39e4a584-5062-43b0-8b80-e2cc53bf7576 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-579/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49962-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.3.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens – R.

Č. gynėjai advokatei Reginai Majauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Agnės KubiliÅ«tės apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č., esant visoms sÄ lygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jai susitaikius su nukentėjusiuoju A.

J., baudžiamoji byla nutraukta. R. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsnyje, – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jÄ atlikti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2018 m. spalio 16 d., apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, bÅ«dama neblaivi, mušė savo Å¡eimos narį, t. y. sugyventinį A. J., tyčia jį rankomis suėmusi už rÅ«bų krÅ«tinės srityje pargriovė ant grindų, po ko su kėde vienÄ kartÄ sudavė į galvos sritį ir dar ne mažiau kaip septynis kartus su tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Agnė KubiliÅ«tė praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo R. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatyti 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant tuos pačius įpareigojimus ir draudimus. 2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, todėl naikintinas. Net ir esant nustatytoms visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas gali, bet neprivalo kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju bÅ«tina spręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo daugiau nenusikals.

Skunde prokurorė nurodo visus faktinius duomenis, iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriais grindžiamas kaltinimas R. Č.. Apibendrinusi Å¡iuos duomenis, prokurorė nurodo, jog apylinkės teismas, atleisdamas R. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, neatsižvelgė į bylos aplinkybių visumÄ ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2. Nors nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau A. J. buvo muÅ¡amas į galvos sritį kėde ir kitais namų apyvokos daiktais, sužalojimai jam nustatyti gyvybiÅ¡kai svarbioje kÅ«no dalyje – galvoje, nukentėjusysis buvo nesÄ moningas, todėl veikos pavojingumas tinkamai neįvertintas, kaip ir R.

Č. asmenybė. Ji visus inkriminuotus administracinius nusižengimus yra padariusi bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. Nors apylinkės teisme R. Č. parodė, kad alkoholio nebevartoja, tačiau 2018 m. spalio 21 d. nuteistoji padarė administracinį nusižengimÄ , bÅ«dama neblaivi, jai nustatytas 1,29 promilių girtumas. Be to, nukentėjusysis yra parodęs, kad R. Č. anksčiau jo atžvilgiu yra naudojusi smurtÄ , tačiau jis niekur dėl to nesikreipė, todėl tai nėra užfiksuota procesiniuose sprendimuose.

Prokurorės vertinimu, R. Č. nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, tai lėmė jos gyvenimo būdas, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog ateityje tai nepasikartos.

3. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priimti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos R. Č. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, R. Č. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Kubiliūtės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Prokurorė neginčija R. Č. kaltės, tačiau nesutinka su baudžiamosios bylos jos atžvilgiu nutraukimu BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Prokurorės teigimu, R. Č. asmenybė, jos gyvenimo bÅ«das, padaryto nusikaltimo pobÅ«dis bei pavojingumas neleidžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , pritaria prokurorės apeliacinio skundo teiginiams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. R. Č. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nesant tam pagrindo.

7. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu yra visos Å¡io straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sÄ lygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas turi argumentuoti iÅ¡vadÄ , kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės galima atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiÅ«ris vertinant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei pastangos suÅ¡velninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarinių sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2012, 2K-206/2015).

8. Pažymėtina, kad net ir nustačius aukščiau aptartų sÄ lygų visumÄ , teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad R. Č. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, su nukentėjusiuoju A.

J. susitaikė, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo nebuvo pareikštas, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajai neturi, R. Č. anksčiau neteista, jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus, be to, ji pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, gydytis nuo alkoholizmo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino R. Č. asmenybę, jos elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog ji daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taip pat buvo pernelyg sureikÅ¡mintas nukentėjusiojo atleidimas kaltinamajai ir jokių pretenzijų neturėjimas, praÅ¡ymas Å¡ios nebausti. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobÅ«dį.

Nustatant Å¡io intereso pažeidimo mastÄ , įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu R. Č. buvo stipriai apgirtusi, jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,97 promilės. Dėl vykusių išgertuvių, kuriose dalyvavo R. Č., jos sugyventinis – nukentėjusysis A. J. bei pažįstamas V. M., nei vienas iš minėtų asmenų tiksliai nesugebėjo prisiminti visų kilusio smurtu pasibaigusio konflikto aplinkybių. Tačiau tiesioginis įvykio liudytojas V. M. pažymėjo, kad A. J. jokių smūgių savo sugyventinei nesudavė, t. y. fizinis smurtas buvo naudojamas tik R.

Č.. SmÅ«giai nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«nÄ dalį – galvos sritį, tyrimo metu nepavyko tiksliai nustatyti visų namų apyvokos daiktų, kurie buvo naudojami smÅ«giams sustiprinti, tačiau akivaizdu, jog R. Č., apimta pykčio protrÅ«kio, be pateisinamos priežasties smurtavo savo sugyventinio atžvilgiu, naudodama įvykio vietoje po ranka pakliuvusius daiktus. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, o smogta ne mažiau kaip aÅ¡tuoni smÅ«giai, nuo kurių A.

J. stipriai kraujavo. Tai patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 5-62) bei pokalbio su Bendruoju pagalbos centru stenograma (1 t., b. l. 103-104). Nors R. Č. pati skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir kvietė pagalbÄ , nurodydama, kad vyras visas kraujuoja, tačiau nepripažino, jog pati ir sumušė tÄ vyrÄ . Ä® klausimÄ , ar vyras sumuÅ¡tas, ji atsakė, kad nežino, aiÅ¡kino, jog grįžusi į namus, rado tokį vaizdÄ . Tuomet į pokalbį įsiterpia pats nukentėjusysis, teigdamas, kad skambinančioji moteris sudaužė jam galvÄ , praÅ¡o jį gelbėti, nes tuoj mirs.

Įvykio vietos apžiūros fotolentelė patvirtina, kad A. J. atžvilgiu smurtas buvo intensyvus, nes jo kraujo rasta iš esmės visame bute: ant durų vidinės pusės, virtuvėje ant spintos, šalia kieto kuro katilo ant grindų, taip pat ant pačio kuro katilo, ant virtuvės sienų, šalia įėjimo į svetainę, ant durų staktos, grindų, ant šaldytuvo, kėdės, stalo, audio magnetolos, ant kiliminės dangos bei židinio, esančio svetainėje, stiklo. Specialisto išvada Nr. G 735/2018 (09) nustatyta, kad A.

J. konstatuoti kÅ«no sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais artimu vienas kitam metu ir tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgesniam kaip deÅ¡imties dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 76). Aptarti duomenys patvirtina, kad R. Č. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kelianti grėsmę žmogaus sveikatai bei gyvybei. Jos smurtiniai veiksmai nelaikytini mažareikÅ¡miais, ji veikė tiesiogine tyčia ir taip elgėsi nebe pirmÄ kartÄ .

10. Nors R. Č. nėra teista (1 t., b. l. 138), tačiau ji pati ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad yra muÅ¡usi savo sugyventinį ir anksčiau, tačiau Å¡is dėl to niekur nesikreipė. Tuomet taip pat buvo neblaivi, todėl negali paaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių naudojo fizinį smurtÄ (1 t., b. l. 123-124). Pirmosios instancijos teisme R. Č. neigė anksčiau naudojusi smurtÄ prieÅ¡ sugyventinį, teigė esanti neagresyvi, tačiau pripažino, kad konfliktų tarp jų bÅ«davo ir dėl jos veiksmų buvo kviečiama policija (2 t., b. l. 22-23).

A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sugyventinė anksčiau yra ne kartÄ smurtavusi, tačiau jis visada atleisdavo ir niekur nesikreipdavo (1 t., b. l. 65-66), pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis savo pozicijÄ suÅ¡velnino, aiÅ¡kino, kad anksčiau tik „biÅ¡kį buvo“, taip, kaip analizuojamu įvykiu, nėra buvę. Jis nebijo gyventi kartu su R. Č. (2 t., b. l. 24). Taigi, nors procesiniuose dokumentuose ankstesni R. Č. smurtiniai protrÅ«kiai nėra fiksuoti, tačiau spręstina, kad jų pasitaikydavo, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jÄ ir patvirtina, jog kontroliuoti savo elgesį, ypač bÅ«nant iÅ¡gėrus, jai itin sudėtinga.

11. Pirmosios instancijos teisme R. Č. aiškino, kad šiuo metu nejaučia potraukio alkoholiui, po įvykio nei ji, nei nukentėjusysis alkoholio nevartoja. Šiuos teiginius teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi po įvykio nepraėjus nei savaitei R. Č. buvo bausta administracine tvarka dėl pasirodymo viešoje vietoje, esant neblaiviai. Jai buvo nustatytas lengvas (1,29 promilės) girtumo laipsnis. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 141-144) liudija, kad ankstesni R.

Č. administraciniai pažeidimai (nusižengimai) taip pat yra padaryti bÅ«nant neblaiviai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis R. Č. administracine tvarka yra bausta ir po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. 2019 m. sausio 20 d., apie 4.50 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi (nustatytas 2,71 promilių girtumas), R. Č. bendruoju pagalbos telefonu paskambino į policijÄ ir melagingai pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis triukÅ¡mauja, tarp jų vyksta konfliktas, tačiau tikslinant įvykio aplinkybes, nuvykus į nurodytÄ vietÄ , paaiÅ¡kėjo, jog tokio įvykio nebuvo.

Dėl Å¡io nusižengimo ji nubausta 2019 m. sausio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimu 290 Eur bauda. Tos pačios dienos Marijampolės apylinkės teismo nutarimu R. Č. pripažinta dar kartÄ melagingai praneÅ¡usi apie nesamÄ Ä¯vykį, vėlgi bÅ«dama neblaivi. 2019 m. sausio 20 d., apie 12.22 val., ji bendruoju pagalbos telefonu paskambino į policijÄ ir pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis triukÅ¡mauja, laužiasi į namus, daužo duris. Å ie duomenys patvirtina, kad R. Č. ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu bei daro prieÅ¡ingus teisei poelgius.

Sodros duomenimis (1 t., b. l. 139) ji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota (1 t., b. l. 140), taigi, pozityvaus darbinio užimtumo nesiekia. Duomenų, kad gydytųsi priklausomybę alkoholio vartojimui, bylos medžiagoje nėra. Kadangi R. Č. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos iÅ¡liko toks pats, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimas jai teigiamos įtakos nepadarė, todėl atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju nėra jokio pagrindo.

12. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .

Analizuojamu atveju, R. Č. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju neskatintų jos keisti savo netinkamo elgesio, rinktis socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Todėl, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nesant pakankamai R. Č. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje byloje baudžiamojo proceso tikslai negali bÅ«ti pasiekti taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ , todėl BK 38 straipsnio nuostatos R.

Č. atžvilgiu netaikytinos.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. Č. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ nepagrįstai pritaikė BK 38 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, R. Č. skiriant sankcijoje už Å¡iÄ veikÄ numatytÄ bausmę. Kadangi yra nustatyta viena R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jos asmenybės charakteristika vertinama labiau neigiamai, nei teigiamai, todėl pritartina prokurorės praÅ¡omai bausmės rÅ«Å¡iai bei dydžiui.

Kadangi R. Č. nusikaltimas padarytas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, t. y. alkoholio vartojimas yra faktorius, skatinantis R. Č. daryti nusikalstamas veikas, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad ji stengiasi spręsti Å¡iÄ problemÄ , byloje nėra, todėl jai skiriami draudimai bei įpareigojimai, susiję su alkoholio vartojimo prevencija bei pozityviu užimtumu (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 6 dalies 3, 4 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Agnės KubiliÅ«tės apeliacinį skundÄ tenkinti. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kuriuo R. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: R. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visÄ bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo, registruotis Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti, uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 6 dalies 3, 4 punktai). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Daiktinius įrodymus: Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo kieto kuro katilo;

Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo Å¡aldytuvo; Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo kėdės virtuvėje, prie veidrodžio; Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo virtuvėje esančio veidrodžio; Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo audio magnetolos; Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo kiliminės dangos svetainėje, prie įėjimo;

Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo svetainėje esančio židinio stiklo; Å¡luotelę su raudonos spalvos skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , nuo svetainės kiliminės dangos, Å¡alia lovos; nuorÅ«kas nuo virtuvės stalo; butelį nuo stalo, butelį iÅ¡ po stalo; butelį; perduotus saugoti VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatui, sunaikinti. Kėdę, sportinį džemperį žalios spalvos ,,Jako“, sportines kelnes, palaidinę, perduotus saugoti VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatui, grÄ Å¾inti R.

Č., CD su pokalbio įrašu palikti prie bylos medžiagos. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Gražys Jurgis Kiškis Viktoras Preikšas