39e718d7-67e1-4aca-ae98-31b0efb02408 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-1552-806/2014Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03807-2012-8   Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorei Editai Naujokaitei,kaltinamajam E. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Gyčiui Gutauskui,kaltinamajam K. Ž.,kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,nukentėjusiajam R.

K., kaltinamojo K. Ž. atstovei pagal įstatymÄ A. D.,Vaiko teisių apsaugos atstovei O. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S. (duomenys neskelbtini), K. Ž. (duomenys neskelbtini), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: Kaltinamieji E. S. ir K. Ž., veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2012-09-15 15.00 val. iki 2012-09-16 18.00 val., Ateities g. 12, Vilniuje, atidarę automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R.

K., dureles įsibrovė į vidų ir pavogė magnetolÄ â€žPioneer“, 150 Lt vertės, žvejo ritę „Daiwa“, 70 Lt vertės, ir 5 litrų metalinę kuro talpÄ , 23 Lt vertės, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ â€“ R. K. priklausantį 243 Lt vertės turtÄ .Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino ir parodė, jog vakare susitiko su K. Ž. ir kartu važinėjosi po miestÄ su jo mamos automobiliu. Pasibaigus kurui, pastatė automobilį netoli Ateities g. ir nuėjo pasivaikščioti. Pamatė autoservisÄ ir nuėjo prie Volkswagen automobilio, atidarė automobilį.

Pasak E. S., jis ėjo pažiÅ«rėti kas ten bus. Atsidarė automobilį ir paėmė automagnetolÄ . Anot E. S., jis neatsimena tiksliai kas atidarė, pamirÅ¡o, buvo dviese. Kas paėmė bakelį neatsimena. E. S. paaiÅ¡kino, kad jis pastovėjo prie automobilio, jis tiksliai neatsimena kas ten buvo, matė bakelį, magnetolÄ K. Ž. rankose, jis tada nuėjo prie savo automobilio. Po to nuėjo į degalinę, įpylė kuro į tÄ bakelį. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2012-09-15 nuo 15.00 val. iki 2012-09-16 18.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jis su K.

Ž. ir pastarojo pažįstamu, kurio vardo ir pavardės nežino, sutarė pasivažinėti. Važiavo su jo motinai priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jiems pritrÅ«ko benzino, sustojo netoli degalinės „Lukoil“. K. Ž. pasakė, kad gali pereiti per automobilius ir paieÅ¡koti banko benzinui. Netrukus K. Ž. jį pasikvietė. Jis nuėjo prie K. Ž., kuris sėdėjo automobilyje „VW Carravelle“, priekinėje keleivio sėdynėje. K. Ž. iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė magnetolÄ ir padavė jam.

Paėmęs magnetolÄ jis grįžo prie savo automobilio. Matė, kad K. Ž. paėmęs iÅ¡ automobilio bakÄ nuėjo prie degalinės. Apie žvejo ritę jis nežino, K. Ž. jam jos nedavė. K. Ž. sakė, kad automobilis buvo atrakintas. IÅ¡ degalinės K. Ž. grįžo su pilnu baku kuro. KurÄ jie įsipylė į automobilio bakÄ , o bakelį įsidėjo į bagažinę, po kelių dienų jį iÅ¡metė. PavogtÄ magnetolÄ iÅ¡ jo paėmė K. Ž., kur jis jÄ padėjo, nežino. Jis suprato, kad buvo daroma vagystė.

Dėl viso įvykio labai gailisi (b.l. 65) – kaltinamasis patvirtino, kad Å¡ie parodymai yra teisingi. Pasak E. S., ten vakare jie vėl atvažiavo pastovėti, po to kažkoks atvažiavo ir juos sustabdė. Sutinka, kad reikia atiduoti pinigus dėl ieÅ¡kinio. Anot E. S., jis magnetolos nepardavinėjo, tuo momentu kai K. Ž. pardavinėjo jo Å¡alia nebuvo, magnetola buvo visÄ laikÄ automobilyje. Ä® automobilį įdėjo magnetolÄ gal K. Ž., ji buvo bagažinėje. Kuro bakelį jis, E. S. taip pat bagažinėje padėjo.

Tuo momentu kai buvo pardavinėjama magnetola, K. Ž. su savo draugais nuėjo pakeisti pinigus, jie buvo sutarę kainÄ , kad parduos už 30 Lt. Pasak E. S., kai jie tarėsi dėl kainos jis girdėjo. IÅ¡ parduotuvės K. Ž. išėjo vienas, pastarasis jau turėjo pinigus. Tada nuėjo į parduotuvę ir prisipirko. E. S. paaiÅ¡kino, jog jis suprato, kad magnetola yra vogta, jis magnetolos neiÅ¡iminėjo, iÅ¡ automobilio K. Ž. išėmė magnetolÄ , jis stovėjo prie automobilio durų, matė kÄ K.

Ž. daro. K. Ž. magnetolÄ paprastai išėmė su rankomis, nebuvo jokių įrankių. Tada K. Ž. paėmė bakelį iÅ¡ automobilio galo, kur jis buvo padėtas tiksliai nematė. Kiek laiko K. Ž. ten užtruko neatsimena, gal 10 minučių. Tai buvo mikroautobusas. Pasak E. S., K. įlipo į automobilį, paėmė geltonÄ , plastikinį bakelį, magnetolÄ ir išėjo. Tada grįžo prie savo automobilio. Anot E. S., turbÅ«t jis nešė daiktus, į bagažinę jis dėjo daiktus. Vėliau jie nuėjo užsipilti kuro, nešėsi bakelį, jis, E. S. nėjo pilti kuro, liko automobilyje.

Automobilyje buvo trečias asmuo, iÅ¡ matymo pažįsta, kol K. buvo nuėjęs kuro, jis, E. S. su asmeniu kalbėjo, bet pastarasis buvo neblaivus. Pasak E. S., gal ir jis buvo įlipęs į autobusiukÄ , Kristijonas atidarė dureles paprastai, su rankomis. Kaltinamasis K. Ž. savo kaltę pripažino ir parodė, jog susitiko su E. S., važinėjosi, kai baigėsi kuras nuėjo ieÅ¡koti bakelio, nes reikėjo kuro. Pamatė autobusiukÄ , kurio durys buvo blogai uždarytos, pamatė gale bakelį, įlipo į automobilio galÄ .

E. S. paėmė magnetolÄ , jis, K. Ž. bakelį su rite. Tada iÅ¡lipo ir nuėjo, į automobilį prisipylė benzino. KitÄ dienÄ atvažiavo, pasakė kur viskas vyko, tada tÄ dienÄ juos sustabdė Lexusas. Girdėjo kÄ sakė E. S., jie abu ėjo. Pamanė, kad ras į kažkÄ Ä¯sipilti benzino. Tiesiog ėjo pro Å¡alį ir pamatė automobilį, pamanė gal ko gero ras. Pasak K. Ž., staiga kilo noras pasižiÅ«rėti, suprato kÄ daro, tai buvo ne jo automobilis. Po to pasiėmė ritę su bakeliu, dėl ritės nelabai gerai atsimena.

Pasak K. Ž., magnetolÄ pardavė asmeniui, kurio vardo neatsimena, tada ėjo pro Å¡alį, iÅ¡ matymo juos žino. Kas buvo su rite nepamena, jam, K. Ž. asmeniÅ¡kai jos nereikia. Anot K. Ž., magnetolÄ pardavė prie „Iki“ parduotuvės, ėjo pro Å¡alį žmogus ir pasiÅ«lė nupirkti, lyg tai 30 Lt gavo, kur dėjo pinigus neatsimena. K. Ž. paaiÅ¡kino, kad bÅ«davo kartais, jog žolę parÅ«kydavo, mokosi ne blogiausiai, pajamų neturi, tačiau reikia grÄ Å¾inti pinigus, pinigų gali užsidirbti, yra dirbęs. Buvo susidėjęs ne su ta kompanija.

Kai visi tokie draugai pačiam kitokiu bÅ«ti nėra lengva. Dabar jau nebebendrauja su tais draugais, perėjo į kitÄ mokyklÄ , ankščiau bendravo su E. S., dabar nebendrauja. Pasak K. Ž., automobilio priekyje buvo trys sėdynės, gale tuščia, kaip krovininis. Automobilio Å¡oninės priekinės durys buvo blogai uždarytos, durys priekinės užtrenkiamos. Pasak K. Ž., įlindo į automobilį bendrais veiksmais, buvo abu kartu, jis įlipo pirmas. Bakelio talpa buvo gal 5 litrai, bakelis buvo gal metalinis ar geležinis.

Kai išėjo, nuėjo prisipilti kuro, buvo jau vakaras, kokia diena neatsimena. Anot K. Ž., kai E. S. paėmė magnetolÄ , laikė jÄ su savimi, nuėjo į automobilį, kaip E. S. paėmė magnetolÄ nežiÅ«rėjo, ji buvo be laidų, tÄ magnetolÄ jis buvo paėmęs į rankas. MagnetolÄ pardavė kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto. Magnetola buvo automobilyje, kuris priklauso E. S. mamai. Prie parduotuvės pardavė magnetolÄ . Jie priėjo, pasisveikino ir paklausė kÄ turi, paprašė parodyti. Kas atnešė magnetolÄ iÅ¡ automobilio nepamena.

Kai pardavė magnetolÄ buvo kartu su E. S.. Pinigus jis, K. Ž. su E. gavo, pinigus pasidalino. Apie ritę neprisimena, gal iÅ¡metė. Pasak K. Ž., jis prisipažįsta ir gailisi, nori atsipraÅ¡yti, ateityje planuoja mokytis, galvoja sÄ Å¾iningai gyventi, nepamena tiksliai kiek laiko nedarė neleistinų veikų. Teisme apklaustas nukentėjusysis R. K. parodė, kad grįžo iÅ¡ žvejybos, privažiuodami su draugu pamatė, kad nuvažiavo mėlynos spalvos automobilis BMW. Po to pamatė, kad buvo įsilaužimas į automobilį.

Po 7 ar 8 min. pravažiavo tas pats automobilis BMW, jie automobilį sustabdė. Automobilis sustojo ir išlipo trys vaikinai, pradėjo su jais kalbėti, klausė ar ne jie įsilaužė į automobilį, vaikinai atsakė, kad ne jie. Tada jų paprašė parodyti bagažinę ir jie juos paleido. Po to grįžęs prie automobilio paskambino policijai. Pasak R. K., automobilio dureles galima buvo atidaryti, stipriau patraukus nesuveikė signalizacija. Jis, R. K. pamatė, kad akumuliatorius nusodintas, nebuvo magnetofono, po to pastebėjo, kad ritė nurauta ir bakelio nėra.

IeÅ¡kinį palaiko, magnetofonas buvo nenaujas. R. K. parodė, kad automobilį buvo palikęs praeitÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį paliko, pirmadienį norėjo priduoti. Pasak R. K., automobilyje buvo centrinis užraktas, suprato, kad negali atidaryti, turi bÅ«ti iÅ¡orinis veikimas, koks tai smÅ«gis turi bÅ«ti, signalizacija buvo veikianti. Paliko saugiai stovintį automobilį. Kad iÅ¡ jo, R. K. daiktų mėtytųsi aplinkui nepastebėjo. Anot R. K., kai sustabdė vaikinus, klausė kÄ jie veikė, vaikinai atsakė, kad stovėjo ir kalbėjosi.

PirmÄ kartÄ juos pamatė, kad pastovėjo minutę, kai įsuko aikÅ¡telę jis nuvažiavo. Pasak R. K., įsilaužimo iÅ¡orinių žymių nebuvo. Teisme apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs, sutiko pažįstamus E. S. ir K. Ž., įsėdo į E. S. automobilį BMW ir nuvažiavo. Važiuojant baigėsi kuras, E. S. ir K. Ž. buvo išėję ieÅ¡koti kuro link degalinės. Po kiek laiko užpylė kuro. Kiek laiko jie abu užtruko nepamena, kai grįžo jis, R.

K. tuo metu miegojo. Pasak R. K., E. S. ir K. Ž. užsipylė kuro, turbÅ«t kuro gavo iÅ¡ degalinės, matė, kad nešėsi bakelį į degalinę, iÅ¡ kur jį paėmė nematė. Kitų daiktų nematė. Kažkuriuo monetu jis, R. K. nebuvo automobilyje. Kai įpylė kuro jį, R. K. pavežė iki namų, nepamena kÄ kalbėjo E. S. ir K. Ž., nes buvo iÅ¡gėręs. R. K. paaiÅ¡kino, kad sustojo, nes baigėsi kuras, kaltinamieji pasakė, kad eina ieÅ¡koti kuro, sakė, kad eina paieÅ¡koti bakelio, atrodo, kad abu išėjo.

Kaltinamieji buvo išėję į degalinę, kai jis, R. K. išlipo iš automobilio, kai jie išėjo ieškoti bakelio, vėliau grįžo. Pastebėjo kaltinamuosius einančius link degalinės su bakeliu, buvo tamsu, aplinkui automobilių stovėjo, bet žmonių nebuvo. Degalinė buvo netoli, E. S. ir K. Ž. ėjo kartu, grįžo už 10 min. Pasak R. K., pamena, kad durys buvo atsidariusios iš keleivio pusės, kai grįžo iš degalinės bagažinė buvo atidaryta. Prieš einant į degalinę, kartu buvo su E. S. be K.

Ž., po to jis vėl išėjo. Jie ėjo kartu link degalinės. K. Ž. tuo metu, kai E. S. sėdėjo automobilyje, ieÅ¡kojo bakelio. Kai abu iÅ¡lipo kažkuriuo momentu E. S. grįžo. Po kurio laiko E. S. iÅ¡lipo ir ėjo link degalinės su K. Tuo metu, kai įsėdo į automobilį, E. S. rankose nieko neturėjo. Jis, R. K. nežino kÄ padarė su bakeliu, kai pripylė kuro į automobilį, kaltinamieji benzinÄ pylė kartu. Pasak R. K., kaltinamieji daiktų į bagažinę nedėjo. Teisme apklausta liudytoja A.

D. parodė, kad K. Ž. yra jos sÅ«nus, apie tos dienos įvykius nieko nežino, sunku pasakyti kodėl taip elgiasi, K. Ž. neturi valios, jam reikalingi autoritetai. K. Ž. nori bÅ«ti įvertintas, pastarasis namuose kaip sÅ«nus tai be priekaiÅ¡tų. Pasak A. D., K. Ž. su ja nesiginčija, tyli, nieko neaiÅ¡kina, viskÄ neigia. Mato, kad susikÅ«ręs savo fantazijų pasaulį ir juo tiki. Jie praėjo viskÄ , kurį laikÄ pagerėjo, bet po to vėl kiti įvykiai buvo. Anot A. D., K. Ž. nenori pripažinti, pastarasis vartoja žolę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Ž. parodė, kad jis drauge su E. S. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Ateities g.

12. Su jais taip pat buvo R. K., kuris visÄ laikÄ sėdėjo automobilyje ir apie vagystę nieko nežino. E. S. pasiÅ«lė paieÅ¡koti automobiliuose ko nors vertingo. E. S. priėjo prie automobilio „VW Carravelle“ ir atidaręs dureles įsėdo į automobilį. Tada jis taip pat įsėdo į automobilį. E. S. iÅ¡ automobilio išėmė magnetolÄ â€žPioneer“. Jis paėmė ritę, bei kuro bakelį. Jis su pavogtu kuro bakeliu nuėjo į degalinę „Lukoil“ ir prisipylė benzino, dėl Å¡io įvykio jau buvo teismas.

Po to jie iÅ¡važiavo su E. S. automobiliu. E. S. pasiliko automagnetolÄ . Jis paimtÄ ritę kažkur iÅ¡metė. (b.l. 129-130, 131-132, 136)Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sÄ vokų aiÅ¡kinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiÅ¡kinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimÄ , patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Ä®sibraunama gali bÅ«ti įvairiais bÅ«dais: įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Svarbu, kad tai bÅ«tų padaroma prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo valiÄ .IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji E. S. ir K. Ž. veikdami bendrininkų grupe įsibrovė į saugyklÄ , t.y. į automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimÄ nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtÄ : magnetolÄ â€žPioneer“, žvejo ritę „Daiwa“, metalinę kuro talpÄ .

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. Ž. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai, iš esmės pastarojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Kaltinamasis E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė parodymus, kurie iš dalies nesutapo su kaltinamojo K. Ž. parodymais. Kaltinamasis E. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau nurodė skirtingas daiktų paėmimo iš automobilio aplinkybės nei nurodė K.

Ž.. E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jis iÅ¡ automobilio magnetolos neėmė, iÅ¡ automobilio magnetolÄ išėmė K. Ž., jis tik stovėjo prie automobilio durų, matė kÄ K. Ž. daro, vėliau teigė, kad gal ir buvo įlipęs į autobusiukÄ , kai kurių aplinkybių neprisiminė. Pasak E. S., K. Ž. magnetolÄ išėmė paprastai su rankomis, nebuvo jokių įrankių. Suprato, kad magnetola yra vogta. Vėliau K. Ž. paėmė bakelį iÅ¡ automobilio galo, kur jis tiksliai buvo nematė.

Apie žvejo ritę jis, E. S. nieko nežino. Teisme E. S. paaiÅ¡kino pavogtos magnetolos pardavimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino kur Ž. padėjo magnetolÄ . Tuo tarpu kaltinamasis K. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad iÅ¡ automobilio magnetolÄ išėmė E. S., o jis žvejo ritę ir kuro bakelį. E. S. paėmęs magnetolÄ laikė jÄ su savimi, kaip E. S. paėmė magnetolÄ nežiÅ«rėjo. Teismas įvertinęs kiekvienÄ byloje esantį įrodymÄ bei susijungęs juos į vienÄ nuosekliÄ grandinę vertina, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis K.

Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, teismas jais vadovaujasi, pastarojo duoti nuoseklÅ«s parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu atitinka kitus byloje surinktus įrodymus: nukentėjusiojo R. K., liudytojo R. K. parodymus ir kt. byloje surinktÄ medžiagÄ . Kaltinamojo E. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus vertina kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo atsakomybę, nusikalstamos veikos iÅ¡ automobilio iniciatyvÄ , suverčiant kaltinamajam K.

Ž.. Kaltinamieji E. S. ir K. Ž. veikė bendrininkų grupe.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas.

Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. IÅ¡ anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar iÅ¡ankstinis susitarimas nėra bÅ«tini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Å ioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).IÅ¡ byloje esančių kaltinamojo K.

Ž. parodymų akivaizdu, jog abu kaltinamieji ketino apvogti automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu K. Ž. parodė, kad E. S. pasiÅ«lė paieÅ¡koti automobiliuose ko nors vertingo. Teisme apklaustas K. Ž. parodė, kad tiesiog ėjo pro Å¡alį ir pamatė automobilį, pamanė gal ko gero ras. Pasak K. Ž., staiga kilo noras pasižiÅ«rėti ko gero yra automobilyje, suprato kÄ daro, nes tai buvo ne jo automobilis. K. Ž. paaiÅ¡kino, kad į automobilį įlindo bendrais veiksmais, jie buvo abu kartu, jis įlipo pirmas.

Nors nenustatyta, kad abu kaltinamieji bÅ«tų detaliai aptarę R. K. automobilio apiplėšimÄ , pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, kad bendrai atidaro automobilį, paima svetimus daiktus ir nuneÅ¡a juos į bagažinę, kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto parduoda magnetolÄ prie parduotuvės, pasidalina ir kartu iÅ¡leidžia už magnetolÄ gautus pinigus savo reikmėms, rodo abiejų kaltinamųjų pritarimÄ vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumÄ užvaldant nukentėjusiojo turtÄ .

Byloje įrodyta, kad kaltinamieji E. S. ir K. Ž. veikė vienas kito pagalba. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausos pabaigoje teisme E. S. teigė, kad turbÅ«t jis nešė daiktus į bagažinę, į bagažinę jis dėjo daiktus, gal ir jis buvo įlindęs į autobusiukÄ . Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad E. S. ir K. Ž. padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . E. S. ir K. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi kaltinamieji įsibrovė į automobilį, saugomÄ mechaninėmis ir elektroninėmis priemonėmis.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog jei iÅ¡ mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklÄ . Pasak nukentėjusiojo R. K., automobilyje buvo centrinis užraktas, automobilio Å¡iaip negalima atidaryti, turi bÅ«ti iÅ¡orinis veikimas, koks tai smÅ«gis turi bÅ«ti, signalizacija buvo veikianti. Paliko saugiai stovintį automobilį.Kaltinamųjų E. S. ir K. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkai prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas bausmę E. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., 91 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiÅ¡kais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalykÄ . Tiriant E. S. asmenybę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas ir nebuvo baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka, baigęs 10 klasių, niekur nedirba, (duomenys neskelbtini) centro, kurioje mokosi, administracijos charakterizuojamas nepatenkinamai, per 2013 metus retai lankė mokyklÄ , 10-tÄ klasę baigė su nepatenkinamais pažymiais, rekomenduota mokytis grupėje be vidurinio iÅ¡silavinimo, tačiau per pamokas tylus, ramus, draugiÅ¡kas, mokytojai nusiskundimų neturėjo, mama vaiku domisi, bendrauja nuolat, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, 2012-12-03 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiÅ«ros kabinetÄ , iÅ¡vada: narkologinis apsvaigimas, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. laisvės atėmimÄ . Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad yra viena E. S. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad E. S. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su bausme, skirta 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Ä®vertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam E. S. tikslinga, suteikiant jam Å¡ansÄ pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, 2 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimÄ 24 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. E. S. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Skirdamas bausmę K.

Ž., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., 91 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiÅ¡kais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalykÄ . Tiriant K. Ž. asmenybę nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, Å¡iuo metu ne kartÄ teistas, mokosi (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurioje mokėsi, administracijos charakterizuojamas nepatenkinamai, nuo 2012 -2013 mokslo metų pradžios mokyklos visai nelankė, tačiau mokykloje didelių rÅ«pesčių jo elgesys nekeldavo, tik praleidinėjo vis daugiau pamokų, jokios motyvacijos mokytis nerodė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2012-03-21 iki 2012-04-06, diagnozė: kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. Ž. laisvės atėmimÄ . Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad yra viena K. Ž. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad K. Ž. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., , 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su bausme, skirta 2015-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinė subendrinta bausmė skirtina laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytina laikotarpiai įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi.Ä®vertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam K. Ž. tikslinga, suteikiant jam Å¡ansÄ pasitaisyti, atsižvelgiant į jo labai jaunÄ amžių, pateiktus paaiÅ¡kinimus teisme bei byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ charakterizuojančiÄ K. Ž., atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, 3 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimÄ 24 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

K. Ž. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį padarytai 243 Lt dydžio turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad E. S. ir K. Ž. pagrobė R. K. priklausantį turtÄ , taigi turtinė žala padaryta kaltinamųjų nusikalstama veika. Kaltinamieji civilinio ieÅ¡kinio dydžio neginčija, jis yra pagrįstas.

Civilinė atsakomybė už nepilnamečių padarytÄ turtinę žalÄ tenka kaltinamųjų įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, - n u s p r e n d ž i a: E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, skirta 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintÄ bausmę skirti laisvės atėmimÄ 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ E. S. atidėti 2 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimÄ 24 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ E. S. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.E. S. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, skirta 2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir galutinę subendrintÄ bausmę skirti laisvės atėmimÄ 4 metams 9 mėnesiams ir 12 (MGL (1560 Lt) dydžio baudÄ .

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal 2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį įskaitytÄ laikÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ K. Ž. atidėti 3 metams, paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimÄ 24 mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 21 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ K.

Ž. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.K. Ž. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir solidariai iÅ¡ E. S. ir K. Ž. tėvų A. D. bei M. Ž. priteisti R. K. 243 Lt turtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                               Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė