39ef6c66-ccda-4b8e-8d3f-bcc028f07793 · Alytaus apylinkės teismas

?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. 1-1173-791/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35697-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R.

U. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas (2015 m. vasario 20 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamų asmenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis G. M. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, tyčia ranka sudavė nepilnamečiui M. Ž. vienÄ smÅ«gį į kairį skruostÄ ir vienÄ smÅ«gį ranka į pakaušį, bei tokiu bÅ«du smurtaudamas nukentėjusiajam M. Ž. sukėlė fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, G. M. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kai namo parbėgo verkdamas 11 metų sÅ«nus, kuris pasakė, kad jį kieme sumušė vyresnis berniukas, kurio jis nepažįsta.

Apimtas emocijų, piktas, jis iÅ¡bėgo kartu su sÅ«numi į kiemÄ , nuėjo prie smėlio dėžės, esančios netoli jų namų, kur buvo daug įvairaus amžiaus vaikų ir moteris R. J.. Å alia jos stovėjo apie 14 metų amžiaus berniukas, kurio nebuvo matęs jų kieme. SÅ«nus jam pasakė, kad minėtas berniukas (kaip vėliau sužinojo M. Ž.), jį sumušė. Jis (įtariamasis) priėjo arčiau M. Ž. ir paklausė už kÄ jis sumušė sÅ«nų. Tuomet M. Ž. atsisuko į jį ir paÅ¡aipiai nusiÅ¡ypsojo, kas jį (įtariamÄ jį) suerzino, todėl jis berniukui deÅ¡inės rankos delnu sudavė vienÄ smÅ«gį į kairį skruostÄ .

Matė, kad toje vietoje kur jis sudavė smÅ«gį, atsirado paraudimas. Po suduoto smÅ«gio į kairį skruostÄ , M. Ž. nuo jo užsisuko. Tuomet jis berniukui sudavė dar vienÄ smÅ«gį delnu į pakaušį. Nieko jam nesakęs M. Ž. nuėjo kelis žingsnius toliau nuo jo (įtariamojo), minutę pastovėjo ir nubėgo. Tuomet, kai jis sudavė M. Ž. smÅ«gį į veidÄ , ant jo rėkė R. J., tačiau apimtas emocijų jis nekreipė į jÄ dėmesio. M. Ž. nubėgus, jis su sÅ«numi nuėjo į namus.

Dėl tokio savo elgesio gailisi. (b. l. 80–83, 86–89, 94–97). Be paties kaltinamojo G. M. prisipažinimo bei paaiškinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, M. Ž. parodė, jog jam yra 14 metų. Įvykis, per kurį jis nukentėjo vyko (duomenys neskelbtini). Tikslios įvykio datos jis nepamena, buvo vasaros pabaiga, darbo diena, apie 16.30 – 17.00 val.

Jis kieme su draugu žaidė krepÅ¡inį, kai pro Å¡alį dviračiu važiavo vaikas, kuris rėkė ir keikė visus vaikus. Juos vadino gaidžiais ir kitaip negražiai. Jis (nukentėjusysis) su draugu nuėjo prie minėto vaiko namų, norėjo paklausti kodėl jis ant jų rėkė, tačiau vaikas jį pamatęs pradėjo bėgti. Pasivijęs minėtÄ vaikÄ jis sugriebė jam už deÅ¡inės rankos ir netyčia užmynė ant deÅ¡inės kojos. Vaikas buvo apsiavęs atvira avalyne. Neilgai trukus į laukÄ išėjo minėto vaiko tėtis ir pradėjo ant jo rėkti, bei priėjęs du kartus sudavė: vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , į kairį skruostÄ , ir į pakaušį.

Nuo smÅ«gio jam apsvaigo galva, jis jautė skausmÄ , vakare skaudėjo visÄ galvÄ . Ä®vykio metu netoliese buvo jo draugas su mama, kurie matė įvykį, draugo mama aprėkė vyrÄ . Parėjęs į namus, jis (nukentėjusysis) apie įvykį papasakojo savo tėčiui, kuris nuėjo pas jam (nukentėjusiajam) sudavusį vyrÄ Ä¯ namus, tačiau niekam neatidarius durų, iÅ¡kvietė policijÄ . Po smÅ«gių jam žymių ant veido neliko, tačiau iÅ¡ pradžių po smÅ«gio buvo paraudęs skruostas.

Po Å¡io įvykio su minėtu vyru nebuvo susitikęs (b. l. 34–35). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, R. J. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. vakare, tikslios valandos pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) namo, leido laikÄ su savo sesės dukra, kuriÄ prižiÅ«rėjo. Pro jÄ prabėgo jai iÅ¡ matymo žinomas, tačiau nepažįstamas verkiantis berniukas, kuris nubėgo į (duomenys neskelbtini) namÄ . Dėl ko berniukas verkė ji nežino, tačiau iÅ¡ kitų vaikų sužinojo, kad kažkas jam užmynė ant kojos.

Berniukui nubėgus į namÄ , po kelių akimirkų iÅ¡ namo iÅ¡bėgo jai nepažįstamas vyras, kuris pribėgo prie kaimyno sÅ«naus M. Ž. ir sudavė jam delnu į galvÄ . Ant M. Ž. skruosto, kurios pusės pasakyti negali, buvo matomas paraudimas. Ji pradėjo Å¡aukti ant vyro, trenkusio M. Ž., pasakė, kad jis pirma iÅ¡siaiÅ¡kintų kas atsitiko. Minėtas vyras, nieko neatsakęs, apsisuko ir nuėjo atgal į (duomenys neskelbtini) namÄ (b. l. 49–52). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, A.

Ž. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 18.00 val. grįžęs į namus, pastebėjo, kad sÅ«nus M. Ž. yra labai susijaudinęs, todėl jo paklausė kas nutiko. SÅ«nus papasakojo, kad su draugu žaidė kieme, kai pro Å¡alį dviračiu važiavo jam nepažįstamas berniukas, kuris juos vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Tai iÅ¡girdęs, sÅ«nus pradėjo minėtÄ berniukÄ vytis, nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl jis taip elgiasi. Pagavęs berniukÄ , sÅ«nus sučiupo jį už rankos, bei netyčia užmynė ant jo kojos.

Tuomet minėtas berniukas pradėjo verkti ir pabėgo į savo namus. Po kurio laiko į kiemÄ išėjo jo sÅ«nui nepažįstamas vyras, kuris du kartus sudavė sÅ«nui į galvÄ â€“ vienÄ kartÄ delnu trenkė į kairį skruostÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį. VisÄ Å¡Ä¯ įvykį, pasak jo sÅ«naus matė kaimynė R. J., kuri pradėjo Å¡aukti ant vyro, o Å¡is pasiÅ¡alino atgal į (duomenys neskelbtini) namÄ . Po Å¡io įvykio sÅ«nus sugrįžo namo. Jis (liudytojas) iÅ¡siaiÅ¡kino kuriame bute minėtas vyras gyvena ir ten nuėjo, tačiau niekas neatidarė durų, todėl jis paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie įvykį.

SÅ«nus jam (liudytojui) nurodė, kad įvykio metu jis iÅ¡sigando, po įvykio jam skaudėjo pakaušį (b. l. 1–8, 25–27). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp įtariamojo G. M. ir liudytojos R. J. protokolo matyti, jog liudytoja R. J. patvirtino, kad matė, kaip G. M. sudavė kieme buvusiam M. Ž. delnu vienÄ smÅ«gį į veidÄ . M. Ž. skruostas buvo paraudęs. Ä®tariamasis G. M. parodė, kad sudavė M. Ž. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o apklausos metu neigė sudavęs smÅ«gį M.

Ž., nes jam buvo gėda. Dabar savo kaltę pripažįsta (b. l. 100–103). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiÅ¡kime užfiksuotos informacijos matyti, jog į policijÄ kreipėsi A. Ž., kuris nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val., Alytuje, Å¡alia (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nepažįstamas asmuo sudavė jo sÅ«nui M. Ž. du smÅ«gius delnu į kairę veido pusę ir pakaušį (b. l. 1–8). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15–19).

IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog liudytoja R. J. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr.

5. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog apie šį asmenį ji davė parodymus. Nuotrauka Nr. 5 yra G. M. (b. l. 53–60). Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. M., suduodamas nepilnamečiui M. Ž. vienÄ smÅ«gį į kairį skruostÄ ir vienÄ smÅ«gį ranka į pakaušį, sukėlė nukentėjusiajam M. Ž. fizinį skausmÄ ir tuo padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokurorė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiÅ¡kimas tenkinamas. PraneÅ¡ime, kurį pasirašė kaltinamasis G. M., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamÄ jį procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis G. M. sutiko ir su prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡imi bei jos trukme (b. l. 135–143).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ Ä¯statymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

NusikaltimÄ kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. M. ankščiau jau yra teistas 4 kartus, 3 iÅ¡ jų už smurtinius nusikaltimus (b. l. 130–135), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 123–129), nedirbantis (b. l. 137–138), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 136). G. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ä®vertinęs visas nustatytas ir iÅ¡tirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , kadangi Å¡i bausmės rÅ«Å¡is atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo G. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 104–106). Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vokas su kompaktiniu disku, paliekamas saugoti prie bylos visÄ bylos saugojimo laikÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant G. M. visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. M. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vokÄ su kompaktiniu disku, palikti saugoti prie bylos visÄ bylos saugojimo laikÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. PatvirtintÄ teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä Ä¯teikti nuteistajam G. M.. Teisėja Vilma Dapkevičienė