39f7e446-6bc7-4b47-a046-91f8d57d166a · Klaipėdos apygardos teismas

AdmAdministracinio nusižengimo byla Nr. AN2-175-651/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00443-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.1.7; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2019 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. ir jos atstovo pagal įstatymÄ Å½. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 2 d. nutarties ir

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. L. S. 2019-03-01 11 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodama transporto priemonę Aixam Roadline, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė priekinio saugaus tarpo, ko eigoje atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu L. S. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudÄ â€“ 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams. Pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudÄ . Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir L. S. paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimÄ , kad nesuprato atsitrenkusi į kitÄ automobilį vertino kaip neįtikinimÄ , nes, anot teismo, įvertinus automobiliams padarytus sugadinimus, nebuvo įmanoma nepajusti smÅ«gio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. S. ir jos atstovas pagal įstatymÄ Å½. S. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo dalį dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos nepraneÅ¡us policijai panaikinti ir dėl Å¡ios dalies administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria pripažinta, jog L. S. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Nurodo, kad ji kontakto nesuprato ir nesuvokė, nepajuto, kai jos automobilio bamperio detalė užsikabino už kito automobilio valstybinio numerio kraÅ¡to. Tvirtina, kad tai galėjo įvykti dėl to, kad jos automobilio variklio darbas yra gana aÅ¡trus ir jokio garso dėl nulūžusios detalės negirdėjo ir nejautė kontakto. Be to, nurodo, kad kartu su ja važiavo ir jos draugė, kuri tik iÅ¡lipusi stotelėje pamatė, kad sugadintas automobilio bamperis. Tuomet ir suprato, jog galėjo atsitrenkti į HondÄ Accord bamperį, o įtarimÄ sustiprino tai, jog iÅ¡važiuodama iÅ¡ aikÅ¡telės girdėjo veikiančiÄ automobilio signalizacijÄ . Supratusi, kas įvyko, grįžo į aikÅ¡telę. Mokytoja parodė prie jos automobilio numerio jos automobilio detalę ir paaiÅ¡kino, kad jau iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvyko policija, ji buvo įvykio vietoje, tačiau policija apkaltino jÄ pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nesutinka su teismu, jog ji tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

3.1. Anot apeliantės, teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neapklausė kartu su ja važiavusios liudytojos, nevertino svarbių aplinkybių dėl sugrįžimo į įvykio vietÄ , teismas neapklausė tėvo, nors pastarasis buvo iÅ¡kviestas į įvykio vietÄ . Be to, teismas nesiaiÅ¡kino transporto priemonės konstrukcijos, kuri priskiriama prie keturračio motociklo tipo transporto priemonių ir neanalizavo, ar dėl to buvo galima negirdėti detalės nulūžimo, nepajusti smÅ«gio. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai konstatavo jos tyčiÄ pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nepagrįstai nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2AT-11-202, 2AT-8-2013; 2AT-7-2013). Pažymi, kad apylinkės teismas neanalizavo ir nevertino kasacinio teismo nurodytų aplinkybių, bÅ«tinų įvertinti traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių subjektyviÄ jÄ nusižengimo pusę.

3.2. Nesutinka su teismo jai paskirta nuobauda. Nesutinka su teismu, jog ji padarė labai Å¡iurkÅ¡tų nusižengimÄ . Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl žalos bÅ«tų pareiÅ¡kusi pretenzijÄ , kad padaryta žala siekia 15 bazinių bausmių dydžių. Teismas, skirdamas nuobaudÄ , nepagrįstai atsižvelgė į jos anksčiau padarytÄ nusižengimÄ , kuris iÅ¡ esmės negali nulemti didesnės baudos paskyrimÄ . Be to, nurodo, kad teismo argumentas, jog pažeidėja yra jauna ir nepasirengusi vairuoti transporto priemones, negali bÅ«ti priežastis atimti teisę vairuoti transporto priemones ir pažymi, kad yra iÅ¡laikiusi vairavimo egzaminÄ ir tai patvirtina, kad vairuoti ji pasirengusi. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint nuvykti į mokyklÄ , nes gyvena priemiestyje.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atstovaujamas virÅ¡ininko R. S., praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad L. S. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ yra įrodyta, o paskirta nuobauda yra teisinga ir adekvati padarytiems pažeidimams.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija nutarimo dalį, kuria ji pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jos tyčia pasiÅ¡alinant iÅ¡ eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra.

7. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

9. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jos kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai.

11. Byloje ginčo dėl objektyvių požymių buvimo, šiuo atveju nėra. Tačiau pažeidėja tvirtina, kad nėra jos tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, kad ji, trumpam pasišalino iš eismo įvykio vietos ne dėl to, kad siekė išvengti atsakomybės, o dėl nesuvokimo padarius eismo įvykį.

12. Konstatuoti pažeidimo padarymÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tina konstatuoti tyčiÄ , nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

12.1. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, taip pat bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sutinka su apeliante, jog byloje nėra įrodyta jos tyčia. Byloje esantys duomenys paneigia, kad L. S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, bÅ«tent pažeidėjos elgesys po įvykio rodo, kad ji iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, o nesupratusi kas įvyko ir sÄ Å¾iningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.

13.1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ , ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko mokyklos automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). L. S. vairavo automobilį Aixam Roadline, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus priekinio atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidÅ«rimo ant stovinčio automobilio priekinio bamperio liko pažeidėjos vairuojamo automobilio detalė, kuri buvo nuplėšta nuo automobilio priekinio bamperio. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pažeidėja apsisukdama atsitrenkė į stovintį automobilį Honda Accord, tačiau nesustojo ir nuvažiavo (vaizdo įraÅ¡e rodomas laikas 11:47 val., pagal paaiÅ¡kinimus bÅ«tų 10:47 val.). Tačiau praėjus apie 12 min. pažeidėja grįžo į įvykio vietÄ (vaizdo įraÅ¡e rodomas laikas 11:59 val., pagal paaiÅ¡kinimÄ bÅ«tų 10:59 val.) (b. l.17). Nukentėjusioji A. B. nurodė, jog apie apgadintÄ automobilį sužinojo iÅ¡ gimnazistų ir iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ , tai buvo 10:59 val. (b. l. 9). IÅ¡ nustatytų duomenų matyti, kad pažeidėja į įvykio vietÄ grįžo tuo pačiu laiku kaip nuketėjusioji pranešė policijai apie įvykį. Pažeidėja paaiÅ¡kino, kad ji nepajuto atsitrenkusi į kitÄ automobilį, nesuvokė, kas įvyko, dėl to nesustojo. Nurodo, kad ji pavežė draugę iki stotelės ir ji pamatė, kad automobilio bamperis apgadintas. Prisiminusi, kad mokyklos automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jai iÅ¡važiuojant suveikė kito automobilio signalizacija bei sužinojusi, kad jos bamperis apgadintas, suvokė, jog ji bus atsitrenkusi į kitÄ automobilį, todėl iÅ¡ karto nedelsdama grįžo atgal į įvykio vietÄ . Mano, kad nepajusti galėjo dėl jos automobilio variklio skleidžiamo aÅ¡traus garso. Nurodo, kad tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos neturėjo, nes jos automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įvykio metu buvo blaivi.

15. Pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju įvertino tik paties kontakto pobÅ«dį, tačiau nevertino kitų aplinkybių, reikÅ¡mingų ANK 426 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto administracinio nusižengimo tyčios turiniui nustatyti. Teismas neanalizavo pažeidėjos elgesio iÅ¡ karto po atsitrenkimo ir vėliau, todėl, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl tiesioginės tyčios buvimo jos veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidėja sÄ Å¾iningai klydo pasiÅ¡alindama iÅ¡ eismo įvykio.

Pažeidėja nuo pat pradžių tvirtino, kad ji girdėjo kito automobilio signalizacijÄ , tačiau negirdėjo trenksmo garso galbÅ«t dėl jos automobilio variklio skleidžiamo garso. Abejoti Å¡iais argumentais, teismas neturi pagrindo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjos vairuojamas automobilis yra sunkusis keturratis motociklas, o tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tiesų jo skleidžiamas variklio garsas gali bÅ«ti žymiai stipresnis nei įprasto automobilio variklio skleidžiamas garsas (b. l. 15).

Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs automobiliams padarytus sugadinimus (pažeidėjos automobilio bamperio detalė užsikabino už stovinio automobilio valstybinio numerio) padarė iÅ¡vadÄ , kad tokio kontakto negalėjo nepajusti, tačiau analizuojamu atveju vertinant tokio smÅ«gio pajutimÄ svarbu įvertinti ne tik automobilio sugadinimus, bet ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Analizuojamu atveju iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pažeidėja, atsitrenkusi į kitÄ automobilį, niekaip nesureagavo, t. y. nepristojo, neapsižvalgė, o tiesiog nuvažiavo.

Tai tik sustiprina prielaidÄ , jog ji iÅ¡ tiesų nesuprato padariusi eismo įvykį ir nesuvokė, kad pasiÅ¡alindama iÅ¡ eismo įvykio vietos ji elgiasi neteisėtai. Be to, jos grįžimas į įvykio vietÄ netrukus po įvykio (praėjo apie 12 min.), rodo, kad ji nesiekė nuslėpti įvykį ir taip iÅ¡vengti atsakomybės. Ä®vertinus pažeidėjos nurodytas aplinkybes, kurios yra nuoseklios ir sutampa su byloje esančiais raÅ¡ytinais įrodymais, vaizdo įraÅ¡u, matyti, kad pažeidėja grįžo į įvykio vietÄ iÅ¡karto supratusi kas įvyko ir dar iki policijos pareigÅ«nų atvykimo į įvykio vietÄ kalbėjosi su nukentėjusiÄ ja.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių galima daryti prielaidÄ , kad eismo įvykio dalyvės nepildė eismo įvykio deklaracijos tik dėl to, kad nukentėjusioji kÄ tik buvo iÅ¡kvietusi policijos pareigÅ«nus. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji bet kokiu atveju bÅ«tų atsisakiusi pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , nėra.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad L. S. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sÄ moningai, ignoruodama savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iÅ¡ jos pasiÅ¡alino. Nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. S. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos kaltę padarius šį nusižengimÄ . Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog L. S. galėjo pajusti kontaktÄ su kitu automobiliu, nepakanka iÅ¡vadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

17. Konstatavus, kad L. S. veiksmuose nėra įrodyti visi nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymiai, pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuobaudos paskyrimu pagal šį straipsnį, netikslinga, todėl aukštesniosios teismas šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.

18. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad L. S. veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutarimo dalis, kuria L. S. pripažinta kalta padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ ir pagal šį straipsnį nubausta, naikintina ir dėl Å¡ios dalies administracinio nusižengimo byla nutrauktina L. S. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus Å¡iÄ nutarimo dalį, naikintina ir nutarimo dalis, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo dalį, kuria L. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jai administracinė nuobauda – 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams ir dėl Å¡ios dalies administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. S. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.

KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Dalia Kursevičienė