2019-05-29 Nr. AB-12060-3-61-3-01193-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-352-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01193-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui, prašydamas įpareigoti atsakyti į jo 2019 m. sausio 9 d. skundą.

Teismo prašymu VĮ Registrų centras pateikė duomenis, jog VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-4913 (1208.5E) (toliau – ir Raštas) atsakė į pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. skundą. VĮ Registrų centras pažymėjo, kad nevilkino savo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, o juos atliko priimdamas Raštą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą atsakyti į jo 2019 m. sausio 9 d. skundą. VĮ Registrų centras pateikė teismui duomenis, jog Registrų centro Vilniaus filialas Raštu atsakė į pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. skundą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nėra ABTĮ numatyto konkretaus administracinio ginčo tarp šalių, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo nutartis atsisakyti priimti jo skundą grindžiama tuo, jog atsakovas Raštu atsakė į pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. skundą, todėl atsakovas nevilkino jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo pozicija ir nurodo, kad pareiškėjo skundo teismui priede „2019-01-09_b.adoc“ yra aiškiai matyti, kad pareiškėjas skundė viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „LST Sert“. Teismo cituojamas raštas yra susijęs su visai kito juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sertifikacijos institutas“ įstatymo pažeidimu, visiškai nesusijusiu su skundu, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, iš esmės išnagrinėjo bylą, konstatuodamas, kad atsakovas nevilkino atlikti veiksmus. Teismas neturėtų skundo priėmimo stadijoje nagrinėti pareiškėjo skundo aspektais kitais negu būtina skundo priėmimo klausimui išspręsti. Pareiškėjas nurodo, kad teismas spręsdamas bylą dėl vilkinimo atlikti veiksmus privalo įsitikinti, ar viešojo administravimo subjektas atliko pareigas ir išsprendė konkretų keliamą klausimą. Pareiškėjo teigimu, toks vertinimas negali būti atliekamas skundo priėmimo stadijoje, bet turi būti atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro pateiktu Raštu, nustatė, kad VĮ Registrų centras atsakė į pareiškėjo G. B. 2019 m. sausio 9 d. skundą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra ABTĮ numatyto konkretaus administracinio ginčo tarp šalių, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pažymi, kad pareiškėjo skundo priede „2019-01-09_b.adoc“ pateiktas skundas yra susijęs su kita įmone (VšĮ „LST Sert“), nei yra nurodyta Rašte. Atsižvelgiant į tai, kad Rašte yra nurodoma informacija, susijusi su UAB „Sertifikacija“, o pareiškėjo skundo priede pateiktas skundas yra susijęs su VšĮ „LST Sert“, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, t. y. pasisakė dėl atsakymo į pareiškėjo skundą, kuris nėra susijęs su nagrinėjama byla.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Reikia pažymėti, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-143/2016, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra (nebuvo) akivaizdu, kad Raštu buvo atsakyta į pareiškėjo skundą. Vadinasi, tik nagrinėjant bylą iš esmės galima būtų išsiaiškinti, ar atsakovas pateiktu Raštu iš tiesų tinkamai įvykdė savo pareigą atsakyti pareiškėjui. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius