39f2f224-57fe-4a07-9d51-5bbf12c2be44 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-498-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-00008-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 73(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjams V. S., R. M., V. Å ., N. V. N., S. M., V. B., S. I. M., E. M., pareiÅ¡kėjų atstovui Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkui V.

K., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. J., V. S., R. M., G. A., A. K., J. B., V. Å ., N. V. N., L. G., L. G., S. M., V. B., S. I. M., D. S., E. M., B. J., R. S., D. K., atstovaujamų Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininko V. K. patikslintÄ skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau kelis kartus tikslino, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Kauno skyriaus, jiems 2009-05-01–2013-09-30 laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

PareiÅ¡kėjai skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jie yra karjeros valstybės tarnautojai, einantys (ėję) pareigas VSDFV Kauno skyriuje. Laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 teisės aktų nustatyta tvarka jiems buvo mokamas sumažinto dydžio darbo užmokestis. Savo pozicijÄ pareiÅ¡kėjai gina remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata bei pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu. PareiÅ¡kėjai 2016-06-16 pateikė teismui patikslintÄ skundÄ ( I t., b.l. 145-151), kuriuo palaikė ankstesniuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatyme (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas) nustatyta patirtų praradimų apskaičiavimo tvarka, kadangi pagal nurodytÄ reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾intina darbo užmokesčio dalis yra žymiai mažesnė už sumažintÄ darbo užmokesčio dalį.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai atsisako reikalavimo priteisti visÄ ginčo laikotarpiu neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį ir praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuoto grÄ Å¾intino darbo užmokesčio skirtumÄ : E. J. - 240,15 Eur, V. S. – 2669,92 Eur, R. M. – 3145,40 Eur, G. A. – 1187,19 Eur, A. K. – 1913,30 Eur, J. B. – 1923,22 Eur, V. Å . – 1167,95 Eur, N. V. N. – 1155,55 Eur, L.

G. – 2207,69 Eur, L. G. – 2065,95 Eur, S. M. – 1787,43 Eur, V. B. – 2477,56 Eur, S. I. M. – 3050,99 Eur, D. S. – 1674,61 Eur, E. M. – 1864,58 Eur, B. J. – 1728,70 Eur, R. S. – 2832,78 Eur, D. K. – 1241,37 Eur ( I t., b.l. 145-151, II t., b.l. 2). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas palaikė patikslintÄ skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Taip pat pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡o sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), 2 str. 2 d. nustatytas kompensavimo mechanizmas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 29 str. 1 d. nuostatai, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s“, 23 str.

įtvirtintai teisei į nuosavybę, konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams.Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundÄ (I t., b. l 106-114) nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ginčo laikotarpiu darbo užmokestis valstybės tarnautojams buvo mokamas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimus. Prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl dalies pareiÅ¡kėjų reikalavimų, teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ pilnai ar iÅ¡ dalies, teismo sprendimÄ vykdymÄ praÅ¡o atidėti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjams darbo užmokestis yra perskaičiuotas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjai 2016-06-16 pateiktame teismui patikslintame skunde pirmu reikalavimu praÅ¡o priimti atsisakymÄ nuo reikalavimų dalies, kuri grÄ Å¾inama pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ , t.y. atsisakoma dalis reikalavimų (grÄ Å¾inama pagal įstatymÄ ) E. J.

– 0,00 Eur, V. S. – 2416,00 Eur, R. M. – 4387,95 Eur, G. A. – 52,35 Eur, A. K. – 1193,03 Eur, J. B. – 901,58 Eur, V. Å . – 2124,75 Eur, N. V. N. – 39,83 Eur, L. G. – - Eur, L. G. – 1454,83 Eur, S. M. – 87,22 Eur, V. B. – 1832,63 Eur, S. I. M.– 5668,54 Eur, D. S. – 169,71 Eur, E. M. – 165,57 Eur, B. J. – 100,20 Eur, R. S. – 3596,01 Eur, D. K. – 50,01 Eur ( I t., b.l. 149-150).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjų skundas dėl aukščiau paminėtų reikalavimų teismo nebuvo priimtas, todėl pareiÅ¡kėjams nėra pagrindo atsisakyti Å¡ių reikalavimų, o teismui priimti pareiÅ¡kėjų 2016-06-16 pateiktame teismui patikslintame skunde pirmu reikalavimu iÅ¡reikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ priimti atsisakymÄ nuo reikalavimų dalies, kuri grÄ Å¾inama pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ .Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu neiÅ¡mokėtÄ ir GrÄ Å¾inimo įstatymo pagrindu nekompensuojamÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai ginčo laikotarpiu buvo VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai, valstybės tarnautojai.Seimui 2009-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams).

Seimui 2009-07-17 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , nuo 2009-08-01 dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, šį kartÄ â€“ aukÅ¡tesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), taip pat sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigÅ«nams – už kvalifikacinę kategorijÄ .

Å ių teisės aktų pagrindu buvo ribojamas ir pareiÅ¡kėjams priklausantis darbo užmokestis ( I t., b. l. 11-29, 115-133, 152-168).Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu pripažino, kad minėtų 2009-04-23 ir 2009-07-17 Seimo priimtų teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡taravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nurodė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. įstatymu nustatyti tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Konstitucinis Teismas 2014-04-16 sprendime taip pat pakartojo, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Kompensavimo mechanizmo parengimo terminas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas) buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu vienerių metų laikotarpiui pratęstas Ä®gyvendinimo įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimo terminas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2015-09-01, kuriame buvo nustatyta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka bei finansavimo Å¡altiniai.Sprendžiant pareiÅ¡kėjų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 priimtuose 2016-02-15 sprendimuose suformuluotos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės. Minėtose bylose teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įvykdė Konstitucinio Teismo nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ .

Teisėjų kolegija konstatavo, kad jau esant įstatyme nustatytam pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Tuo tarpu pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neproporcingus praradimus kyla darbo užmokestį mokėjusiai institucijai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, todėl galiojančiu GrÄ Å¾inimo įstatymu įtvirtinus ginčo laikotarpiu sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmÄ , teismas neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuotos teismų praktikos ir patenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimus, priteisti didesnę pinigų sumÄ , nei priklausytų GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuoto grÄ Å¾intino darbo užmokesčio skirtumÄ atmestini.PareiÅ¡kėjai praÅ¡o stabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai, kad „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, 29 str. 1 d. nuostatai, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s“, 23 str.

įtvirtintai teisei į nuosavybę, konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams. PraÅ¡yme nurodė, kad GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 str. 2 d. nurodyta patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka taikant nurodytÄ formulę prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. bei teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams ir neatitinka Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime suformuotai neproporcingo valstybės tarnautojų atlyginimo masto sampratai (I t., b. l. 169–174).Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A29-602/2016; kt.). Pabrėžtina, kad pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgęs į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiÅ¡kėjų iÅ¡keltų abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo (jo dalies) neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, atsakingo valdymo bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principams, turi bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .

IÅ¡ pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai reiÅ¡kia abejones dėl GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo (kompensacijų mokėjimo terminų, jų dydžių požiÅ«riu) pagrįstumo, t.y. kad pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme numatytÄ mechanizmÄ ir mažinimo koeficientus, valstybės tarnautojams alga dar kartÄ sumažinama, nes įvedama formulė, pagal kuriÄ skaičiuojamas mėnesio grÄ Å¾intinas dydis už 2009 m. mėnesius yra 0,98, o už 2010 - 2013 m. mėnesius – 0,955.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjų skundo pagrindas buvo ne GrÄ Å¾inimo įstatyme numatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, t.y. pareiÅ¡kėjai skunde nereiÅ¡kė reikalavimų, susiujusių su GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, neteikė argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas ar kompensacijų dydžiai yra netinkami, ar kompensacijų iÅ¡mokėjimo terminas yra per ilgas. Todėl GrÄ Å¾inimo įstatymas Å¡ioje byloje yra aktualus tuo pagrindu, ar įstatymų leidėjas nustatė patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Kaip jau buvo minėta, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose konstatavo, kad dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos darbo užmokesčio koeficientai galėjo bÅ«ti proporcingai mažinami. Ä®statymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas ir kokia atlyginimo dalis dėl ekonomikos krizės buvo sumažinta neproporcingai, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inta (kompensuota).Taip pat akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjai praÅ¡yme kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti įstatymų leidėjo GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytos kompensavimo tvarkos atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, atsakingo valdymo bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principams.

PareiÅ¡kėjai nepateikė ir konkrečių skaičiavimų, kad įstatymų leidėjas kompensacijų dydžių požiÅ«riu nustatė neteisingÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėjai pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ grÄ Å¾intina jos praradimų dalis pažeidžia pareiÅ¡kėjų teises.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., teisėja n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų E. J., V. S., R. M., G. A., A. K., J. B., V.

Å ., N. V. N., L. G., L. G., S. M., V. B., S. I. M., D. S., E. M., B. J., R. S., D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė