39e7e9d7-2cf1-46f5-b76e-0694eb533fa0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2633-957/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51006-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 5 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant prokurorei Olgai Å leiterienei, kaltinamajam B. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, vykdantis individualiÄ Å¡altkalvio veiklÄ , teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 42 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams pataisos darbų, išskaičiuojant dvidešimt procentų, ir ketvirtadalio turto konfiskavimu; 2. 1997 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 35 straipsnį, 45 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį – 2 700 litų dydžio bauda su pusės turto konfiskavimu.

Vadovaujantis 1961 m. BK 42, 44 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų pataisos darbų, išskaičiuojant dvidešimt procentų, bausmė, 2 700 litų dydžio bauda ir viso turto konfiskavimas; 3. 2001 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 42 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį – šešių metų laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį – galutine subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pradėti dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos, papildomai įpareigojant per du mėnesius įmokėti 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Bausmę atlikęs 2016 m. liepos 25 d.;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281 straipsnio 7 dalį – galutine vienu trečdaliu sumažinta keturiasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 20 d. 19.11 val. iki 2017 m. gegužės 21 d. 16.21 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nurodyto automobilio konfiskavimas. Bausmę atlikęs 2018 m. spalio 29 d.; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : B. K. 2017 m. spalio 2 d., apie 15.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. M. metu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , taip V. M. padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido deÅ¡inėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ veido ir galvos deÅ¡inėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Taip B. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis B. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) mikrorajono kieme iÅ¡gėrinėjo su A. D.. Apie pietus jie nutarė nueiti į svečius pas G. Ž. ir E. Ž.. Su savimi atsinešė degtinės, sėdėjo ir gėrė. Tame bute buvo jis, A. D., G. Ž. ir E. Ž.. Kažkur po 15-20 minučių atėjo M. M. ir V. M., jie, kaip visada, sėdo žaisti Å¡aÅ¡kėmis.

IÅ¡gėrinėjo, nes jis (B. K.) turėjo iÅ¡važiuoti į (duomenys neskelbtini), tai planavo iÅ¡ anksčiau. IÅ¡gėrė kažkur 0,7 l, prieÅ¡ tai kieme su D. buvo iÅ¡gėrę gal po vienÄ alaus. Visi sėdėjo prie stalo, V. M. ir M. M. pykosi, G. Ž., atrodo, ėjo miegoti, E. Ž., atrodo, irgi sėdėjo. Tarp M. M. ir V. M. prasidėjo konfliktas. Nekreipė dėmesio, nes tarp jų nuolat vyko konfliktai. Tai, kad V. M. atėjo sudaužytas, buvo normalu, niekas iÅ¡ jų į tai nekreipė dėmesio.

V. M. veidas buvo visiÅ¡kai sudaužytas, iÅ¡ Å¡nervių matėsi kraujas, buvo „fingalai“, jis juokais sakė, kad tai padarė M. M.. Kada jie žaidė Å¡aÅ¡kėmis, atrodo, žaidė M. M. ir E. Ž., o V. M. įlindo į jų žaidimÄ . M. M. nesmarkiai ranka trenkė V. M. į veidÄ ir jis truputi paleido kvapelį. Jis (B. K.) pasakė, kad nueitų namo, nes V. M. gyveno toje pačioje laiptinėje, tame pačiame aukÅ¡te, durys prieÅ¡ais. V. M. pasakė, kad tuoj, bet jam geriau iÅ¡gerti, nei nueiti namo.

Jis V. M. sakė, kad eitų iÅ¡siprausti, nes visas smirda ir dar apsikakojo, o tada grįžtų. Paėmė V. M. už krÅ«tinės, pastatė už durų, kurias užtrenkė (užrakino) ir viskas. Su V. M. nesimušė, jo iki namų nevedė. Jie visi liko bute, iÅ¡gėrinėjo dar valandÄ , gal ilgiau. Kada skirstėsi, jis ir A. D. išėjo į laiptinę bei pamatė, kad M. M. sėdi, o V. M. voliojasi. Nematė, kaip M. M. išėjo, kai viskÄ iÅ¡gėrė, pradėjo skirstytis. Klausė, kas buvo.

Jam (B. K.) sakė eiti, nes tuoj atbėgs kažkoks kaimynas „armeÅ¡ka“. Jis ir A. D. įlipo į liftÄ bei iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ sužinojo, kad M. M. „uždarė“. PorÄ dienų prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į (duomenys neskelbtini) jam skambino V. M., kuris sakė, jog nukrito, tačiau policijos pareigÅ«nams jį apkalbėjo, kad apsaugotų M. M., kadangi vis tiek jam nieko negresia, nes iÅ¡važiuoja. Vėliau bÅ«damas (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad jo ieÅ¡ko policija. Nežino, kokiu tikslu V.

M. jį apkalbėjo. Nežino, kodėl V. M. apkaltino jį, o ne A. D.. V. M. jį apkalbėjo, nes nenorėjo apkaltinti M. M.. V. M. turėjo daug skolų, skolindavosi pinigus, vogdavo telefonus. V. M. jam nebuvo skolingas, bet pats sakė, kad turi daug skolų. Visi jų bendri pažįstami, draugai sakydavo, kad V. M. skolindavosi pinigus. Sakydavo, jog V. M. imdavo pinigus, kad atneÅ¡ti alaus ir dingdavo. Buvo atvejis, kad žmogus girtas miegojo, V. M. iÅ¡ jo paėmė telefonÄ ir pridavė į lombardÄ . Kai buvo kambaryje, matė, kad M.

M. nesmarkiai sudavė V. M., nematė, kur, jis nuo kėdės nenugriuvo, pasviro ir atgal atsisėdo. Ikiteisminio tyrimo metu gal tyrėja ne taip surašė, kad V. M. nugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėjÄ nieko neskaitė, nes turėjo daug darbo, tiesiog pasirašė apklausos protokolÄ ir viskas. Su byla nėra susipažinęs, Å¡iek tiek paskaitė, pažiÅ«rėjo, kad nesÄ monių paraÅ¡yta. A. D., V. M. motinos parodymų neskaitė. V. M. motinos nepažįsta, jai neskambino, nebendravo, negrasino, net nėra matęs (2 t., b. l. 169-170).

Liudytoja A. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. M., kuris galimai buvo sumuštas. Įvykio vietoje nebuvo, nieko negali pasakyti. Sugyventinis (B. K.) pasakojo, kad buvo V. M., M. M., A. D., Ž., ar kaip jo pavardė. Jie gėrė, kažko susiginčijo ir jis išvarė V. M. – atidarė duris, pasakė išeiti, jis išėjo. V. M. nemušė. Jie toliau sėdėjo ir gėrė, paskui visi išėjo. Taip pat sakė, kad skambinosi. Su V. M. susitikdavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bendravo, negirdėjo, kad jis būtų kažkam skolingas.

Paskutinį kartÄ V. M. matė su M. M. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jis buvo kruvinas, sudaužytas, su mėlynomis, patinusiomis akimis ir blogai jautėsi. Klausė, kas atsitiko, V. M. sakė gal, kad M. M. sumušė. Tai buvo iki to įvykio gal prieÅ¡ mėnesį. PrieÅ¡ tai, vasarÄ V. M. ėjo gal su M. M. sÅ«numi iÅ¡ miÅ¡kelio sumuÅ¡tas ir pasakė, kad gal M. M. sumušė. V. M. kažkÄ leptelėjo, bet neatsimena, kÄ . Gal M. M. sumušė, gal ne, tiksliai negali pasakyti. IÅ¡gėręs V.

M. nebuvo konfliktiÅ¡kas, jos sugyventinis iÅ¡gėręs nebÅ«na agresyvus. BÅ«davo, kad susipykdavo, bet ji pati konfliktiÅ¡ka. Negirdėjo, kad sugyventinį su mama bÅ«tų iÅ¡vežę į miÅ¡kÄ (2 t., b. l. 170-171). Liudytoja K. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. M. yra jos sÅ«nus, kaltinamojo nepažįsta. 2017 m. spalio 2 d., apie 13.00 val., atėjo sÅ«nus ir pasakė, kad labai skauda galvÄ , prašė duoti vaistų. Padarė jam arbatos. Paskui V. M. nuėjo pas kaimynus.

PrieÅ¡ iÅ¡eidamas pas kaimynus V. M. atrodė kaip visada. Jam prie akies (į kuriÄ vėliau sudavė) buvo viena geltona mėlynė, kuri atsirado kažkur prieÅ¡ savaitę. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Apie 15.00 val. paskambino į duris. Pro durų akutę pamatė, kad stovi sÅ«nus. Atidarė duris. Tas žmogus (parodė į kaltinamÄ jį) laikė V. M.. Ant laiptukų nugara sėdėjo M. M., dar stovėjo kažkoks vyras, kuris į jÄ buvo atsisukęs nugara, todėl jo veido nematė.

Kaltinamasis ranka sudavė V. M. į veidÄ , kaip jis (kaltinamasis) pasakė, nes devyniasdeÅ¡imtaisiais metais sÅ«nus įžeidė jo mamÄ . Tačiau devyniasdeÅ¡imtaisiais metais jie tame rajone negyveno. Matė, kaip minėtas asmuo V. M. sudavė į veidÄ prie akies. Kai pataikė sÅ«nui prie akies, iÅ¡ karto atsirado didelė mėlynė, ankstesnės beveik nebuvo. V. M. kraujas buvo skystas, nežino, ar mėlynės greitai atsirasdavo. Tuo metu sÅ«nui nepradėjo bėgti kraujas. Nežino, ar M. M. matė smÅ«gio jam sudavimÄ .

V. M. užėjo į namus, užsidarė duris, iÅ¡ karto pasakė, kad atsiguls, nes labai skauda galvÄ , nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Ji siÅ«lė kviesti policijÄ , tačiau sÅ«nus prašė to nedaryti. V. M. nebuvo girtas. V. M. pasakė, kad raktus paliko pas kaimynÄ G. Ž.. Ji skambino kaimynui į duris, kad atiduotų raktus, tačiau nei G. Ž., nei E. Ž. nepriėjo. IÅ¡ balso pažino moterį, atrodo, tai buvo M. M.. Grįžo namo ir pasakė V. M., kad eis į vaistinę nupirkti vaistų, nes jam ant akies buvo mėlynė.

M. M. beldėsi į duris, norėjo pamatyti „B.“, tačiau ji durų neatidarė. Paliko sÅ«nų gulintį savo kambaryje su rÅ«bais. Kai grįžo, V. M. gulėjo tame pačiame kambaryje, jo visa apatinė veido dalis buvo kruvina, maikė ir megztukas gulėjo prie lovos ir buvo kruvini, patalynė taip pat buvo kruvina. Ant jo kÅ«no sužalojimų nematė. Nežino, ar sÅ«nus buvo namuose, kai ji buvo vaistinėje, jis jai nieko nesakė. Neklausė V. M., ar jis buvo nukritęs. Norėjo kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau V.

M. sakė to nedaryti. Padėjo jam valyti kraujÄ . Pas sÅ«nų nuo vaikystės buvo skystas kraujas. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , paaiÅ¡kino, kad V. M. buvo sumuÅ¡tas. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai iÅ¡kvietė papildomÄ brigadÄ , taip pat atvažiavo policija. Kažkas iÅ¡ pareigÅ«nų grÄ Å¾ino raktus. V. M. buvo iÅ¡vežtas į Lazdynų ligoninę. SÅ«nus nepasakojo, kas atsitiko pas kaimynus, apie sumuÅ¡imÄ nieko nesakė. Kai atvežė į ligoninę, V. M. sakė, kad jam koja buvo suduota į smakrÄ , tačiau nesakė, kada.

Kas sudavė, ji nežino. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes niekas neklausė. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu V. M. atpažino, kas jį mušė. Po policijos pareigÅ«nų apsilankymo, sÅ«nus sakė, kad jam skambino vyras. O gal kitÄ dienÄ tas žmogus, kurį V. M. atpažino, jam skambino. Tas žmogus pasakė „kÄ Äia sugalvojai, V., kokį pareiÅ¡kimÄ raÅ¡ai, tegu neraÅ¡o nei tavo mama, nei tu“. SÅ«nus pasakė, kad tai padarė gydytojai. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu jai pasirodė, kad tarp jų yra tas žmogus, kuris atvedė V.

M.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaičius (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuotus atpažįstančiosios K. B. paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji atpažino asmenį, vardu B., kuris jos akivaizdoje prie jos buto durų sudavė V. M. smÅ«gį kumščiu į veidÄ (1 t., b. l. 57), liudytoja K.

B. patvirtino Å¡ių paaiÅ¡kinimų teisingumÄ . Parodė, kad vėliau jai dar rodė asmenis, tačiau tada neatpažino, nes buvo trys vyrai, antras ir trečias iÅ¡ jų buvo labai panaÅ¡Å«s į tÄ Å¾mogų, kuris jos sÅ«nų atvedė prie durų (2 t., b. l. 171-173). Liudytoja M. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. ryte buvo savo namuose su V. M., iÅ¡gėrė gal du litrus alaus. V. M. blogai jautėsi, norėjo eiti namo. Apie 11.00-12.00 val. jie užėjo pas kaimynus G.

Ž. ir E. Ž.. Ji su G. Ž. gėrė alų ir žaidė Å¡achmatais, V. M. sėdėjo Å¡alia ir patarinėjo, jis iÅ¡gėrė gal vienÄ -du alaus puodukus. Atrodo, V. M. nuėjo namo, persirengė ir grįžo. Atėjo B. K. ir A. D., jie buvo gerokai iÅ¡gėrę, atsinešė degtinės. Degtinę gėrė B. K., A. D., G. Ž. ir E. Ž.. Kol buvo kambaryje, jokių konfliktų nebuvo, tik su V. M. ginčijosi dėl Å¡achmatų. SmÅ«gio V. M. nesudavė, nebent trenkė per petį, kad nelįstų, bet jis nuo to nenukrito.

V. M. buvo susiruošęs eiti namo pagulėti, atsistojo ir išėjo. Kažkur po penkių minučių išėjo A. D. ir B. K.. Ji baigė žaisti šachmatais ir kažkur po dešimties minučių taip pat išėjo. Laiptinėje pamatė, kad prie lifto guli V. M., virš jo stovi B. K. ir A. D.. V. M. veidas buvo kruvinas. Klausė, kas čia vyksta. B. K. sakė, kad V. M. nukrito nuo laiptų, A. D. negalėjo atsiminti, V. M. sakė, kad nieko. Atėjo V. M. kaimynas. Ji B. K. ir A. D. pasakė, kad išeitų, nes tuoj bus policija.

B. K. paėmė A. D. už rankos, nutempė į liftÄ ir jie iÅ¡važiavo. Lipdamas į liftÄ B. K. rusiÅ¡kai pasakė „vat, atsiminsi devyniasdeÅ¡imtuosius“. Po to rajone ji girdėjo kalbas, kad kažkada devyniasdeÅ¡imtaisiais kažkas buvo atsitikę, ar B. K. mamÄ apgavo, bet tai buvo ne tik V. M., o visa kompanija. Ji priėjo prie V. M., siÅ«lė iÅ¡kviesti pagalbÄ , padėjo atsistoti ir palydėjo iki jo durų. V. M. atsidarė duris, ji jį įleido. Tikrai ne B. K. nuvedė V. M. iki namų.

Kai ji pakėlė V. M. ir jį palydėjo, laiptinėje jau nebuvo nei B. K., nei A. D.. Ji laiptinėje ant laiptų nesėdėjo. Nematė, jog kambaryje V. M. buvo suduoti smÅ«giai, konflikto nebuvo. V. M. normaliai atsistojo ir išėjo pro duris, dar iÅ¡siėmė raktus ir sakė „einu namo, nes blogai jaučiuosi“. B. K. jo neiÅ¡nešė, neiÅ¡stÅ«mė, nematė, kad jis bÅ«tų sudavęs V. M. bent vienÄ smÅ«gį. Kai jÄ paleido iÅ¡ areÅ¡tinės, paskambino V. M. į ligoninę. Jis sakė, kad davė parodymus, jog mušė ne ji, o B.

K.. V. M. buvo geras draugas, jis nebuvo agresyvus, galbūt šiek tiek pavydus. Su A. D. nelabai bendrauja. Kai būna išgėrusi, turbūt daugiau šaukia, nei kažkas kitas. B. K. geras žmogus, bet išgėręs būna piktas (2 t., b. l. 173-174). Liudytojas G. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo namuose su E. Ž.. Dienos metu atėjo M. M., atrodo, su V. M.. Jis atrodė negražiai, buvo apdaužytas, bet nešviežiai, ant galvos buvo jau pageltusios mėlynės, jų buvo ne viena.

Su M. M. žaidė Å¡achmatais, V. M. stebėjo žaidimÄ , nieko nekomentavo, nes tai nepriimtina. Tada į svečius atėjo B. K. ir A. D., atsinešė alkoholio butelį. IÅ¡gėrė po porÄ stikliukų, simboliÅ¡kai, M. M. gėrė alų, V. M., atrodo, negėrė. Kambaryje nieko nevyko, M. M. nepastÅ«mė V. M., jis nepagadino oro. Pirmas namo išėjo V. M., jis išėjo pats, B. K. ir A. D. tuo metu stovėjo prie balkono. Gal po 10-15 minučių išėjo B. K. ir A. D.. Gal dar po 20 minučių išėjo M.

M. ir jie su žmona liko dviese, užsirakino duris. Laiptinėje jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Po to grįžo M. M., pasakė, kad V. M. iÅ¡vežė greitoji, sakė, kad nežino, kodėl, daugiau nieko nesakė ir išėjo. TÄ kartÄ V. M. nebuvo pas jį palikęs daiktų. Žino, kad M. M. po to buvo sulaikyta, sakė, kad jÄ nepagrįstai apkaltino ir iÅ¡sivežė. KitÄ dienÄ jis su V. M. kalbėjo telefonu, pastarasis sakė, kad neatsimena, kas buvo, turbÅ«t nugriuvo. Nežino, kodėl V. M. policijai pasakė, kad B.

K. jį mušė. Jo akivaizdoje M. M. smÅ«gių V. M. nesudavė, gal pliaukÅ¡telėjo ranka per veidÄ , bet tai nebuvo smÅ«gis. Kiek žino, tarp V. M. ir B. K. santykiai buvo normalÅ«s. Apie devyniasdeÅ¡imtuosius nieko negirdėjo (2 t., b. l. 175). Liudytoja E. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo namuose su G. Ž.. Gal apie pietus į svečius atėjo M. M. ir V. M., jie iÅ¡ karto iÅ¡traukė Å¡achmatus. V. M. į žaidimÄ nesikiÅ¡o, tyliai sėdėjo.

Tuo metu alkoholio nevartojo. Po to atėjo B. K. ir A. D., atsinešė degtinės. Jie keturi išgėrė 0,5 litro talpos butelį. V. M. negėrė, nes blogai jautėsi, M. M. degtinės irgi negėrė. Namuose konfliktų nebuvo, niekas nesibarė, M. M. su V. M. nekonfliktavo, nesudavė jam smūgių, nepliaukštelėjo, V. M. oro negadino ir nekonfliktavo, B. K. jo iš kambario neišstūmė. V. M. po akimi turėjo mėlynę. Jis trumpai pasėdėjo ir išėjo namo. Gal po 10-15 minučių išėjo B.

K. ir A. D.. Paskutinė išėjo M. M.. Atidarius duris, laiptinėje buvo tuščia, triukšmo negirdėjo. Jie užsirakino duris, nuėjo žiūrėti televizorių, su G. Ž. užmigo. Vakare paskambino kaimynas ir pasakė, kad V. M. išvežė greitoji medicinos pagalba, o M. M. – policija. Paskui dar kiti kaimynai paskambino, tačiau jie nežinojo, kas V. M. nutiko. M. M. nebuvo atėjusi pasakyti, kad V. M. išvežė greitoji medicinos pagalba. Vėliau kiti kaimynai sakė, kad V. M. lauke sumušė, valytojas sakė, kad lauke rado kraujo.

Po to su V. M. gal G. Ž. kalbėjo telefonu, neklausė, apie kÄ . Gal kitÄ dienÄ buvo užėjusi pas V. M. mamÄ . Ji sakė, kad V. M. sumušė pažįstamas. Sakė, kad nemušė, bet barėsi dėl mokyklos (2 t., b. l. 175-176). Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone name, kuriame gyvena asocialÅ«s asmenys, kurie pastoviai kelia problemų. Atsimena, kad atvažiavo daug policijos ekipažų, greitoji medicinos pagalba. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaičius (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J.

N. liudytojo V. K. duotų parodymų dalį (1 t., b. l. 69), liudytojas V. K. parodė, kad labai dažnai girdi iÅ¡ laiptinės sklindantį triukÅ¡mÄ , gali bÅ«ti, kad girdėjo ir 2017 m. spalio 2 d. dienos viduryje. Neprisimena, ar tai buvo griuvimui bÅ«dingi garsai, taip pat nepamena, ar buvo išėjęs į laiptinę. Neprisimena, ar girdėjo M. M. balsÄ ir Å¡uns lojimÄ , M. M. pagal pavardę nežino, pagal veidÄ tikriausiai atpažintų. Neprisimena, ar jis atsidarė savo buto duris, išėjo į laiptinę ir pamatė laiptinės devintame aukÅ¡te prie laiptų stovinčiÄ M.

M.. Teismui parodžius šį apklausos protokolÄ , liudytojas V. K. nurodė, kad galbÅ«t jis jį pasirašė, tačiau pats neprisimena. Teismui toliau perskaičius minėtų parodymų dalį, liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta V. M., tačiau iÅ¡ įvykio dienos prisimena tik, kaip jį iÅ¡vežė greitoji medicinos pagalba, taip pat jo motinÄ , neprisimena, kÄ ji darė, su jÄ Å¡nekėjo, ramino, nes ji irgi triukÅ¡mavo, kai nešė V. M.. Ji pergyveno, pradėjo rėkti ant policininkų, jis pasakė, kad nusiramintų.

Neprisimena, kÄ motina sakė, prisimena tik, kad su ja Å¡nekėjo. Atsimena, kad buvo policijoje, bet apie kÄ Å¡nekėjo, neatsimena. Matė pro langÄ , kaip iÅ¡nešė V. M., tiksliau, nutuokė, kad jį, nes jo motina rėkė. Ten arba jį, arba kitÄ kaimynÄ galėjo iÅ¡neÅ¡ti, daugiau ten nieko negali iÅ¡neÅ¡ti. Teismui perskaičius visus minėtus parodymus, liudytojas V. K. parodė, kad neprisimena, ar tai jo parodymai, gali bÅ«ti. Yra turėjęs galvos traumų. Prisimena, kad pas jį atvyko policininkė ir paprašė atvykti į komisariatÄ .

Atvyko ir jai pasakė, kad teisme neliudys. Neprisimena, ar įvykio vietoje bendravo su policija. Prisimena, kad bendravo su motina, neprisimena, kÄ su ja kalbėjo. Ä®vykio dienÄ nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. IÅ¡ tos dienos prisimena, kad girdėjo sirenas, triukÅ¡mÄ , tėvas pakvietė prie lango, pamatė kelis policijos ekipažus, kelis greitosios medicinos pagalbos ekipažus, išėjo į laiptinę, bendravo su V. M. motina. Prisimena, kad vėliau grįžo namo, darė savo darbus ir tėvas pasakė, kad iÅ¡nešė kÅ«nÄ .

Išėjo į balkonÄ pažiÅ«rėti, tuo metu greitosios pagalbos medikai nešė kÅ«nÄ , nežino, kurį bÅ«tent, bet pagal viskÄ Ä¯taria, kad iÅ¡nešė V. M.. Gali bÅ«ti, kad išėjus į laiptinę jį puolė Å¡uo. Po to įvykio, po kažkurio laiko, iÅ¡girdo, kad V. M. motina verkė, nes jis mirė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nemelavo (2 t., b. l. 195-197). Ekspertas O. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo tirtas (duomenys neskelbtini) metų vyriÅ¡kio lavonas, pristatytas iÅ¡ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kur buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kokie konkrečiai sužalojimai buvo padaryti ir mirties priežastį. Nustatė, kad mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini), kurios buvo tiesioginė mirties priežastis. Iš sužalojimų buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, nedideliu kiekiu kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, taip pat odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, taip pat sužalojimai, padaryti gydymo stacionare metu, tai taškinės kraujosruvos, injekcinės žymės, kurios sužalojimais nevertinamos.

Nustatyti sužalojimai jokios įtakos mirties priežasčiai neturėjo. Kai pristatomas kÅ«nas arba žmogus kreipiasi po gydymo, jie nenustatinėja, kada galėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai. Nustato, kad tikėtina, jog sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ patenkant į įstaigÄ . Jis čia aÅ¡tuonias paras buvo gydomas, jo žaizdos buvo pateptos briliantine žaluma, laikas yra nustatomas, kad prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, o kada konkrečiai prieÅ¡, jie negali pasakyti. Negali atskirti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smÅ«gius ar, kad asmuo pats griuvo, nes sužalojimai, ypač galvos srityje, plataus mÄ sto, atsikiÅ¡usiose veido ir galvos vietose.

Nematė anksčiau darytų specialistų iÅ¡vadų. Jis mirė nuo ligos. BÅ«na atvejų, kad kraujo iÅ¡siliejimas po galvos apdangalais bÅ«na nepavojingas gyvybei. Jeigu bÅ«tų žinojęs, kad anksčiau buvo atlikti tyrimai, nemano, kad kažkas keistųsi. Turėjo visÄ informacijÄ , kuriÄ reikėjo turėti. Turėjo jo ligos istorijÄ , kÅ«nÄ . Remdamasis kito specialisto iÅ¡vada, kuri buvo daryta, kol neužtepta briliantinė žaluma, galėtų tiksliau pasakyti, dėl sužalojimų padarymo laiko ir dėl bÅ«do.

Susipažinęs su teismo pateiktais dokumentais ekspertas O. P. parodė, kad gali patikslinti tik laikÄ , sužalojimai buvo padaryti kažkur 2-4 paros prieÅ¡ apžiÅ«rÄ . Tai nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Kolegė raÅ¡o, kad sužalojimai labai bÅ«dingi griuvimui, jis taip drÄ siai neteigtų. Jie gali bÅ«ti ir nuo muÅ¡imo, ir nuo kritimo. NebÅ«tų toks kategoriÅ¡kas, kad sužalojimai padaryti nuo suduoto smÅ«gio. MuÅ¡tinė, tai nereiÅ¡kia, kad buvo suduotas smÅ«gis, tai žaizda, padaryta buku daiktu, ji gali susiformuoti tiek griÅ«nant, tiek suduodant smÅ«gį.

Šiuo atveju kategoriškai nesakytų, kad tik smūgio sudavimui būdingi sužalojimai. Sužalojimai yra persidengę, galėjo būti tiek smūgiais suduodant, tiek krentant (3 t., b. l. 16-18). Liudytojas A. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmens (B. K.) neprisimena. Teismui pagarsinus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. N. 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio (duomenys neskelbtini) esmę (1 t., b. l. 11), liudytojas A. N. parodė, kad buvo toks įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo devynaukštis, buvo sumuštas žmogus, gulėjo ant lovos ar čiužinio, buvo kraujuota, medikai pasakė, kad smarkus akies, o ne gerklės sumušimas.

BÅ«nant bute, bendraujant su nukentėjusiuoju, jis nieko nesakė, sakė, kad nieko neatsimena. O motina papasakojo, kad atvedė jį sumuÅ¡tÄ ir kažkaip pasakė, kad lyg ir pažįsta tuos žmones. Tada kažkas iÅ¡ kaimynų pasakė, kad galimai iÅ¡ prieÅ¡ais nukentėjusiojo esančio buto matė, kad kažkas girtavo ar mušėsi. Motina gal turėjo moters telefonÄ , paskambino, ta moteris atėjo, sakė, kad su tais vyrais bute gyvena, bet ten durų niekas neatidarė. Ta moteris elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, vos ne, kodėl mes jÄ iÅ¡sikvietėme, buvo neblaivi.

