39f1dd68-e9b9-4b7e-83f8-4342ded8f756 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2A-382-280/2012Arvydas Jasonas             Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03081-2011-9              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                            21.4.2.3; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės kolegijos teisėjų:

Romualdo JanuÅ¡kos, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-837/2012 pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. K., R. K. K., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas A. P. 2011-05-10 ieÅ¡kiniu prašė pripažinti M. P., mirusios 2011-02-20, sudarytÄ 2010-11-05 testamentÄ , registro Nr. 6407, negaliojančiu, priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-02-20 mirė ieÅ¡kovo sutuoktinė M. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Šį butÄ M. P. įsigijo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su ieÅ¡kovu. Sutinkamai su LR CK 5.13 str. palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ su antros eilės įpėdiniais pusę palikimo.

IeÅ¡kovas su mirusiÄ ja vaikų neturėjo, todėl pirmosios eilės įpėdinių nėra. Atsakovai G. K. ir R. K. K. yra mirusios M. P. tėvai, todėl yra antrosios eilės paveldėtojai pagal įstatymÄ . Ginčijamas testamentas sudarytas ieÅ¡kovui nežinant, jo sudarymo faktas paaiÅ¡kėjo po sutuoktinės mirties. Testamentas suraÅ¡ytas tuo metu, kai mirusioji M. P. sunkiai sirgo, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. TestamentÄ praÅ¡o pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 str., 1.89 str. pagrindu, nes M.

P. nors ir bÅ«dama veiksni, testamento suraÅ¡ymo momentu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, testamentas, kaip neturintis testatorės valios iÅ¡raiÅ¡kos, yra pripažintinas negaliojančiu.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-02 sprendimu A. P. ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 3000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų G. K. ir R. K. K., 63 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, grÄ Å¾ino A.

P. 165,50 Lt įmokėtus į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ , panaikino 2011 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testatorė M. P. mirė 2011-02-20 (t.1, b.l. 8). 2010-11-05 M. P. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo jai priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka motinai G. K. ir tėvui R. K. K. (t.1, b.l. 101). Panevėžio rajono 7-jame notarų biure yra įregistruotas G.

K. ir R. K. K. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po testatorės M. P. mirties (t.1, b.l. 97). Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai davė prieštaringus parodymus, sprendime teismas šalių kviestų liudytojų parodymais nesirėmė. Įvertino tai, kad pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizė išvados parodė, kad M. P. psichikos sutrikimu nesirgo, testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1, b.l. 193-195), kad ieškovas skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės neprašė.

Laikė, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, paneigiančių Å¡ias ekspertų iÅ¡vadas, duomenų, kad mirusioji įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų buvusi pripažinta neveiksnia, o aplinkybė, kad testatorė sunkiai sirgo, nepatvirtina jos protinės negalios. Testatorė savo valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai, Å¡i valia turėtų bÅ«ti gerbiama ir testamento sÄ lygos vykdomos po jos mirties. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimÄ Ä¯vertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe ir pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vadas, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti M.

P. 2010-11-05 sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu kaip sudarytÄ asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79, 88, 92, 93, 98 str.). IeÅ¡kovas A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, arba iÅ¡tyrus įrodymus naujai, priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti ieÅ¡kinį.

Taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti Panevėžio 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal mirusios M. P. testamentÄ , iÅ¡reikalauti iÅ¡ notarės testamento originalÄ , skirti raÅ¡ysenos ir paraÅ¡o ekspertizę, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr.2-711-589/2006, iÅ¡ Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2006m. liepos mėnesio dingusios be žinios M.

P. paieÅ¡kos bylÄ , iÅ¡ Panevėžio konsultacinės poliklinikos visus ten esančius įraÅ¡us apie M. P. ligas atliktas operacijas gydymo eigÄ , skirtus medikamentus, iÅ¡ Panevėžio priklausomybės ligų centro įraÅ¡us apie M. P. ligÄ gydymo eigÄ , jai skirtus medikamentus, paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui, už melagingų parodymų davimÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn G.

P., priteisti iÅ¡ atsakovų teismo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad be iÅ¡reikalautinos medicininės medžiagos psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada yra nepilna ir negalima ja remtis. Dėl duomenų nebuvimo ekspertai negalėjo tinkamai įvertinti mirusiosios bÅ«senos, jos elgesio, negalėjo atsakyti į klausimÄ , koks vartotų vaistų poveikis suvokimui ir galėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo ir neskyrė raÅ¡ysenos ekspertizės dėl galimai suklastoto testamento, tuo pažeidė LR CPK 184 str., neiÅ¡tyrė visų įrodymų turinčių itin svarbiÄ reikÅ¡mę bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, buvo neatskleista bylos esmė. 2011-10-11 teismo posėdžio metu atsakovo liudytoja G.

P. davė melagingus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepatraukė liudytojos baudžiamojon atsakomybėn, kas rodo, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Liudytojos parodymais rėmėsi psichiatrijos ekspertai, todėl jų iÅ¡vados yra niekinės. M. P. turėjo priklausomybę alkoholiui, ji 2006 m. bylinėjosi su UAB „Tarpa“ dėl darbo santykių Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-711-589/2006, apie mirusiosios piktnaudžiavimÄ alkoholiu užsiminė UAB „Tarpa“ direktorius V.

G. savo atsiliepime į ieÅ¡kinį, 2006-08-01 Panevėžio miesto Vyriausias policijos komisariatas buvo paskelbęs M. P. paieÅ¡kÄ , kaip dingusios be žinios, kadangi ji su kitu vyriÅ¡kiu valkatavo ir girtuokliavo, kas patvirtina, jog mirusioji buvo psichiÅ¡kai nestabili. Å aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas, įtakotas atsakovo, 2011-11-25 nutartimi pavedė atlikti ekspertizę Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui, nors 2011-11-10 nutartimi ekspertizė pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui.

Apeliantas reikalauja, kad Å¡is tarnybos skyrius atliktų pomirtinę ekspertizę. Mano, kad teismo nutartis atlikti ekspertizę Panevėžio skyriui buvo paskirta neteisėtai, todėl Å¡is ekspertizės aktas yra niekinis, neturintis jokios teisinės įrodomosios galios. Atsakovai iÅ¡plėšė lapelius iÅ¡ mirusiosios vaistų paso, tuo sÄ moningai sunaikino svarbius įrodymus. Ekspertizės akte nepagrįstai nurodyta, kad 2011-02-20 -2011-02-21 M. P. gydėsi VÅ Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Onkologijos Chemoterapijos skyriuje (Lig.

Ist.Nrl l-5173), nors ji mirė 2011-02-20, apie 20 valandÄ . Ekspertai nepagrįstai advokato raÅ¡to numerį priskiria Panevėžio Priklausomybės ligų centro pažymos, kurios nėra, numeriui. Mano, kad Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymėjimas Nr. 1919 suklastotas ir melagingas, jame teigiama, kad pas priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė, nors faktiÅ¡kai mirusioji du kartus gydėsi nuo alkoholizmo. Ekspertai melagingai teigia, kad visose ligos istorijose apraÅ¡ant žalingus įpročius atžymėta „negeria“, nes tokių įrašų nėra.

Ekspertai nenurodė, kokia būtų įtaka psichikai vaistus vartojant kartu su alkoholiu, ar asmuo suprastų savo veiksmus ir juos galėtų valdyti, koks yra ilgalaikis vaistų ir alkoholio naudojimo vienu metu poveikis. Liudytojai D. K., Ona D. J., L. G. liudijo tai, ko iš jų prašė atsakovai, todėl jų parodymus reikia vertinti labai kritiškai. Kad M. P. turėjo priklausomybę alkoholiui patvirtina ne tik kitų liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai iš darboviečių ir priklausomybės ligų centro.

