2015-09-15 Nr. AB-19579-3-62-3-00178-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2771-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00178-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ dėl sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.),

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Komisariatas) prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga" (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2015 m. sausio 28 d. rašte Nr. L-(D)-011 priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, A. K..

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 20-S-9539 kreipėsi į Profesinę sąjungą gauti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. K.. Profesinė sąjunga 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. L-(D)-011 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. K.. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 straipsnio 4 punktas įpareigoja gauti išankstinį Profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą, skiriant tarnybinę nuobaudą profesinių sąjungų nariams.

Atsakovas nurodė, kad Komisariato Vidaus tyrimų skyriuje vykdant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. vasario 6 d. nutarimą iškelti drausmės bylą Komisariato pareigūnui A. K., 2014 m. vasario 10 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Patvirtintoje tarnybinio patikrinimo 2015 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. 20-IS-8 A. K. už Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 116 straipsnio 1 dalies, 179 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 49 50, 51, 60 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymų Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1, 4.8., 4.9., 4.20., 4.20. ir 4.28 punktų reikalavimų pažeidimus buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Komisariatas 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr.20-S-9539 kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti nuobaudą pareigūnui A. K.. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pasisakyta, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises. Tarnyba vidaus reikalų įstaigose grindžiama statutiniais santykiais. Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Profesinės sąjungos turi pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus.

Tinkamas drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų viešam interesui. Pareiškėjo manymu, akivaizdžiai matyti, kad A. K. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sąjungoje.

Pareiškėjas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga be motyvų atsisakė duoti sutikimą pareigūnui A. K. skirti tarnybinę nuobaudą ir tuo pažeidė darbdavio teises.

Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepimu į prašymą prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog Komisariatas 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 20-S-9539 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, pareigūnui A. K.. Profesinės sąjungos komiteto nariai, posėdyje susipažinę su gautu pareiškėjo prašymu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos renkamojo organo narui A. K., nustatė, kad A. K. galimai yra persekiojamas dėl savo narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos padalinio komitetas atsižvelgė į ankstesnius A. K. ir darbdavio santykius, t. y. tarnybinius ginčus Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse byloje Nr. 1-407-423/2010 ir Nr. 1-697-414/2012. Minėtose administracinėse bylose buvo nagrinėjami tarnybiniai ginčai tarp A. K. ir Komisariato. Teismo sprendimais minėtose bylose paskirtos A. K. tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos dėl šiurkščių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų. Šios aplinkybės sudarė faktinį ir teisinį pagrindą renkamam organui pagrįstai konstatuoti, kad trečiasis asmuo yra sistemingai persekiojamas ir diskriminuojamas. Komisariatas, priešingai nei teigia skunde, tarnybinės drausmės procedūra siekia ne užtikrinti tinkamą įstaigos darbą, tačiau bausti A. K. už priklausymą Profesinei sąjungai, galimai keršyti už ankstesnius pareiškėjo nenaudai išspręstus teisminius ginčus. Atsakovas pabrėžė, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Atsakovas nurodė, kad Profesinė sąjunga, priimdama skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į akivaizdų vadovybės nusistatymą prieš A. K. bei faktą, kad pareigūnas, siekdamas išvengti nepagrįsto neigiamo požiūrio į jį, per trumpą laiko tarpą, neįprastai daug kartų naudojosi tarnybinio kaitumo galimybėmis, persikeldamas dirbti į kitus Komisariato padalinius. Atsakovas darė išvadą, kad tarnybinis kaitumas A. K. nepadėjo išvengti sistemingos diskriminacinės aplinkos jo atžvilgiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, jog inicijuoti teisminiai procesai dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo nepatiko darbdaviui, jis jautė vadovų nusiteikimą prieš jį, nepalankų jo vertinimą dėl narystės profesinėje sąjungoje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, panaikino Profesinės sąjungos 2015 m. sausio 28 d. rašte Nr. L-(D)-011 priimtą sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, A. K..

Teismas vadovavosi Statuto 43 straipsnio 1 dalimi, IX skirsniu, 43 straipsnio 4 dalimi, 53 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi ir pabrėžė, kad minėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis sąžiningai, protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant nuobaudą vidaus reikalų tarnybos pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, išskyrus nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas visais atvejais. Nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Teismas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti, skundžiamame akte nenurodė jokių pagrįstų motyvų bei įrodymų pagrįsti išvadai, jog nuobauda gali būti skiriama dėl A. K. narystės profesinėje sąjungoje. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakymą duoti sutikimą skirti A. K. tarnybinę nuobaudą grindė Profesinės sąjungos Renkamojo organo – komiteto 2015 m. sausio 28 d. susirinkimo – posėdžio protokole nurodytais susirinkimo dalyvių argumentais. Iš minėto protokolo turinyje nurodytų susirinkimo dalyvių nuomonės, taip pat iš atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų ir iš atsakovo atstovų paaiškinimų teismas sprendė, jog atsisakoma duoti sutikimą skirti A. K. griežtą papeikimą, nes jo atžvilgiu buvo inicijuotos trys tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjo paskirtos dvi tarnybinės nuobaudos po teisminio proceso buvo panaikintos. Todėl prašant sutikimo skirti A. K. trečiąją tarnybinę nuobaudą dėl neva neteisingai A. K. atliktų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas įžvelgė šio pareigūno persekiojimo požymių.

Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-407-423/2010 buvo ginčijamas A. K. 2010 m. sausio 5 d. paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumas. Nuobauda A. K. buvo paskirta už dviejų ikiteisminių tyrimo medžiagų nesavalaikį tyrimą, ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimą. Šioje administracinėje byloje Nr. I-407-423/2010 teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu paskirta nuobauda buvo panaikinta. Teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendime nurodė, jog tarnybinis kaltinimas A. K. dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, grindžiamas tik faktinių aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo eiga baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09, konstatavimu, visiškai nevertinant pareigūno A. K. kaltės, neveikimo metu buvusių faktinių aplinkybių, objektyviai sąlygojusių neveikimą ar galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. išnagrinėjęs Komisariato apeliacinį skundą paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą, konstatuodamas, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi prielaidų pobūdį ir nepaneigia pareiškėjo duotų paaiškinimų dėl jo kaltės nebuvimo.

Kitoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-697-414/2012 buvo ginčijamas A. K. 2012 m. vasario 3 d. paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos, teisėtumas. Nuobauda A. K. buvo paskirta už ikiteisminiuose tyrimuose laiku neįvykdytų prokuroro duotų nurodymų, neatliktų procesinių veiksmų, ikiteisminio tyrimo medžiagų nepateikimo tikrinti prokurorui. Teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendime konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje ginčas iš esmės buvo kilęs dėl profesinės sąjungos išreikštos valios pobūdžio, t. y. Komisariatui klaidingai suprantant profesinės sąjungos išreikštą valią neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas sprendė, jog profesinė sąjunga nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobauda A. K., todėl buvo nepagrįstai paskirta nuobauda nesant profesinės sąjungos sutikimo. Administracinėje byloje Nr. 1-697-414/2012 skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui A. K. buvo panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

Teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog paskirtos A. K. tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos iš esmės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinių pažeidimų, t. y. dėl nepakankamų A. K. kaltės įrodymų pagrindimo ir dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo be profesinės sąjungos sutikimo, Komisariatui klaidingai suprantant profesinės sąjungos atsisakymą skirti A. K. konkrečią tarnybinę nuobaudą. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas A. K. atžvilgiu 2010 m. ir 2014 m. buvo pradėtas Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro iniciatyva. Tarnybinio nusižengimo tyrimas 2012 m. A. K. buvo pradėtas Komisariato viršininko pavaduotojo tarnybiniu pranešimu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad A. K. buvo persekiojamas Komisariato dėl savo narystės profesinėje sąjungoje.

Teismas rėmėsi vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 3, 23 punktais, Statuto 26 straipsniu, nustatė, kad nagrinėjamu atveju nurodyto tarnybinio nusižengimo duomenys ir nustatytos aplinkybės bei įrodymai lėmė tarnybinį tyrimą atliekančių pareigūnų įsitikinimą, kad A. K. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį buvo siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Teismų sprendimuose administracinėse bylose Nr. I-407-423/2010 ir Nr. I-697-414/2012 nebuvo nustatyta, kad Komisariatui atliekant A. K. tarnybinių nusižengimų tyrimą ir skiriant jam tarnybines nuobaudas buvo koks nors Komisariato šališkumas, tendencingumas, piktnaudžiavimas įgaliojimais ar kiti akivaizdūs esminiai tarnybinių nusižengimų tyrimo proceso, jį reglamentuojančių imperatyvių teisės normų pažeidimai, dėl kurių paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo pripažintos neteisėtomis. Teismas vadovavosi teismų praktika ir konstatavo, kad Komisariato veiksmai dėl panaikintų tarnybinių nuobaudų skyrimo buvo susiję su įrodymų vertinimu, profesinės sąjungos išreikštos valios dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą neaiškumo. Įrodymų nepakankamumas A. K. tarnybinei kaltei pagrįsti ir klaidingas profesinės sąjungos valios teisinis vertinimas buvo nustatytas tik teisminių nagrinėjimu metu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai, susiję su tarnybinių nusižengimų konstatavimu A. K. atžvilgiu, ir jų teisinis vertinimas, nebuvo Komisariato kompetencijos ribų ir imperatyvių teisės normų pažeidimas. Nesant nustatyta kitų pagrįstų duomenų, vien tik tarnybinių nuobaudų panaikinimas teisminių procesų metu, negali būti vertinamas kaip A. K. persekiojamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

Teismas pabrėžė, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma pareigūnui dėl jo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui A. K. yra nepagrįstas ir neteisėtas ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti, kadangi byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. yra susijęs su šio pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

III. Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžia, kad profesinės sąjungos kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, bei ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Atsakovas nurodo, kad būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę tarnautojui. Atsakovas remiasi Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įrodinėjimo taisykle. Atsakovo manymu, jis pateikė nemažai argumentų, kuriais grindė savo atsisakymą duoti sutikimą, o pareiškėjas nurodė tik abstrakčias, niekuo nepagrindžiamas nuostatas, kad toks atsisakymas pažeidžia jo, kaip darbdavio interesus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas atmetė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl liudytojų iškvietimo.

Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nei atsiliepime į prašymą, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad nuobauda A. K. skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas daro išvadą, kad be pagrindo ir motyvų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises. Pareiškėjas pažymi, kad Profesinė sąjunga, prašydama iškviesti liudytojus, nepagrindė, ką šie liudytojai gali patvirtinti, jų iškvietimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti Komisariatui išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. L-(D)-011 (b. l. 25) atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šios profesinės sąjungos nariui A. K.. Į Profesinę sąjungą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 20-S-9539. Iš Profesinės sąjungos padalinio Kauno apskrities policijos pareigūnų ir darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo – komiteto susirinkimo – posėdžio 2015 m. sausio 28 d. protokolo (b. l. 56) matyti, kad priimdama sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, A. K., Profesinė sąjunga disponavo tarnybinio patikrinimo metu surinkta ir Komisariato atsiųsta informacija.

Pažymėtina, jog Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas yra priskirtas prie vidaus reikalų statutinių įstaigų (Statuto 2 str. 3 d., 4 str. 1 p.), jos pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 str. 4 p.).

Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas (bylai aktuali 2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija). Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Atsižvelgus į paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad statutinėse tarnybose veikiančių profesinių sąjungų veiklai įstatymais gali būti nustatyti tam tikri ypatumai. Statuto 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Šiems klausimams reglamentuoti yra skirtas Statuto IX skirsnis (43–45 str.).

Statuto 43 straipsnyje, nustatančiame profesinių sąjungų veiklos įstaigose, kurioms taikomas šis Statutas, ypatumus, yra įtvirtinta nagrinėjamam ginčui aktuali nuostata, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (Statuto 43 str. 4 d.). Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Statuto 26 straipsnis, šias įstatymo nuostatas detalizuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, be kita ko, ir kreipimosi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo bei jo pateikimo aspektais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais.

Kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinę nuobaudą skiria ne dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, turi nurodyti tam tikrus faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, t. y., ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę. Tai reikalinga tam tikrai pusiausvyrai užtikrinti, kuri nevaržytų pareigūnų teisių dalyvauti profesinės sąjungos veikloje, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – leistų išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga nurodo faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija privalo įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje, t. y., kad pareigūnas nebuvo diskriminuojamas dėl savo narystės bei veiklos profesinėje sąjungoje, o nuobaudos skyrimą lemia konkretūs tarnybinio nusižengimą patvirtinantys faktai. Kita vertus, pareiškėjas, ginčydamas profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nors ir turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą, sprendžiant ginčą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, su pažeidimo faktu susijusių aplinkybių įrodinėjimo ribos neturi būti išplečiamos iki išsamaus tarnybinio nusižengimo fakto tyrimo bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrįstumo iš esmės vertinimo, nes tai jau sudaro kito pobūdžio ginčo – dėl tarnybinės atsakomybės taikymo teisėtumo – dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-492/2015). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netyrė ir nevertino tarnybinės atsakomybės taikymo aplinkybių iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašydamas kviesti liudyti komisariato vadovą, nenurodė pakankamų aplinkybių, susijusių su bylos pagrindu, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojo iškvietimo.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas, kad Profesinės sąjungos nariui būtų skiriama tarnybinė nuobauda, nurodė, jog buvo ne vienas teisminis procesas, kurių šalys buvo A. K. ir Komisariatas, bylose kilo ginčai dėl nepagrįstai, neprotingai didelio A. K. darbo krūvio, tarnybinių nuobaudų skyrimo nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo. Atsakovo manymu, tokios aplinkybės sudarė faktinį ir teisinį pagrindą renkamam organui pagrįstai konstatuoti, kad trečiasis asmuo yra sistemingai persekiojamas ir diskriminuojamas, o Komisariatas tarnybinės drausmės procedūra siekia ne užtikrinti tinkamą įstaigos darbą, o bausti A. K. už priklausymą profesinei sąjungai, galimai keršydama už ankstesnius, pareiškėjo nenaudai išspręstus teisminius ginčus.

Atsakovas nepateikė argumentų, paneigiančių tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytus faktus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad tarp šalių kilusio ginčo metu būtų paaiškėję kokie nors duomenys, kurie leistų sieti tarnybinio nusižengimo išvadoje nurodomą A. K. netinkamą pareigų atlikimą su jo aktyvia veikla Profesinėje sąjungoje, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog tarnybinės atsakomybės taikymas nediskriminuoja pareigūno dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, išimtinai yra susijęs su Komisariato interesais užtikrinti jo kompetencijai priskirtų funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodomose administracinėse bylose nebuvo nustatyta, kad Komisariatui atliekant A. K. tarnybinių nusižengimų tyrimą ir skiriant jam tarnybines nuobaudas buvo koks nors Komisariato šališkumas, tendencingumas, piktnaudžiavimas įgaliojimas ar kiti akivaizdūs esminiai tarnybinių nusižengimų tyrimo proceso pažeidimai, dėl kurių paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo pripažintos neteisėtomis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo minimų tarnybinių nusižengimų tyrimas A. K. atžvilgiu 2010 m. ir 2014 m. buvo pradėtas Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro iniciatyva.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo minėtas nuostatas, įvertinusi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktus išaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju šios bylos individualios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas iš esmės pažeidė pareiškėjo interesus. Pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo nurodė, kad Profesinės sąjungos renkamojo organo neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises, nepagrįstai apriboja vidaus reikalų įstaigos vadovybei nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, taip sutrikdant tarnybinę drausmę, keliant pavojų viešajam interesui.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į vidaus tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.), taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai (Statuto 11 str.). Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Statuto 26 straipsnio ir Aprašo nuostatos įpareigoja vidaus reikalų įstaigų vadovus gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą. Profesinės sąjungos renkamojo organo nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, tarnybinę nuobaudą trukdo vidaus reikalų įstaigos vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią Komisariato veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek vidaus reikalų įstaigų pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos (Statuto 43 str. 4 d.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip jau buvo minėta, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti valstybės tarnautojui A. K. tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, ir nustačiusi, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui A. K. ne dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo 2015 m. sausio 28 d. rašte Nr. L-(D)-011 priimtas sprendimas neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, A. K., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą vadovaujantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius