant už vienÄ akcijÄ 0,28 Lt, kurį Vertybinių popierių komisija 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 3R-484 (AB-35) atsisakė patvirtinti, nurodant, jog L. L. iÅ¡lieka pareiga teikti privalomÄ oficialų pasiÅ«lymÄ , tačiau kitomis sÄ lygomis (T.1, b.l. 46). SEB bankas 2007-04-12 raÅ¡tu Nr. 08.07.01-430 informavo Vertybinių popierių komisijÄ , jog bankas priėmė sprendimÄ , galiojantį 3 mėnesius nuo raÅ¡to iÅ¡davimo dienos, raÅ¡te nustatytomis sÄ lygomis (0,28 Lt už vienÄ akcijÄ , bendrai oficialus siÅ«lymo 4.031,145,44 Lt sumai) iÅ¡leis garantijÄ už L.

L. įsipareigojimus pagal aukščiau minėtÄ oficialų siÅ«lymÄ ne didesnei kaip 4.039.546,00 Lt sumai (T.7, b.l. 103). L. L. 2007-05-21 informavo, kad perleido akcijas dovanojimo bÅ«du ir neteko akcijų paketo balsavimo teisės (T.1, b.l. 72; T.7, b.l. 104-105). IÅ¡ Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 2K-158 nustatyta, jog L. L., R. L., P. J. ir UAB „Nordic investicija“, kaip sutartinai veikiantys asmenys, sutinkamai su Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 43 punkto, 24 straipsnio 31 straipsnio nuostatomis 2006 m. liepos 11 d., įgiję AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketÄ (suteikiančių daugiau kaip 40 procentų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) turėjo imperatyviÄ pareigÄ pateikti oficialų pasiÅ«lymÄ smulkiesiems akcininkams parduoti turimas akcijas (T.1, b.l. 47-49).

Kaip jau minėta, viena iÅ¡ aplinkybių, kuria remiantis buvo atnaujintas procesas yra Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2012-11-13 nutartis, kurioje nurodyta, kad solidarus skolininkas R. L. turi teisę pateisinamai nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo, ir 2014-04-02 pareiÅ¡kėjai L. L. gavus R. L. atsakymÄ , kad jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų, todėl bÅ«tina įvertinti ar tikrai tik vienai pareiÅ¡kėjai, jei taip, ar pagrįstai, tenka pareiga pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.Sutinkamai su Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi oficialaus siÅ«lymo Å¡alys – oficialaus siÅ«lymo teikėjas, oficialaus siÅ«lymo teikėjo valdymo organų nariai, jeigu oficialaus siÅ«lymo teikėjas yra juridinis asmuo, bendrovė, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siÅ«lymas, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siÅ«lymas, vertybinių popierių savininkai, bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siÅ«lymas, valdymo organų nariai ir su Å¡iais asmenimis sutartinai veikiantys asmenys.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ byloje pateiktos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18532-864/2012 matyti, jog teismas konstatavo, kad R. L. iki jo individualios įmonės restruktÅ«rizavimo proceso pabaigos pateisinamai negali vykdyti įpareigojimo teikti oficialų siÅ«lymÄ , ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡i nutartis nekeičia ir nepanaikina R. L. imperatyvios pareigos pateikti ir įgyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ , nes jis iki Å¡iol yra ir AB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kartu su kitais asmenimis siekiantis AB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolės. Å iame kontekste reikÅ¡minga ir ta aplinkybė, jog iÅ¡ pateikto Lietuvos banko valdybos 2013 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 03-102 matyti, jog 2012 m. spalio 25 d.

UAB „Rentija“ valdė 32,59 proc., R. L. – 9,98 proc., E. L. – 1,82 proc., N. L. – 9,82 proc., Kipre registruota bendrovė „Danelika Services limited“ – 17,29 proc. balso teisę suteikiančių AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų“, todėl Lietuvos banko valdyba įpareigojo UAB „Rentija“ ir R. L., kaip sutartinai veikiančius akcininkus (bendrai turinčius 42,57 proc. balsų AB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame akcininkų susirinkime) pateikti privalomÄ siÅ«lymÄ dėl likusių AB „(duomenys neskelbtini)“ balsavimo teisę suteikiančių akcijų (T.7, b.l. 76-80).

Banko valdybos nutarimas buvo apskųstas, bet paliktas nepakeistu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, T. 7, b.l. 110). Sutinkamai su Kauno apygardos teismo 2012-04-27 nutartimi atsakovei L. L. priklausė 39,39 proc. akcijų (T.4, b.l. 95), todėl Å¡iuo atveju galima bÅ«tų teigti, jog oficialų pasiÅ«lymÄ turėtų teikti L. L., R. L. ir UAB „Rentija“, nes sutartinai veikiantys asmenys solidariai atsako už prievolės įsigyti akcijas įvykdymÄ (Vertybinių popierių įstatymo 42 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, L. L. argumentai, jog ji viena turėtų teikti pasiÅ«lymÄ , nes solidarusis skolininkas turi pateisinamÄ priežastį nevykdyti teismo nutartyje numatyto įpareigojimo ir jam praneÅ¡us jis neketina atsisakyti ar sumažinti savo reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ civilinėje byloje atsakovė L. L. nurodė, jog ji dėl finansinės padėties negali įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigota pateikti privalomÄ jį oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

Pirmosios instancijos analizuodamas Å¡ias aplinkybes rėmėsi Kauno apygardos teismas 2012-04-27 nutartimi, kurioje buvo nustatyta, jog L. L. sunki finansinė padėtis ne tik kad buvo neįrodyta, bet iÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos iÅ¡ internete adresu http://www.ekonomika.lt/naujiena/ buvo matyti, kad skelbtame 50 turtingiausių Lietuvos moterų sÄ raÅ¡e nurodyta, jog jos turtas siekė net (duomenys neskelbtini) milijonus litų. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir Kauno apygardos teismui priimant 2012-04-27 nutartį buvo remtasi vien vieÅ¡ai internete aukščiau nurodytu adresu skelbiama informacija, kurios Å¡iuo metu nėra galimybės patikrinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog interneto svetinėse pateikiama informacija paprastai yra tik autorių nuomonė ir nėra oficiali informacija, atitinkanti įrodymams keliamus reikalavimus (CPK XIII skyrius). Su pareiÅ¡kimu dėl proceso atnaujinimo atsakovė L. L. pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : jai nuosavybės teise nuo 1994 m. priklauso butas su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. priklauso butas su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. 0,0546 ha sodo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (T.5, b.l. 152-161).

Taip pateiktos pažymos apie gaunamas pajamas 2011-2013 metų laikotarpiu (T.5, b.l. 162-172), iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko sÄ skaitos (T.5, b.l. 151; 172-173), iÅ¡ kurių matyti, jog L. L. yra skirta senatvės pensija, kuri yra (duomenys neskelbtini) Lt, didelių santaupų banke nėra. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje keliamas abejones, kur atsakovė panaudojo jai priklausiusį didelės vertės turtÄ (lėšas už parduotas AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas) nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais ir tokia teismo iÅ¡vada neatitinka teismo sprendimams keliamų reikalavimų, juolab, kad iÅ¡ aukščiau minėto 2007 m. gegužės 21 d.

Asmens praneÅ¡imo apie akcijų paketo netekimÄ matyti, jog akcijos buvo perleistos neatlygintinai – dovanojimo bÅ«du (T.7, b.l. 104-105).             Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiÅ«lymų 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama privalomo oficialaus pasiÅ«lymo pareiga asmenims, kurie patys arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įsigyja ir dėl to turi bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai įgyja kontrolinį įmonės vertybinių popierių (akcijų) paketÄ , suteikiančių jam tokias balsavimo teisių toje bendrovėje procentÄ , kuris leidžia jam kontroliuoti įmonę.

Tačiau Å¡ios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, jog siÅ«lytojas paskelbia pasiÅ«lymÄ tik įsitikinęs, kad jis yra pajėgus sumokėti visÄ atlygį grynais pinigais, jei toks atlygis bÅ«tų pasiÅ«lytas, ir tik po to, kai yra ėmęsis visų pagrįstų priemonių įvykdyti bet kurio tipo atlygį. Kaip atlygį siÅ«lytojas gali siÅ«lyti likvidžius vertybinius popierius arba jų derinį (direktyvos 5 str. 5 d.). AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Vertybinių popierių įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos banko valdybos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 03-47 patvirtintų Oficialaus siÅ«lymo cirkuliaro rengimo, tvirtinimo ir oficialaus siÅ«lymo įgyvendinimo taisyklių 5.8 punkte.Teikti oficialų pasiÅ«lymÄ turi akcininkai, įgiję kontrolinį akcijų paketÄ .

Pažymėtina, jog Vertybinių popierių įstatymo 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutartinai veikiantys asmenys, kai teikiamas privalomas oficialus siÅ«lymas, solidariai atsako už prievolės teikti ir įgyvendinti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ Ä¯vykdymÄ . Kiekvieno iÅ¡ sutartinai veikiančių asmenų (kai privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ turi teikti sutartinai veikiantys asmenys) privalomų siÅ«lyti įsigyti vertybinių popierių skaičius yra proporcingas bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siÅ«lymas, visuotiniame akcininkų susirinkime jo turimų balsų skaičiui cirkuliaro pasiraÅ¡ymo dienÄ , jeigu sutartinai veikiančių asmenų sutartyje nenumatyta kitaip.Vertybinių popierių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkte (ankstesnė redakcija 30 str. 1 d. 6 p.) apibrėžtas vienas iÅ¡ bendrųjų oficialaus siÅ«lymo principų – oficialaus siÅ«lymo teikėjas oficialų siÅ«lymÄ turi teikti tik įsitikinęs, kad galės visiÅ¡kai atsiskaityti pinigais, ir tik tada, kai bus ėmęsis visų pagrįstų priemonių dėl atsiskaitymo įvykdymo bet kokiu bÅ«du.

Å io įstatymo 42 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už perkamas akcijas atsiskaitoma tik pinigais. PaaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, jog teismo sprendimo priėmimo metu 2012 m. balandžio 27 d. atsakovė L. L., įvertinus jos turtinę padėtį, neturėjo net tikėtinų galimybių atsiskaityti pinigais, teikti oficialų siÅ«lymÄ , bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, jog teikti oficialų pasiÅ«lymÄ turi bendrovės akcininkai, ir banko valdybos 2013-06-06 nutarimu Nr. 03-102 teikti oficialų pasiÅ«lymÄ yra įpareigoti R.

L. ir UAB „Rentija“, į tai, kad L. L. neturi nei vienos AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (T.3, b.l. 116), įvertinus atsakovės amžių (73 m.), jog byloje nėra pateikta jokių kitokių įrodymų paneigiančių jos turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus esančius byloje, teisėjų kolegijos nuomone, toks ginčas nėra iÅ¡spręstas, kartu paneigiant teismo sprendimo privalomumo principÄ (CPK 18 str.), kadangi priėmus iÅ¡ anksto žinomai neįgyvendinamÄ sprendimÄ ir priverstinai įpareigojant atsakovę L.

L. teikti privalomÄ pasiÅ«lymÄ supirkti akcijas buvo pažeistos Vertybinių popierių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 punkto (ankstesnė redakcija 30 str. 1 d. 6 p.), 36 straipsnio, 42 straipsnio 12 dalies nuostatos, todėl negali bÅ«ti užbaigta oficialaus siÅ«lymo teikimo stadija ir pradėta įgyvendinimo stadija, patvirtintas oficialaus siÅ«lymo cirkuliaras, kurio nepatvirtinus negali bÅ«ti pradėtas oficialaus siÅ«lymo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kinys atsakovės L. L. atžvilgiu negali bÅ«ti patenkintas.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės, bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įvertino naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį, ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovė L. L. pagrįstai įpareigota teikti oficialų pasiÅ«lymÄ , todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalis, kuria atsakovė L.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys L. L. atžvilgiu atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegijan u t a r i a:Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimtini naujÄ sprendimÄ .Panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutarties dalį, kuria atsakovė L.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota per 30 dienų pateikti privalomÄ oficialų siÅ«lymÄ supirkti AB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytÄ teisingÄ 0,78 Lt kainÄ už vienÄ paprastÄ jÄ vardinę AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijÄ naikintina ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį L. L. atžvilgiu atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.             Teisėjai                                                                                                                       AuÅ¡ra Baubienė Žibutė Budžienė        Egidijus TamaÅ¡auskas