PraÅ¡o bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ryÅ¡ium su naujų įrodymų iÅ¡reikalavimu, ekspertizių skyrimu.Atsakovai G. K. ir R. K. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje iÅ¡laidas. Atsakovai nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė skirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę, apklausti ekspertus, jokiais kitokiais įrodymais Å¡io ekspertizės akto nenuneigė, apeliaciniame skunde pareikÅ¡tas praÅ¡ymas yra nesavalaikis ir neatitinka CPK 314 straipsnio sÄ lygų.

Be to, ekspertizės aktas yra objektyvus, išsamus, paremtas visa išreikalauta medicinine dokumentacija, ir nėra jokių pagrįstų argumentų pakartotinės ekspertizės skyrimui. Priklausomybės ligų centro pažyma, kurioje nurodyta diagnozė, gydymas, yra aptarta ir įvertinta ekspertizės akte, todėl nebūtina išreikalauti iš Priklausomybės ligų centro visos medžiagos, M. P. gydymosi Priklausomybės ligų centre atvejai buvo labai seniai, lyginant su testamento sudarymo momentu, todėl yra byloje nereikšmingi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. po 2006 metų iki pat mirties neturėjo problemų su alkoholiu. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ginekologė konsultacijų poliklinikoje iÅ¡raÅ¡ydavo M. P. psichotropinių vaistų, kadangi tokiais vaistais ginekologinės ligos negydomos, apeliantas pateikė mirusiosios kompensuojamų vaistų pasÄ , kuriame nėra iÅ¡raÅ¡yta jokių psichotropinių vaistų, ekspertams buvo pateikta visa reikalinga medicininė dokumentacija. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė, kad mirusioji buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, ir nenurodė aplinkybių apie tai, neva testamente pasiraÅ¡iusi ne M.

P., nepateikė praÅ¡ymo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokiÄ ekspertizę skirti. Tokio praÅ¡ymo tenkinimas iÅ¡eitų už ieÅ¡kinio ribų ir taip bÅ«tų realizuotas ieÅ¡kovo noras kuo ilgiau vilkinti bylÄ . Liudytoja G. P. buvo suklydusi, sakydama, kad M. P. į darbÄ formintis atleidimo buvo atėjusi lapkričio 16d., bet tuojau ir pasitaisė, paaiÅ¡kino, kad Miglės iÅ¡ darbo atleidimÄ dėl sveikatos darbdavys formino lapkričio 15d, kÄ patvirtina 2011-10-11 teismo posėdžio protokolas, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad jos liudijimas buvo melagingas.

Ekspertai iÅ¡vadoje nurodė, kad liudytojų parodymai apie alkoholio vartojimÄ prieÅ¡taringi (bylos lapas 195), todėl nepagrįstas teiginys, kad ekspertai rėmėsi liudytojų parodymais. Mano, kad ekspertizės akte yra detaliai aptarta ir įvertinta medicininė dokumentacija, kuri ir lemia ekspertizės iÅ¡vadÄ . PraÅ¡ymas prijungti 2006 metų Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ yra nesavalaikis, sena byla nesusijusi su nagrinėjamÄ ja, kurioje kalbama apie asmens bÅ«senÄ testamento sudarymo metu 2010-11-05;

UAB „Tarpa“ atsiliepimas, kuriame galimai paminėta apie mirusiosios priklausomybę, nėra įrodymas. Darbdaviai UAB „Tarpa“, UAB „Maxima LT“ puikiai charakterizuoja M. P., kÄ patvirtina atsakovų pateikiamos charakteristikos. Apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti paieÅ¡kos bylÄ nepagrįstas ir nesavalaikis, nesusijęs su ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu. IeÅ¡kovas apylinkės teisme neprašė skirti pakartotinės psichiatrinės ekspertizės. IeÅ¡kovas bylos proceso pabaigoje (2012-02-14) pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjui, tačiau jis nebuvo patenkintas.

Atsakovai niekaip negalėjo ir įtakoti apylinkės teismo paskirti ekspertizę Panevėžio skyriui, kadangi teismas Å¡alių nuomonės neklausė, atsakovas ekspertų nepažįsta. Ekspertai nurašė duomenis nuo ligos istorijos Nr. 11-5173 Epikrizės, kurios virÅ¡uje yra nurodyta „IÅ¡raÅ¡ymo data 2011-02-21 Mirė“, kadangi atsakovai tÄ dienÄ mirusiÄ ja pasiėmė iÅ¡Â SantariÅ¡kių klinikų morgo. Apeliantas neskiria, kad yra dvi skirtingos įstaigos - yra Panevėžio Priklausomybės ligų centras ir yra VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio filialas, todėl nepagrįstai teigia, kad centro pažymėjimas yra suklastotas ir melagingas.

M. P. pas psichiatrÄ ar priklausomybės ligų specialistÄ VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Panevėžio skyriuje nesilankė. Apeliantas nepagrįstai Å¡meižimu, melavimu kaltina liudytojus D. K., O.D. J., L. G., kurios sakė teisybę. Ekspertai atsakė į visus užduotus klausimus, kuriuos suformulavo pats A. P.. M. P. savimi pasirÅ«pindavo, buvo Å¡viesaus proto, testamento sudarymo metu puikiai suprato, kÄ ir kodėl daro, o ieÅ¡kinyje apie jos bÅ«senÄ nurodytos neteisingos, melagingos, iÅ¡galvotos aplinkybės. PraÅ¡o bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka nesant pagrindo rinkti naujus įrodymus, skirti kitas ekspertizes.Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad M. P. mirė 2011-02-20 (t.1, b.l. 8). 2010-11-05 M. P. buvo sudariusi testamentÄ , kuriuo jai priklausantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka motinai G.

K. ir tėvui R. K. K. (t.1, b.l. 101). Panevėžio rajono 7-jame notarų biure yra įregistruotas G. K. ir R. K. K. pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo po testatorės M. P. mirties (t.1, b.l. 97). IeÅ¡kovas prašė minėtÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad M. P., nors ir bÅ«dama veiksni, testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Atlikus pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę pateiktos iÅ¡vados, kad M.

P. testamento sudarymo metu psichikos sutrikimai nenustatyti, ji testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1, b.l. 193-195).Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

Asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismai, nagrinėdami tokį ieÅ¡kinį turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kita). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu.

Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.). Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, turi bÅ«ti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados duomenimis (CPK 177 str. 4 d.) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad Å¡ių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotinÄ (o ne tikėtinÄ ) iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kurios sudarytÄ testamentÄ praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu, turėjo tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, su kurios išvadomis, bei pačios ekspertų įstaigos parinkimu, apeliantas nesutinka. Apeliantas nurodo, kad ekspertų komisijai nebuvo pateikta visa reikalinga medicininė dokumentacija, ekspertai rėmėsi melagingais liudytojos G. P. parodymais, suklastotu, melagingu Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymėjimu, todėl ekspertizės išvados neteisingos. Apelianto nuomone, ekspertų išvados taip pat yra neišsamios.

Dėl teismo ekspertizės pagrįstumo, teisėtumo Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti iÅ¡ Panevėžio konsultacinės poliklinikos visus ten esančius įraÅ¡us apie M. P. ligas, atliktas operacijas gydymo eigÄ , skirtus medikamentus, iÅ¡ Panevėžio priklausomybės ligų centro įraÅ¡us apie M. P. ligÄ , gydymo eigÄ , jai skirtus medikamentus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui ekspertizės atlikimui kartu su byla buvo pateiktos M.

P. gydymosi stacionare ligos istorijos iš VšĮ Panevėžio ligoninė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, M. P. ambulatorinė kortelė iš VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos. Laikotarpyje nuo 2010-06-07, kada M. P. buvo diagnozuota gimdos sarkoma, iki jos mirties 2011-02-20, testatorė periodiškai gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, iš šių gydymo įstaigų pateikti visi medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta gydymo eiga, pacientės sveikatos būklė, jai skirti medikamentai.

Apeliantas praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Panevėžio konsultacinės poliklinikos visus ten esančius įraÅ¡us apie M. P. ligas, atliktas operacijas, gydymo eigÄ , skirtus medikamentus, grindžia tuo, kad M. P. Å¡ios įstaigos ginekologė iÅ¡raÅ¡ydavo psichotropinių vaistų. Tokį apelianto teiginį teismas vertina kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad ginekologinės ligos negali bÅ«ti gydomos psichotropiniais vaistais ir tokie vaistai negali bÅ«ti skiriami gydytojo-ginekologo. Ä®vertintina ir tai, kad pats ieÅ¡kovas pateikė M.

P. kompensuojamų vaistų pasÄ , kuriame nenurodyti jokie jai paskirti psichotropiniai vaistai. Kadangi vaistų pasÄ su iÅ¡plėštais atskirais lapais pateikė pats ieÅ¡kovas, atmestini jo teiginiai, kad iÅ¡plėšdami lapus atsakovai sunaikino reikÅ¡mingus bylos nagrinėjimui įrodymus. Ekspertų komisijai buvo pateikta iÅ¡ Panevėžio Priklausomybės ligų centro ieÅ¡kovo advokato iÅ¡reikalauta pažyma, kurioje nurodyta, kad M. P. centre buvo gydyta du kartus: 2005-05-14 ir 2006-04-25, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė – F10.30, gydyta detoksikuojančiais, raminančiais, bendrÄ bÅ«klę stiprinančiais medikamentais, Å¡iÄ pažymÄ ekspertai vertino, dėl jos pasisakė.

Pastebėtina, kad Å¡ioje pažymoje nurodyta pakankamai iÅ¡sami informacija, susijusi su M. P. gydymu, diagnoze, be to, Priklausomybės ligų centre paskutinį kartÄ ji buvo gydoma likus daugiau kaip 4 metams iki testamento suraÅ¡ymo dienos, todėl teisėjų kolegijos nuomone, byloje nebuvo tikslinga iÅ¡ Panevėžio Priklausomybės ligų centro iÅ¡reikalauti M. P. medicininius dokumentus. Aplinkybė, kad ekspertizės akte neteisingai buvo nurodytas Priklausomybės ligų centro pažymos numeris, jį sumaiÅ¡ius su advokato raÅ¡to numeriu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymėjimas yra suklastotas, melagingas, nurodžius neteisingÄ informacijÄ , kad Panevėžio skyriuje duomenų apie M. P. nėra, kad ji pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nesilankė, kadangi šį pažymėjimÄ iÅ¡davusi įstaiga ir Panevėžio Priklausomybės ligų centras yra skirtingos gydymo įstaigos, o Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras pateikė savo turimus duomenis.

Nors ekspertizės akte cituojami ir liudytojos G. P. parodymai, tačiau pažymėta, kad liudytojų parodymai apie alkoholio vartojimÄ prieÅ¡taringi, ekspertai, darydami iÅ¡vadas rėmėsi medicininiais dokumentais. Pastebėtina, kad minėta liudytoja teismo posėdžio metu dėl suklydimo nurodė netiksliÄ datÄ , apie tai, kada M. P. buvo atėjusi į darbÄ , kada jÄ atleido, tačiau atsakydama į ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ Å¡iÄ datÄ patikslino (t.1, b.l. 175). Dėl nurodyto pripažinti, kad liudytoja davė melagingus parodymus teismas nemato pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apelianto teiginys, kad ekspertai remdamiesi melagingais liudytojos parodymais pateikė niekines išvadas. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ekspertai ekspertizės akte atsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai prieštaringi ir darydami išvadas jų iš esmės nevertino. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad M. P. ligos istorijose nėra įrašų apie žalingus įpročius, kad juose nėra atžymų „negeria“, todėl ekspertų nurodytos aplinkybės yra melagingos.

Tokie įrašai padaryti (pabraukta) VšĮ Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 11/5148, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydymo stacionare istorijose Nr. 10-15018, 10-17182, 10-18766, 10-20502, 10-22093, 10-24673, 11-3524, 11-5173, 10-29189. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydymo stacionare istorijoje Nr. 10-17661, taip pat VšĮ Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr.10/24029 atžymos apie žalingus įpročius nepadarytos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiose istorijose nepažymėta ir tai, kad pacientė būtų pripažinusi, jog vartoja alkoholį.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų epikrizėje (ligos istorija 11-5173) buvo nurodyta, kad M. P. hospitalizuota 2011-02-20, išrašyta 2011-02-21 mirė, todėl nors M. P. mirtis ištiko 2011-02-20 ir ji 2011-02-21 faktiškai nebuvo gydoma, o kūnas atiduotas artimiesiems, pripažinti, kad ekspertizės akte yra nurodyta melaginga informacija dėl gydymo trukmės, negalima. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertams buvo pateikta visa reikalinga medicininė dokumentacija, ja remdamiesi ekspertai pateikė pagrįstas išvadas.

Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, neteisėtai 2011-11-25 nutartimi paskyrė atlikti ekspertizę ne tai įstaigai - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui, o ne Respublikiniam skyriui, dėl ko ekspertizės aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. IeÅ¡kovo 2012-02-14 pareiÅ¡kimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo buvo atmestas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės, buvo įvertinta, kad apylinkės teismo teisėjas 2011-11-10 nutartimi pilnai patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir paskyrė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui, tačiau Å¡is skyrius atsiuntė teismui 2011-11-21 raÅ¡tÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kad pagal ekspertinių padalinių darbo reglamentÄ ekspertizę turėtų atlikti Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis teismo psichiatrijos skyrius atlieka pirmines ekspertizes tik itin sudėtingais atvejais arba kai nutartyje yra nurodyta svarbi priežastis skirti pirminę ekspertizę Å¡iam skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr.V-499 patvirtintų “Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos ministerijos nuostatų” 1 p. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus bei Å¡iuos nuostatus. Pirminė ekspertizė - tai pirmÄ kartÄ byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė.

JÄ daro tarnybos ekspertiniai padaliniai pagal regioninį paskirstymÄ . Pirminę ekspertizę gali daryti vienas ekspertas arba ekspertų komisija (47p.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje yra atliekamos pakartotinės ambulatorinės ir stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai nutartyje ekspertizę nurodyta atlikti konkrečiam skyriui; direktoriaus nurodymu daromos itin sudėtingos pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kai nutartyje nenurodyta ekspertizę atlikti konkrečiam skyriui.

Kadangi jokios svarbios priežasties atlikti ekspertizę Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje nebuvo, pirminė ekspertizė nebuvo sudėtinga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pavedė jÄ atlikti Panevėžio teismo skyriui, nurodydamas, kad esant bÅ«tinybei Respublikinis teismo skyrius atliks pakartotinę ekspertizę. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovai galėjo įtakoti pirmosios instancijos teismo teisėjÄ priimant 2011-11-25 nutartį ar Panevėžio teismo skyriaus ekspertus, atliekančius teismo ekspertizę.

Apeliantas nenurodė, kad bÅ«tų egzistavę CPK 67 str. numatyti ekspertų nuÅ¡alinimo pagrindai. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizę Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai atliko neteisėtai ir dėl tos priežasties ekspertizės aktas yra niekinis. Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo             Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas ir jo atstovas ekspertizės aktÄ vertindami kritiÅ¡kai neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Nurodo, kad 2011-11-10 teismas priėmė nutartį paskirti pomirtinę pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teisėjų kolegija pastebi, kad iki minėtos nutarties priėmimo nebuvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, teismas pirmÄ kartÄ sprendė klausimÄ dėl ekspertizės paskyrimo, klausimų suformulavimo ekspertams, todėl laikytina, kad nutartyje dėl raÅ¡ymo apsirikimo neteisingai buvo nurodyta, kad skiriama pakartotinė ekspertizė. Be to, 2011-11-25 nutartimi pavesta ekspertizę (ne pakartotinę) atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui nurodant, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę bÅ«tų galima jÄ atlikti Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje.

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas, jo atstovas pirmosios instancijos teisme nesutikdami su ekspertizės iÅ¡vadomis nebuvo pareiÅ¡kę praÅ¡ymo skirti pakartotinę ekspertizę, tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik pateikdamas apeliacinį skundÄ . Be to, ieÅ¡kovas neprašė, kad ekspertai savo iÅ¡vadÄ teismo posėdyje iÅ¡aiÅ¡kintų žodžiu, kad atsakytų į papildomus klausimus siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti ar papildyti ekspertų iÅ¡vadÄ . Klausimus ekspertams pirmosios instancijos teismas uždavė tokius, kokius suformulavo pats ieÅ¡kovas.

Manydamas, kad ekspertai neiÅ¡samiai atsakė į klausimus, neiÅ¡aiÅ¡kino, kuo pasireiÅ¡kia ilgalaikis raminančių, miegÄ gerinančių medikamentų ir alkoholio naudojimo vienu metu poveikis, kokia galima to įtaka psichikai, ar asmuo supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, turėjo galimybę tokius klausimus ekspertams užduoti, bet tokia teise pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas pirmos instancijos teisme pateikdamas ieÅ¡kinį ir jame nurodydamas aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kinio pagrindÄ , neįrodinėjo, jog prieÅ¡ testamento sudarymÄ M.

P. bÅ«tų vartojusi raminančiuosius vaistus ir alkoholį vienu metu, kas galėtų turėtų reikÅ¡mės sprendžiant apie jos bÅ«senÄ , be to, atsižvelgiant į tai, kad testatorei nuo 2010-06-07 diagnozavus gimdos sarkomÄ buvo taikoma chemoterapija, ji kas mėnesį vykdavo į gydymo įstaigas, labiau tikėtina, kad siekdama geresnių gydymo rezultatų ji alkoholio nevartojo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui, tokį praÅ¡ymÄ pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, be to, teisėjų kolegijos nuomone, atliktos byloje ekspertizės iÅ¡vados yra pakankamai aiÅ¡kios, iÅ¡samios, byloje netikslinga skirti pakartotinę ekspertizę.

Dėl kitų įrodymų vertinimo Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymais nesirėmė, laikydamas juos prieÅ¡taringais, iÅ¡vadas iÅ¡ esmės darė pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, todėl Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingi apelianto teiginiai, kad liudytojos D. K., Ona D. J., L. G. liudijo tai, ko iÅ¡ jų prašė atsakovai, ir Å¡ie parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Nepagrįstas apelianto praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr.2-711-589/2006, iÅ¡ Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2006m. liepos mėnesio dingusios be žinios M.

P. paieÅ¡kos bylÄ . Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ praÅ¡omos iÅ¡reikalauti civilinės bylos atsakovo direktoriaus atsiliepimo, paieÅ¡kos bylos duomenų bus galima nustatyti, kad 2006 metais M. P. piktnaudžiavo alkoholiu. Apeliantas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Jaros sauga“ iÅ¡duotÄ M. P. charakteristikÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad ji į darbÄ 2006-07-21 buvo atvykusi neblaivi, 2006-09-10 atleista už pravaikÅ¡tas iÅ¡ darbo (t.2, b.l. 11-12). Byloje yra duomenų, jog Panevėžio Priklausomybės ligų centre M.

P. buvo gydyta 2005-05-14 ir 2006-04-25, kad jai buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, Å¡ie duomenys pateikti ekspertams, atlikusiems ekspertizę. Todėl reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog 2006 metais M. P. piktnaudžiavo alkoholiu, nėra tikslinga, dėl to ginčo byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nustačius Å¡iÄ aplinkybę, nėra pagrindo pripažinti, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes testamentas sudarytas ir pasiraÅ¡ytas jau visai kitomis gyvenimo aplinkybėmis.

Pripažintina, kad apeliantas neįvykdė jam numatytos įstatyminės pareigos įrodyti, kad M. P., kurios sudarytÄ testamentÄ praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu, sandorio sudarymo metu 2010-11-05 turėjo tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių ji nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Jos psichikos bÅ«senÄ tinkamiausiai atspindi mirusiÄ jÄ gydžiusių gydytojų pildomuose medicininiuose dokumentuose. Dėl praÅ¡ymo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ notarės testamento originalÄ bei skirti raÅ¡ysenos ir paraÅ¡o ekspertizę, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio jo praÅ¡ymo netenkino.

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tuo, kad M. P. buvo nenormalios psichinės bÅ«senos, nesuprato aplink vykstančių reiÅ¡kinių, neadekvačiai reagavo į įvykius, jÄ reikėjo slaugyti, prižiÅ«rėti, ji savimi visiÅ¡kai negalėjo pasirÅ«pinti, buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, prašė testamentÄ pripažinti negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu bei skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kad testamentas yra galimai suklastotas, pasiraÅ¡ytas ne M.

P., nepateikė praÅ¡ymo skirti raÅ¡ysenos ekspertizę. Tik po to, kai paaiÅ¡kėjo, kad ekspertizės rezultatai ieÅ¡kovui A. P. nepalankÅ«s, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad M. P. testamentas suklastotas, nes testamente ne jos daryti įraÅ¡ai. Paties A. P. tvirtinimai darosi prieÅ¡taringi: tvirtindamas, kad testamentÄ mirusioji sudarė nesuprasdama savo veiksmų, jau nurodo, kad ne ji pasirašė. Kad ji bÅ«tų negalėjusi pasiraÅ¡yti, tokių aplinkybių byloje iÅ¡ viso nėra nurodoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje nusprendė neskirti raÅ¡ysenos ekspertizės, kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tuo pagrindu, pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio pagrindo keitimo byloje nėra.

Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta, jog testatorė buvo tokios bÅ«klės, kad nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti, taigi suprato testamento reikÅ¡mę ir jo turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentÄ negaliojančiu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiÅ¡kinys yra labai sudėtinga ir individuali, jÄ gali sÄ lygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės bÅ«senos aspektai.

Kad ir kokia ji bÅ«tų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, jÄ privalu gerbti, kaip apskritai asmens - testatoriaus - atminimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, palikėja M. P., testamentu palikdama palikimÄ testamente atsakovams, įgyvendino savo teisę palikti turtÄ savo nuožiÅ«ra (CK 5.19 str.). Tokia testatorės valia, atsižvelgiant į tai, kad ji butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo tėvams, Å¡is butas 1970 m. buvo suteiktas naudojimuisi atsakovui R.K. K., M. P. privatizuojant šį butÄ atsakovai sumokėjo didžiÄ jÄ dalį priklausančių mokėti sumų (t.1, b.l. 53-61), neprieÅ¡taravo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Jau pagal ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodomas faktines aplinkybes apie mirusiÄ jÄ , akivaizdu, kad sutarimo ir pagarbos jų šeimoje trÅ«ko.Dėl pasakyto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-02 sprendimu panaikino 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti Panevėžio 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal mirusios M.

P. testamentÄ . A. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemonės pritaikyti. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas neapskųstas, apskųsti apeliacine tvarka ir nepanaikinti sprendimai įsiteisėja iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka (CPK 279 str.1d.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki Å¡iol galiojo, todėl jų taikymo klausimas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas pakartotinai.

Dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bÅ«tina rinkti naujus įrodymus, skirti ekspertizes. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis teismas pripažino, kad netikslinga Å¡ioje byloje rinkti naujus įrodymus, skirti ekspertizes, kitų pagrįstų argumentų, dėl kurių bylÄ reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieÅ¡kovas nenurodė, jis turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos.

Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto praÅ¡ymo netenkino. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Apeliacinės instancijos teisme atsakovai turėjo po 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Atmetus apeliacinį skundÄ Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto priteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du Å¡imtus litų) advokato pagalbos iÅ¡laidų G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai              Birutė Jonaitienė                          Laimutė Sankauskaitė                          Romualdas JanuÅ¡ka