39ee3e72-6ed3-4a99-a7fc-bf84a74ea440 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-120-817/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46209-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.6.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Jancevičiui, Artūrui Survilai, kaltinamajam M. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Justinui Jarusevičiui, nukentėjusiajai V.

P., nukentėjusiosios atstovei advokatei Kotrynai Žalėnaitei, civilinio atsakovo ADB „C.” atstovams M. L., J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis "L.", (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

M. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2017 m. spalio 4 d. apie 21.52 val. (duomenys neskelbtini), vairuojamu AB „L." nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW UP“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti link (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta iÅ¡ dviejų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11. punkto reikalavimÄ , numatantį, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismÄ ;..." ir 165 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad esant draudžiamajam Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ "STOP" linija" ir (ar) "STOP" linijÄ ...", tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs (duomenys neskelbtini), esančios reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur jo atžvilgiu degė draudžiamas - raudonas Å¡viesoforo signalas, nesustojo prieÅ¡ "STOP" linijÄ , jÄ kirtęs užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos ir partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę nuo "STOP" linijos, įstriža puslankio forma, į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯bėgusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis M. M. teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi, sutiko, kad jo elgesys buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad autoįvykis įvyko prieÅ¡ dvejus metus spalio 4 d. Buvo vakaras, tamsus paros metas, lijo ir kaltinamasis važiavo trumpalaikės nuomos S. automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, nepastebėjo koks degė Å¡viesoforo signalas, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, važiavo deÅ¡iniausia eismo juosta, staiga pastebėjo pėsčiÄ jÄ kairėje automobilio pusėje ir tik pastebėjęs, pradėjo automobilį stabdyti, pajuto smÅ«gį į automobilį ir parbloÅ¡kė pėsčiÄ jÄ .

Kaltinamasis pažymėjo, kad prieÅ¡ tai prieÅ¡ save pėsčiųjų nematė, pėsčioji iÅ¡bėgo lanko forma prieÅ¡ automobilį, tai jis pastebėjo jÄ prieÅ¡ pat jÄ partrenkiant. Sustabdęs automobilį, priėjo prie pėsčiosios, padėjo jai atsikelti ir atsisėsti ant Å¡aligatvio. IÅ¡ karto pasiteiravo, ar jai viskas gerai. Pėsčioji nebuvo praradusi sÄ monės ir tada jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Stengėsi kuo labiau padėti įvykio pėsčiajai. Atvykus greitajai pagalbai, nukentėjusiajai buvo suteikta medicininė pagalba ir ji greitosios pagalbos automobiliu iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Kaltinamasis pasiliko su dviem pareigÅ«nais ir vienas ekipažo pareigÅ«nas pastebėjo, kad yra vaizdo kamera nukreipta nuo „Maxima“ pastato į tÄ pėsčiųjų perėjÄ , pareigÅ«nė nuėjo pažiÅ«rėti, ar yra užfiksuota vaizdo medžiaga ir, ar matosi kas įvyko. Grįžusi pareigÅ«nė trumpai pasakė, kad yra užfiksuota, jog pėsčioji bėgo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. Kiti pareigÅ«nai užpildė visÄ Ä¯vykio formÄ ir liepė kaltinamajam nuvykti į policijos komisariatÄ .

Ten jis parašė pasiaiÅ¡kinimÄ ir iÅ¡kart iÅ¡skubėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninę pasiteirauti, kokia yra pėsčiosios V. P. bÅ«sena. Ä® ligoninę vyko, nes jautėsi kaltas dėl nelaimės, gailėjosi, kad tai įvyko, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip galėtų padėti nukentėjusiajai. Nuvykęs 23 val. prie ligoninės, sutiko V. P. jau iÅ¡leidžiamÄ iÅ¡ ligoninės, ji buvo kartu su sese ir broliu, V. P. sėdėjo neįgaliųjų vežimėlyje, jai buvo subintuota koja ir, atrodo, galva.

Tada buvo trumpas pokalbis, jie apsikeitė kontaktais, kaltinamasis iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ dėl įvykio. Nuo to įvykio kelis kartus kaltinamasis paskambino V. P., ji pasiteiravo kokia yra draudimo bendrovė, apdraudusi automobilį, kaltinamasis iÅ¡kart negalėjo to atsakyti, nes nežinojo. Vėliau kaltinamasis pasiteiravo S. kompanijos ir V. P. pateikė informacijÄ kokia draudimo bendrovė apdraudusi yra automobilį. Toliau su V. P. nebendravo. Po to įvykio kaltinamajam buvo apribota teisė naudotis automobiliu, tik po kelių mėnesių iÅ¡ S. kompanijos jis gavo informacijÄ , kad vėl gali naudotis S. paslaugomis, nes įvykyje buvo pripažinta kalta V.

P.. Daugiau jokių žinių kaltinamasis nebegavo. Po metų, 2018 metų spalio mėnesį kaltinamajam paskambino tyrėja, kad atnaujintas tyrimas ir jam reikia duoti parodymus. Tačiau tuo metu kaltinamasis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos ir negalėjo atvykti, tada susitarė, kad, kai grįš į LietuvÄ , tyrėja vėl su juo susisieks. Kitas tyrėjos susisiekimas su kaltinamuoju buvo 2019 m. gegužės mėnesį. Kaltinamasis su advokatu J. Jarusevičiumi nuvyko pas tyrėjÄ , kur susipažino, kad yra atnaujintas tyrimas, buvo padaryta V.

P. ekspertizė, taip pat susipažino su vaizdo medžiaga ir ekspertizėje buvo paraÅ¡yta, tiek kaltinamasis įvažiavo į perėjÄ degant raudonam Å¡viesoforo signalui, tiek V. P. irgi bėgo per perėjÄ , kai degė raudonas Å¡viesoforo signalas. PaaiÅ¡kėjus tokioms aplinkybėms, kaltinamasis pripažino savo kaltę, pamatęs, kad yra kaltas, iÅ¡ karto mėgino susisiekti su nukentėjusiÄ jÄ dėl žalos atlyginimo. Pirmiausia mėgino tai padaryti paraÅ¡ydamas per Facebook socialinį tinklÄ , mėgino bendrauti su nukentėjusiÄ ja elektroniniu paÅ¡tu, mėgino susisiekti su nukentėjusios sese, mėgino susisiekti su jos mama.

Buvo nuvykę į nukentėjusios mamos darbo vietÄ susitarti dėl žalos atlyginimo, bet visi ketinimai buvo interpretuojami kaip spaudimas, manipuliacija, po mėginimo susisiekti ir susitarti dėl žalos atlyginimo visi buvo keliai užverti ir daugiau su nukentėjusiÄ ja nemėgino susisiekti. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad, kai su gynėju nuvyko į V. P. mamos darbÄ , nukentėjusiosios mama sakė Å¡nekėtis su advokate K. Žalėnaite, jie paskambino advokatei, bet ji negražiai su jais kalbėjo, bendra kalba rasta nebuvo.

Kaltinamasis nurodė, kad mandagiai bendravo su V. P., konkrečios pinigų sumos jai nesiÅ«lė, nukentėjusiosios sÄ skaita jam nebuvo nurodyta. Nepavyko užbaigti bylos susitaikius, kaltinamasis nebuvo iÅ¡ kitos pusės suprastas, nepavyko nei raÅ¡tu, nei žodžiu susitarti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. M. dėl pareikÅ¡to įtarimo kaltę pripažino pilnai. 2017 m. spalio 4 d. apie 21.50 val., vairuodamas automobilį VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apÅ¡viesta, eismas nebuvo intensyvus.

Jis vairuojamu automobiliu važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) pusės, priartėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Bet jis nepastebėjo koks jo atžvilgiu degė Å¡viesoforo signalas. Be to, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, nematė, jog per (duomenys neskelbtini) gatvę eitų kokie nors pėstieji. Todėl važiuodamas tuo pačiu, ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ .

Ir tuomet staiga pamatė kažkÄ suÅ¡mėžuojant prieÅ¡ jo vairuojamo automobilio VW UP priekinę dalį. IÅ¡ karto pradėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį, spaudė garsinį signalÄ ir tuo pat metu pajuto smÅ«gį į priekinę automobilio dalį. PėsčiÄ jÄ suÅ¡mėžuojant pamatė tik prieÅ¡ pat jos partrenkimÄ , todėl iÅ¡ kurios pusės, kokiu tempu ir kaip per gatvę ėjo pėsčioji jis nurodyti negali. Po smÅ«gio sustabdė vairuojamÄ automobilį, iÅ¡lipo iÅ¡ jo ir nuskubėjo prie nukritusios pėsčiosios.

Jis pėsčiajai padėjo atsistoti, nueiti ir atsisėsti iki Å¡aligatvio. Pėsčioji pasakė, jog ji galvojo, jog suspės pereiti gatvę. Jis paskambinęs pranešė apie eismo įvykį policijai ir iÅ¡kvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie sužalotÄ pėsčiÄ jÄ iÅ¡gabeno į ligoninę. Dėl pareikÅ¡to įtarimo, kad į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯važiavo jo atžvilgiu degant raudonam Å¡viesoforo signalui ir partrenkęs sužalojo pėsčiÄ jÄ , kaltę pripažįsta pilnai ir dėl įvykio labai gailisi.

Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga stengėsi susiekti su nukentėjusiÄ ja dėl žalos atlyginimo. Jo advokatas ir jis pats jai rašė per Facebook ir elektroniniu paÅ¡tu, tačiau atsakymo negavo. Tuomet per bendrus pažįstamus gavo V. sesers V. P. telefono numerį. Sesuo V. nurodė bendrauti su pačia V. arba jų mama V. P.. 2019 m. gegužės 29 d. nuvyko į V. P. darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), norėdamas pasitarti kaip galėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ponia V. bendrauti atsisakė, nurodydama jog reikėtų kalbėtis su V. advokate.

Taip pat paskambino savo advokatei ir davė jo advokatui pakalbėti. V. P. advokatė liepė jiems dingti iÅ¡ ten, neterorizuoti jos klientės ir grasino iÅ¡kviesti policijÄ . Paklausus kaip galėtų atlyginti žalÄ , advokatė nurodė, kad "susitiksime teisme". Pasiruošęs ir pasižada padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai atlyginti (t. 1, b. l. 126). Apklausta teisiamajame posėdyje, vykusiame 2019 m. gruodžio 6 d., nukentėjusioji V. P. nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. vakare priėjo pėsčiųjų perėjÄ , pradėjo bėgti per perėjÄ , nes, kai žengė kojÄ ant perėjos, jai pradėjo mirksėti leidžiamas Å¡viesoforo signalas.

Bėgdama nesižvalgė į Å¡alis, nes žiÅ«rėjo į Å¡viesoforÄ , pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę pusę. Kurioje vietoje ji buvo partrenkimo metu ir koks tuo metu degė Å¡viesoforo signalas, nukentėjusioji nepamena, atsipeikėjo jau ant važiuojamosios kelio dalies. Nukentėjusioji patikslino, kad nelabai pamena, kurioje vietoje įžengė į keliÄ , bet buvo arti perėjos, kai įžengė į keliÄ , viena koja buvo ne perėjoje, o kita koja buvo perėjoje. Pėsčiųjų atžvilgiu įžengiant, pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas.

Nors pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas, ji galvojo, kad spės pereiti, perbėgti per gatvę. Nukentėjusioji nurodė, kad nematė raudono Å¡viesoforo signalo savo atžvilgiu. Nukentėjusioji nurodė, kad pradėjo bėgti bÅ«dama važiuojamojoje kelio dalyje, kad spėtų perbėgti, bet negali paaiÅ¡kinti, kodėl bėgti pradėjo kelio viduryje. Nukentėjusioji nurodė neprisimenanti, ar buvo išėjusi iÅ¡ perėjos ribų. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad po partrenkimo vienu metu buvo praradusi sÄ monę.

Prie jos priėjo automobilio vairuotojas, paklausė kaip ji jaučiasi, padėjo nueiti iki Å¡aligatvio, kad ji netrukdytų eismui, pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Greitai atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Policija pasiėmė dokumentus tyrimui ir grÄ Å¾ino, tada greitoji pagalba nukentėjusiÄ jÄ nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo, nustatė, kad buvo Å¡eivikaulio lūžis, sugipsavo kojÄ , aptvarstė galvÄ . Å one buvo daug pavirÅ¡inių sužalojimų, mėlynių.

Nukentėjusioji nurodė, kad gali kai kurių aplinkybių neprisiminti, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. TÄ patį vakarÄ nukentėjusiÄ jÄ paleido iÅ¡ ligoninės. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ Ä¯ ligoninę buvo atvykęs M. M., nukentėjusioji atsakė į jo klausimÄ kaip ji jaučiasi, su juo kalbėjo nukentėjusiosios sesuo. Nukentėjusioji nurodė, jog labai pergyveno dėl mokslų, nes juose atsiliko, ilgai negalėjo prisėsti prie mokslų, kai mokydavosi, skaudėdavo galvÄ . Labai sunku buvo vaikščioti, nes kai ant kairės pusės krito, buvo daug mėlynių, teko nutraukti draugystę su vaikinu, labai pergyveno dėl savo socialinių įgÅ«džių.

Po kurio laiko nukentėjusioji nuvyko į policijÄ , tyrėja, pamačiusi, kad ji atvyko viena, iÅ¡ karto apkaltino, kad nukentėjusioji yra kalta dėl įvykio. Kadangi nukentėjusiÄ jÄ Ä¯tikino, ji prisiėmė visÄ atsakomybę. Jautėsi Å¡okiruota, kad yra nukentėjusioji ir dar jÄ neteisėtai apkaltina. Nukentėjusioji nurodė, kad pradėjo nepasitikėti savimi, pasauliu, susirgo depresija, kentėjo. Tuo metu jos didžiausios pastangos buvo baigti mokslus. Nors dabar nukentėjusioji yra baigusi mokslus, bet negali dirbti pagal specialybę, nes pagal medicininius dokumentus matosi, kad Å¡iuo metu Å¡is darbas jai yra per sunkus.

Todėl Å¡iuo metu ji dirba paprastesnį darbÄ . Pas psichiatrÄ nukentėjusioji negalėjo vykti, nes neturėjo pinigų bei mokėsi. Tėtis (duomenys neskelbtini), nes dėl etato mažinimo praradęs darbÄ , mama (duomenys neskelbtini) irgi mažai uždirba. Po kurio laiko atėjo sÄ skaita iÅ¡ draudimo už automobilio remontÄ , kuris siekė 1000 Eur, nukentėjusioji buvo dėl to Å¡okiruota, nes jai sakė, kad tik stiklas sudaužytas. Nukentėjusioji skolinosi pinigų, kad rastų teisybę. Nukentėjusioji nurodė, kad ji palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, jog praÅ¡o beveik 25 000 Eur neturtines žalos, nes per Å¡iuos metus buvo iÅ¡gyvenimų, kentė ir jos Å¡eima, nukentėjusioji jautėsi pažeminta.

Po įvykio nukentėjusioji jautėsi nevykusi, pažeminta, patyrė Å¡okÄ . Dėl eismo įvykio iÅ¡siskyrė su vaikinu. Neturtinės žalos reikalavimas yra susijęs ir su veiksmais, padarytais B. draudimo, taip pat tyrimo veiksmais, kaltinamojo ir jo atstovo veiksmais, Å¡ie dalykai yra susiję su įvykiu. Viskas turėjo įtakos nukentėjusiosios dabartinei psichologinei bÅ«klei. PraÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sudaro tai, kad jai didžiulį Å¡okÄ sukėlė ta aplinkybė, kad avarijos kaltininkas su advokatu atvyko į mamos darbÄ , persekiojo jÄ ir jai artimus žmones, matė kaip jie jaudinasi, iÅ¡gyvena dėl nukentėjusiosios, nukentėjusioji jautė sau grėsmę, kreipėsi į psichoterapeutÄ .

Pažeminimus, dvasines kančias sukėlė ta aplinkybė, kad vairuotojas važiavęs per raudonÄ Å¡viesÄ apsimetė rÅ«pestingu, klausė kaip ji jaučiasi, taip rinko informacijÄ apie jos tolimesnius veiksmus, pasirodė negarbingas žmogus. Nukentėjusioji nurodė, kad 2019 m. vasarÄ kreipėsi į psichiatrÄ , nes jautėsi labai pažeminta, negalėjo iÅ¡tverti, kad lengviau iÅ¡gyventų, jog 2018 m. buvo teismai, nukentėjusioji buvo teismo posėdžiuose. Nukentėjusioji nurodė, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio į psichiatrÄ nesikreipė, nes didelę dalį laiko užėmė mokslai, be to lėmė ir pinigų neturėjimas, į valstybinės įstaigos psichiatrus nesikreipė, nes jie žiÅ«ri atmestinai.

Nukentėjusiajai yra nustatytas potrauminis streso sindromas, jos psichiatras jai pasakė, kad, jeigu jai nepadės, tai turės jÄ siųsti į (duomenys neskelbtini) esančiÄ gydymo įstaigÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad, jeigu nepavyktų iÅ¡gyti (duomenys neskelbtini), tai ji važiuotų į (duomenys neskelbtini) gydymosi įstaigÄ gydytis. PraÅ¡omai priteisti neturtinės žalos sumai ji priskiria ir planus gydytis (duomenys neskelbtini). KokiÄ konkrečiÄ sumÄ paskirtų gydymuisi (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji nenurodė.

Nukentėjusioji nurodė, kad fizinių problemų neturi, bet mokydamasi sunkiai gali susikaupti. Iki avarijos nebuvo sunku susikaupti. Ä®vykio metu studijavo (duomenys neskelbtini). Mokytis buvo sunku, tačiau iki įvykio geriau sekėsi mokytis, nes nuo įvykio pasikeitė mokymosi kokybė, reikėdavo ilgiau pasėdėti prie mokslų, kad tÄ pačiÄ informacijÄ Ä¯sisavinti, kuriÄ anksčiau greičiau įsisavindavo. Nukentėjusioji stengėsi, kad įvertinimo balai nepakistų, bet kai kurie balai žemesni tapo po įvykio.

Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad jai mokantis mokykloje, mokslai jai sekėsi vidutiniÅ¡kai. Nukentėjusioji nurodė, kad koja sėkmingai sugijo, bet ji vis dar jaučia nepatogumus, randas yra likęs. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ji stengiuosi judėti į priekį, stiprinti raumenis, užsiiminėja žygiais, 20 km. juose nueina, tai normalus atstumas. Po eismo įvykio gydytojo rekomendacijos buvo iÅ¡gydyti patirtas traumas reabilitacija, pagrinde buvo dėl kojos. Nukentėjusioji nedarė tų veiksmų, kuriuos gydytojai buvo paskyrę, nusprendė pati gydytis, nes pati moka treniruoti kojÄ , kojÄ mankÅ¡tino.

Dėl kojos reabilitacijos, pati nusprendusi, kad kojos reabilitacija jai reikalinga, nukentėjusioji kreipėsi į privačiÄ klinikÄ 2019 m. spalio mėnesį. Ä® valstybines gydymosi įstaigas nesikreipė, nes ten didelės laukimo eilės. Nukentėjusioji nurodė, kad iÅ¡laidų yra patyrusi dėl kojos reabilitacijos tyrimo, dėl procedÅ«rų iÅ¡laidų nėra patyrusi. Manualinės paslaugų terapijos jai reikalingos, kad nutraukti skausmÄ , kad ji galėtų tiesiai stovėti. „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas, remdamasis nukentėjusiosios nusiskundimais, apžiÅ«rėjo jÄ ir paskyrė manualinę terapijÄ .

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl to konsultavosi ir su savo Å¡eimos gydytoju, tačiau jis pasakė, kad pas juos nėra tokio gydymo. Nukentėjusioji nurodė, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodydama, kad kaltinamasis jÄ persekiojo, turėjo omeny tai, kad jis mėgino susisiekti iÅ¡ nukentėjusiosios pusės to nenorint, jeigu paraÅ¡ai žinutę, atraÅ¡o 10 žinučių, ieÅ¡kojo Facebook informacijos apie jÄ . Å is persekiojamas susijęs su mėginimu atlyginti žalÄ . Nukentėjusioji nenorėjo, kad į jÄ kreiptųsi, buvo iÅ¡sekusi, negalėjo priimti sprendimų.

Nukentėjusioji nurodė, kad neprisimena, ar M. M. po eismo įvykio mėgino su ja susisiekti, neprisimena, ar jis, ar jo atstovas jai asmeniÅ¡kai skambino. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo advokatas rašė žinutę per Facebook, iÅ¡ pradžių nukentėjusioji nesuprato, kad kaltinamojo advokatas jai vienÄ kartÄ parašė į Facebook žinutė, nežinojo dėl ko kreipiasi, bet ji su kaltinamuoju ir jo advokatu nebendravo, kas buvo paraÅ¡yta žinutėse, neprisimena. Teismui pagarsinus byloje esančio Facebook susiraÅ¡inėjimo kopijas (t. 1, b. l. 190), nukentėjusioji nurodė, kad Å¡ios žinutės nepiktybiÅ¡kos.

Nukentėjusioji teigė, kad su nukentėjusiosios mama bendravo kaltinamojo advokatas, kaltinamasis ir jo advokatas buvo atėję pas mamÄ Ä¯ darbÄ , tikriausiai, kad atlygintų žalÄ . Nukentėjusioji nedavė savo asmeninio telefono numerio, nes nenorėjo, kad kaltinamasis turėtų jos asmeninį telefonÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad nusipirko atskirÄ telefono numerį, atrašė, kad nenori bendrauti, tada kaltinamasis rašė žinutes, tačiau žinučių turinio ir pobÅ«džio nukentėjusioji nepamena.

Tai nukentėjusioji traktuoja kaip persekiojimÄ , nes sunkiai pakelia įtampÄ , bijo, nes nežino, ar teisingai pasielgs. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nori, kad žala bÅ«tų atlyginta, bet dėl žalos atlyginimo buvo galima susisiekti per jos advokatę, advokatės kontaktus nukentėjusioji nurodė, kai kaltinamasis su advokatu buvo atvykę pas jos mamÄ Ä¯ mokyklÄ , jie paskambino advokatei, bet kas buvo kalbama, nukentėjusioji nežino. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad iki įvykio nukentėjusioji dirbo „S.“ (duomenys neskelbtini), kokias pajamas tuo metu gaudavo nepamena, po įvykio nedirbo apie du mėnesius, tuomet grįžo į tÄ patį darbÄ .

Grįžusi į darbÄ gavo ne tas pačias pajamas, kaip gaudavo iki įvykio, jos sumažėjo, nes negalėjo daug parduoti. NegalėjimÄ parduoti lėmė nesusikaupimas, nuolatiniai galvos skausmai, įtampa dėl savo ateities. 2018 m. sausio pradžioje nukentėjusioji išėjo iÅ¡ darbo, 2018 m. gegužę susirado kitÄ darbÄ . DarbÄ metė, nes atsiliko moksluose, bet po trijų mėnesių pailsėjusi vėl pradėjo dirbti. Nukentėjusioji nurodė, kad atliko praktikÄ , vasarÄ mėgino darbintis buhaltere, bet turėjo mažai patirties, Nukentėjusioji negavo darbo pagal specialybę dėl to, kad neturėjo įgÅ«džių.

Eidama darbintis darbdaviui nedavė neįgalumo lygio pažymėjimo, nes neįgalumÄ jai nustatė vėliau. Nukentėjusioji Å¡iuo metu dirba aptarnaujančiame personale M.. Pagal specialybę įsidarbinti nemėgina. VasarÄ buvo mažesnis atlyginimas, dabar ji dirba pilnu etatu, atlyginimas nemažėjo, nes jai mokamas valandinis atlyginimas - ji uždirba tiek, kiek dirba. Valandinis įkainis liko tas pats rugpjÅ«tį ir rugsėjį. Iki nedarbingumo tarnybos lygio nustatymo dirbo pusantrų metų M.. Nukentėjusiajai nustatytas 15 proc. netektas profesinis darbingumas.

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2020 m. sausio 27 d., nukentėjusioji V. P. nurodė, kad ji dalyvavo pėsčiųjų žygyje, bet nėjo 25 km, nuėjo tik iki jÅ«ros ir atgal gal 1 km, o medalį jai davė kitas žmogus. Teismui pagarsinus V. P. parodymų, duotų 2019 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, dalį, nukentėjusioji nurodė, kad ji nenueina 20 km, pereito posėdžio metu buvo pasimetusi, todėl Å¡iame posėdyje sako tiesÄ . Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji nedavė J.

Jarusevičiui leidimo atgaminti jos atvaizdus (t. 2, b. l. 194). Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog jos el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), ji yra gavusi iš M. M. elektroninius laiškus, į juos atsakė. Į kitus laiškus, kuriuos gavo 2017 m. ir 2019 m., neatsakė. Nukentėjusioji nurodė, kad V. Š. yra jos draugas, ji su juo draugauja virš 2 metų, draugauti pradėjo nuo 2017 m. lapkričio vidurio, nuo 2019 m. kartu su juo gyvena. Draugystė, kuri nutrūko, buvo su kitu žmogumi, ne su V. Š..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2017 m. spalio 4 d. apie 21.50 val. kairiuoju (duomenys neskelbtini) Å¡aligatviu, žiÅ«rint link (duomenys neskelbtini) pusės, ėjo (duomenys neskelbtini) link, ėjo link parduotuvės "Maxima". Eidama kairiuoju (duomenys neskelbtini) gatvės Å¡aligatviu artėjo link reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria ketino eiti į kitÄ (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Jai dar nepriėjus pėsčiųjų perėjos, pamatė jog pėstiesiems reguliuojamoje perėjoje dega žalias Å¡viesoforo signalas.

Kokiu atstumu tuo metu buvo nuo pėsčiųjų perėjos, tiksliai negali pasakyti. Pamačiusi, jog pėsčiųjų atžvilgiu dega žalias Å¡viesoforo signalas, pasižiÅ«rėjo į deÅ¡inę pusę, įsitikino, kad (duomenys neskelbtini) gatve jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės (vienpusis eismas) važiuojantis automobilis buvo toli, gal apie 50-70 metrų atstumu nuo jos, nes matė jo Å¡viesas. Todėl ji nutarė pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę į kitÄ pusę, kol pėsčiųjų atžvilgiu tebedegė žalias Å¡viesoforo signalas.

Kaip minėjo, nepriėjusi Å¡iek tiek iki pėsčiųjų perėjos žymėjimo, ji nužengė nuo Å¡aligatvio ir pradėjo bėgti per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ dalį. Ar ji nužengusi nuo Å¡aligatvio per gatvės važiuojamÄ dalį bėgo stačiu kampu, ar bėgo įstrižai, neprisimena ir nurodyti negali. Bėgdama per gatvę nesidairė. Matė Å¡viesoforÄ ir jai įžengus nuo Å¡aligatvio į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ dalį, po sekundės jos, t. y. pėsčiųjų atžvilgiu, pradėjo mirksėti žalias Å¡viesoforo signalas.

Bėgdama per gatvę matė Å¡viesoforÄ ir matė, kad jos atžvilgiu mirksėjo žalias Å¡viesoforo signalas. Ir kai ji bėgdama pėsčiųjų perėja buvo maždaug ties viduriu (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos dalies, staiga pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę kojÄ . Tuo metu jos atžvilgiu degė žalias mirksintis Å¡viesoforo signalas. PrieÅ¡ pat partrenkimÄ , ji jÄ partrenkusio automobilio nematė, tiesiog pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę kojÄ . Po to pamena jog krito ant važiuojamos dalies, smarkiai susitrenkė galvÄ ir jautė, kad skauda deÅ¡inę kojÄ .

Netrukus prie jos pribėgo kažkoks vyriÅ¡kis (kaip suprato automobilio vairuotojas), jis paskambinęs pranešė apie įvykį, iÅ¡kvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Kadangi po partrenkimo buvo nublokÅ¡ta ties įvažiavimu link parduotuvės "Maxima", todėl, kad nebÅ«tų važiuojamoje dalyje, jai vyriÅ¡kis padėjo atsistoti nuo žemės ir padėjo nueiti link laiptelių ir atsisėsti. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, greitosios pagalbos darbuotojai, kurie jÄ iÅ¡gabeno į ligoninę.

Ji buvo partrenkta reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kai jos atžvilgiu degė žalias mirksintis Å¡viesoforo signalas ir jÄ partrenkė, kai ji buvo nuo Å¡aligatvio prabėgusi apie pusę važiuojamos dalies, t. y. maždaug ties važiuojamos dalies viduriu. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota, jai padaryta žala, todėl praÅ¡o ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti nukentėjusiÄ ja (t. 1, b. l. 62). IÅ¡ Kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad specialistė J. M.-Č. pateikė iÅ¡vadÄ , jog V.

P. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 58). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šioje išvadoje yra nurodyta, kad:

1. Pėsčiosios įžengimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį momentas ir vieta vaizdo įraÅ¡e neužfiksuoti. Pėsčioji vaizdo įraÅ¡e matoma tik nuo momento, kada vaizdo kameros fiksuojamame lauke ji aiÅ¡kiai iÅ¡eina iÅ¡ už jÄ užstojančio stačiakampio formos kelio ženklo, tuo metu ji jau ėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ ja dalimi 3-ia eismo juosta įstrižai puslankio formos trajektorija į kitÄ važiuojamosios dalies pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, o jos atžvilgiu mirksėjo žalios spalvos pėsčiųjų Å¡viesoforo signalas. Iki tol ne mažiau kaip 12 s Å¡vietė pėsčiųjų eismÄ per perėjÄ leidžiantis žalios spalvos pėsčiųjų Å¡viesoforo signalas.

2. Negalima nustatyti, kurioje vietoje ir kuriuo momentu pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį.

3. Nuo momento, kada vaizdo kameros fiksuojamame lauke pėsčioji aiÅ¡kiai išėjo iÅ¡ už jÄ užstojančio stačiakampio formos kelio ženklo, tuo metu ji jau ėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ ja dalimi 3-ia eismo juosta įstrižai puslankio formos trajektorija į kitÄ važiuojamosios dalies pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, o jos atžvilgiu mirksėjo žalios spalvos pėsčiųjų Å¡viesoforo signalas. Pėsčiosios įžengimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį momentas ir vieta vaizdo įraÅ¡e neužfiksuoti.

4. Nuo momento, kada vaizdo kameros fiksuojamame lauke pėsčioji aiÅ¡kiai išėjo iÅ¡ už jÄ užstojančio stačiakampio formos kelio ženklo, tuo metu ji jau ėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ ja dalimi 3-ia eismo juosta įstrižai puslankio formos trajektorija į kitÄ važiuojamosios dalies pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, o jos atžvilgiu mirksėjo žalios spalvos pėsčiųjų Å¡viesoforo signalas. Pėsčioji pradėjo bėgti nuo momento, kada kirto prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ esančiÄ horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" linijÄ , ir bėgo įstriža puslankio trajektorija iki partrenkimo vietos.

5. Eidama (duomenys neskelbtini) g. 3-ia eismo juosta pėsčioji pradėjo bėgti nuo momento, kada kirto prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ esančiÄ horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" linijÄ , ir bėgo įstriža puslankio trajektorija iki partrenkimo vietos, tuo metu jos atžvilgiu Å¡vietė raudonos spalvos pėsčiųjų Å¡viesoforo signalas. Pėsčioji, pradėdama bėgti, horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" linijÄ kirto (duomenys neskelbtini) g. 3-oje eismo juostoje, ties Å¡ios eismo juostos viduriu apie 2,4 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to.

6. Pėsčiosios partrenkimo metu Å¡vietė raudonos spalvos pėsčiųjų eismÄ reguliuojančio Å¡viesoforo signalas. Pėsčiosios partrenkimas įvyko 2,82 s nuo pėsčiųjų Å¡viesoforo raudonos spalvos signalo užsidegimo momento 7. Automobilis "VW Up" horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" linijÄ kirto praėjus apie 2,41 s nuo pėsčiųjų Å¡viesoforo raudonos spalvos signalo užsidegimo momento, tuo metu Å¡vietė raudonas automobilių eismÄ reguliuojančio Å¡viesoforo signalas.

8. Pėsčiosios įžengimo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį momentas ir vieta vaizdo įraÅ¡e neužfiksuoti, todėl nustatyti ar tuo momentu vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas (matomas) automobilis "VW Up", ir jei taip, tai kurioje jis vietoje, negalima. Mažiausias atstumas, kuriuo iki susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja vietos buvo automobilis "WV Up" tuo metu, kada pėsčioji vaizdo kameros fiksuojamame lauke užfiksuota (duomenys neskelbtini) g. 3-oje eismo juostoje automobilio atžvilgiu judanti kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, automobiliui važiuojant 35 km/h greičiu yra 37,8 m, o iki "STOP" linijos 33,2 m. 9. (duomenys neskelbtini) g. važiuojančio automobilio "VW Up" priekinis Å¡viečiantis Å¡viesų žibintas pirmÄ kartÄ vaizdo kameros fiksuojamame lauke užfiksuotas 5,06 s prieÅ¡ pėsčiosios partrenkimÄ , 1,17 s anksčiau, nei vaizdo kameros fiksuojamame lauke aiÅ¡kiai matoma (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 3-oje eismo juostoje einanti pėsčioji.

Negalima nustatyti kurioje vietoje ir kuriuo momentu pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį.

10. Mažiausias atstumas, kuriuo iki susidÅ«rimo su pėsčiÄ ja vietos buvo automobilis "VW Up" tuo metu, kada pėsčioji vaizdo kameros fiksuojamame lauke užfiksuota (duomenys neskelbtini) g. 3-oje eismo juostoje automobilio atžvilgiu judanti kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, automobiliui važiuojant 35 km/h greičiu yra 37,8 m, o iki "STOP" linijos 33,2 m.

11. Å io eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia. Automobilis "VW Up" prieÅ¡ eismo įvykį važiavo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 1-Ä ja eismo juosta ir artėjo prie priekyje jo važiavimo kryptimi esančios Å¡viesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Automobiliui priekine dalimi bÅ«nant ne mažesniu kaip 33,2 m atstumu iki "STOP" linijos prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , automobilio judėjimo krypties atžvilgiu Å¡viečiant raudonos spalvos Å¡viesoforo signalui, o pėsčiųjų atžvilgiu mirksint žalios spalvos Å¡viesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) g. važiuojamÄ ja dalimi 3-ia eismo juosta įstriža puslankio formos trajektorija link pėsčiųjų perėjos ėjo pėsčioji V.

P.. Pėsčioji pradėjo bėgti nuo momento, kada kirto prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ esančiÄ horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" linijÄ , ir bėgo įstriža puslankio trajektorija iki partrenkimo vietos, tuo metu jos atžvilgiu Å¡vietė raudonos spalvos pėsčiųjų Å¡viesoforo signalas. Pėsčiajai bėgant per pėsčiųjų perėjÄ , automobilis "VW Up", vairuotojo atžvilgiu degant raudonos spalvos Å¡viesoforo signalui, kirto "STOP" linijÄ ir, judėdamas nemažesniu kaip 35 km/h greičiu, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ . (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 1-oje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjoje, 2,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos artimesniojo kraÅ¡to pagal automobilio važiavimo kryptį ir 2,0 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, stabdomas automobilis "VW Up" priekine dalimi partrenkė pėsčiÄ jÄ , kuri kontakto metu užvirto ant variklio dangčio ir trenkėsi į prieikinio lango stiklÄ deÅ¡inėje pusėje.

Nuo smūgio pėsčiosios kūnas buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir į dešinę, ir krito ant gatvės važiuojamosios dalies dešiniau automobilio "VW Up". Automobilis "VW Up" po eismo įvykio buvo sustabdytas už pėsčiųjų perėjos priekine dalimi apie 5,4 m atstumu. 12. Pėsčioji buvo partrenkta (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 1-oje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjoje, 2,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos artimesniojo krašto pagal automobilio važiavimo kryptį ir 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

13. PrieÅ¡ pat pėsčiosios partrenkimÄ ir partrenkimo metu automobilio "VW Up" važiavimo greitis buvo ne mažesnis kaip 35 km/h.

14. Atstumas, reikalingas sustabdyti automobilį "VW Up", važiuojantį nustatytu 35 km/h greičiu, buvusiomis kelio sÄ lygomis yra 17,2 m., o važiuojant klausimuose nurodytu maksimaliu įvykio vietoje leistinu 50 km/h - 29,5 m.

15. PrieÅ¡ pėsčiojo partrenkimÄ ir prieÅ¡ automobiliui kertant "STOP" linijÄ , automobilio "VW Up" atžvilgiu eismÄ reguliuojantis Å¡viesoforo signalas ne mažiau nei 18 s Å¡vietė raudonai, todėl automobilio "VW Up" vairuotojas M. M., vadovaudamasis jo atžvilgiu Å¡viečiančiu raudonos spalvos Å¡viesoforo signalu, turėjo techninę galimybę mažindamas greitį sustoti iki "STOP" linijos prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir tokiu bÅ«du techniniu požiÅ«riu nagrinėjamas įvykis - pėsčiosios V.

P. partrenkimas pėsčiųjų perėjoje - nebÅ«tų įvykęs. 16. Užtikrindamas eismo saugumÄ automobilio "VW Up" vairuotojas M. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie priekyje įrengtos Å¡viesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai jo važiavimo kryptimi Å¡vietė eismÄ draudžiantis raudonos Å¡viesos Å¡viesoforo signalas, privalėjo mažinti važiavimo greitį ir sustoti iki "STOP" linijos prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ . Pėsčioji V. P. į kitÄ (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja, neperžengiant jos ribų, ir vadovaujantis jos atžvilgiu pėsčiųjų eismÄ reguliuojančio Å¡viesoforo signalais.

17. Automobilio "VW Up" vairuotojo M. M. veiksmai,- važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie priekyje jo važiavimo kryptimi įrengtos Å¡viesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kada jo atžvilgiu Å¡vietė raudonos spalvos Å¡viesoforo signalas, nesustabdė automobilio iki "STOP" linijos prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , o tęsdamas judėjimÄ jo atžvilgiu Å¡viečiant raudonos spalvos Å¡viesoforo signalui partrenkė tuo metu pėsčiųjų perėjoje buvusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

P., - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti  (t. 1, b. l. 103-113). Apklaustas teisiamajame posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 15 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs teismo ekspertas H. V. savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, nurodė, kad esminė eismo įvykio kilimo priežastis buvo nurodyta pateiktos iÅ¡vados 17 p. V. P. į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė važiuojamoje dalyje, ji pradeda matytis 3 juostoje, vaizdo įraÅ¡e nesimato jos įžengimo momento.

Nukentėjusiajai einant pėsčiųjų perėjoje, V. P. jau buvo užsidegęs raudonas Å¡viesoforo signalas. Vairuotojui degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Priartėjus vairuotojui prie pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡ kertant jÄ , jam ne mažiau 18 sek. Å¡vietė raudonas signalas. Ä®vertinus automobilio greitį, automobilio vairuotojas turėjo galimybę sustabdyti automobilį. Pėsčiosios veiksmai nebuvo pagrindinė eismo įvykio sukėlimo priežastis. H. V. nurodė, kad jis patvirtina savo iÅ¡vados 16 punkto 2 pastraipÄ , nurodė, kad toks pėsčiosios elgesys techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas.

Techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini pėsčiosios veiksmai, kai ji ėjo per važiuojamÄ jÄ dalį ne per perėjÄ . Tačiau H. V. pažymėjo, jog nėra tokių dalykų, kaip antraeilė priežastis, ekspertai vertina tik pagrindinę eismo įvykio priežastį. H. V. nurodė, jog prieÅ¡ partrenkiant pėsčiÄ jÄ , vairuotojas buvo pradėjęs stabdyti, nukentėjusioji buvo partrenka pačioje stabdymo pradžioje. IÅ¡ Eismo įvykių bei transporto trasologijos teismo eksperto R. Å . 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R.

Å . V. P. praÅ¡ymu atlikęs eismo įvykio tyrimÄ pateikė Å¡ias iÅ¡vadas:

1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: pėsčioji V. P. ėjo (duomenys neskelbtini) g. kairėje pusėje esančiu Å¡aligatviu link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Nepriėjusi iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, netoli PC Maxima, esančios adresu (duomenys neskelbtini), V. P. įžengė į važiuojamÄ jÄ (duomenys neskelbtini) g. dalį degant pėsčiųjų eismÄ leidžiančiam žaliam Å¡viesoforo signalui ir judėjo įstriža arba tam labai artima kryptimi link deÅ¡inės (duomenys neskelbtini) g. pusės. Degant mirksinčiam žaliam pėsčiųjų Å¡viesoforo signalui V.

P. priartėjo prie važiuojamojoje dalyje, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , nubrėžtos plačios STOP linijos ir, užsidegus pėsčiųjų eismÄ draudžiančiam raudonos spalvos Å¡viesoforo signalui, V. pradėjo bėgti iÅ¡laikant pirminę judėjimo kryptį - įstrižai arba tam artima kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. deÅ¡inės pusės. V. P. bÅ«nant pėsčiųjų perėjos ribose jÄ partrenkė M. M. vairuojamas automobilis VW UP, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieÅ¡ pat partrenkimÄ važiavo apie 43 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini) gatvės ir plačiÄ STOP linijÄ bei pėsčiųjų perėjÄ kirto degant transporto priemonių eismÄ draudžiančiam raudonos spalvos Å¡viesoforo signalui.

Partrenkta pėsčioji užkrito ant automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio bei priekinio stiklo, pastarÄ jį sudaužant deÅ¡inėje pusėje virÅ¡utinėje srityje, ir buvo vežama Å¡iuo automobiliu tam tikrÄ atstumÄ , kol nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, ties iÅ¡važiavimo iÅ¡ PC Maxima.

2. Techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. M. veiksmai - nesustojo prieÅ¡ plačiÄ STOP linijÄ degant raudonam transporto priemonių Å¡viesoforo signalui, draudžiančiam automobilių eismÄ , ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusiÄ pėsčiÄ jÄ V. P..

3. PrieÅ¡ pat pėsčiosios partrenkimÄ automobilis VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 43 km/h greičiu. IÅ¡ tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima apskaičiuoti automobilio VW važiavimo greičio prieÅ¡ eismo įvykį. Tačiau vertinant tai, kad prieÅ¡ nusistovėjusio lėtėjimo fazę vyksta stabdžių sistemos paruoÅ¡imas intensyviam stabdymui, automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis prieÅ¡ stabdymÄ buvo truputį didesnis nei apskaičiuotas greitis prieÅ¡ pat pėsčiosios partrenkimÄ t.y. 43 km/h.

4. Nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M. turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio - pėsčiosios partrenkimo, sustojant prieÅ¡ plačiÄ STOP linijÄ paisydamas transporto priemonių Å¡viesoforo raudonos spalvos signalÄ , draudžiantį automobilių eismÄ .

5. Techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. M. veiksmai - nesustojo prieÅ¡ plačiÄ STOP linijÄ degant raudonam transporto priemonių Å¡viesoforo signalui, draudžiančiam automobilių eismÄ , ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusiÄ pėsčiÄ jÄ V. P..

6. Saugaus eismo požiÅ«riu automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, degant raudonos spalvos transporto priemonių Å¡viesoforo signalui, privalėjo vykdyti tokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus: sustoti prieÅ¡ plačiÄ STOP linijÄ , kuri yra prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , ir vėl pradėti važiuoti tik užsidegus transporto priemonių eismÄ leidžiančiam žalios spalvos Å¡viesoforo signalui ir leidus pėsčiajai užbaigti eiti per važiuojamÄ ja kelio dalį, į kuriÄ Ä¯Å¾engė esant leidžiančiam eiti signalui (t. 1, b. l. 32-47).

Apklaustas teisimajame posėdyje teismo R. Å . patvirtino byloje pateiktÄ 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad eismo įvykio eiga buvo tokia - pėsčioji ėjo palei važiuojamÄ jÄ kelio dalį, įžengė į keliÄ mirksint žaliam Å¡viesoforo signalui, kuris jai einant pasikeitė į raudonÄ signalÄ , buvo partrenkta automobilio. Pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo veiksmai, nes jis nesustojo prie STOP linijos, dėl to vyko smÅ«gis.

Vairuotojas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, paisydamas Å¡viesoforo signalo, sustodamas prie STOP linijos. Nukentėjusiosios įžengimo momentas į važiuojamÄ jÄ kelio dalį neužfiksuotas, nes užstoja kelio ženklas įžengimo momentÄ . Pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ kelio dalį dar nepriėjusi pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusiajai įžengiant į keliÄ , degė mirksintis žalias Å¡viesoforo signalas Nukentėjusiajai įžengus į pėsčiųjų perėjos zonÄ , degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Å iuo atveju tai, kad nukentėjusioji įžengė į keliÄ ne pėsčiųjų perėjoje, buvo už stop linijos, buvo netinkamas veiksmas, bet su pačiu įvykiu tampraus ryÅ¡io neturėjo. Pagal vaizdo įraÅ¡Ä yra matyti, kad mirksėjo vairuotojo automobilio galiniai žibintai, Å¡ie požymiai duoda pagrindo teigti, kad vairuotojas stabdė automobilį. R. Å . nurodė, kad jis nežino, ar iki partrenkimo momento buvo stabdomas automobilis, teigė, jog prieÅ¡ pat partrenkimÄ automobilis galėjo bÅ«ti stabdomas.

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2017 m. spalio 4 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2017 m. spalio 4 d. apie 21.52 val. (duomenys neskelbtini) Å¡viesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje M. M., vairuodamas automobilį VW Up, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiųjų perėjoje esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui per pėsčiųjų perėjÄ bėgusiÄ V.

P. (t. 1, b. l. 10). IÅ¡ Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilį VW Up, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ priklausė L., jo valdytojas buvo – UAB R. (t. 1, b. l. 18). IÅ¡ 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad V. P. nubausta už tai, kad 2017 m. spalio 4 d. apie 21.53 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama pėsčiÄ ja įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį nenustatytoje vietoje, kai reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje degė raudonas Å¡viesoforo signalas, neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, nevertino atstumo nuo atvažiuojančio automobilio ir buvo partrenkta važiuojančio automobilio, patyrė sužalojimus ir apgadino automobilį (t. 1, b. l. 9).

IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 10 d. V. P. praÅ¡ymo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus virÅ¡ininkui nustatyta, kad ji Å¡iuo praÅ¡ymu prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje nutarimas buvo priimtas 2017 m. lapkričio 24 d., pateikdama Eismo įvykių bei transporto trasologijos teismo eksperto R. Å . 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. birželio 14 d.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-46). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. A. 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atnaujinta (t. 1, b. l. 5). IÅ¡ 2018 m. balandžio 30 d. Utenos apylinkės teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. eL2-3208-732/2018, nustatyta, kad Å¡iuo įsakymu nutarta iÅ¡ V.

P. A., veikiančiai per A., iÅ¡ieÅ¡koti 928,89 Eur skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , 8 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 2, b.. 135). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos teismo psichiatro eksperto K. D., nustatyta, jog joje nurodytos Å¡ios iÅ¡vados:

1. V. P. dėl patirto eismo įvykio (2017-10-04) iÅ¡gyveno ilgalaikį emocinį disstresÄ , dvasinį sukrėtimÄ bei fizinę kančiÄ .

2. V. P. asmenybės ypatumai (sensityvumas, emocinis labilumas, pažeidžiamumas, žemas atsparumas stresui) bei po eismo įvykio atsiradę papildomi stresuojantys veiksniai (nepagrįsti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, teisminiai nagrinėjimai dėl žalos atlyginimo, neteisėti kaltinamojo bei jo advokato veiksmai) lėmė neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir iÅ¡reikÅ¡tumÄ .

3. Atsižvelgiant į tai, kad psichotraumuojamieji iÅ¡gyvenimai besitęsiantys nuo 2017-10-04 V. P. nebuvo įveikti, silpnėjo jos vidinė asmenybės integracija, socialinis funkcionavimas, adaptacija, kognityvinės-intelektinės funkcijos ir to pasėkoje iÅ¡sivystė psichikos sutrikimas (potrauminio streso sutrikimas), galima teigti, kad dėl eismo įvykio ji patyrė didelius reikÅ¡mingus neigiamus emopinius iÅ¡gyvenimus (t. 2, b. l. 36-41). Teisiamajame posėdyje K. D. patvirtino savo 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta, paaiÅ¡kino, kad su nukentėjusiÄ ja bendravo, Å¡io bendravimo metu iÅ¡aiÅ¡kintos emocijos bÅ«senos, sutrikimai nuo įvykio metu iki Å¡ios dienos, remiantis pokalbiu ir medicinine dokumentacija buvo suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada.

Nukentėjusioji savo nuožiÅ«ra pateikė medicininius dokumentus, buvo pateiktos medicininės kopijos, psichiatro tyrimas, medicinos psichologo tyrimo rezultatai. Jeigu nukentėjusioji bÅ«tų kreipusi į Å¡eimos gydytojÄ dėl traumos, tai bÅ«tų matoma iÅ¡vadoje. K. D. nurodė, jog su nukentėjusiÄ jÄ buvo vienas susitikimas, pokalbis su nukentėjusiÄ jÄ truko apie valandÄ . Didesnę dalį iÅ¡vados lėmė tiriamosios pasakojimai, nusiskundimai. K. D. nurodė, jog V. P. yra jautresnis žmogus.

K. D. paaiÅ¡kino, kad potrauminis streso sutrikimas – tai užsitęsusi reakcija, dažnai kartojasi psicho bÅ«senos paÅ«mėjimai, jie gali ilgai užsitęsti, net keletÄ metų. Potrauminis sutrikimas yra iÅ¡gydomas, gydomas psichotropiniais medikamentais ir psichoterapijos seansais. Pats autoįvykis nukentėjusiajai sukėlė Å¡okÄ , buvo netikėtas ir pavojingas gyvybei. Dėl eismo įvykio V. P. pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimai, dvasinės kančios, neigiamos emocinės bÅ«senos. Laikui bėgant psichologinė bÅ«sena nebuvo įveikiama, o tik gilėjo, iÅ¡gyvenimai kuriuos patyrė V.

P. įvykio metu, įgavo potrauminį sutrikimÄ . V. P. patyrė ilgalaikes dvasines kančias, nesugebėjimÄ susidoroti su stresine situacija. Jeigu asmuo jaučia iÅ¡gyvenimus, 2-3 mėnesius juos turi pats iÅ¡gyventi, jeigu jam tai nepavyksta, asmuo turėtų kreiptis specialisto pagalbos. Psicho sutrikimas gali iÅ¡ karto ir nesusiformuoti, o susiformuoti laikui bėgant. K. D. paaiÅ¡kino, jog jo iÅ¡vados 2 punkte nurodytus papildomus veiksnius nurodė V. P.. Eismo įvykio nagrinėjimas taip pat prisidėjo prie V.

P. neigiamų iÅ¡gyvenimų. Tiriamoji pokalbio metu paminėjo, kad buvo daromas poveikis. V. P. minėjo, kad iÅ¡ kaltinamojo buvo gavusi daug skambučių ir žinučių, pasakė, kad kaltinamasis atliko įžūlius veiksmus, veržiasi pakalbėti su ja, jos mama, seserimi prieÅ¡ jų valiÄ , V. P. pasakė, kad advokatas ir kaltinamasis darė įžūlius neteisėtus veiksmus jos ir artimųjų atžvilgiu. K. D. nurodė, jog specialistas įžūlų elgesį iÅ¡vadoje konstatavo remiantis nukentėjusiosios žodžiais apie tai, kad ji patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus dėl tam tikrų veiksmų.

K. D. paaiÅ¡kino, jog cituodamas nukentėjusiÄ jÄ V. P. specialisto iÅ¡vadoje nurodė, kad kaltinamasis ir jo advokatas Å¡antažavo, reikalavo, kad nukentėjusioji susitaikytų su įvykio kaltininku. K. D. nurodė, jog galimai neteisėti advokato veiksmai po eismo įvykio galėjo pagilinti psicho sutrikimÄ , paaiÅ¡kino, jog specialisto iÅ¡vadoje yra nurodytas teiginys - neteisėti kaltinamojo advokato veiksmai, nes, nors K. D. nėra teisininkas, jo, kaip psichiatro-eksperto kvalifikacija, leidžia nustatyti, kokie advokato veiksmai yra teisėti ir neteisėti.

K. D. taip pat paaiÅ¡kino, jog pagrindinis veiksnys buvo eismo įvykis, kuris galėjo lemti 50 proc. arba daugiau, kiti nurodyti veiksmai pagilino nukentėjusiosios bÅ«klę. Kuris veiksnys kiek lėmė, neįmanoma apskaičiuoti. Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. nurodė, kad ji yra V. P. mama, M. M. asmeniÅ¡kai jo nepažįsta. V. P. nurodė, kad 2017 metų spalio 4 d. vakarÄ jai paskambino vyriÅ¡kis ir pasakė, kad partrenkė jos dukrÄ V. P. pėsčiųjų perėjoje prie (duomenys neskelbtini) g. esančio „Maxima“ prekybos centro.

Liudytoja pradėjo skambinti vyriausiajai dukrai ir sÅ«nui, sužinojo, kad V. P. buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. V. P. ligoninėje buvo suteikta pagalba. Po eismo įvykio dukrÄ pamatė po savaitės, jÄ atvežė pas liudytojÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Kai liudytoja pamatė V. P., jos galva buvo subintuota, veidas iÅ¡tinęs, koja gipse, nes deÅ¡inės kojos Å¡eivikaulis buvo sulaužytas. Po auto įvykio V. P. gyveno pas liudytojÄ pusantro mėnesio, po to V. P. grįžo į gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini).

Ji gydėsi pusantro mėnesio pas Å¡eimos gydytojÄ . Liudytoja su V. P. lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ ir informavo jį apie Å¡iuos nusiskundimus. Po pusantro mėnesio lankėsi pas gydytojÄ dėl galvos skausmo. Dėl kojos V. P. kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ . Å eimos gydytoja dėl kojos skausmo nukreipė pas specialistus, gydytojas rekomendavo gerti nuskausminamuosius. Dukra gėrė nuskausminamuosius dėl kojos, pusantro mėnesio koja buvo gipse, pati darė mankÅ¡tas. Å eimos gydytojai jos sakė, kad V.

P. negali susikoncentruoti, gydytoja nurodė, kad reikia eiti pas psichiatrus, bet siuntimo neiÅ¡rašė. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog po eismo įvykio nukentėjusiosios bÅ«sena stipriai keitėsi, ji tapo irzli, be priežasties pradėdavo verkti, naktimis negalėdavo užmigti, naktimis sapnuodavo koÅ¡marus. Ji dar mokinosi, tai kito jos rezultatai, negalėdavo laiku atsiskaityti, mėgindavo savarankiÅ¡kai pasiruoÅ¡ti, bet greitai pamirÅ¡davo informacijÄ . Liudytojai jÄ kalbinant, ji negalėdavo susikoncentruoti, tylėdavo, ne iÅ¡ karto atsiliepdavo, skusdavosi, kad skauda kojÄ , Å¡onÄ , pradėjo skųstis, kad su draugu santykiai blogėja, kai eina per gatvę įsitveria liudytojai į rankÄ , bijo eiti per perėjÄ .

Po eismo įvykio pasikeitė V. P. bendravimas, ji tapo užsidariusi, dažnai verkia, nerimastinga, jai sunku susikaupti, su atmintimi problemos, pasakoti įvykius, sako, kad „pamirÅ¡au“. Iki įvykio to nebÅ«davo. Tie skaudÅ«s iÅ¡gyvenimai, įtampa, padidėjo dar tada, kai nukentėjusioji buvo iÅ¡kviesta duoti parodymus į komisariatÄ , buvo streso bÅ«senoje, sumokėjo baudÄ , nors partrenka buvo ji, pėstiesiems degė žalias Å¡viesoforas, padidėjo visos kančios. Kai buvo atsiųsta teismo nutartis, o joje 1000 Eur suma sumokėti už automobilio remontÄ , liudytoja pamatė, kad sunku su nukentėjusiÄ ja susikalbėti, jai sunku valdyti emocijas.

Tyrėjas nesupažindino su jos teisėmis, tai tada patys ieškojo advokato. Liudytoja nurodė, kad ji vairuotojo nematė, kai buvo labai sunku 2018 m. jo nebuvo, jis neatsiprašė, jų neieškojo, buvo tik liudytojos dukra apkaltinta, nubausta administracine tvarka, ir tik advokatės dėka, kai vyko civilinė byla, buvo iniciuotas bylos sustabdymas. J. Jarusevčius susirado liudytojos vyresnės dukros kontaktus, kad galėtų susitikti, tačiau tiesiog galėjo kreiptis į advokatę, o jis ieško artimųjų.

Dukra atsisakė duoti kontaktus, tada jie susirado liudytojos kontaktus, liudytoja gavo žinutes, bendrauti atsisakė, sakė, kad be dukters advokatės nekalbės. 2019-05-29 į (duomenys neskelbtini) atvyko advokatas ir M. M., jie per pertraukÄ sustabdė liudytojÄ , buvo pareikalauta susitaikyti, taip pat buvo sutrukdyta advokatei, taip pat ir V. P. buvo sutrukdyta ruoÅ¡tis baudžiamajai bylai, Å¡ie dalykai sunkino situacijÄ . PaÅ¡lijo V. P. asmeniniai santykiai, ji dažnai verkė, pradėjo ieÅ¡koti specialisto pagalbos, buvo nustatytas potrauminis sindromas, dar ir kitoks reikalingas gydymas, kaklinės dalies, deÅ¡inės sÄ nario kojos reabilitacija, konsultacijos, rekomenduoja gydymÄ užsienyje.

Dukrai atmintis neatsistatė. 2019 m. vasarÄ buvo kreiptasi psichologinės pagalbos, anksčiau nebuvo laiko gydytis, taip pat tikėjosi, kad gal susitvarkys. Å iuo metu V. P. eina pas psichiatrus. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog iki įvykio V. P. mokėsi (duomenys neskelbtini), iki įvykio mokslai geriau sekėsi. Iki įvykio nukentėjusioji dirbo „T.“, o po įvykio „M.“, ji negalėdavo rasti geresnio darbo, nepraeidavo pokalbio, pasimesdavo, neteisingai atsakydavo į klausimus. Ä® kokius darbus ėjo V.

P. ir nepraėjo darbo pokalbių, liudytoja atsakyti negalėjo. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis su V. P. tiesiogiai nesusiekė, tik liudytoja jÄ informavo, kad jis mėgina susisiekti. Liudytojos žiniomis, su dukterimi nei advokatas, nei kaltinamasis nemėgino susisiekti. Kaltinamasis su advokatu parašė liudytojai socialiniam tinkle, kad norėtų susitikti, ir jis norėtų draugui padėti ir prašė, kad liudytoja duotų savo kontaktus. Liudytoja parašė advokatui, kad ji gali bendrauti tik per savo advokatę.

Liudytoja nurodė, kad 1 tome, 196 b. l. nurodytas telefono numeris yra ne jos naudojamas numeris, liudytoja patvirtino, kad siuntė iÅ¡ Å¡ito numerio žinutes, parašė pirmÄ jÄ Å¾inutę, tačiau nurodė, jog kitas žinutes rašė ne ji. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis ir jo advokatas buvo atvykę pas liudytojÄ Ä¯ darbÄ , prisistatė, pasakė, kad atvyko dėl susitaikymo, daugiau per triukÅ¡mÄ liudytoja negirdėjo kÄ jie sakė, liudytoja atsiprašė, kad reikia skubėti į susirinkimÄ ir išėjo.

Kai jie buvo atėję, liudytoja skambino dukters advokatei, bet neatsimena, ar perdavė ragelį kalbėtis advokatui su advokate. Liudytoja buvo pasipiktinusi advokato ir kaltinamojo tokiu elgesiu. Dar kartÄ advokatas ir kaltinamasis nemėgino susisiekti. Liudytoja papasakojo savo dukrai apie advokato ir kaltinamojo elgesį, jai tai sukėlė stresÄ , nes ieÅ¡ko ir mėgina su jais užmegzti kontaktÄ . IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V.

P. darbingumo lygio“ nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. V. P. yra nustatytas (duomenys neskelbtini)proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 122). IÅ¡ ADB „C.“ atsiliepimo į civilinį ieÅ¡kinį ir jo priedų nustatyta, kad draudikas atlygino nukentėjusiajai 1800 eurų neturtinę žalÄ (t. 2, b. l. 85-92). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, M. M. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir nukentėjusiosios V. P. parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 15 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 73.11. punkto, 165 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers M.

M. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos atsakomybėn (t. 2, b. l. 29). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 131), savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai atitinka pirmÄ sias dvi BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ar paÅ¡alinti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta.

Kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir dalį nukentėjusiosios praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė (t. 2, b. l. 85). Be to, kaltinamojo gynėjas kaltinamojo pavedimu 2019 m. liepos 17 d. pervedė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 500,17 EUR kaip žalos atlyginimÄ V. P. (t. 1, b. l. 201) bei 2019 m. liepos 18 d. praÅ¡yme nurodė, jog, jei byloje bÅ«tų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys ir toks ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas bei civilinio atsakovo mokėtinos sumos nebÅ«tų pakankamos priteistų sumų kompensavimui, praÅ¡oma Å¡ias lėšas perduoti V.

P. kaip jos patirtos žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 161-163). Kaltinamasis Å¡iuo atveju neatlygino visos nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti žalos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga nereiÅ¡kia, kad asmuo privalo besÄ lygiÅ¡kai priimti nukentėjusiojo sÄ lygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). Tuo labiau, teismo vertinimu, vien dėl nesutikimo su civilinio ieÅ¡kinio dydžiu kaltinamasis neturėtų prarasti galimybės bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, spręstina, kad Å¡iuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, iÅ¡ karto po įvykio priėjo prie nukentėjusiosios, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ , tÄ patį vakarÄ nuvyko į ligoninę pasiteirauti dėl nukentėjusiosios sveikatos.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis (t. 2, b. l. 71-74). Ä® bylÄ pateikta (duomenys neskelbtini) teigiama M. M. charakteristika (t. 2, b. l. 34). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis M. M. padarė tinkamas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du konstatuotina esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sesuo M. M. paaiškino, kad ji gyvena kartu su kaltinamuoju, su juo gerai sutaria, apie šį įvykį su kaltinamuoju kalbėjosi, mano, kad gali teigiamai įtakoti brolio elgesį. Vertindamas, ar M. M. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra kaltinamojo sesuo, gyvena kartu su kaltinamuoju, yra neteista (t. 2, b. l. 65), administracine tvarka bausta (už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus) (t. 2, b. l. 67-68), apdovanota (duomenys neskelbtini) D.

G. 2010 m. vasario 23 d. ir 2012 m. vasario 28 d. padėkos raÅ¡tais (t. 2, b. l. 30-31), (duomenys neskelbtini) V. S., E. Ž. padėkos raÅ¡tu (t. 2, b. l. 32), teigiamai charakterizuojama (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 33). Atsižvelgdamas į duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam M. M.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam M.

M. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas, įvertinęs M. M. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo bei laiduotojos asmenybes, nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų Civilinė ieÅ¡kovė V.

P. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ kaltinamojo ir ADB „C.“ priteisti nukentėjusiajai 23650 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5211 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1900 eurų iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimÄ atnaujinti procesÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), už procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 109-117). Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodė, jog praÅ¡omÄ priteisti žalÄ ji patyrė ne tik dėl kaltinamojo M.

M. padaryto nusikaltimo, tačiau ir dėl to, jog ji buvo neteisėtai apkaltinta dėl autoįvykio kilimo bei pasekmių, taip pat buvo neteisėtai patraukta civilinėn atsakomybėn pagal ieÅ¡kovo AAS „B..“ ieÅ¡kinį dėl autoįvykio metu kaltinamojo vairuotam automobiliui padarytos žalos atlyginimo, be to žalÄ patyrė ir dėl to, jog M. M. bei jo gynėjas advokatas J. Jarusevičius, siekdami jog M. M. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės, persekiojo nukentėjusiÄ jÄ bei jos artimuosius.

Kaltinamasis M. M. bei civilinis atsakovas ADB „C.“ su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais motyvais (t. 2, b. l. 164-173, 180-193). Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis M. M. 2017 m. spalio 4 d. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ . Todėl Å¡ioje byloje yra spręstinas tik žalos, V. P. patirtos kaip Å¡io nusikaltimo pasekmė, atlyginimo klausimas. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl to, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus vyresniojo tyrėjo L.

K. 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. P. buvo pripažinta kalta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalį, o taip pat ir aplinkybės dėl civilinės bylos EL2-3208-732/2018 iniciavimo ir nagrinėjimo nenagrinėtinos šioje baudžiamojoje byloje, kaip nesusijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamajam M. M. pareikštu kaltinimu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. M. M. nei administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nei civilinės bylos Nr. EL2-3208-732/2018 nagrinėjime nedalyvavo (M.

M. eismo įvykio metu vairuotas automobilis jam nepriklausė (automobilis buvo išnuomotas iš nuomos bendrovės S.)), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp M. M. veiksmų bei V. P. išgyvenimų, galimai patirtų dėl Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus vyresniojo tyrėjo L. K. surašyto nutarimo bei AAS „B.“ inicijuotos civilinės bylos EL2-3208-732/2018 nagrinėjimo, yra priežastinis ryšys. Taigi ieškinyje nurodytos su eismo įvykiu tiesiogiai nesusijusios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nenagrinėtinos ir teismas dėl jų nuosprendyje nepasisako.

Taip pat Å¡ioje byloje nenagrinėtini ir ieÅ¡kinyje nurodyti kaltinamojo gynėjo J. Jarusevičiaus veiksmai. Kaltinamasis, baudžiamojoje byloje negali bÅ«ti atsakingas už kaltinamojo gynėjo, profesionalaus teisininko pasirinktÄ gynybos strategijÄ ar veiksmus, o dėl kaltinamojo gynėjo veiksmų galimai nukentėjusiosios patirta žala nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip jau buvo minėta, civilinė ieÅ¡kovė V. P. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ kaltinamojo ir ADB „C.“ priteisti nukentėjusiajai 23650 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai ar Å¡eiminiams santykiams.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kÅ«no sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu V. P. buvo padarytas deÅ¡inio Å¡leivikaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kaktoje.

Nukentėjusioji kurį laikÄ buvo laikinai nedarbinga. Å ie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje teismo psichiatro eksperto K. D., nustatyta, jog V. P. asmenybės ypatumai (sensityvumas, emocinis labilumas, pažeidžiamumas, žemas atsparumas stresui) bei po eismo įvykio atsiradę papildomi stresuojantys veiksniai (nepagrįsti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, teisminiai nagrinėjimai dėl žalos atlyginimo, neteisėti kaltinamojo bei jo advokato veiksmai) lėmė neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir iÅ¡reikÅ¡tumÄ , atsižvelgiant į tai, kad psichotraumuojamieji iÅ¡gyvenimai besitęsiantys nuo 2017 m. spalio 4 d.

V. P. nebuvo įveikti, silpnėjo jos vidinė asmenybės gracija, socialinis funkcionavimas, adaptacija, kognityvinės-intelektinės funkcijos ir to pasėkoje išsivystė psichikos sutrikimas (potrauminio streso sutrikimas), galima teigti, kad dėl eismo įvykio ji patyrė didelius reikšmingus neigiamus emocinius išgyvenimus. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V.

P. darbingumo lygio“ nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. V. P. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis. Pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Vis tik teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, kiek tai yra susiję su jai diagnozuotu potrauminio streso sutrikimu, pažymi, kad, kaip teisme nurodė iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas K.

D., pats eismo įvykis galėjo lemti apie 50 procentų nustatytos diagnozės, tuo tarpu kiti iÅ¡vadoje nurodyti veiksniai („nepagrįsti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, teisminiai nagrinėjimai dėl žalos atlyginimo, neteisėti kaltinamojo bei jo advokato veiksmai“) pagilino nukentėjusiosios bÅ«klę. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo Å¡ioje byloje yra vertintina tik žala, kuriÄ nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos (t. y. 2017 m. spalio 4 d. kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, lėmusio eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata).

Å ioje byloje nevertinamas civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas nukentėjusiosios nepagrįsto apkaltinimo dėl eismo įvykio sukėlimo, civilinės bylos pagal AAA „B.“ pareiÅ¡kimÄ , kaltinamojo gynėjo J. JaruÅ¡evičiaus veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo klausimai, Å¡ių veiksmų galima žala nukentėjusiosios sveikatai. Pagal teismų praktikÄ už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusios praÅ¡oma priteisti bendra neturtinės žalos dydžio suma (23650 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiajai padarytÄ sužalojimÄ , jos dėl eismo įvykio patirtus iÅ¡gyvenimus, aplinkybę, kad jai yra diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, o taip pat ir faktÄ , jog, kaip teisme nurodė teismo psichiatras ekspertas K. D., tokį sutrikimÄ nulėmė ne tik baudžiamojoje byloje tiriamas eismo įvykis, tačiau ir kiti veiksniai (už kuriuos, teismo vertinimu, M. M. negali bÅ«ti atsakingas) sprendžia, kad nukentėjusiajai nustatytinas neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Be to teismas, vertindamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia ir į tai, kad, kaip nurodė teismo psichiatras ekspertas K. D., nukentėjusiajai diagnozuotas sutrikimas yra iÅ¡gydomas, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai bÅ«tų kilę tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamÄ Ä¯takÄ jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis M. M. nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, po eismo įvykio iÅ¡ karto buvo nuvykęs į ligoninę, domėjosi nukentėjusiosios sveikata. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, siekdamas nepažeisti nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, susiformavusia teismų praktika, sprendžia, kad 3000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos (1800 eurų) civilinis atsakovas ADB „C.“ jau yra sumokėjusi. Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu), sprendžia, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 1200 eurų – priteistina iš civilinio atsakovo ADB „C.“ (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).

Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusioji V. P. prašė priteisti jai 5211 eurų turtinei žalai atlyginti, iÅ¡ kurių: 1) 2641,32 yra negautos pajamos nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d., 2) 210 eurų už UAB M. suteiktas psichoterapijos konsultacijas; 3) 810 eurų pagal MB „M.“ atstatomojo gydymo sÄ matÄ ; 4) 64 Eur už neurologo konsultacijÄ (2019-06-01 kvitas); 5) 85,60 Eur už galvos magnetinio rezonanso tomografijÄ su kraujagyslių programa (2019-06-07 kvitas), 6) 150 Eur už teismo medicinos eksperto P. P. specialisto iÅ¡vadÄ ; 7) 50 Eur už psichiatro konsultacijÄ (2019-07-01 kvitas), 8) 50 Eur už psichologo konsultacijÄ (2019-07-01 kvitas), 9) 50 Eur už psichiatro konsultacijÄ (2019-07-09 kvitas), 10) 500 Eur už eismo įvykio tyrimÄ ir specialisto iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ , 11) 600 Eur už Všį Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vados parengimÄ .

CK 6.283 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . CK 6.283 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Teismų praktikoje sprendžiant, ar iÅ¡laidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, Å¡alinimo turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos iÅ¡laidos yra realios, bÅ«tinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ .

Tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-458/2019).

Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. P. pareikÅ¡tu patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 2641,32 Eur negautų pajamų. Šį savo reikalavimÄ V. P. grindžia nuo 2019-09-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jai nustatytu (duomenys neskelbtini) proc. darbingumu, negautas pajamas skaičiuoja pagal savo vidutinį darbo užmokestį už 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesius, negautas pajamas praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d.

Teismo vertinimu, civilinė ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad V. P. pajamos nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. sumažėjo arba galėtų sumažėti jos ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu iki 2022 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygio nustatymas pats savaime nereiÅ¡kia, kad asmens pajamos sumažės. IÅ¡ UAB P. 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas nustatyta, kad V. P. už 2019 m. rugpjūčio mėnesį priskaičiuota 741,59 eurai, už 2019 m. rugsėjo mėnesį – 802,98 eurai, už 2019 m. spalio mėnesį - 726,08 eurai (t. 3, b. l. 124), pati V.

P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos atlyginimas nesumažėjo. Be to teisiamajame posėdyje V. P. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė bÅ«tent tokį praÅ¡omų priteisti negautų pajamų terminÄ . Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje V. P. nurodė, jog dirbdama pagal specialybę galėtų daugiau uždirbti, tačiau, kaip pati teigė darbo pagal specialybę negavo dėl to, jog neturėjo įgÅ«džių, o neįgalumo lygio pažymėjimo darbdaviui nebuvo pateikusi.

Taigi teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, nukentėjusiosios parodymų teisiamajame posėdyje turinį sprendžia, V. P. reikalavimas priteisti 2641,32 Eur turtinės žalos atlyginimÄ už negautas pajamas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, todėl atmestinas. Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu civilinė ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti 810 Eur bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų pagal MB „M.“ sudarytÄ autoįvykio metu patirtos traumos pasekmių atstatomojo gydymo sÄ matÄ (t. 3, b. 120) Kaip nurodoma pačiame patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje, Å¡ios gydymo paslaugos dar nėra suteiktos, o sÄ matoje nurodomi procedÅ«rų kiekiai yra tik preliminarÅ«s. Teismas, įvertindamas nukentėjusiajai konstatuotus eismo įvykio metu patirtus sužalojimus (poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kaktoje, deÅ¡inio Å¡eivikaulio apatinio trečdalio lūžis), aplinkybę jog byloje nėra medicininių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje sÄ matoje nurodytų paslaugų teikimas yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais ir nukentėjusiajai yra bÅ«tinas, sprendžia, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 810 eurų bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų yra atmestinas.

Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu V. P. praÅ¡o priteisti 64 Eur už neurologo konsultacijÄ (2019-06-01 kvitas (t. 3, b. l. 26)) ir 85,60 Eur už galvos magnetinio rezonanso tomografijÄ su kraujagyslių programa (2019-06-07 kvitas (t. 3, b. l. 26)). Teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikta jokių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad Å¡ios nukentėjusiosios iÅ¡laidos, patirtos praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo eismo įvykio, yra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su 2017 m. spalio 4 d.

įvykusiu eismo įvykiu, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. V. P. ieÅ¡kiniu prašė priteisti 360 eurų už psichiatrų bei psichologų suteiktas konsultacijas: 310 Eur už psichiatro konsultacijÄ (2019-07-01 kvitas, 2019-07-09 kvitas (t. 3, b. l. 26), 2019-09-30 kvitas (t. 3, b. l. 121), 50 Eur už psichologo konsultacijÄ (2019-07-01 kvitas ((t. 3, b. l. 26)). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas sprendžiant civilinius ieÅ¡kinius grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Teismas, įvertindamas teismo psichiatro eksperto K. D. pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotÄ V. P. nustatytÄ potrauminio streso sutrikimÄ , K. D. parodymus teisiamajame posėdyje, kai jis patvirtino, jog toks sutrikimas yra gydomas psichotropiniais medikamentais ir psichoterapijos seansais, atsižvelgdamas į V. P., V. P. parodymus teisme, sprendžia jog V. P. patyrė bÅ«tinas ir pagrįstas 360 eurų gydymosi iÅ¡laidas, todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas yra tenkintinas ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „C.“ (6.245 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys, 6.254 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu)).

Civilinė ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 600 Eur už Všį Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vados parengimÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Teismas, atsižvelgdamas į civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio turinį, sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti 600 eurų iÅ¡laidos, jos sumokėtos už Všį Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vados parengimÄ , laikytinos jos nuostoliais, patirtais dėl jai padarytos žalos įvertinimo, todėl priteistinos iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „C.“ (6.245 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys, 6.254 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) .

Civilinė ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 150 Eur už teismo medicinos eksperto P. P. specialisto iÅ¡vadÄ bei 500 Eur už eismo įvykio tyrimÄ ir specialisto iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ . IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad už eismo įvykio tyrimÄ , specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ymÄ civilinė ieÅ¡kovė patyrė 500 eurų (t. 2, b. l. 21-22, t. 1 b. l. 32-46), o už teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ymÄ â€“ 150 eurų (t. 2, b. l. 20, t. 1, b. l. 28-31) iÅ¡laidų.

Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė patyrė iki ikiteisminio tyrimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje pradėjimo (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. rugsėjo 21 d. (t. 1, b. l. 6)), todėl Å¡ios iÅ¡laidos nelaikytinos proceso iÅ¡laidomis pagal BPK 103 straipsnio nuostatas. Tačiau, teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos tiek civilinės atsakomybės sÄ lygoms, tiek žalos dydžiui nustatyti ir yra tiesiogiai susijusios su M. M. padaryta nusikalstama veika, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata, yra laikytinos sudėtine nuostolių dalimi ir priteistinos iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „C.“ (pažymėtina, kad teismų praktikoje civilinėse bylose, taikant CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ yra laikomasi nuostatos, jog iÅ¡laidos, turėtos iki bylos iÅ¡kėlimo žalai įvertinti, negali bÅ«ti priskiriamos bylinėjimosi iÅ¡laidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2005, 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015)).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1900 eurų iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimÄ atnaujinti procesÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei už procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ baudžiamojoje byloje.

Byloje yra pateikti nukentėjusiosios išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinantys dokumentai: 2019 m. spalio 30 d. pinigų priėmimo kvitas (500 eurų), 2019 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvitas (200 eurų) (t. 2, b. l. 118-118), 2019 m. liepos 17 d. pinigų priėmimo kvitas (800 eurų), 2018 m. rugsėjo 10 d. pinigų priėmimo kvitas (400 eurų) (t. 2, b. l. 11). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2018 m. rugsėjo 21 d. (t. 1, b. l. 6), tai reiškia, kad dalį prašomų priteisti išlaidų civilinė ieškovė patyrė ne šioje baudžiamojoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti priteistos tik nukentėjusiosios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1500 eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios atstovė parengė civilinį ieÅ¡kinį, teisme byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgÄ laikÄ â€“ nuo 2019 m. rugsėjo 3 d., atstovė aktyviai dalyvavo visuose, pakankamai ilgai užtrukusiuose teismo posėdžiuose (vien 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdis su pietų pertrauka vyko nuo 10 val. iki 17.10 val.).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad priteistina atstovavimo iÅ¡laidų suma laikytina proporcinga ir pagrįsta vykusiam teismo procesui. Teismas, įvertindamas tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje proceso iÅ¡laidomis nepripažintos nukentėjusiosios V. P. 400 eurų iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti (2018 m. rugsėjo 10 d. pinigų priėmimo kvitas) yra susijusios su tikrojo eismo įvykio kaltininko, o kartu ir asmens, atsakingo už nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , nustatymu, nukentėjusiajai, neturinčiai teisinio iÅ¡silavinimo, atstovo dalyvavimas, siekiant atnaujinti administracinio nusižengimo bylÄ bei nustatyti jai žalÄ padariusį asmenį buvo bÅ«tinas, sprendžia, kad Å¡ios nukentėjusiosios iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pripažintinos sudėtine nuostolių dalimi (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir priteistinos iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „C.“ ((6.245 – 6.249 straipsniai, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys, 6.254 straipsnis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu)).

Teismas, apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad V. P. civilinis ieÅ¡kinys yra tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „C.“ V. P. yra priteistina 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 2010 eurų turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ M. M. V. P. priteistina 1500 eurų nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. M. M. gynėjas advokatas J. Jarusevičius 2019 m. liepos 18 d. į teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo 500,17 eurus (t. 1, b. l. 201).

Atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį kaltinamasis prašė Å¡iuos pinigus nukreipti į civilinei ieÅ¡kovei priteistos žalos atlyginimÄ , jeigu tokia žala bÅ«tų priteista. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BPK nereglamentuoja savanoriÅ¡ko pinigų įmokėjimo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ kaip civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimo priemonės bei tokių pinigų panaudojimo galimybių, sprendžia, kad 500,17 eurų, sumokėti 2019 m. liepos 18 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ grÄ Å¾intini jį sumokėjusiam asmeniui – M.

M. gynėjui advokatui J. Jarusevičiui. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės Å¡iais nusikalstamai veikai nagrinėti Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmena paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 5 – 7 dalimis, n u s p r e n d ž i a : M. M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti.

Laiduotoja paskirti M. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ be užstato. IÅ¡ dalies patenkinti civilinės ieÅ¡kovės V. P. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „C.“ V. P. priteisti 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 2010 eurų turtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ M. M. V. P. priteisti 1500 eurų nukentėjusiosios turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, kitoje dalyje civilinės ieÅ¡kovės V.

P. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. GrÄ Å¾inti iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sÄ skaitos M. M. gynėjui advokatui Justinui Jarusevičiui 500,17 eurų. IÅ¡aiÅ¡kinti M. M., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti M. M., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmenÄ palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė