39e5cba1-3149-4e68-bf57-9feae2f87186 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                  Civilinė byla Nr. 2A-584/2011                   Procesinio sprendimo kategorijos 17.1, 44, 44.2, 44.2.4.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „A. Ž. ir Ko“, atsakovo laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-278/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „A.Ž. ir Ko“, laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos smeltė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Ž.

M., J. B., A. S.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. nurodė, kad jis dirbo A. Ž. ir Ko komanditinėje Å«kio bendrijoje (nuo 2005 m. sausio 3 d. teisių ir pareigų perėmėja UAB „A. Ž. ir Ko“). Bendrovei vykdant 2004 m. gruodžio 9 d. sutartinius įsipareigojimus LK AB „Klaipėdos smeltė“ objekte 2005 m. kovo 25 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sužalotas. Dėl elektros iÅ¡lydžio apdegė ieÅ¡kovo veidas, abiejų rankų plaÅ¡takos, kairiosios ausies kauÅ¡elis, galva.

Nurodė, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kalti UAB „A. Ž. ir Ko“ darbų vykdytojas Ž. M. ir LK AB „Klaipėdos smeltė“ budintis elektromonteris J. B., nes jie, prieÅ¡ įjungdami įtampÄ , neįsitikino darbo vietos tinkamumu - nepastebėjo įjungto II sekcijos narvelio Nr.14 linijinio skyriklio, neįsitikino ar skirstykloje nėra žmonių - ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr.4-432 patvirtintų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių 31, 32, 102 ir 104 p. reikalavimus.

Teigia, kad dėl nelaimingo atsitikimo jis patyrė neturtinę žalÄ , nes kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmÄ , vidinę depresijÄ ir stresÄ , nepasitikėjimÄ savo jėgomis, nors anksčiau to nejusdavo ir nesirgo jokiomis ligomis. Mano, kad sunkios traumos pasekmės gali iÅ¡ryÅ¡kėti ateityje, turėti įtakos galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir Å¡eimyniniam gyvenimui. Nurodė, kad VÅ¡Ä® Klaipėdos ligoninėje veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje buvo gydomas 2 savaites, likusias ambulatoriÅ¡kai ir gydėsi iki 2005 m. gegužės 20 d., iÅ¡ viso po sužalojimo buvo nedarbingas 42 d. (nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2005 m. gegužės 20 d.).

Be to, dėl darbdavio spaudimo asmeniÅ¡kai praÅ¡ant buvo atleistas iÅ¡ darbo ir ilgÄ laikÄ negalėjo susirasti darbo. Nurodė, jog jis buvo sužalotas darbo metu, vykdydamas darbines pareigas, todėl patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ privalo atlyginti atsakovai solidariai. Prašė teismÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „A. Ž. ir Ko“ bei LK AB „Klaipėdos smeltė“ 82 500 Lt negautų pajamų, 300 000 Lt neturtinės žalos bei 200 Lt už teismo medicinos specialisto konsultacijÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sprendimo įvykdymo.

Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ ieškinį bendrovės atžvilgiu prašė atmesti. Nurodo, jog įtampos įjungimas visiškai priklausė elektros ūkio savininko - atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė" kompetencijai ir šios funkcijos vykdymas UAB „A. Ž. ir Ko“, kurioje dirbo Ž. M., kaip rangovui, nebuvo perduotas. Nurodo, kad dėl įvykio iš dalies yra kaltas ir didelis ieškovo neatsargumas. Teigia, jog paties ieškovo didelis neatsargumas ir atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ atsakingų darbuotojų J.

B. ir A. S. veiksmai galėjo tapti tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi, todėl UAB „A. Ž. ir Ko“ atžvilgiu ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryÅ¡io su žala. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovo A. B. patirta turtinė žala jam yra pilnai atlyginta iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nes už 42 nedarbo dienas jam iÅ¡mokėta 5 358,36 Lt ligos paÅ¡alpa, po ligos jis grįžo į darbÄ ir iÅ¡ darbo buvo atleistas pačiam praÅ¡ant.

Teigia, jog A. B. neįgalumas nenustatytas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja negauto darbo užmokesčio. Be to, savo noru ir iniciatyva nutraukdamas darbo sutartį, pats ieÅ¡kovas atsisakė savo tolesnių darbo pajamų, todėl jo nurodytas 33 mėnesių darbo užmokesčio (pajamų) negavimas negali bÅ«ti laikomas turtine žala, atsiradusia dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, mano, kad į sÄ skaitas AB „DnB NORD bankas“ pervestos piniginės lėšos užsienio valiuta leidžia daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas dirbo užsienyje.

Teigia, kad ieÅ¡kovo reikalaujama neturtinės žalos suma neatitinka pasekmių sunkumo, nes ieÅ¡kovo trauma nebuvo priskirta prie sunkių, jis darbingumo buvo netekęs laikinai, terminuotas ar neterminuotas darbingumo netekimas nenustatytas, A. B. iÅ¡vaizda nėra pastebimai subjaurota, kas apsunkintų ieÅ¡kovui asmeninį gyvenimÄ , o įrodymų, kad įvykio pasekmės turi ir turės ženklios įtakos jo ateičiai, nepateikta.Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ ieÅ¡kinį prašė atmesti.

Nurodė, kad, sudarant sutartis su atsakovu A. Ž. ir Ko komanditine Å«kio bendrija, darbų vykdytoja prisiėmė įsipareigojimÄ darbus atlikti laikantis saugos darbe, technologinių reikalavimų bei užtikrinti, kad Å¡ių reikalavimų laikysis bendrovės darbuotojai. Teigia, jog atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ darbuotojas J. B. buvo pagrįstai įsitikinęs, kad Ž. M. darbuotojai darbus yra atlikę, nes, jam jungiant įtampÄ , Ž. M. buvo kartu. Nurodo, kad įmonės kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra ir įmonė neprivalo atlyginti ieÅ¡kovui nei turtinės, nei neturtinės žalos.Trečiasis asmuo J.

B. nurodė, kad prieÅ¡ įjungiant įtampÄ jis paklausė darbų vykdytojo Ž. M., ar galima vykdyti nurodymÄ Nr. 67, ir Ž. M. patvirtinus, užvedė spyruoklinę pavarÄ ir nuspaudė mygtukÄ . Kur buvo A. B., jungiant spyruoklių pavarÄ bei mygtukÄ , nežino. Pripažįsta pastebėjęs įjungtus matavimo prietaisus, tačiau buvo įsitikinęs, kad A. B. nepradėjo darbų, tik jiems pasiruošė.Trečiasis asmuo Ž. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jis buvo atsakingas už darbų saugÄ ir 2005 m. kovo 25 d. jam buvo duotas leidimas dirbti, nes buvo užpildyta nurodymo Nr. 67 2 lentelė, kuriÄ buvo pasirašę A.

S. ir J. B. Nurodo, kad po pietų informavo S., kuris iÅ¡rašė nurodymÄ , jog darbai tęsiami ir reikės įjungti įtampÄ , t.y. iÅ¡ anksto informavo dėl darbų eigos, tačiau nereikalavo tuoj pat įjungti įtampÄ . Atvykus J. B., darbuotojus informavo, kad baigtų darbus ir iÅ¡eitų iÅ¡ pastotės, nes ruoÅ¡iamasi jungti įtampÄ . Ar tai girdėjo A. B. - nežino, matė jį tvarkant savo darbo vietÄ . Tvirtina, kad nedavė leidimo įtampos pajungimui. Nurodymo nebuvo užpildęs, nes A.

B. nebuvo išėjęs iš patalpos. Teigia, kad įtampos pajungimui turėjo būti duotas atskiras rašytinis nurodymas. Tretysis asmuo A. S. nurodė, kad atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“, pasirašydamas sutartį su LK AB „Klaipėdos smeltė“ privalėjo laikytis visų prisiimtų įsipareigojimų, Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių“ (toliau - EST), nurodytų saugos darbe reikalavimų bei užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi ir bendrovės darbuotojai.

Teigia, kad iÅ¡duodant nurodymÄ UAB „A. Ž. ir Ko“ darbų vykdytojas Ž. M. buvo supažindintas su SP-31 schema, kur buvo vykdomi darbai bei instruktuotas darbų saugos ir bendros tvarkos klausimais. EST 53 p. pagrindu nurodymo 2-oje lentelėje 8 val. budinčiam elektrikui J. B. buvo iÅ¡duotas leidimas ruoÅ¡ti darbo vietÄ ir leisti dirbti pagal nurodymÄ Nr.

67. Nurodė, kad darbų vykdytojas Ž. M. pasirašė nurodyme, kurio žemiau 2 lentelės yra įraÅ¡as - „Darbo vietos paruoÅ¡tos. Liko įjungta įtampa“. Tvirtina, kad budintis elektromonteris J. B., kaip asmuo, atsakingas už darbo vietos paruoÅ¡imÄ , savo pareigas atliko vadovaudamasis norminių dokumentų reikalavimais, o darbų vykdytojui Ž. M., pasiraÅ¡ius nurodymo 2 lentelę, nuo to momento visus įsipareigojimus ir atsakomybę dėl darbų vykdymo sÄ lygų ir saugumo reikalavimų perėmė UAB „A.

Ž. ir Ko“. Nurodo, jog prieÅ¡ įjungiant įtampÄ , visi brigados nariai iÅ¡ SP Nr. 31 patalpos buvo iÅ¡vesti, tačiau ieÅ¡kovas neįvykdė darbų vykdytojo nurodymo. Nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo neatsargus, kas galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo įvykimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų UAB „A. Ž. ir Ko“ ir LK AB „Klaipėdos Smeltė“ solidariai 20 000 Lt neturtinę žalÄ , 2 340 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir 200 Lt medicinos specialisto konsultacijos iÅ¡laidų, viso 22 540 Lt bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė įjungta narvelio Nr. 14 skyriklio rankena, kuri yra narvelyje Nr.

13. Nustatė, kad ieÅ¡kovas A. B. pagal nurodymÄ buvo vienintelis darbuotojas įvykio dienÄ dirbęs narvelyje Nr.

13. Dėl to atsakovai teigė, jog A. B. pats įjungė iÅ¡jungtÄ 14-to narvelio skyriklio rankenÄ arba jam pradėjus darbÄ narvelyje, rankena jau buvo įjungta, tačiau ieÅ¡kovas to aplaidžiai nepastebėjo ar, pastebėjęs, nerÅ«pestingai nesiėmė jokių priemonių savo paties saugumui užtikrinti, t.y. nepranešė apie rastÄ Ä¯jungtÄ rankenÄ darbų vykdytojui ir neatsisakė dirbti esant nesaugioms sÄ lygoms. Teismas pažymėjo, kad atsakovų teiginiai, jog ieÅ¡kovas įjungė sekcijinį skyriklį, jokiais įrodymais nepagrįsti.

Be to, pripažino, kad pradėjus darbus, įtampa buvo atjungta, todėl net ir tuo atveju, jei A. B. ir bÅ«tų pastebėjęs įjungtÄ ar pats įjungęs narvelio Nr. 14 sekcijinį skyriklį, kaip trukdžiusį atlikti matavimus, negalima daryti iÅ¡vados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo paties didelio neatsargumo, nes ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad apie jungiamÄ Ä¯tampÄ bus praneÅ¡ta, o jis turės palikti darbo vietÄ ir iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos. Nurodė, kad net ir konstatavus, jog A. B. buvo neatidus, jo veiksmus laikyti dideliu neatsargumu, nėra pakankamo pagrindo.Nustatė, kad A.

B. buvo sužalotas darbus vykdant abiejų atsakovų darbuotojų neteisėtų veiksmų pasekoje, todėl, konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę, darė iÅ¡vadÄ , jog yra įrodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo ieÅ¡kovui A.B. yra padaryta neturtinė žala. Nurodė, kad techniniu atžvilgiu tiriamojo įvykio priežastys yra susiję su saugos techninių bei organizacinių reikalavimų nekonkretumu ir techninių priemonių A. B. darbo vietoje nepakankamumu.

Å ias priemones privalėjo užtikrinti atsakovai, todėl tarp atsakovų saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėjo, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nurodė, kad, nors ekspertų iÅ¡vadoje konstatuota, kad ieÅ¡kovo patirti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ ir nėra pavojingi gyvybei, tačiau kartu yra vertintina, jog nudegimų žaizdos yra skausmingos ir sunkiai gyja, lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, gydytojų nurodymu po elektros traumos nukentėjusieji negali bÅ«ti saulėje.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas konstatavo, jog A. B. nurodyti teiginiai, jog jis kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmÄ , vidinę depresijÄ , patyrė didelį stresÄ dėl sveikatos ateityje, yra pagrįsti. Neatmetė, kad jo sveikatos bÅ«sena turėjo įtakos ir ruoÅ¡iantis baigiamiesiems egzaminams bei diplominio darbo gynimui Kauno technologijos universitete. Ä®vertintino ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nelaimingo atsitikimo metu turėjo elektros jaunesniojo inžinieriaus kvalifikacijÄ , Å¡ios srities darbo staÅ¾Ä , aukščiausiÄ saugos nuo elektros kvalifikacijÄ , buvo susipažinęs su darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimais, todėl jam kaip profesionalui buvo taikomi padidinti apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, tačiau pabrėžė, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo didelio neatsargumo, todėl Å¡iuo pagrindu mažinti neturtinę žalÄ nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas, kad atsakovai teismui nepateikė duomenų, jog jų turtinė padėtis yra bloga, tačiau įvertinęs, jog teisminėje praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo nurodomas neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų, nėra adekvatus padarytam sveikatos sužalojimui, dėl ko ieÅ¡kovui priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos dydis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamo sprendimo dalį ir solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , o likusiÄ skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Tai pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šį praÅ¡ymÄ grindžia nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nulemiančias priteistinos neturtinės žalos dydį.

Konkrečiai apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui atsirado dėl itin griežtų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių pažeidimo, ypač pavojingų aktyvių Ž. M. ir J. B. veiksmų, netinkamo padidinto pavojaus Å¡altinio valdymo, patirtos gyvybei pavojingos elektros sÄ lygotos traumos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto vidinę bÅ«senÄ , nes po patirtos traumos apeliantas negalėjo atlikti darbinių pareigų, kas sukėlė didelius vidinius iÅ¡gyvenimus.

Be to, apelianto nuomone, teismas padarė fakto nustatymo klaidÄ , konstatavęs, jog ieÅ¡kovas po traumos dirbo UAB „Mikrodata“. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, į tai, jog atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jog 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui jiems nėra didelis, bei neatskleidė taikytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų turinio, Å¡ių kriterijų įtakos nagrinėjamai bylai.Atsakovas UAB „A.

Ž. ir Ko“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteista 22 540 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ 2 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje tesimo sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Šį praÅ¡ymÄ grindžia Å¡iais svarbiausiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo paties ieÅ¡kovo didelio neatsargumo dėl nelaimingo atsitikimo, kurį patvirtina byloje iÅ¡nagrinėtos faktinės bylos aplinkybės ir raÅ¡ytiniai įrodymai, ir į kurį teismas privalėjo atsižvelgti nustatydamas ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydį.Nagrinėjamoje byloje ekspertai nustatė, kad, jei narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis, kurio rankena yra narvelyje Nr. 13, kuriame dirbo iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovas, nebÅ«tų įjungtoje padėtyje, nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad prieÅ¡ pradėdamas dirbti jis rado minėtÄ skyriklį įjungtÄ .

IeÅ¡kovas, kaip profesionalas, kompetentingas ir patirties turintis savo srities žinovas, turėjo bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas, laikytis EST reikalavimų ir apie įjungtÄ skyriklį informuoti darbų vykdytojÄ bei atsisakyti dirbti esant tokioms aplinkybėms, tačiau jis to nepadarė. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo neatsargus. Remiantis CK 6.282 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teismas turėjo atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir atitinkamai nustatyti neturinės žalos dydį.2.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumÄ , neįvertindamas visų jai nustatyti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių. Konkrečiai teismas neįvertino, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ir dėl ieÅ¡kovo neatsargumo. Taip pat neįvertino ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, neprarasto darbingumo, patirtos tik nesunkios ir sveikatai nepavojingos traumos, pajamų gavimo galimybės nepraradimo, patirtos nedidelės turtinės žalos. Visos Å¡ios aplinkybės lemia, kad ieÅ¡kovui priteistos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas iki 3 750 Lt.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo solidariÄ , o ne dalinę atsakovų atsakomybę dėl žalos atlyginimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo įtampos įjungimas.

Šį veiksmÄ atliko LK AB „Klaipėdos smeltė“ darbuotojas J. B. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ veiksmai yra susieti su atsiradusia žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Tuo tarpu atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ veiksmų turinčių tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala nėra nustatyta. Dėl Å¡ios priežasties atsakovų atsakomybė turėtų bÅ«ti ne solidari, o dalinė, kas lemia, jog iÅ¡ apelianto turėtų bÅ«ti priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡Â atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ 2 250 Lt žalos atlyginimo.

Be to, svarbu ir tai, kad teismas nustatė, jog atsakovui LK AB „Klaipėdos smeltė“ atsakomybė už žalÄ atsirado be kaltės, ko nebuvo padaryta apelianto atžvilgiu. Skirtingas kaltės faktinis ir teisinis pagrindas taip pat liudija apie negalimumÄ konstatuoti solidariÄ atsakomybę.Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ pateikė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Šį praÅ¡ymÄ grindė nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė kriterijus reikÅ¡mingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, neteisingai taikė esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, sužalojus sveikatÄ , - tokio sužalojimo pasekmes ir jų įtakÄ tolimesniam gyvenimui. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui padaryti sužalojimai yra nesunkÅ«s, nekeliantys grėsmės gyvybei. Apelianto vertinimu, teismas visiÅ¡kai neargumentuodamas priteisė ieÅ¡kovui nepagrįstai didelio dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ ir tuo nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pažeidė sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principus.

Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kurio priteisimo visiÅ¡kai nemotyvavo. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai, neva pagrindžiantys turtinės žalos egzistavimÄ , visiÅ¡kai nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovas konsultavosi teismo medicininių tyrimų biure bÅ«tent dėl nagrinėjamoje byloje aptariamo nelaimingo atsitikimo.Tretysis asmuo J. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ .

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad bÅ«tent J. B. yra tiesiogiai atsakingas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Pažymi, kad jis įtampÄ Ä¯jungė vykdydamas Ž. M. nurodymus, nes bÅ«tent Å¡is asmuo buvo atsakingas už savo brigados saugias darbo sÄ lygas.Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai gali bÅ«ti vertintini kaip atsikirtimai į ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, neprieÅ¡taraujantiems atsakovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinius skundus. Atsiliepimu praÅ¡o jų apeliacinius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai yra grįsti prielaidomis bei nemotyvuoti. Pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, neprieÅ¡taraujantiems ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams.

Ä® atsakovų argumentus dėl neturtinės žalos dydžio atsikreta atkartodamas savo apeliacinio skundo argumentus. Nesutinka su atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieÅ¡kovas yra ir pats kaltas dėl nelaimingo atsitikimo. Pažymi, kad ekspertų iÅ¡vadose yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog dėl nelaimingo atsitikimo yra atsakingi atsakovų darbuotojai, o ieÅ¡kovo kaltė yra nenustatyta.Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

Atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, nes ir taip apeliantui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Per didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį grindžia atkartodamas savo apeliacinio skundo argumentus.Atsakovas LK AB „Klaipėdos smeltė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinant atsakovo skundžiamÄ sprendimo dalį ir priimant Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ dėl solidariai priteistinos praÅ¡omos 3 750 Lt neturinės žalos bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, kad iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, tačiau nesutinka su ta apeliacinio skundo dalimi, kurioje nurodoma, jog turi būti taikoma dalinė atsakovų atsakomybė. Konkrečiai nesutinka su apeliaciniame skunde siūlomu šalių kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe dydžio paskirstymo, neprieštaraudamas dėl paties ieškovo kaltės ir jos dydžio. Mano, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų kaltės dydis/laipsnis dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra vienodas, o iš tiesų atsakovo UAB „A.

Ž. ir Ko“ kaltės dydis/laipsnis netgi didesnis. Å iÄ savo nuomone grindžia tuo, kad bÅ«tent atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ buvo atsakingas už savo darbuotojų saugias darbo sÄ lygas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (-ių) (atskirojo (-ųjų)) skundo (-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame (-iuose) (atskirajame (-uosiuose)) skunde (-uose) nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantai Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ skundžia keliais aspektais, t. y. dėl ieÅ¡kovo neatsargumo, dėl nepagrįsto neturtinės žalos dydžio, dėl turtinės žalos priteisimo ir dėl solidarios/dalinės atsakovų civilinės atsakomybės. BÅ«tent Å¡ie aspektai aptartini Å¡ioje nutartyje.

Dėl ieÅ¡kovo neatsargumo Atsakovas UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo paties ieÅ¡kovo didelio neatsargumo dėl nelaimingo atsitikimo, kurį patvirtina byloje iÅ¡nagrinėtos faktinės bylos aplinkybės ir raÅ¡ytiniai įrodymai, ir į kurį teismas privalėjo atsižvelgti nustatydamas ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos dydį. Konkrečiai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ekspertai nustatė, kad, jei narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis, kurio rankena yra narvelyje Nr. 13, kuriame dirbo iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovas, nebÅ«tų įjungtoje padėtyje, nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs. Tuo tarpu ieÅ¡kovas dublike nurodė, kad prieÅ¡ pradėdamas dirbti jis rado minėtÄ skyriklį įjungtÄ .

IeÅ¡kovas, kaip profesionalas, kompetentingas ir patirties turintis savo srities žinovas, turėjo bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas, laikytis EST reikalavimų ir apie įjungtÄ skyriklį informuoti darbų vykdytojÄ bei atsisakyti dirbti esant tokioms aplinkybėms, tačiau jis to nepadarė. Å ios aplinkybės, atsakovo nuomone, patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo neatsargus. Remiantis CK 6.282 str. 1 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teismas turėjo atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir atitinkamai nustatyti neturinės žalos dydį.IÅ¡ tiesų, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

B. pagal nurodymÄ buvo vienintelis darbuotojas įvykio dienÄ dirbęs narvelyje Nr. 13, esant įjungtai narvelio Nr.14 skyriklio rankenai. Tačiau Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas buvo neatsargus ir dėl to atsakingas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Tokia iÅ¡vada darytina, nes ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad įtampa yra iÅ¡jungta, o apie jungiamÄ Ä¯tampÄ bus praneÅ¡ta atsakingų asmenų ir tuomet jis turės palikti darbo vietÄ bei iÅ¡eiti iÅ¡ patalpos. Esant atsakingiems asmenims už darbų saugÄ ir įtampos jungimÄ , ieÅ¡kovas neturėjo pareigos tikrinti minėtų asmenų atlikto darbo tinkamumo.

Tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Be to, pritartina ieÅ¡kovo atsiliepime į atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ iÅ¡dėstytai pozicijai, kad 2009 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akte yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad nelaimingÄ atsitikimÄ sÄ lygojo Ž. M., J. B. ir A. S., tačiau ne ieÅ¡kovo veiksmai (b. l. 6-28 t. 3). Tai tik patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įžvelgti ieÅ¡kovo neatsargumo ir atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo.

Dėl neturtinės žalos dydžio Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad materiali kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais bÅ«dingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje K.

R. v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-3-604/2005). CK 6.250 str. 2 d. numato kriterijus, kuriais remiantis yra parenkamas neturtinės žalos dydis. Konkrečiai nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobÅ«dį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo bÅ«dÄ ;

žalos padariusio asmens kaltę; sÄ Å¾iningumÄ , teisingumÄ ir protingumÄ . ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis Å¡iuo atveju nelaikytina vienu iÅ¡ pagrindinių neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatÄ , dydžio nustatymo kriterijų.Visi apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė neturtinės žalos kriterijus dėl jų iÅ¡samiai nepasisakydamas, neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .

Konkrečiai ieÅ¡kovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui atsirado dėl itin griežtų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių pažeidimo, ypač pavojingų aktyvių Ž. M. ir J. B. veiksmų, netinkamo padidinto pavojaus Å¡altinio valdymo, patirtos gyvybei pavojingos elektros sÄ lygotos traumos, taip pat neatsižvelgė į apelianto vidinę bÅ«senÄ , nes po patirtos traumos apeliantas negalėjo atlikti darbinių pareigų, kas sukėlė didelius vidinius iÅ¡gyvenimus.

Tuo tarpu atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieÅ¡kovo neprarasto darbingumo, patirtos tik nesunkios ir sveikatai nepavojingos traumos, pajamų gavimo galimybės nepraradimo, patirtos nedidelės turtinės žalos. Papildomai apeliantas LK AB „Klaipėdos smeltė“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, sužalojus sveikatÄ , - tokio sužalojimo pasekmes ir jų įtakÄ tolimesniam gyvenimui. Pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui padaryti sužalojimai yra nesunkÅ«s, nekeliantys grėsmės gyvybei.IÅ¡ byloje esančios medicininės ekspertizės (b. l. 36-43 t.

3) matyti, kad A. B. 2005 m. kovo 23 d. nelaimingo atsitikimo metu patyrė veido, galvos, abiejų rankų nugarinių pavirÅ¡ių, kairiosios ausies kauÅ¡elio II° nudegimus. Å ie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , ieÅ¡kovo patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Taip pat iÅ¡ minėto akto matyti, kad dėl 2005 m. kovo 23 d. patirtos elektros traumos ieÅ¡kovui 2008 m. rugsėjo 2 d. buvo konstatuota veido kairės pusės ir abiejų plaÅ¡takų potrauminė odos atrofija. Byloje nustatyta, kad atjungus įtampÄ ieÅ¡kovas nukrito ant žemės, kentė nepakeliamÄ skausmÄ , nejuto rankų, jautė baimę, kad ateityje gali nevaldyti rankų, likti neįgalus.

Ligoninėje gydėsi 12 dienų bei du mėnesius ambulatoriÅ¡kai. Dėl sužalojimų ieÅ¡kovas buvo nedarbingas 42 dienas. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad A. B. buvo praradęs sÄ monę, okulisto įraÅ¡uose buvo nurodyta, kad vokai paburkę, yra kairės akies vokų nudegimas, kairės akies konjuktyvitas (akių junginės uždegimas), konsultavus LOR specialistui, nustatyta, jog skausmÄ A. B. jaučia dėl kairės ausies kauÅ¡elio nudegimo (b. l. 35-43 t. 3). Å ie duomenys patvirtina atsakovų teiginius, jog ieÅ¡kovo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jis neprarado darbingumo, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų ir visiems žinomų aplinkybių, kad nudegimų žaizdos yra skausmingos, sunkiai gyja, lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, po elektros traumos nukentėjusieji negali bÅ«ti saulėje.

Akivaizdu, jog dėl to ieÅ¡kovas kentė didelį fizinį ir dvasinį skausmÄ , vidinę depresijÄ , patyrė didelį stresÄ dėl sveikatos ateityje. Atitinkamai likę estetiniai pakitimai ieÅ¡kovui kelia ir ateityje kels nepatogumų, neigiamų vidinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ . Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nesutinka, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ neturtinės žalos dydį. IeÅ¡kovas mano, kad yra pagrindas didinti priteistÄ neturtinės žalos dydį.

Anksčiau nurodyti duomenys paneigia tokiÄ galimybę, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, jis neprarado darbingumo, patirti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad 20 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nėra vienareikÅ¡miÅ¡ka, nes kiekvienas atvejis yra individualus, įvykęs skirtingomis aplinkybėmis, kilusios skirtingos pasekmės. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju vertintina, kad teismas turėjo pareigÄ Ä¯vertinti Å¡ios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir parinkti kiek įmanoma teisingesnį neturtinės žalos dydį, kÄ ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

Dėl turtinės žalos priteisimo Apeliantas LK AB „Klaipėdos smeltė“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 200 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kurio priteisimo visiÅ¡kai nemotyvavo. Apelianto nuomone, byloje esantys įrodymai, neva pagrindžiantys turtinės žalos egzistavimÄ , visiÅ¡kai nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovas konsultavosi teismo medicininių tyrimų biure bÅ«tent dėl nagrinėjamoje byloje aptariamo nelaimingo atsitikimo.Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007). Nagrinėjamu atveju A. B. ieÅ¡kinyje nurodė, kad patyrė 200 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ grindė kasos pajamų orderiu Nr. 00000007. IÅ¡ minėto kasos pajamų orderio matyti, kad ieÅ¡kovas konsultavosi A. G. teismo medicininių tyrimų biure ir minėtas kasos pajamų orderis 200 Lt sumai buvo iÅ¡raÅ¡ytas bÅ«tent už teismo medicinos specialisto konsultacijÄ (b. l. 28 t. 1). Pažymėtina, kad kasos pajamų orderis iÅ¡raÅ¡ytas 2007 m. balandžio 20 d., t. y. kaip tik tuo metu, kai ieÅ¡kovas konsultavosi su medikais dėl patirtų sužalojimų po 2005 m. kovo 23 d. nelaimingo atsitikimo.

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovas patyrė 200 Lt iÅ¡laidų, susijusių su nagrinėjamoje byloje aptariamu nelaimingu atsitikimu, kas vertintina, kaip ieÅ¡kovo patirta turtinė žala. Pastebėtina, kad atsakovai patirtos 200 Lt turtinės žalos pirmosios instancijos teisme neginčijo. Tai tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė 200 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas atkirai nenurodė argumentų dėl turtinės žalos priteisimo, vertintina kaip formalus proceso teisės normų pažeidimas, kuris yra iÅ¡taisytinas apeliacinės instancijos teisme ir nesudarantis pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 328 str.).

Dėl atsakovų solidarios/dalinės atsakomybės Apeliantas UAB „A. Ž. ir Ko“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo solidariÄ , o ne dalinę atsakovų atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Konkrečiai pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė.

Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo įtampos įjungimas. Šį veiksmÄ atliko LK AB „Klaipėdos smeltė“ darbuotojas J. B. Tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ veiksmai yra susieti su atsiradusia žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Tuo tarpu atsakovo UAB „A. Ž. ir Ko“ veiksmų turinčių tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala nėra nustatyta.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovų atsakomybė turėtų bÅ«ti ne solidari, o dalinė, kas lemia, jog iÅ¡ apelianto turėtų bÅ«ti priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iÅ¡Â atsakovo LK AB „Klaipėdos smeltė“ 2 250 Lt žalos atlyginimo. Be to, svarbu ir tai, kad teismas nustatė, jog atsakovui LK AB „Klaipėdos smeltė“ atsakomybė už žalÄ atsirado be kaltės, ko nebuvo padaryta apelianto atžvilgiu. Skirtingas kaltės faktinis ir teisinis pagrindas taip pat liudija apie negalimumÄ konstatuoti solidariÄ atsakomybę.IÅ¡ byloje esančio 2009 m. lapkričio 30 d. ekspertizės akto (b. l. 6-28 t.

3) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi yra A. S., Ž. M. ir J. B. veiksmų sistema. Konkrečiai A. S. iÅ¡duotas raÅ¡ytinis nurodymas Nr. 67 buvo nepakankamai nuoseklus, netinkamas ir parengtas nepaisant Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu patvirtintų Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių reikalavimų. Ž. M., nors turėjo pareigÄ , tačiau nepatikrino darbo vietos paruoÅ¡imo ir tinkamumo dirbti joje, neinstruktavo visų brigados narių, neįsitikino saugiu įtampos jungimu.

J. B. įjungė įtampÄ , nors prieÅ¡ jungdamas jÄ turėjo papildomai įsitikinti įtampos jungimo saugumu. Svarbu pabrėžti, kad bÅ«tent visi Å¡ie veiksmai sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad žala ieÅ¡kovui buvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, kas lemia solidarios atsakomybės taikymÄ atsakovams, remiantis CK 6.279 str. 1 d. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.6 str. 3 d. yra numatyta, kad kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atveju solidari atsakovų atsakomybė yra preziumuotina.

Šiuo konkrečiu atveju netaikytina apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl solidarios atsakomybės prezumpcijos paneigimo ir dalinės atsakovų atsakomybės taikymo, nes nėra galimybės konstatuoti, jog vieno iš atsakovų kaltė yra didesnė nei kito ir jog vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusia žala yra tiesioginis, o kito atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys su atsiradusia žala yra netiesioginis. Atsakomybės dalių klausimas, o kartu ir kaltės klausimas, yra spręstinas tik nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus (CK 6.279 str. 2 d.).

Visgi iš nustatytų faktinių aplinkybių yra matyti, kad abu atsakovai vienodai kalti dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kas tikėtina lems, jog abiejų atsakovų atsakomybės dalys bus įvertintos kaip lygios.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir kad nėra pagrindo jo naikinti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytais argumentais. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nagrinėjamoje byloje visi apeliantai pateikė praÅ¡ymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog bylos rezultatas nėra palankus nė vienam iÅ¡ apeliantų, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė MilaÅ¡ienė Vytas Milius Gintaras Pečiulis