Konkrečiau daugiau neatsimena. Nepamena, ar ji nurodė, kas ten mušėsi. Su kažkokiu kaimynu bendravo, jis sakė, kad girdėjo muÅ¡tynių garsÄ ir buvo tas nukentėjęs. Nepamena, ar kas nors apibÅ«dino asmenis, kurie mušė. Pradžioje jis buvo visas kraujuotas ir patiems medikams atrodė, kad kaklas perpjautas, tada pavalė ir pamatė, jog kraujas bėga nuo smakro (3 t., b. l. 17-18). Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje pagalboje. Per parÄ bÅ«na apie dvideÅ¡imt iÅ¡kvietimų.

Teismui parodžius iškvietimo kortelę (2 t., b. l. 191-194), liudytojas V. K. parodė, kad nepamena tokio įvykio. Į kortelę įrašoma klinikinė diagnozė, ne preliminari, ta, kuri nustatoma po tyrimo (3 t., b. l. 18). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. nukentėjusiojo V. M. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis gyvena su savo motina K. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dažnai lankosi svečiuose pas kaimynus E. Ž. ir jos sutuoktinį G.

Ž., gyvenančius to paties namo bute Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis bendrauja su M. M., taip pat gyvenančia kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Apie penkis metus yra pažįstamas su asmeniu, vardu B. (pavardės nežino, pravardė „B.“), nežino, kur jis gyvena, jie susitinka mieste arba G. Ž. bute. Iki šiol tarp jo ir B. jokių konfliktų nėra buvę, jie kartu leisdavo laisvalaikį, vartodavo alkoholį, nors savo draugu jo pavadinti negali. Būdamas blaivas B. būna draugiškas, ramus, tačiau, kai pavartoja alkoholio, tampa agresyvus.

Taip pat bendrauja su A. D., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) mikrorajone (tikslaus adreso nežino). Su A. D. jį sieja bičiuliÅ¡ki santykiai. 2017 m. spalio 2 d. nakvojo M. M. bute. Blogai jautėsi, jam buvo pakilusi kÅ«no temperatÅ«ra, todėl ryte gulėjo lovoje M. M. bute, o ji pati išėjo pavedžioti Å¡unį. Apie 11.52 val. jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino M. M. ir pakvietė užeiti į svečius pas kaimynus E. Ž. ir G. Ž.. Netrukus atėjo, buvo keturi (jis, M. M., E. Ž. ir G.

Ž.). Žaidė Å¡achmatais, vartojo alkoholį. IÅ¡gėrė apie 3-4 stiklines alaus. Antroje dienos pusėje į minėtÄ butÄ atėjo jų pažįstami A. D. ir B.. Kartu su jais toliau vartojo alkoholį. Buvo neblaivÅ«s. Pokalbio metu B. pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad neva devyniasdeÅ¡imtaisiais metais jis buvo jį iÅ¡vežęs į miÅ¡kÄ , grasino jo motinai, nors tokio įvykio tikrai nebuvo. Jie tuo metu buvo buto kambaryje (ten yra vieno kambario butas), jis (V. M.) sėdėjo prie stalo. B. atsistojo ir pradėjo judėti link jo, norėdamas jį užpulti, o M.

M. atsistojo tarp jų. Tuomet B. pastÅ«mė M. M. ir sudavė jam smÅ«gį koja į veidÄ (jis tuo metu sėdėjo). Mėgino nuo B. pasprukti, tačiau, kai iÅ¡bėgo iÅ¡ buto į laiptinę, B. jį pagavo laiptinės devintame aukÅ¡te ant laiptų, sudavė jam smÅ«gį koja į galvÄ , po to sudavė daugybę smÅ«gių į galvÄ , negalėjo užsidengti rankomis. Tuomet jis atsidÅ«rė ant grindų prie laiptų. Kaip nukrito, nepamena (galimai nualpo, galimai prarado pusiausvyrÄ , o gal jį pastÅ«mė B., nėra tikras).

Mėgino atsistoti, klÅ«pėjo ant kelių, tuomet B. priėjo prie jo, sudavė jam daugybę smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvÄ . Vienu metu jam pavyko atsistoti ir nubėgti link savo buto, paskambino į durų skambutį. Jo motina atidarė duris, tuomet B. jį pasivijo ir sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ jo motinos akivaizdoje. Kur tuo metu buvo M. M., E. Ž. ir G. Ž., nematė. Kur įvykio metu buvo A. D., taip pat nematė, matė, kad jiems jau esant prie jo buto durų jis (A. D.) priėjo, pradėjo vestis B. toliau.

MotinÄ jį įtraukė į butÄ ir uždarė duris. Jis nuėjo prigulti, o motina nuėjo į vaistinę (ar į parduotuvę, tiksliai nežino). Kurį laikÄ pagulėjęs, nuėjo į voniÄ , pažiÅ«rėjo į veidrodį, pamatė, kad jam smarkiai kraujuoja smakras. Nualpo. Kai atsigavo, netrukus atėjo mama ir iÅ¡kvietė medikus. Netrukus atvyko medikai, jį apžiÅ«rėjo ir konstatavo, kad jam reikia kviesti reanimacijos brigadÄ . Jį iÅ¡sivežė į ligoninę, kur jam konstatavo kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ smegenis, apatinio žandikaulio lūžį bei smakro žaizdÄ (1 t., b. l. 14-16, 3 t., b. l. 19).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. duoti liudytojo A. D. parodymai, iš kurių matyti, kad jis bendrauja su M. M., V. M., E. Ž., G. Ž. ir asmeniu, vardu B. (pavardės nepamena, pravardė „B.“). 2017 m. spalio 2 d. susitiko su B. (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie darželio. Tuo metu jis (A. D.) buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio. Jie su B. nuėjo į svečius pas E. Ž. ir G. Ž. (tikslaus adreso nepamena, butas yra gyvenamojo namo devintame aukšte, (duomenys neskelbtini)).

Bute tuo metu jau buvo V. M., M. M., E. Ž. ir G. Ž.. Jie visi kartu vartojo alkoholį, sėdėjo kambaryje prie stalo. Tikslių įvykio aplinkybių neįsidėmėjo, nes buvo labai neblaivus. Matė, kad B. delnu sudavė V. M. į veidÄ . Jie konfliktavo trise: M. M., V. M. ir B.. Tarp jų buvo žodinis konfliktas. Daugiau įvykio aplinkybių neįsidėmėjo dėl girtumo. Pamena, kad, kai jis su B. iÅ¡eidinėjo iÅ¡ buto į laiptinę link lifto, tarp V. M. ir B. buvo apsistumdymas. Tuomet ten taip pat buvo M.

M.. Taip pat pamena, kad laiptinėje V. M. buvo nukritęs, bet, kokiomis aplinkybėmis jis nukrito, nematė. Pamena, kad jis buvo labai girtas. Jo akivaizdoje V. M. niekas nemušė. Ar ant V. M. veido buvo kraujas, nepamena. Pamena, kad jiems su B. užėjus į butÄ , ant V. M. veido jau buvo mėlynės po abiem akimis, jo veidas buvo labai iÅ¡tinęs. Mėlynės buvo ne Å¡viežios. Taip pat pamena, kad po įvykio jis kartu su B. iÅ¡važiavo liftu, po to iÅ¡siskirstė kažkur lauke (duomenys neskelbtini) mikrorajone.

Papildomos apklausos metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d., valandos nepamena, kartu su „B.“, atrodo, jo vardas B., tikslaus vardo ir pavardės nežino, atėjo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), devintame aukÅ¡te, iÅ¡gerti. Lyg tai dėl M. M. sukonfliktavo B. ir „B.“, tikslaus vardo nepamena, lyg V. M.. Nematė, kaip jie stumdėsi ir rėkavo, nes buvo nusisukęs į kitÄ pusę ir žaidė Å¡achmatais. Kambaryje muÅ¡tynių nematė, gal „B.“ ir trenkė V. M. vienÄ smÅ«gį delnu ranka.

Paskui visi toliau „baliavojo“ ir niekas nekreipė dėmesio. Kai jau jam buvo gana alkoholio, sakė, kad eis namo ir su juo išėjo „B.“ bei V. M.. Jis devintame aukÅ¡te iÅ¡kvietė liftÄ ir žiÅ«rėjo pro langÄ , kol liftas atvažiuos. Laiptinėje taip pat išėjo „B.“, V. M. ir M. M.. Gerai nematė, kaip V. M. susiginčijo su B. ir, kaip jie susistumdė ar susimušė. Paskui, kiek pamena, abu vyrai voliojosi ant žemės. Jie visi buvo pakankamai girti. Nematė, ar M. M. galėjo muÅ¡ti, ar mušė V.

M., o kai atvažiavo liftas, jis ir B. iÅ¡važiavo (1 t., b. l. 26-27, 94, 3 t., b. l. 19). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. liudytojo V. K. duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). VirÅ¡ jo (vienu aukÅ¡tu aukščiau) bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno V. M. su savo motina K.. Dažnai girdėdavo Å¡iame bute vykusius konfliktus, triukÅ¡mÄ nakties metu.

Pas V. M. dažnai ateidavo M. M.. Tarp jos ir V. M. bei jo motinos dažnai kildavo konfliktai, apie kuriuos jis sprendžia iÅ¡ girdimų balsų. Patį V. M. jis dažnai matydavo apsvaigusį nuo alkoholio. Pastaruoju metu jis jį visÄ laikÄ matydavo su kraujosruvomis ant veido. Taip pat jo laiptinės devintame aukÅ¡te bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena sutuoktiniai E. Ž. ir G. Ž.. Jų butas yra landynė, kur nuolat lankosi, triukÅ¡mauja ir girtauja asocialÅ«s asmenys. Taip pat ne kartÄ teko girdėti Å¡iame bute vykstančias muÅ¡tynes. 2017 m. spalio 2 d. dienos viduryje (tikslaus laiko nepamena) iÅ¡girdo iÅ¡ laiptinės sklindantį triukÅ¡mÄ .

Tai buvo griuvimui bÅ«dingi garsai. Taip pat girdėjo M. M. balsÄ ir Å¡uns lojimÄ . Po kurio laiko atsidarė savo buto duris, išėjo į laiptinę ir pamatė laiptinės devintame aukÅ¡te prie laiptų stovinčiÄ M. M.. KÄ bÅ«tent ji darė, tiksliai nepastebėjo. Kai pakilo keliais laiptais aukščiau, pamatė prie M. M. kojų gulintį V. M.. Ar jis buvo kruvinas, nepastebėjo. Ar jis buvo sÄ moningas, taip pat nepastebėjo. Ar laiptinėje buvo kitų žmonių, taip pat nepastebėjo, nėra tikras.

Pamačiusi jį M. M. pradėjo ant jo Å¡aukti, įžeidinėti, varyti iÅ¡ vietos, jos Å¡iuo puolė link jo, tuomet jis įbėgo į savo butÄ ir užsidarė. Vėliau, maždaug po 3-4 valandų pamatė atvykusius policijos pareigÅ«nus ir greitosios medicinos pagalbos medikus. Išėjo į laiptinę, su jais pabendravo ir pamatė, kaip medikai ant neÅ¡tuvų iÅ¡ buto nešė V. M. (1 t., b. l. 69, 2 t., b. l. 195-197). IÅ¡ policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 17.08 val. greitosios medicinos pagalbos dispečerė pranešė, kad (duomenys neskelbtini), sužalotas (duomenys neskelbtini) metų vyras, kuriam perpjauta gerklė.

Vyras reanimuojamas, daugiau aplinkybių nėra. Devintas aukÅ¡tas (1 t., b. l. 10). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. N. 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įvykio (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. spalio 2 d., apie 17.11 val., patruliuodamas kartu su vyriausiaisiais patruliai E. A. ir J. D. po 5-ojo ir 6-ojo policijos komisariatų teritorijas, iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), yra sužalotas (duomenys neskelbtini) metų vyras, perpjauta gerklė, vyras reanimuojamas, daugiau aplinkybių nėra.

Atvykus minėtu adresu vietoje jau buvo GMP-0873 ir V1855. Kaip pavyko nustatyti iÅ¡ nukentėjusiojo V. M. motinos K. B., jai paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris, nespėjusi pažiÅ«rėti per akutę ji atidarė duris ir pamatė du vyrus, moterį (M. M.) ir smarkiai sumuÅ¡tÄ savo sÅ«nų V. M.. Jos akivaizdoje vienas iÅ¡ vyrų kažkÄ pasakė ir trenkė jos sÅ«nui į veidÄ , o kai K. B. pasakė, kad skambins į policijÄ , tada vyrai ir moteris vardu M. įstÅ«mė į butÄ ir, uždarę duris, pasiÅ¡alino, kur, nematė.

SÅ«nui iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykusi GMP0873 suteikinėjo V. M. pagalbÄ , daktaras pasakė, kad kaklas neperpjautas, labai didelis deÅ¡inės akies sumuÅ¡imas, prarado daug kraujo, kuris tekėjo iÅ¡ praskelto smakro ir burnos. Vėliau GMP0873 brigadai į pagalbÄ atvyko GMP0830, kurie nutarė nukentėjusįjį dėl sumuÅ¡imų vežti į Lazdynų ligoninę. Kol aiÅ¡kinosi aplinkybes, K. B. iÅ¡ sÅ«naus telefono paskambino pažįstamai M. M., kuri buvo su vyrais, kaip įtariama sumuÅ¡usiais jos sÅ«nų, kad ji ateitų ir pasiaiÅ¡kintų.

Atvykus M. M., ji elgėsi arogantiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad buvo su draugais iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiuoju V. M., kad niekas jo nemušė, jis pats nukrito nuo laiptų. O vėliau atsisakė, kÄ nors pasakoti. Buvo nustatytas liudininkas V. K., kuris teigė, kad laiptinėje iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ , išėjo pasižiÅ«rėti ir matė, kaip moteris kojomis spardė gulintį kaimynÄ iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apie visÄ tai buvo praneÅ¡ta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui.

Ä® butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patekti nepavyko, niekas neatidarė durų. Sulaikyta M. M. buvo pristatyta į Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ . Sulaikant ir pristatant buvo panaudoti tarnybiniai antrankiai (1 t., b. l. 11). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , nuvykta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur neurochirurgijos skyriuje gydomas V.

M., kuriam diagnozuota deÅ¡inės akies hematoma, kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis. Bendrauti su V. M. sudėtinga, kadangi jam suleista raminamųjų, paaiÅ¡kino, kad sumušė iÅ¡ matymo pažįstami asmenys, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, paaiÅ¡kinti nesugebėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes telefonu bendrauta su V. K., kuris parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. vakare bÅ«damas namuose laiptinėje iÅ¡girdo trenksmÄ , lyg baldai bÅ«tų nukritę, pradaręs buto duris pamatė laiptinėje gulintį kaimynÄ iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo ant grindų.

Å alia jo buvo moteris iÅ¡ gretimo namo, kuri su gulinčiu vyru dažnai vartoja alkoholį ir Å¡uo, moteris kojomis spardė gulinčiam vyrui į galvos sritį. Tai V. K. patvirtino keletÄ kartų. Paklausus, ar galėtų nurodyti vietÄ , kur viskas įvyko, V. K. tai padaryti atsisakė, kadangi jau gulėjo. Pageidavo, kad dėl apklausos aplinkybėms patikslinti su juo bÅ«tų susisiekta dienos metu. Ä®vykio vieta nebuvo apžiÅ«rėta, kadangi ji nėra tiksliai žinoma. K. B. apklausti nepavyko, kadangi ligoninėje su ja susitikti neapvyko, pasak slaugytojų, ji jau buvo išėjusi, kuomet atvyko policija, o namuose durų niekas neatidarė.

K. B. telefono numeris yra nežinomas (1 t., b. l. 12). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. M. iÅ¡ jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino asmenį, vardu B.. Atpažinimu neabejoja. Jį atpažino iÅ¡ veido bruožų, kadangi daug metų bendravo ir daug kartų yra jį matęs. B. 2017 m. spalio 2 d. jį sumušė (sudavė jam daugybę smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvÄ ) (duomenys neskelbtini).

B. pavaizduotas nuotraukoje Nr.

6. Pridėta atpažinimÄ atspindinti foto lentelė Nr. 1, iÅ¡ kurios matyti, kad V. M. parodė į B. K. nuotraukÄ (1 t., b. l. 17-19). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. M. iÅ¡ jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino A. D.. Jį atpažino iÅ¡ veido bruožų, kadangi yra gerai pažįstami ir daug metų bendrauja. Atpažinimu neabejoja. 2017 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini), kai asmuo, vardu B., kurį jis anksčiau atpažino, jį mušė, A. D. mėgino jį ginti, įkalbinėjo B. jo nemuÅ¡ti. A. D. pavaizduotas nuotraukoje Nr.

3. Pridėta atpažinimÄ atspindinti foto lentelė Nr. 1, iÅ¡ kurios matyti, kad V. M. parodė į A. D. nuotraukÄ (1 t., b. l. 20-22). IÅ¡ specialistės V. B. paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad 2017 m. spalio 4 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį V. M., taip pat apžiÅ«rėjo jo ligos istorijÄ 2017/22704. Preliminariai nustatyti V. M. sužalojimai: deÅ¡inės kaktos pusės, akių vokų, nosies nugarėlės, apatinės lÅ«pos, plaÅ¡takų, deÅ¡inės blauzdos poodinės kraujosruvos, deÅ¡inės kaktos pusės, kairiojo skruosto, smakro deÅ¡inės blauzdos odos nubrozdinimai, apatinės lÅ«pos gleivinės ir smakro odos muÅ¡tinės žaizdos, deÅ¡inės pusės apatinio žandikaulio lūžis, kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais deÅ¡inėje.

Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 30-31). Iš (duomenys neskelbtini) specialistės V. B. specialisto išvados Nr. G 3231/2017(01) matyti, kad, remiantis V. M. medicinos dokumentų duomenimis, pateiktos tokios išvados. V. M. nustatyta kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, dešinės akies voko poodinė kraujosruva su kraujosruva dešinės akies junginėje, viršutinės lūpos-kairio skruosto ribos odos nubrozdinimas, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruva su muštinėmis žaizdomis gleivinėje, smakro odos nubrozdinimas ir muštine žaizda, dešinės plaštakos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, nežymus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2017 m. spalio 2 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. spalio 2 d.). Diagnozuotas viršutinio žandikaulio lūžis neapgrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais šešiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu panašus, todėl tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualÅ«s žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie žalojusio daikto (daiktų) kiekį, formÄ ar dydį. DeÅ¡inės akies vokų poodinė kraujosruva su kraujosruva deÅ¡inės akie junginėje nėra bÅ«dinga griuvimui. Neatmetama galimybė, kad visi kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais.

Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų V. M. galėjo jausti skausmÄ (1 t., b. l. 33-35). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 10 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl nukentėjusiojo V. M. mirties matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. gauta duomenų, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), mirė nukentėjusysis V. M.. Budinti gydytoja anesteziologė-reanimatologė D. V. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 6 d. 19.35 val. minėtoje ligoninėje V.

M. buvo perkeltas iš Neurochirurgijos skyriaus į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini). Su laiku jo būklė vis blogėjo. (duomenys neskelbtini) minėtame ligoninės skyriuje V. M. mirė, kaip įtariama, dėl (duomenys neskelbtini). Preliminariu medikės vertinimu, patirtos galvos traumos tiesiogine mirties priežastimi nebuvo, nors kartu su kitais faktoriais galėjo turėti įtakos (duomenys neskelbtini). Minėtos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas A. R. paaiškino, kad V.

M. 2017 m. spalio 6 d. 19.35 val. minėtoje ligoninėje buvo perkeltas iš Neurochirurgijos skyriaus į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini). V. M. būklė dėl patirtų galvos traumų neblogėjo (1 t., b. l. 37). Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 10 d. lavono apžiūros protokolo matyti, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpose buvo apžiūrėtas vyriškos lyties V.

M. lavonas. Lavonas guli ant neštuvų minėto skyriaus koridoriuje. Lavonas nuogas, guli ant nugaros, jo rankos ir kojos surištos medžiaginiu medicininiu tvarsčiu. Kojos ištiestos, rankos sulenktos ties alkūnėmis prie krūtinės, burna pravira, akys užmerktos. Virš krūtinės prie dešiniojo peties užklijuotas medicininis pleistras. Dešinio kelio ir dešinės alkūnės srityje matomi žalsvos spalvos pėdsakai, galimai nuo išoriškai naudojamų medikamentų. Ant V. M. kūno paviršiaus matomi sužalojimai: dešinės kaktos pusės, akių vokų, nosies nugarėlės, apatinės lūpos, plaštakų ir dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, dešinės kaktos pusės, kairiojo skruosto, smakro, dešinės blauzdos nubrozdinimai, apatinės lūpos ir smakro muštinės žaizdos.

Lavono abiejų akių vokai ir paakiai iÅ¡tinę, ant akių vokų matomos kraujo žymės. Prie abiejų akių vokų vidinės pusės ir aplink nosį bei prie iÅ¡orinių akių vokų kraÅ¡tų iÅ¡siliejęs rudai rausvos spalvos galimai biologinės kilmės skystis. Prie lavono pateikiama jo ligos istorija Nr. 2017/22704. PateiktÄ apžiÅ«rÄ atvaizduojanti foto lentelės Nr. 1 (1 t., b. l. 38-41). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) specialisto O. P. specialisto iÅ¡vados Nr. M 1167/2017 (01) matyti, kad, remiantis V.

M. lavono teismo medicinos tyrimu, pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, padarytos šios išvados. V. M. mirė nuo (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis nustatyta (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi (duomenys neskelbtini). V. M. lavono trimo metu nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje, odos nubrozdinimu viršutinės lūpos odos kairėje, žaizda smakro priekinio paviršiaus dešinėje, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma, prieš patenkant į Respublikinės Vilniaus universitetinę ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2017 m. spalio 2 d. 18.07 val.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat V. M. lavono tyrimo metu nustatyta odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, padaryti minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštumomis prieš patenkant į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2017 m. spalio 2 d. 18.07 val.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat V. M. lavono tyrimo metu nustatyta taškinės durtinės žaizdelės dešinėje poraktikaulinėje dauboje, kairiame žaste, abipus alkūnių linkiuose, kairiame dilbyje, abipus riešų srityse, pilvo sienos apačioje, dešinėje, padarytos aštriu, duriančiu savybių turinčiu daiktu (daiktais) (pvz., injekcinėmis adatomis), gydymo stacionare laikotarpiu atliekant medicinines manipuliacijas, todėl kaip sužalojimai nevertinamos.

Dėl taikyto ilgo ir intensyvaus stacionarinio gydymo laikotarpio, kraujas bei kiti organizmo skysčiai, nuodingų, narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų nustatymui juose nebuvo imti. Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie nuodingų, narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų nustatymÄ kraujyje nėra. Nustatyti V. M. sužalojimai įtakos mirties priežasčiai neturėjo. Nustatyti V. M. sužalojimai (iÅ¡skyrus tuos, kurie tokiais nevertinami), galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius mirusiajam kietais bukais daiktais, tiek ir pačiam mirusiajam griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokÅ¡tumas.

Kova ir savigyna yra juridinės sÄ vokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. Pridėti sužalojimus žymintys paveikslėliai (1 t., b. l. 43-48). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad atpažįstančioji K. B. iÅ¡ jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, vardu B., kurio nuotrauka pažymėta Nr.

6. B. 2017 m. spalio 2 d. jos akivaizdoje prie jos buto durų sudavė jos sÅ«nui V. M. smÅ«gį kumščiu į veidÄ . B. atpažįsta iÅ¡ veido bruožų ir nuplikusios galvos. Pridėta atpažinimÄ atspindinti foto lentelė Nr. 1, iÅ¡ kurios matyti, kad K. B. parodė į B. K. nuotraukÄ (1 t., b. l. 56-58). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. laisvanoriÅ¡kai sutiko pateikti tyrimui savo mirusio sÅ«naus V.

M. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“ (1 t., b. l. 63-64). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 17 d. daikto (telefono) apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas juodos spalvos mygtukinis mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“. Paspaudus ryÅ¡io nutraukimo mygtukÄ Ä¯sijungia telefono ekranas. Tuomet, vienu metu paspaudus virÅ¡utinį kairįjį mygtukÄ ir * ženklo mygtukÄ , atblokuojami telefono ekranas ir klaviatÅ«ra. Paspaudus „Meniu“ ir pasirinkus „RyÅ¡ių duomenys“, pasirenkama grafa „Priimti ryÅ¡iai“.

IeÅ¡kant telefono atmintyje tarp visų priimtų ryÅ¡ių matomas 2017 m. spalio 5 d. 11.23 val. priimtas ryÅ¡ys iÅ¡ numerio (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad Å¡is telefono numeris priklauso B. K. naudotam „Tele2“ abonentui). Telefono IMEI nustatomas klaviatÅ«ros pagalba surinkus užklausÄ iÅ¡ simbolių *#06#. Tuomet telefono ekrane matomas serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-66). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J.

N. 2018 m. vasario 7 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad atpažintinas B. K. užėmė vietÄ Nr. 2 tarp parodytų asmenų. Atpažįstančioji K. B. iÅ¡ jai pateiktų asmenų negalėjo atpažinti įtariamojo, kadangi abejojo. Asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 3 jai atrodė tarpusavyje labai panaÅ¡Å«s, jų atskirti negali. Taip pat nėra įsitikinusi atpažindama asmenis, kadangi įtariamÄ jį matė labai trumpai, buvo streso bÅ«senos. Ankstesnio atpažinimo pagal nuotraukas metu taip pat buvo streso bÅ«senos dėl gedulo.

Pateikta atpažinimÄ atspindinti foto lentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 76-79). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 18.26 val. M. M. nustatytas 2,17 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 98). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad atpažįstančioji M. M. iÅ¡ pateiktų nuotraukų atpažino A. D.. Jis pavaizduotas nuotraukoje Nr.

3. Jį atpažino iÅ¡ veido bruožų, kadangi jį gerai pažįsta, nuolat su juo bendrauja. Atpažinimu neabejoja. Jis dalyvavo 2017 m. spalio 2 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) su jos draugu V. M.. Apie šį įvykį davė iÅ¡samius parodymus savo pirmos įtariamojo apklausos metu. Pateikta atpažinimÄ atspindinti foto lentelė Nr. 1, iÅ¡ kurios matyti, kad M. M. parodė į A. D. nuotraukÄ (1 t., b. l. 108-110). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad atpažįstančioji M. M. iÅ¡ pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, vardu B. (pravarde „B.“). Jį atpažino iÅ¡ veido bruožų, kadangi jį gerai pažįsta ir su juo nuolat bendrauja. 2017 m. spalio 2 d. jis dalyvavo įvykyje (duomenys neskelbtini), kai įvyko incidentas su jos draugu V. M. (apie šį įvykį davė parodymus pirmos savo, kaip įtariamosios, apklausos metu). Asmens, vardu B., nuotrauka Nr.

6. Pateikta atpažinimÄ atspindinti foto lentelė Nr. 1, iÅ¡ kurios matyti, kad M. M. parodė į B. K. nuotraukÄ (1 t., b. l. 111-113). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo postinio E. K. 2018 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad J. D. paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus A. D. 2018 m. balandžio mėnesį iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Centrinio duomenų banko duomenimis A. D. 2018 m. balandžio 19 d. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189). IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 16.46 val. buvo gautas K.

B. iÅ¡kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) dėl V. M. galvos sumuÅ¡imų, žaizdų (kraujuoja iÅ¡ veido, sÄ moningas), kuriam nustatyta kirstinė smakro žaizda, galvos sumuÅ¡imai. Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas: kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas (2 t., b. l. 191-192). IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo gautas greitosios medicinos pagalbos brigados iÅ¡kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) dėl V.

M. kaklo sužalojimų (pjautinių, durtinių, kÄ stetinių) žaizdų, kuriam nustatytas silpnumas, galvos svaigimas, nepykino, nevėmė. Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas: veido, galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas, muÅ¡tinė žaizda smakro srityje, kolapsas. Kas nutiko, V. M. nesakė (2 t., b. l. 193-194). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) vyriausiojo postinio E. K. 2018 m. spalio 9 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad J. D. paaiÅ¡kino, jog A. D. 2018 m. balandžio mėnesį iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini).

Su juo santykių nepalaiko, kada jis žada grįžti, nežino. Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenimis A. D. 2018 m. balandžio 19 d. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12). B. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, jog byloje įrodytos ne visos kaltinamajame akte nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad kaltinamasis B.

K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatÄ , t. y. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ bei atmetęs dalį kaltinime nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, jog kaltinamasis B. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ V. M. jau atėjo sudaužytu, mėlynėmis nusėtu veidu, kraujuotomis Å¡nervėmis.

Nuo V. M. sklido nemalonus kvapas, tačiau jis nenorėjo iÅ¡eiti. Paėmė V. M. už krÅ«tinės ir iÅ¡statė už durų, tačiau jo iki buto nevedė, su V. M. nesimušė. Vėliau laiptinėje matė besivoliojantį V. M. ir sėdinčiÄ M. M.. Po įvykio V. M. telefonu jam pripažino, kad iÅ¡ tiesų buvo nukritęs, o jį apkalbėjo, siekdamas pateisinti M. M., kuri buvo sulaikyta (2 t., b. l. 169-170). Tokie kaltinamojo B. K. parodymai nėra visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, jie tik iÅ¡ dalies atitinka jo paties tyrimo metu duotų parodymų bei kitų įrodymų turinį, tuo tarpu jų dalis apie tai, kad jis jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

M. nenaudojo, paneigta kitais bylos įrodymų visuma. Antai iÅ¡ liudytojos K. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad iÅ¡girdusi skambutį ir atidariusi buto duris ji pamatė, kaip B. K. laikė V. M. ir ranka sudavė jam į veidÄ prie akies, nes, pasak B. K., devyniasdeÅ¡imtaisiais V. M. įžeidė jo mamÄ . Po suduoto smÅ«gio V. M. prie akies iÅ¡ karto atsirado didelė mėlynė, senesnės beveik nesimatė (2 t., b. l. 171-173). Tokių K. B. parodymų patikimumÄ pirmiausia patvirtina faktas, jog jie atitinka į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no A.

N. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas aplinkybes. IÅ¡ Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad K. B. į įvykio vietÄ atvykusiam pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, jog iÅ¡girdusi skambutį atidarė buto duris ir pamatė, kaip vienas iÅ¡ vyrų kažkÄ pasakęs trenkė jos sÅ«nui V. M. į veidÄ (1 t., b. l. 11). Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. įvykio vietoje K. B. duotus paaiÅ¡kinimus apibÅ«dino lakoniÅ¡kiau, parodydamas, kad ji nurodė, jog V. M. buvo atvestas sumuÅ¡tas ir, kad ji lyg ir pažįsta jį sumuÅ¡usius žmones (3 t., b. l. 17-18), tačiau jis nepaneigė tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytų aplinkybių.

Tokia situacija logiÅ¡ka ir įvertinus tai, kad pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas tuoj po įvykio, tuo tarpu parodymus jis davė po įvykio praėjus vieneriems metams, Å¡iuo laikotarpiu pareigÅ«nas kasdien vyko į daug panaÅ¡ių iÅ¡kvietimų. Pažymėtina, kad K. B. 2017 m. spalio 11 d., t. y. po įvykio praėjus vos daugiau nei savaitei, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu, atpažino bÅ«tent B. K., kartu paaiÅ¡kindama, kad tai jis jos akivaizdoje prie jos buto durų sudavė V.

M. smÅ«gį kumščiu į veidÄ (1 t., b. l. 56-58). Nors vėliau, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po įvykio asmens parodymo atpažinti metu K. B. ir neatpažino tarp kitų asmenų tiesiogiai jai parodyto B. K., tačiau Å¡iame tyrimo veiksmo protokole užfiksuoti jos paaiÅ¡kinimai leidžia spręsti, kad ji abejojo tik dėl atpažinti parodytų dviejų asmenų, tarp kurių buvo B. K., kuris kÅ«no sudėjimu ir veido bruožais buvo itin panaÅ¡us į kviestinį asmenį: abu stambaus kÅ«no sudėjimo, pliki, apvalaus veido, panaÅ¡ių kaktos, nosies, burnos ir smakro formų.

Be to, matyti, kad ji paaiÅ¡kino, jog B. K. ji matė labai trumpai ir buvo streso bÅ«senos (1 t., b. l. 76-79). Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pirminio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , atlikto praėjus vos aÅ¡tuonioms dienoms po įvykio, rezultatai buvo patikimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuotų aplinkybių teisingumÄ K. B. patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Be to pažymėtina, kad parodymo asmens atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu V.

M. taip pat atpažino B. K., kaip prieÅ¡ jį smurtavusį asmenį (1 t., b. l. 17-19). Teismo vidinį įsitikinimÄ pateiktų K. B. parodymų patikimumu BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytų nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų turinys. Å ie parodymai buvo perskaityti tikrinant liudytojos K. B. ir kaltinamojo parodymų patikimumÄ , o iÅ¡ jų, be kita ko matyti, kad vienu metu nukentėjusiajam pavyko atsistoti ir nubėgti link savo buto.

Paskambinus K. B. atidarė buto duris. Tuomet B. K. jos akivaizdoje sudavė jam du smÅ«gius kumščiu į veidÄ (1 t., b. l. 14-16, 3 t., b. l. 19). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai vertintini ir liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai apie daugiabučio namo laiptinėje tarp B. K. ir V. M. kilusį konfliktÄ su tam tikromis fizinio smurto apraiÅ¡komis (apsistumdymu, susimuÅ¡imu, voliojimusi ant žemės) (1 t., b. l. 26-27, 94, 3 t., b. l. 19), kurie sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad daugiabučio namo laiptinėje iÅ¡ tiesų buvo konfliktas, kurio metu B.

K. smurtavo prieÅ¡ V. M.. Sugertinus pirmiau aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad jie pakankamai objektyviai atspindi susiklosčiusiÄ situacijÄ ir leidžia daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog liudytojos K. B. akivaizdoje B. K. sudavė mažiausiai vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V. M.. Å ių įrodymų visumos kontekste teismas atmeta liudytojos M. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad V. M. iki jo durų vedė ne B. K., o ji (2 t., b. l. 173-174). Kartu teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimÄ tuo, kad B.

K. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį V. M., stiprina ir ta aplinkybė, kad byloje pakankamai įrodymų apie tai, jog tarp jų buvo kilęs konfliktas dėl įvykių, susijusių su 1990-aisiais metais dėl kaltinamojo motinos. Tokios aplinkybės matyti ir iÅ¡ liudytojos K. B. parodymų, taip pat iÅ¡ liudytojos M. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų apie tai, kad daugiabučio namo laiptinėje lipdamas į liftÄ B. K. rusiÅ¡kai pasakė „vat, atsiminsi devyniasdeÅ¡imtuosius“. M.

M. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ kalbų yra girdėjusi, kad tai galimai susiję su B. K. motina, kuriÄ apgavo (2 t., b. l. 173-174). Tai matyti ir iÅ¡ V. M. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų, iÅ¡ kurių matyti, jog dar bÅ«nant bute pokalbio metu B. K. pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad neva devyniasdeÅ¡imtaisiais metais jis buvo jį iÅ¡vežęs į miÅ¡kÄ , grasino jo motinai (1 t., b. l. 14-16, 3 t., b. l. 19). Tokios aplinkybės rodo, kad B. K. turėjo įsivaizduojamÄ priežastį smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį bei bÅ«tent taip bandė tesinti savo smurtinius veiksmus.

IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G 3231/2017(01) matyti, kad nustatyta, be kita ko, V. M. deÅ¡inės akies voko poodinė kraujosruva su kraujosruva deÅ¡inės akies junginėje galėjo bÅ«ti padaryta suduodant smÅ«gį kumščiu įvykio metu ir savaime vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistė kategoriÅ¡kai pažymėjo, kad Å¡is sužalojimas nėra bÅ«dingas griuvimui (1 t., b. l. 33-35). IÅ¡ kitos specialisto iÅ¡vados Nr. M 1167/2017 (01) matyti, kad taip pat nustatytas, be kita ko, V.

M. galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido deÅ¡inėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva veido ir galvos deÅ¡inėje. Tačiau Å¡iÄ iÅ¡vadÄ surašęs specialistas nustatė, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kontaktuojant ne tik su kietu buku daiktu (daiktais), bet ir plokÅ¡tuma – tiek suduodant smÅ«gius V. M. kietais bukais daiktais (pavyzdžiui suduodant smÅ«gį kumščiu), tiek ir pačiam V. M. griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokÅ¡tumas. (1 t., b. l. 43-48).

AptariamÄ iÅ¡vadÄ surašęs ekspertas O. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali atskirti, sužalojimai buvo padaryti suduodant smÅ«gius ar V. M. pats griuvo, nes sužalojimai, ypač galvos srityje, plataus mÄ sto, atsikiÅ¡usiose veido ir galvos vietose. Susipažinęs su specialistės V. B. paaiÅ¡kinimų protokolu ir jos suraÅ¡yta specialisto iÅ¡vada Nr. G 3231/2017(01), ekspertas O. P. parodė, kad V. M. minėti sužalojimai gėlėjo atsirasti tiek nuo muÅ¡imo, tiek nuo kritimo, kartu patikslino suraÅ¡ytoje specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ sužalojimų padarymo laikÄ , parodydamas, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti ir įvykio metu (3 t., b. l. 16-18).

Taigi, specialistų išvadas siejant su kitais įrodymais nustatytomis V. M. mušimo faktinėmis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad V. M. specialistų nustatytos dešinės akies voko poodinė kraujosruva su kraujosruva dešinės akies junginėje/galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje atsirado kaip B. K. jam suduoto smūgio kumščiu padarinys. Nors specialisto išvada Nr. G 3231/2017(01) nustatyta ir daugiau V.

M. sužalojimų, tačiau teismas remdamasis šios išvados 4 punktu, nustatančiu, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sprendžia kad ir B. K. inkriminuotas V. M. galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje pripažintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis B.

K. 2017 m. spalio 2 d., apie 15.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. M. metu sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , taip V. M. padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido deÅ¡inėje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvÄ veido ir galvos deÅ¡inėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis B. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad valstybinis kaltintojas B. K. kaltino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį platesne apimtimi (nurodydamas daugiau smurtinių veiksmų), tačiau kaltinimas šioje dalyje iš esmės grindžiamas ne patikimais, o daugiau prielaidomis ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais įrodymais. Pažymėtina, jog B. K. pareikštame kaltinime išdėstytos kitos nei pirmiau nustatė teismas faktinės smurtavimo aplinkybės grindžiamos iš esmės tik nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais (1 t., b. l. 37).

Å iame kontekste teismas neturi teisinio pagrindo tiesiogiai remtis Å¡iais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat nebuvo apklaustas bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, nes mirė. Nors V. M. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti parodymai ir buvo perskaityti, tačiau jie, skirtingai nei tais atvejais, kai BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tarka teisme perskaitomi ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiojo parodymai, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, todėl Å¡iais V.

M. parodymais galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, kaip tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Kitaip tariant jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus, o jų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-895/2018).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iÅ¡ B. K. pareikÅ¡to kaltinimo sÄ lyginai galima iÅ¡skirti smurto panaudojimÄ V. M. atžvilgiu daugiabučio namo bute ir laiptinėje. Tačiau byloje, iÅ¡skyrus tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustÄ nukentėjusįjį, niekas kitas nedavė aiÅ¡kių parodymų, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad be teismo nustatyto smurto fakto prie nukentėjusiojo buto fakto, prieÅ¡ jį kaltinamasis bÅ«tų smurtavęs ir (duomenys neskelbtini) esančiame bute bei laiptinėje.

Antai apie bute susiklosčiusias aplinkybes jame buvę liudytojai M. M., G. Ž. ir E. Ž. apklausiami teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės vienodai parodė, kad kaltinamasis B. K. nemušė nukentėjusiojo V. M.. IÅ¡ liudytojos M. M. parodymų matyti, jog kambaryje konfliktų nebuvo, ji nematė, kad V. M. bÅ«tų suduoti smÅ«giai, B. K. jo neiÅ¡nešė, neiÅ¡stÅ«mė, ji nematė, kad B. K. bÅ«tų sudavęs V. M. bent vienÄ smÅ«gį (2 t., b. l. 173-174). IÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja E. Ž., parodydama, kad namuose konfliktų nebuvo, niekas nesibarė, V.

M. nekonfliktavo, B. K. iÅ¡ kambario jo neiÅ¡stÅ«mė (2 t., b. l. 175-176). Å iame kontekste liudytojas G. Ž. taip pat parodė, jog kambaryje nieko nevyko (2 t., b. l. 175). Vienintelis liudytojas A. D., kuris įvykio metu taip pat buvo bute, parodė apie tarp V. M. ir B. K. kilusį žodinį konfliktÄ , kurio metu B. K. delnu vienÄ kartÄ sudavė V. M. į veidÄ (1 t., b. l. 26-27, 94, 3 t., b. l. 19). Tačiau A. D. parodymai, kaip ir nukentėjusiojo V. M., buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir perskaityti teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, negalint jo apklausti teisme dėl iÅ¡vykimo į užsienį (2 t., b. l. 189, 3 t., b. l. 12), todėl jie nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis ir jais savaime negali bÅ«ti grindžiamas nuosprendis.

Paminėtina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. parodė, jog V. M. sakė, kad jam buvo suduota koja į smakrÄ , tačiau jis nesakė, kada, o ji nežino, kas jam sudavė (2 t., b. l. 171-173). Vis tik pažymėtina, kad K. B. nebuvo kaimyno bute, iÅ¡girsti apie koja suduotÄ smÅ«gį į smakrÄ ji galėjo tik iÅ¡ V. M., taigi jos parodymai iÅ¡vestiniai iÅ¡ paties nukentėjusiojo, kurio parodymų patikrinti teismas iÅ¡ esmės neturėjo galimybės dėl jo mirties.

Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, pirmiau nurodytų sutampančių tarpusavyje ir prieÅ¡ingų liudytojų M. M., G. Ž. ir E. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų kontekste K. B. parodymai nėra nepakankami tam, jog B. K. dėl to pripažinti kaltu dėl smurtavimo bute. Tuo tarpu B. K. pareikÅ¡to kaltinimo daugiabučio namo laiptinėje smurtavus V. M. atžvilgiu (iÅ¡skyrus teismo nustatytÄ smÅ«gio kumščiu sudavimÄ jam į akį prie nukentėjusiojo buto) be pastarojo, taip pat A.

D. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų abstrakčių parodymų iÅ¡ esmės nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Teismas Å¡ioje dalyje vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti dėl B. K. kaltės atlikus tokius smurtinius veiksmus negali remdamasis vien tuo, kad pastarasis vėliau motinos akivaizdoje sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ prie pastarojo buto durų. Toks sprendimas reikÅ¡tų, kad teismas remiasi prielaidomis. Juo labiau, kad tyrimo metu liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, jog nukentėjusįjį laiptinėje spardė M.

M., o kaltinamasis B. K. tvirtino, kad nukentėjusįjį išėjęs iš buto matė gulintį laiptinėje, tuo tarpu specialisto išvada nepaneigtas ir tas faktas, kad dalis sužalojimų galėjo būti nulemti ir griuvimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog įvykio metu laiptinėje dalyvavo ir kitas asmuo, t. y. A. D. kurio veiksmai byloje nėra detalizuoti. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali nei vienareikšmiškai patvirtinti, nei atmesti, kad išties specialisto išvadoje bei atitinkamai kaltinamajame akte, nurodyti nukentėjusiojo V.

M. sužalojimai nulemti smurtavimo, tačiau nėra aiÅ¡kių ir neabejotinų, BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad Å¡ie sužalojimai atsirado bÅ«tent dėl kaltinamojo B. K. veiksmų. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių iÅ¡ B. K. pareikÅ¡to kaltinimo Å¡alintinos aplinkybės dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie stalo sėdinčiam V. M. suduoto vieno smÅ«gio koja į veidÄ , iÅ¡ buto iÅ¡bėgusio nukentėjusiojo vijimosi ir vieno smÅ«gio koja į galvÄ bei Å¡eÅ¡ių smÅ«gių rankomis bei kojomis į galvÄ nukentėjusiajam sudavimo minėto daugiabučio namo laiptinės devintame aukÅ¡te ant laiptų, taip pat trijų smÅ«gių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvÄ sudavimo jam nukritus ant grindų ir atsiklaupus, taip V.

M. padarant odos nubrozdinimÄ virÅ¡utinės lÅ«pos odos kairėje, žaizdÄ smakro priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje, nedidelį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inės alkÅ«nės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės blauzdos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl B. K. skirtinos bausmės Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B.

K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas, kuriuo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jo motinos akivaizdoje, tiesiogine tyčia, daugiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio, iÅ¡ esmės realios be dingsties.

Ä®vertinama ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – vidutinio amžiaus, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, turintis sugyventinę, vykdantis individualiÄ Å¡altkalvio veiklÄ , baustas administracine tvarka, informacijos apie daugumos paskirtų baudų sumokėjimÄ nėra (2 t., b. l. 103-105), teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymÄ (2 t., b. l. 100-102), tačiau teistumo veikos padarymo metu neturėjo.

Teismo vertinimu, B. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaiÅ¡tingas, stebimas jo polinkis elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ B. K. padarė jo atžvilgiu esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui (vėliau įsiteisėjo), t. y. žinodamas apie prieÅ¡ jį pradėtÄ baudžiamÄ jį procesÄ , o po nusikalstamos veikos padarymo B. K. padarė administracinį nusižengimÄ .

IÅ¡ ankstesnių teistumų, nors juos ir skiria ilgesnis laiko tarpas, bei baustumų administracine tvarka B. K. atitinkamų iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Visa tai rodo, kad B. K. prieÅ¡ingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai susiformavusios, jis linkęs daryti teisei prieÅ¡ingas veikas. Ypatingai bÅ«damas neblaivus. IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad B. K. tris kartus gydytas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartÄ nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 22 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112), VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 114), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A.

S. 2018 m. vasario 9 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 89TPK-76/2018 duomenimis, nėra duomenų, kad B. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 118). Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, į ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį B.

K. paskyrus areÅ¡tÄ , kurio dydis nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal B. K. ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per Å¡velni. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas B. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. vasario 2 d. 16.00 val. iki 2018 m. vasario 2 d. 20.30 val. (2 t., b. l. 57, 69), kuris prilygintinas vienai areÅ¡to parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl kardomosios priemonės B. K. B. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 64), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 65-66) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 68), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

B. K. pripažinti kaltu padarius pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti septyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti B. K. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. vasario 2 d. 16.00 val. iki 2018 m. vasario 2 d. 20.30 val., prilyginant šį laikÄ vienai areÅ¡to parai. Bausmę skirti atlikti areÅ¡tinėje.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. B. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Marijus Kursevičius