39edb00d-98e6-49db-8c7b-b40dbbb71122 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-462/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00082-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei, nuteistajam V.

S., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiajam V. S. ir jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-06-18 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-01-01 4 val. 7 min. iki 2019-01-02 15 val. 30 val. (dvi dienos). Civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ V. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 112,57 Eur turtinei žalai atlyginti. Proceso iÅ¡laidos – 50,45 Eur, iÅ¡mokėtos iÅ¡ teismo lėšų nukentėjusiojo V.

S. kelionės į teisiamÄ jį posėdį iÅ¡laidoms padengti, priteistos iÅ¡ V. S.. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. V. S. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, t. y. 2019-01-01, apie 4.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smogė kumščiu į veidÄ savo broliui V. S., padarydamas nukentėjusiajam sužalojimÄ â€“ veido sumuÅ¡imÄ su nosies kaulų lūžimu, nesunkiai sutrikdžiusį Å¡eimos nario V. S. sveikatÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsikirtimų į apeliacinį skundÄ argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. (toliau – ir apeliantas) gynėjas advokatas Edvardas Staponkus nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-06-18 nuosprendžiu, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir apeliantÄ iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog prieÅ¡ brolį nesmurtavo.

Brolis pavydi apeliantui, todėl jį apkalba. Apelianto parodymai yra nuoseklÅ«s, jis jų nekeitė, todėl, įvertinus bylos medžiagÄ , apelianto parodymai yra įtikimi, priimtini ir gyvenimiÅ¡ki. Liudytojas V. B. parodė, jog nukentėjusysis buvo pats neblaiviausias, nesiorientavo aplinkoje. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis turi sveikatos problemų – serga depresija, turi 3-os grupės neįgalumÄ . Apeliantas teigė, jog nukentėjusysis bÅ«damas neblaivus B. bute nugriuvo ant stalo veidu ir susižalojo veidÄ .

Tokius apelianto parodymus patvirtino liudytojas V. B.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, jog tokių parodymų nepatvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, atmetė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi medicinos specialisto iÅ¡vada, kuri nemotyvuota, t. y. neaiÅ¡ku, kuo remdamasis specialistas nustatė, jog nukentėjusiajam sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkiant į stalÄ griÅ«vant. 2.1. Apelianto gynėjas mano, jog jei nukentėjusįjį bÅ«tų sužalojęs apeliantas, nukentėjusysis apie tai bÅ«tų informavęs motinÄ , tačiau kaip liudytoja apklausiama teisme S. S. parodė, jog grįžęs į namus nakties metu pasiimti telefono sÅ«nus V.

S. buvo labai neblaivus, kraujo ant jo veido nebuvo, ji iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimo nesuprato, kam nukentėjusiajam reikalinga greitoji medicinos pagalba. 2.2. Byloje kaip įrodymas yra minimas apelianto deÅ¡inės rankos sužalojimas. Tačiau apelianto gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog žaizda yra ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ant krumplių. Apeliantas susižalojo pora dienų iki nagrinėjamo įvykio. Tačiau dėl apelianto susižalojimo laiko nustatymo nebuvo skirta teismo medicinos specialisto, kuris galėtų nurodyti susižalojimo laikÄ , apžiÅ«ra. 2.3.

Nukentėjusysis Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriui teigė, kad brolis iÅ¡mušė visus dantis, apklausos metu papildomai nurodė, kad brolis kumščiu jam į veidÄ sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į nugarÄ . Tačiau nei dantų sužalojimai, nei daugybinių smÅ«gių sudavimo į veidÄ , nei spardymo į nugarÄ faktai nepasitvirtino. 2.4. Nukentėjusysis taip pat davė parodymus apie įvykio metu buvusias aplinkybes, kurių nepatvirtino nė vienas įvykyje dalyvavęs asmuo.

Be to, P. B. parodė, jog V. B. jam pasakojo, jog nukentėjusysis nukrito ant stalo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai apie susižalojimo aplinkybes kelia abejonių. Be to, nei prokuratūra, nei teismas nesidomėjo, koks nukentėjusiajam buvo nustatytas girtumo laipsnis. Apelianto gynėjo manymu, nustačius, kad nukentėjusiojo girtumo laipsnis buvo vidutinis arba sunkus, jo parodymai būtų dar labiau abejotini. 2.5. Kaltinimas turi būti paremtas neabejotinai patikimais, neginčytinais įrodymais, o ne vienintelio liudytojo (nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo) parodymais, kurie kitais objektyviais įrodymais byloje nėra paremti.

Visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė. Apkaltinamasis nuosprendis dėl apelianto priimtas remiantis tik prielaidomis, nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių apelianto kaltės įrodymų.

3. Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Irmantas Ruželė su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam V. S. jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. 3.1. Atsikirtimuose nurodoma, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, jis jų nekeitė, todėl, įvertinus bylos medžiagÄ , jo parodymai dėl ant brolio kÅ«no atsiradusių sužalojimų yra visiÅ¡kai įtikimi, priimtini ir gyvenimiÅ¡ki.

Tokie apelianto teiginiai yra formalÅ«s, nuosprendyje teismas aprašė motyvus, kodėl nuteistojo parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo vertinami kritiÅ¡kai, akivaizdu, kad apeliantui Å¡ios nustatytos bylos faktinės aplinkybės yra nepalankios, jų nuginčyti neturėdamas motyvų paprasčiausiai negali. O bÅ«tent atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams nuteistasis negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur atsirado jo rankos krumplių sužalojimai, pareigÅ«nams paaiÅ¡kino kitokias aplinkybes, nei vėliau nurodė teismui dėl nukentėjusiojo susižalojimo, t. y. pastarasis eidamas namo krito nuo laiptų, vėliau, prisitaikydamas prie situacijos (radus pareigÅ«nams į kraujÄ panaÅ¡ių dėmių bute), teigia, kad nukentėjusysis krito ir susižalojo virtuvėje.

Taip pat nuteistasis yra teigęs, jog konflikto su nukentėjusiuoju neturėjęs, iš buto pastarasis išėjęs sveikas, vėliau jau prisitaiko prie neginčijamų faktinių aplinkybių ir keičia parodymus dėl galimo nukentėjusiojo susižalojimo. Apibendrinant, apelianto teiginiai dėl nuoseklių nuteistojo parodymų yra visiškai paneigti, nuteistasis akivaizdžiai prisitaiko prie byloje nustatytų faktinių objektyvių aplinkybių ir keičia parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, todėl tokie duomenys teisingai teismo buvo įvertinti kaip gynybiški, neatitinkantys kitos bylos medžiagos ir vertintini kritiškai. 3.2.

Apeliantas kritikuoja teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiojo susižalojimo mechanizmo, tačiau svarbu pažymėti, kad tokių klausimų nekėlė pirmosios instancijos teisme, nors iÅ¡vada buvo žinoma iÅ¡ anksto. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad specialisto iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuota. Pažymėtina, kad gyvenimiÅ¡kai natÅ«ralių, visiems suvokiamų reiÅ¡kinių nėra jokios bÅ«tinybės aiÅ¡kinti ar apraÅ¡yti, ypač specialiųjų žinių turinčio asmens formuojamame dokumente.

Ir specialiųjų žinių neturintys blaiviai mÄ stantys asmenys gali susivokti, kad stovintis žmogus (o ypač nukentėjusysis, bÅ«damas santykinai žemo Å«gio) krisdamas be kitos paÅ¡alinės jėgos suteikto pagreičio negali taip stipriai trenktis į santykinai netoli esantį objektÄ (stalo pavirÅ¡ius ir stovinčio nukentėjusiojo veidas yra apie 1 m atstumu), kad partirtų tokius didelius sužalojimus, lėmusius kelių veido sričių pažeidimus ir net kaulo lūžius. PrieÅ¡ingai, nuteistajam nustatytas rankos sužalojimas pagrindžia stipraus smÅ«giavimo aplinkybę ir tai atitinka nukentėjusiojo sužalojimo padarinius. 3.3.

Apelianto motyvas, kad nukentėjusysis apie sužalojimÄ nepasisakė motinai, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir neturintis jokios įtakos priimto nuosprendžio keitimui ar naikinimui. 3.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuteistajam iÅ¡ bylos duomenų nėra nustatyti rankos krumplių sužalojimai. Tiek policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, tiek skaitmeninės laikmenos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad nuteistojo rankoje ties krumpliais buvo sužalojimų, nėra jokių abejonių, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė teisingai ir ja tinkamai vadovavosi priimdamas nuosprendį. 3.5.

Apelianto motyvas, kad teismas paÅ¡alino dalį kaltinimo aplinkybių dėl smÅ«gių sudavimo skaičiaus, neturi jokios įtakos paties nuosprendžio pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismas Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino ne kaip neįvykusiÄ , o trÅ«kstant duomenų neginčijamai įrodyti buvus didesniam smÅ«gių skaičiui. Taigi, nukentėjusiojo parodymų teisingumo vertinimo kontekste Å¡is apelianto motyvas taip pat yra nepagrįstas. 3.6. Nukentėjusiojo parodymais nei dėl girtumo įvykio metu, nei dėl jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų nėra jokio pagrindo abejoti ir juos vertinti kritiÅ¡kai ar kaip nepakankamus kaltei pagrįsti, nes jis iÅ¡ karto po prieÅ¡ jį įvykdytos nusikalstamos veikos kreipėsi į teisėsaugos pareigÅ«nus, taip pat bendravo su kitų tarnybų atstovais (medikais) ir jo paaiÅ¡kinimai dėl esminių įvykio aplinkybių nekito ir vėliau proceso metu jam jau nebesant neblaiviam.

Tariamo nuteistojo apkalbėjimo įvykdžius nusikaltimÄ nei pats nuteistasis, nei apeliantas niekaip logiÅ¡kai nepagrindžia, teiginiai tik formalÅ«s, nepatvirtinti jokia kita bylos medžiaga.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. V. S. gynėjas advokatas teigia, kad V. S. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes jis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teigia, jog kaltinimas yra paremtas iÅ¡imtinai prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina toliau dėstomi argumentai.

7. Pirmiausia pastebėtina, jog ne nukentėjusiojo, o paties apelianto parodymai yra nuolat kintantys. Pastebėtina, jog iš karto po įvykio V. S. atvykusiems policijos pareigūnams teigė, jog 2019-01-01nukentėjusysis susižalojo pats krisdamas ant laiptų: 7.1. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041100_030 nustatyta, jog V. S. nurodo: „vat šitas“, rodo į V. S. (vaizdo įrašo 0.09, 0.22 min.). V. S. nurodo, jog tas brolis (rodo į V. S.) čia krito (vaizdo įrašo 0.38 min). 7.2.

Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041200_031 nustatyta, jog V. S. nurodo, jog brolis V. S. išėjo namo, krito ant laiptų (vaizdo įrašo 0.06 min.), vėliau V. S. nurodė, jog V. S. puolė jį (vaizdo įrašo 0.09 min.). Kartu su V. S. vaizdo įraše užfiksuotas asmuo nurodo, jog V. S. pats užpuolė V. S., V. S. nekaltas (vaizdo įrašo 0.38 min). 7.3. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041300_032 nustatyta, jog pareigūnas nurodo:

„čia virtuvėje matau kraujo dėmes“ (vaizdo įrašo 0.31 min.). V. S. nurodo: „mes jį (V. S.) išlydėjom tiesiog“ (vaizdo įrašo 0.55 min.). 7.4. Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_042000_039 nustatyta, kad V. S. nurodo, jog tas (V. S.) nukrito laiptais (vaizdo įrašo 0.57 min.).

8. V. S. apklausiant kaip įtariamÄ jį jis jau nenurodo aplinkybės, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir galbÅ«t taip susižalojo. IÅ¡ 2019-01-01 Ä®tariamojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 120) nustatyta, jog V. S. paaiÅ¡kino, kad 2019-01-01 B. namuose Å¡ventė Naujuosius metus. Å ventėje dalyvavo V. ir P. B. ir brolis V. S.. Visi kartu vartojo alkoholį. Nežino, kokiu tiksliai laiku V. S. išėjo namo, po kurio laiko grįžo, tačiau buvo neaiÅ¡kus, labai keistas. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Nežino, kas iÅ¡kvietė policijÄ ir dėl ko. Jokio konflikto tÄ vakarÄ nebuvo, su broliu nesipyko ir jo nemušė, tai gali paliudyti Å¡ventėje dalyvavę draugai.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaizdo įraÅ¡uose užfiksuoti tiek įtariamojo, tiek kartu su juo vaizdo įraÅ¡e matomo asmens policijos pareigÅ«nams duodami paaiÅ¡kinimai neatitinka Ä®tariamojo apklausos protokole užfiksuotos V. S. versijos, t. y. kad tarp jo ir nukentėjusiojo 2019-01-01 nebuvo jokio konflikto. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdu, jog konfliktas įvyko, tačiau V. S. nurodė, kad nukentėjusysis pats jį užpuolė (žr. nutarties 7.2 punktÄ ).

10. Pastebėtina ir tai, jog V. S. akistatos su V. S. metu vėl pakeitė versijÄ , nurodydamas, kad konfliktas su broliu vis dėlto įvyko, tačiau tai neva buvo tik žodinis konfliktas dėl mažareikÅ¡mių priežasčių. Be to, akistatos metu V. S. nurodė ir naujÄ galimÄ brolio V. S. susižalojimo bÅ«dÄ â€“ apsivertė su stalu. IÅ¡ 2019-01-07 Akistatos protokolo nustatyta, jog V. S. paaiÅ¡kino, jog 2019-01-01 jis, brolis V. S. ir jų motina buvo namie, vartojo alkoholinius gėrimus. Sutikę Naujuosius metus V.

S. ir V. S. nutarė nueiti pas V. ir P. B.. Ä® svečius nuėjo jau bÅ«dami neblaivÅ«s, broliai B. taip pat buvo neblaivÅ«s. Svečiuose taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint prie stalo V. S. kažko susipyko su V. B., V. S. jam trenkė. Po konflikto su V. B. V. S. jau buvo apsiraminęs, visi sėdėjo toliau prie stalo. Po kurio laiko V. S. pradėjo kabinėtis prie V. S.. V. S. kumščiu smogė V. S. į nosį ir koja spyrė į nugarÄ , kiek kartų, neprisimena. V. S. iÅ¡ nosies ir iÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas, jis pajuto stiprų skausmÄ .

Tuomet V. apsiramino, o V. B. V. S. paslėpė kitame kambaryje. Kai V. S. V. S. nematė, V. S. išėjo namo pasiimti savo telefono ir išsikvietė policijos pareigūnus. V. S. su V. S. parodymais nesutiko. Nurodė, kad iš pradžių jis su broliu V. S. ir mama vartojo alkoholinius gėrimus savo namuose, vėliau, jau būdami apsvaigę nuo alkoholio, išėjo pas brolius B.. Broliai V. jau taip pat buvo neblaivūs. Visi kartu sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp V. S. ir V. S. kilo žodinis konfliktas dėl nereikšmingų dalykų, V.

S. bandė įrodinėti savo teisybę ir apsivertė su stalu, prie kurio visi sėdėjo, negali paaiškinti, kaip tai įvyko. Po to V. S. buvo kažkur išėjęs, tačiau nežino kur. Brolio nemušė ir jo nesužalojo.

11. Pastabėtina ir tai, jog, V. S. apklausiant baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos 2019-06-04 teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad nukentėjusysis V. S. susižalojo „sukrisdamas ant žemės“ (b. t. 2, b. l. 10). Apeliaciniame skunde jau nurodoma, jog nukentėjusysis nugriuvo ant stalo veidu bei susižalojo veidÄ .

12. Be to, V. S. parodymų kintamumas pastebimas taip pat nurodant aplinkybes dėl nukentėjusiojo V. S. grįžimo į B. butÄ . Kaip minėta, V. S. apklausiant kaip įtariamÄ jį jis, be kita ko, nurodė, jog nežino, kokiu tiksliai laiku V. S. išėjo namo, po kurio laiko grįžo, tačiau buvo neaiÅ¡kus, labai keistas. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Nežino, kas iÅ¡kvietė policijÄ ir dėl ko. Tačiau iÅ¡ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų ir policijos pareigÅ«no M. R. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų yra nustatyta, jog V. S. į B. butÄ grįžo su policijos pareigÅ«nais, o ne, kaip nurodo apeliantas, V. S. keistas grįžo į butÄ ir tik vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai.

13. Apibendrinusi iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, jis jų nekeitė, todėl, įvertinus bylos medžiagÄ , jo parodymai dėl ant brolio veido atsiradusių sužalojimų yra visiÅ¡kai įtikimi, priimtini ir gyvenimiÅ¡ki. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino apelianto parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo. Kaip minėta, apeliantas nuolat keitė versijas, kaip nukentėjusysis galėjo susižaloti, iÅ¡ pradžių nurodydamas, kad konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, o nukentėjusysis nukrito nuo laiptų; vėliau apeliantas nurodė, jog konfliktas buvo, tačiau nukentėjusysis jį užpuolė; dar vėliau – kad nukentėjusysis susižalojo bÅ«damas neblaivus ir tiesiog „sukrisdamas“, o galiausiai – kad nukentėjusysis griuvo ant stalo ir taip susižalojo veidÄ .

Sutiktina su atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad apelianto teiginiai dėl nuoseklių jo parodymų yra visiÅ¡kai paneigti, apeliantas akivaizdžiai prisitaiko prie byloje nustatytų faktinių objektyvių aplinkybių ir keičia parodymus dėl esminių aplinkybių, todėl tokie duomenys teisingai baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip gynybiÅ¡ki, neatitinkantys kitos bylos medžiagos ir vertintini kritiÅ¡kai.

14. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dėl jo sužalojimo aplinkybių buvo nuoseklÅ«s bei atitiko kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Nukentėjusysis 2019-01-01 paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ nurodė, jog jį sumušė brolis V. S. (b. t. 1, b. l. 67–68). AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. R. 2019-01-01 tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. t. 1, b. l. 7–10) nustatyta, jog ant nukentėjusiojo V. S. veido (nosies ir burnos) pareigÅ«nas užfiksavo kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ , patinimÄ ; nukentėjusysis – Å¡oko bÅ«senos, stipriai susijaudinęs. Smurtu įtariamas asmuo – V. S., matyti jo kÅ«no sužalojimai, jis agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, tačiau tikrintis atsisakė.

Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, jog V. S. paaiÅ¡kino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko iÅ¡gertuvės, kurių metu įvyko konfliktas su broliu V. S., pastarasis ranka trenkė į veidÄ . Po smÅ«gio į veidÄ V. S. nukentėjusįjį V. S. iÅ¡metė iÅ¡ buto į laiptinę. V. S. dėl smÅ«gio į veidÄ patyrė fizinį skausmÄ . Prie tarnybinio praneÅ¡imo pridėtas vaizdo įraÅ¡as. IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos K.

P. 2019-01-01 Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. t. 1, b. l.

1) nustatyta, jog 2019-01-01 apie 4.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), V. S. ranka trenkė į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ savo broliui V. S..

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia nukentėjusiojo nurodoma įvykių versija taip pat iš dalies yra patvirtinta paties apelianto bei V. B. paaiškinimais. Kaip minėta, V. S. nurodė, jog V. S. puolė jį (vaizdo įrašo Nr. 2019_0101_041200_031 0.09 min.). Kartu su V. S. vaizdo įraše užfiksuotas asmuo (V. B.) nurodo, jog V. S. pats užpuolė V. S., V. S. nekaltas (to paties vaizdo įrašo 0.38 min).

16. Kaip minėta, nukentėjusiojo versija buvo nuosekli nuo pat pradžių. Iš 2019-01-02 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 19–20) nustatyta, jog kaip liudytojas apklausiamas nukentėjusysis paaiškino, kad 2019-01-01 su broliu V. S., būdami neblaivūs, nuėjo į svečius pas brolius P. ir V. B., kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. P. B. nuėjo gulti, V. B. liko su V. ir V. S. ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. V. S. negali vartoti alkoholinio, nes tampa labai agresyvus. V. S. pradėjo žodžiu kabinėtis prie V.

S., V. S. jam atsakė, kad negÄ sdintų, nes nebijo, tuomet V. S. pradėjo V. S. pulti ir muÅ¡ti, t. y. ne mažiau kaip 6 kartus smogė V. S. į veidÄ , sulaužė nosį, ne mažiau kaip du kartus spyrė koja V. S. į nugarÄ . V. S. pajuto stiprų fizinį skausmÄ , iÅ¡ nosies ir lÅ«pos pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tuomet V. S. iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ V. S., V. B. V. S. paslėpė kitame kambaryje, kad V. S. Å¡iek tiek aprimtų. V. S. nuėjus į virtuvę, atsisėdus bei aprimus, V. S. išėjo į namus pasiimti telefono, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

V. S. nuėjęs iki (duomenys neskelbtini) namo policijos pareigÅ«nų laukė lauke. PareigÅ«nams atvykus, V. S. kartu su pareigÅ«nais nuėjo į butÄ . Vėliau V. S. greitosios medicinios pagalbos medikų buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, todėl daugiau detalių negali papasakoti. Tačiau V. S. paminėjo, kad brolis V. S. prieÅ¡ jį smurtauja ne pirmÄ kartÄ , taip pat yra smurtavęs prieÅ¡ seserį bei jos vyrÄ , tada sesuo su Å¡eima iÅ¡sikraustė gyventi atskirai.

17. Å ios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitinka ir 2019-02-28 Liudytojo apklausos protokole (b. t. 1, b. l. 45–46) užfiksuotus kaip liudytojo apklausiamo į iÅ¡kvietimÄ 2019-01-01 atvykusio policijos pareigÅ«no M. R. parodymus, kad prie laiptinės pasitiko nukentėjęs asmuo V. S., matėsi, kad jam yra sužalota nosis, iÅ¡ nosies jam bėgo kraujas. Nukentėjusysis nurodė, kad Å¡ventė Naujuosius metus kartu su broliu ir dar dviem asmenimis, nukentėjusįjį sumušė jo brolis V. S.. Užėjus į butÄ jokių kraujo pėdsakų nebuvo matyti. Bendraujant su V. S., jis nurodė, kad nebenorėjo vartoti alkoholio su broliu, todėl jį iÅ¡varė iÅ¡ buto, tačiau fizinio smurto prieÅ¡ brolį nevartojo, nežino, kas brolį sužalojo. ApžiÅ«rėjus V. S. rankas, ant vienos rankos krumplių buvo matyti įdrėskimas. Paklausus V. S., iÅ¡ kur ant jo rankos krumplių atsirado įdrėskimas, jis paaiÅ¡kinti negalėjo.

18. Be to, nukentėjusiojo nurodyta jo sužalojimo versija taip pat atitinka baudžiamojoje byloje esančiÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto R. P. P. Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 247/2019(03) (b. t. 1, b. l. 89), iÅ¡ jos nustatyta, jog V. S. buvo nustatytas veido sumuÅ¡imas su nosies kaulų lūžimu. Sužalojimas padarytas paveikus V. S. nosį kietu buku daiktu, galėjo bÅ«ti padarytas vienu traumuojamojo poveikio smÅ«giu. Ä®raÅ¡ai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad sužalojimas padarytas iki 2019-01-01 4.00 val.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. S. veido sužalojimus patyrė griÅ«damas ir veidu atsitrenkdamas į stalÄ , tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog Å¡i apelianto versija yra kategoriÅ¡kai atmesta. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto R. P. P. pateiktoje Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 247/2019(03) nurodyta, jog neįtikima, kad nustatytÄ sužalojimÄ V. S. bÅ«tų patyręs griÅ«damas bei atsitrenkdamas.

19. Apeliaciniame skunde buvo kvestionuojama specialisto iÅ¡vada, nurodant, jog ji nemotyvuota, t. y. neaiÅ¡ku, kuo remdamasis specialistas nustatė, jog nukentėjusiajam sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkiant į stalÄ griÅ«vant. Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumentu, jog nei apeliantas, nei jo gynėjas tokių klausimų pirmosios instancijos teisme nekėlė, nors iÅ¡vada buvo žinoma iÅ¡ anksto. Tačiau, siekiant paÅ¡alinti absoliučiai visas abejones apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus specialisto iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ R.

P. P., ekspertas iÅ¡vadÄ patvirtino ir parodė: „Jokių sužalojimų, kurie bÅ«tų bÅ«dingi atsitrenkiant į kietÄ daiktÄ nėra. Turėjo bÅ«ti nubrozdinimai, atsikiÅ¡usi veido dalis yra. Pirmiausia turėjo bÅ«ti nubrozdinimas, žaizdelė. Antakio sritis, nosis, smakras bÅ«dinga atsitrenkimams. Daugumoje bÅ«na iÅ¡orinės stebimos žaizdos.“ 20. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas V. S. deÅ¡inės rankos krumplių sužalojimas.

IÅ¡ 2019-01-02 Asmens apžiÅ«ros protokolo (b. t. 1, b. l. 125–126) nustatyta, kad ant V. S. deÅ¡inės rankos yra žaizda. Daugiau sužalojimų nenustatyta. IÅ¡ fotolentelių (b. t. 1, b. l. 128–129) matyti ant V. S. deÅ¡inės rankos netoli krumplių esantys sužalojimai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantas rankÄ susižalojo darbe likus kelioms dienoms iki 2019-01-01 įvykio, be to, nesutinka, jog sužaloti yra krumpliai, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas R.

P. P. patvirtino, jog apelianto deÅ¡inės rankos krumpliai buvo sužaloti, o tiek nukentėjusysis, tiek kaip liudytoja apklausta nukentėjusiojo ir apelianto motina S. S. (b. t. 1, b. l. 51–52) nurodė, jog iki V. S. sužalojimo ant V. S. deÅ¡inės rankos krumplių sužalojimų nepastebėjo. Be to, ir pats apeliantas 2019-01-01 į iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams negalėjo nurodyti, kaip ir kada susižalojo deÅ¡inę rankÄ . Ä®vertinus iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, jog V.

S. rankÄ susižalojo suduodamas nukentėjusiajam V. S. smÅ«gius į veidÄ . TokiÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausiamas ekspertas R. P. P., nurodydamas, jog „į veidÄ gali bÅ«ti tokie sužalojimai“.

21. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visos bylos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, įrodymai įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (apelianto versijos apie 2019-01-01 įvykius nuolat kito, nukentėjusiojo versija apie jo patirtus sužalojimus visÄ laikÄ buvo nuosekli ir atitinka baudžiamojoje byloje esančius kitus duomenis (policijos pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ , specialisto iÅ¡vadÄ bei eksperto parodymus ir kt.), apelianto deÅ¡inės rankos krumplių sužalojimas atitinka nukentėjusiajam padarytus veido sužalojimus), nuteistojo V.

S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , jo kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Å ios nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veiksmuose byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos.

Priimdamas nuteistajam V. S. apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo V. S. kaltės klausimu, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Todėl nėra teisinio pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019-06-18 nuosprendį ir nuteistajam V.

S. priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 22. Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Irmantas Ruželė prašė priteisti iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam V. S. jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Byloje pateikta atstovavimo sutartis bei 550 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (b. t. 2, b. l. 62–64).

23. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl nukentėjusiojo patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ kaltinamojo galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija Å¡ia nutartimi nusprendė apeliacinį skundÄ atmesti. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ apelianto V. S. nukentėjusiajam V. S. priteistinos turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms, suteiktoms rengiant dokumentus apeliacinės instancijos teismui bei atstovaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti – 550 Eur.

25. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Å ioje baudžiamojoje byloje buvo 81,69 Eur proceso iÅ¡laidų. Å i suma priteistina valstybės naudai iÅ¡ nuteistojo V. S.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ V. S. priteisti V. S. 550 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso iÅ¡laidas. IÅ¡ V. S. priteisti 81,69 Eur proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Teisėjai Zigmas Pocius Remigijus PreikÅ¡aitis Aurelija Sadauskaitė