39e3446a-4cab-4e90-8467-7f580abdeebf · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo KazakiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (ieÅ¡kovo) G. B. ir (atsakovo) UAB „Handelshus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimo civilinėje byloje pagalieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sunkiai sužalojant, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos priteisimo,pareikÅ¡tÄ atsakovams ADB „Gjensidige“ ir UAB „Handelshus“, tretieji asmenys: R. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovaskreipėsi į teismÄ ,praÅ¡ydamas:

1) priteisti jam iÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“, ieÅ¡kovo iÅ¡laikymui skirtÄ kompensacijÄ , t. y. po 607 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų iki ieÅ¡kovo gyvos galvos, periodinių mėnesinių iÅ¡mokų dydį tiesiogiai siejant su Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo ADB „Gjensidige“ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymui skirtos kompensacijos periodinėmis iÅ¡mokomis įsiskolinimÄ - 2 775 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki 2019-12-31, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 775 Eur sumÄ , skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Handelshus“ neturtinės žalos atlyginimÄ - 15 000Eur;

4) priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2015-11-03 apie 7:31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė ieÅ¡kovÄ , dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ priklausė UAB „Handelshus“, o R. D. įvykio dienÄ dirbo UAB „Handelshus“. Dėl Å¡io įvykio Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalį.

VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas, apžiÅ«rėjęs ieÅ¡kovÄ , RVUL gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nustatyti sužalojimai: daugybiniai abipusiai Å¡onkaulių (II-III, deÅ¡inės ir II-IV kairės pusės) lūžiai su kraujo ir oro susikaupimų krÅ«tinplėvės ertmėse, kairio, raktikaulio lūžis, daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų) lūžiai, suardantys dubens žiedÄ , bei kairio Å¡launikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

3. IeÅ¡kovas nurodė, jog po eismo įvykio jam nuo 2016-07-11 iki pensijos nustatytas 25 proc. darbingumas ir specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. IeÅ¡kovas iÅ¡ sveiko, galinčio pasirÅ«pinti kitais asmenimis, tapo asmeniu, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. IeÅ¡kovui yra mokama 301,20 Eur netekto darbingumo pensija bei 9,50 Eur dydžio transporto iÅ¡laidų kompensacija. IeÅ¡kovas jo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 15 000 Eur suma, nurodydamas, kad bÅ«tent dėl neteisėtų R. D. veiksmų ieÅ¡kovas patyrė sunkų sveikatos sužalojimÄ , jam iki Å¡iol yra bÅ«tina kito asmens pagalba, kadangi ieÅ¡kovas savarankiÅ¡kai judėti gali tik namuose ir tik su vaikÅ¡tynės pagalba, jo gyvenimo kokybė pasikeitė, o jai atkurti reikia papildomų lėšų. Papildomai nurodė, kad, nors R. D. buvo transporto priemonės vairuotojas (valdytojas), tačiau UAB „Handelshus“ įvykio dienÄ buvo R. D. darbdavys, eismo įvykis įvyko, darbuotojui atliekant darbo funkcijas.

4. IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl periodinių iÅ¡laikymo iki gyvos galvos iÅ¡mokų motyvavo netektu darbingumu bei suluoÅ¡inimu (sunkiu sveikatos sutrikdymu). Pažymėjo, kad 2019-03-29 ieÅ¡kovas sudarė paslaugų į namus teikimo ir mokėjimo už jÄ sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui teikiamos paslaugos buityje, tačiau, kadangi Å¡ios paslaugos yra mokamos, ieÅ¡kovas neturi finansinių galimybių naudotis paslaugomis visa apimtimi.

5. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, jog 2019-06-18 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija „Dėl papildomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, kurioje nurodė, jog praÅ¡o iÅ¡mokėti po 100 Eur kasmėnesinių iÅ¡mokų pagalbai buityje. Atsakovui neužteko ieÅ¡kovo pateiktos informacijos ir dokumentų, todėl atsakydamas į minėtÄ pretenzijÄ , paprašė ieÅ¡kovo pateikti papildomÄ informacijÄ , įskaitant ir dokumentus, patvirtinančius iÅ¡laidas, skirtas samdomam pagalbai buityje asmeniui (pasiraÅ¡ytas sutartis, mokėjimo už paslaugas įrodymus ir pan.), tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakymo nesulaukė.

Pažymėjo, jog ieškovas neteisingai nurodė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro tik 310,70 Eur, kadangi 2019-11-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius pateikė duomenis apie ieškovui išmokėtas sumas, iš kurių matyti, jog ieškovui nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki šiol mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurios dydis svyruoja nuo 112 Eur iki 114 Eur.

6. Atsakovas UAB „Handelshus“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovo teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ atsirado jo sužalojimo dienÄ â€“ 2015-11-03, o trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2018-11-03. Tuo tarpu ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik 2019-11-26.

7. Tretieji asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir R. D. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, nedalyvavo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-09 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. 9.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti teisme prasidėjo žalos ieÅ¡kovo sveikatai padarymo dienÄ (2015-11-03) ir pasibaigė 2018-11-03 (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teisme pareikÅ¡tas tik 2019-11-26, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo neteko 75 procentų darbingumo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas po 2015-11-03įvykusio eismo įvykio buvo hospitalizuotas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) traumatologijos skyriuje, kuriame jam buvo diagnozuota politrauma– deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių lūžis, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, abipusis hemotoroksas, deÅ¡iniojo Å¡launikaulio vidinio krumplio, dubens kaulų lūžiai. 2016-07-11 ieÅ¡kovui atlikta deÅ¡iniojo Å¡launikaulio osteosintezė, taikytas reabilitacinis gydymas, dėl ko ieÅ¡kovo bÅ«klė pagerėjo nežymiai: jis negalėjo pats apsitarnauti.

Nuo 2016-07-11ieškovui nustatytas 25 procentų darbingumas iki pensijos, vėliau nustatyti ir specialieji poreikiai (SP2). Ieškovui išliko biosocialinių funkcijų sutrikimai, vaikščioti gali, tačiau sunkiai ir tik po namus, su vaikštyne, todėl jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Nuo 2015 m. iki šiol ieškovas epizodiškai lankosi pas gydytojus. Teismo manymu, nors žala ieškovo sveikataipadaryta 2015-11-03, realus žalos mastas ir ieškovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiškėjo vėliau, po ilgalaikio reabilitacijos periodo.

IeÅ¡kovas, kaip patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus nurodė ne tik skausmÄ ar iÅ¡gÄ stį, bet ir vėliau gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo metu gyvenimo bÅ«do pasikeitimÄ , profesinių galimybių praradimÄ , patiriamas kÅ«no dalių disfunkcijas, kitokius veiklos bei galimybių apribojimus. Ä®vertinęs paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas sprendė, kad sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kiniosenaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, senaties terminÄ atnaujino.

10. SprendimÄ priėmęs teismas taip pat nurodė, jog atsakovas ADB „Gjensidige“ 2016 m. vasario mėn. iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui maksimaliÄ 5000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , skirtÄ neturtinei žalai atlyginti (1 t., e.b.l.

54) bei 114,79 Eur sumÄ už gydymui skirtas priemones (1 t., e.b.l. 52). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuolatinės priežiÅ«ros poreikis ieÅ¡kovui nustatytas neterminuotam laikotarpiui, tad negalima atmesti tikimybės, kad panaudojus visas galimas medicinines ir profesines reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemones, ieÅ¡kovui nustatytas nuolatinės priežiÅ«ros poreikio lygis gali keistis.IeÅ¡kovo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro ne nurodyta 310,70 Eur, o maždaug 424,70 Eur suma. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieÅ¡kovas už pagalbÄ namuose kas mėnesį moka po 56,80 Eur – 75,74 Eur (1 t., e. b. l. 81-86).

Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovui už teikiamas paslaugas, pagalbÄ namuose, atsiskaityti pakanka jo gaunamos priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos, kurios dalis (nuo 36,25 Eur iki 57,20 Eur) lieka nepanaudota. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog atsiskaičius už bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , ieÅ¡kovui lieka nuo 349 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija – 301,20 Eur; transporto iÅ¡laidų kompensacija – 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos).

11. Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog priteisus ieÅ¡kovui kas mėnesį mokamas 607 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas, ieÅ¡kovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, negubuvo prieÅ¡ eismo įvykį. IeÅ¡kovas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, jog gaunamos lėšos (netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto iÅ¡laidoms bei pagalbai namuose) nepadengia kitų ieÅ¡kovo patiriamų iÅ¡laidų, todėl sprendimÄ priėmęs teismas nusprendė, kad, patenkinus reikalavimÄ dėl periodinių iÅ¡mokų priteisimo, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų skolininko sÄ skaita. Kadangi ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui iki gyvos galvos atmestas, atitinkamai, negali bÅ«ti patenkintas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl periodinių iÅ¡mokų įsiskolinimo.

12. SprendimÄ priėmusio teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omas neturtinės žalos atlyginimas- 15000Eur negali bÅ«ti laikomas pagrįstu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismas paaiÅ¡kino, jog pagal formuojamÄ naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-11-01 (Å¡is laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi byla teisme iÅ¡kelta 2019-07-31, o eismo įvykis įvyko 2015-11-03) nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtÄ neturtinę žalÄ yra apribota5000Eur suma. Atsakovo UAB „Handelshus“ civilinės atsakomybės draudikas– atsakovas ADB „Gjensidige“2016 m. vasario mėn. iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 5000 Eur iÅ¡mokÄ (1 t., e.b.l. 54), skirtÄ neturtinei žalai atlyginti, kuriÄ ieÅ¡kovas įskaitė į atlygintinos neturtinės žalos dydį (20 000 – 5 000 = 15 000 Eur).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo reikalaujamas15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas virÅ¡ija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bei faktinių aplinkybių bylose, o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos dydis Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti priteistas, nukrypstant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y. žymiai virÅ¡ijant vidurkį), ieÅ¡kovas nepateikė.Atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų visumÄ ,sprendimÄ priėmęs teismas vertino, jog5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteista ieÅ¡kovui2020-11-09 prendimu(CK 6.250 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juosargumentai 13. Apeliantas(ieÅ¡kovas)apeliaciniu skundu praÅ¡opanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti.

14. Apeliantasteigia, jog ieÅ¡kovui nustačius analogiÅ¡kas sužalojimo pasekmes kaip ir nukentejusiajam asmeniui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinetoje kasacineje byloje Nr. 3K-3-1671/2010, ivertinus infliacijÄ ir bendrÄ pragyvenimo lygio pasikeitimÄ per laikotarpį nuo 2010 iki2020 metų, vertintina, jog29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui bÅ«tųtinkamas. Kadangi ieÅ¡kovas buvo sunkiai sužalotas, jam bÅ«tina kito asmens pagalba visÄ likusi gyvenimÄ . Po Å¡io eismo ivykio jo gyvenimo kokybė ypatingai pablogejo,kadangi negali savarankiÅ¡kai vaikščioti, apribota judejimo laisvė visam likusiam gyvenimui. IeÅ¡kovas yra vyresnio amžiaus, todel bendra reikalauta 20 000Eur suma, kaipkompensacija užpatirtÄ ir patiriamÄ kaip tęstinę neturtinęžalÄ , visiÅ¡kai atitinka kasacinioteismo praktikÄ .

15. IeÅ¡kovas nurodo, jog transporto priemonės, kuria buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, valdytojo atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, todel ADB „Gjensidige“ pareiga atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui kylaTPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teigia, jog ieÅ¡kovui mokama netekto darbingumo iÅ¡moka savo prigimtimi skiriasi nuo iÅ¡ deliktines atsakomybės kylančios pareigos asmeniui, kuris įvykdė nusikaltimÄ ir yra už tai nuteistas, todėl ieskovo ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo privalejo bÅ«ti patenkintas.

16. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodo, jog atsižvelgiant į visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ bei į CK 6.290 straipsnio 1 dalies teisės normÄ dėl iÅ¡mokų įskaitymo į atlygintinÄ Å¾alÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ draudikui, pagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu- „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau – taisyklės).

Å ios taisyklės neprieÅ¡tarauja visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui bei CK teisės normai dėl iÅ¡mokų įskaitymo į atlygintinÄ Å¾alÄ . Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. IÅ¡ esmės Å¡i teisės norma pakartoja CK 6.290 straipsnio1 dalyje nurodytÄ teisės normÄ , todėl atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi taisyklėmis, kaip žemesnės galios teisės aktu, kadangi taisyklių 55 punkte įtvirtinta teisės norma neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios CK.

17. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesys, kad ieÅ¡kovo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-17/2011 nutartyjekonstatuota, kad tuo metu galiojančioje Taisyklių redakcijoje nustatytas neturtinės žalos ribojimas (20 Lt už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ ) prieÅ¡tarauja bendrosioms CK nustatytoms neturtinės žalos apskaičiavimo taisyklėms, todėl taikytinos bÅ«tent įstatyme nustatytos Å¡ios žalos apskaičiavimo taisyklės. Draudikas iÅ¡ esmės sutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vada, kad poįstatyminis aktas negali nustatyti kitokių žalos apskaičiavimo taisyklių ir žalos atlyginimo prievolės apimties, negu nustato CK.

Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vada dar kartÄ pagrindžia ir draudiko pozicijÄ nagrinėjamoje byloje, jog daudiko prievolės apimtis priklauso nuo įstatyminio (CK) reglamentavimo. Be to, Å¡iuo metu galiojančioje taisyklių redakcijoje nebėra teisės normos, nustatančios konkretų neturtinės žalos dydį už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ .

18. Atsakovas UAB „Handelshus“ atsiliepime nurodo, jog teismas be pagrindo savo iniciatyva atnaujino sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas, priimdamas skundžiamÄ jį sprendimÄ ir priteisdamas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , neįvertino aplinkybių, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, neatidumas. Å ios aplinkybės skundžiamajame teismo sprendime nebuvo tinkamai įvertintos, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ . Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ jį sprendimÄ ir atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, nepažeidė nei materialiųjų, nei procesinių teisė normų, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

19. Atsakovas UAB „Handelshus“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 priimto sprendimo dalį dėl praleisto sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,pritaikyti ieÅ¡kinio senatį bei Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. LikusiÄ skundžiamojo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nepakeistÄ . Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimu ir neturtinės žalos iÅ¡ atsakovės UAB „Handelshus“ priteisimu yra neteisėta ir nepagrįsta.

20. Apeliantas UAB „Handelshus“ teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrindė ir nenurodė, kokios konkrečios priežastys nulėmė senaties termino praleidimÄ , kokie objektyvÅ«s įrodymai leidžia daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ne tik neparašė atnaujinti praleistos ieÅ¡kinio senaties termino, jis nesutiko, kad toks terminas yra praleistas ir nenurodė ieÅ¡kinio praleidimo priežasčių bei nepateikė objektyvių ieÅ¡kinio praleidimÄ patvirtinančių įrodymų.

Nėra įrodymų, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kurie leistų teismui daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ ir sudarytų pagrindÄ savo iniciatyva praleistÄ terminÄ atnaujinti, net ieÅ¡kovui neigiant aplinkybę, kad jis yra praleistas. Byloje esanti medicininė dokumentacija liudija, jo ieÅ¡kovas daug kartų lankėsi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, jo sveiktos bÅ«klė leido jam bÅ«ti pakankamai mobiliam,kÄ nurodo ir teismas skundžiamajame sprendime, tad jam nebuvo kliūčių numatytais terminas ginti pažeistas teises pačiam ar per atstovÄ , juo labiau, kad jis yra atstovaujamas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo procese nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ jį teismo sprendimÄ ir savo iniciatyva, nesant įrodymų, atnaujindamas praleistÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir iÅ¡ apelianto priteisdamas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino ieÅ¡kinio senatį bei neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias įstatymų normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

21. IeÅ¡kovas atsiliepime į skundÄ nurodo, jog ieÅ¡kiniui del neturtines žalos priteisimo taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, kadangi neturtinė žala yra tęstinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovas yra įsitikinęs, jog nėra praleidęs termino savo teisei į neturtinės žalos atlginimÄ ginti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniaiskundai atmestini.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl praleisto ieÅ¡kiniosenaties termino atnaujinimo 23.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieÅ¡kiniosenaties termino eigos pradžia ieÅ¡kovo reikalavimams priteisti turtinės ir neturtinėsžalos atlyginimÄ dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo skaičiuotina nuo sužalojimo momento, t. y. nuo 2015-11-03 įvykusio eismo įvykio.

IeÅ¡kinio senaties terminas baigėsi, praėjus trejiems metams– 2018-11-03.SprendimÄ priėmęs teismas konstatavo, jog sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kiniosenaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti ieÅ¡kovas yra praleidęs, tačiau jį exofficio(pagal pareigas) atnaujino atsižvelgdamas į tai, kad žala ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klei padaryta 2015-11-03, bet realus žalos mastas ir ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiÅ¡kėjo vėliau, po ilgalaikės reabilitacijos.

IeÅ¡kovas kaip patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus nurodo ne tik skausmÄ ar iÅ¡gÄ stį, bet ir gyvenimo bÅ«do pasikeitimÄ gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo bÅ«klės nustatymo metu, profesinių galimybių praradimÄ , patiriamas kÅ«no dalių disfunkcijas, kitokius veiklos bei galimybių apribojimus.

24. Apelianto UAB „Handelshus“įsitikinimu, teismas skundžiamu sprendimu nepagrindė ir nenurodė, kokios konkrečios priežastys lėmė senaties termino praleidimÄ , kokie įrodymai leidžia daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . Teigia, jog ieÅ¡kovas ne tik neparašė atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, jis nesutiko, kad toks terminas yra praleistas ir nenurodė ieÅ¡kinio praleidimo priežasčių bei nepateikė ieÅ¡kinio praleidimo svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų.

25. Sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rÅ«pestingo, asmens standartu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog sprendžiamas ginčas dėl vienos svarbiausių teisės saugomų vertybių– asmens sveikatos, bei argumentais, kad realus žalos mastas ir ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo pasekmės paaiÅ¡kėjo vėliau, po ilgalaikio gydymo ir reabilitacijos.

Pakankamai atidus ir rÅ«pestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visÄ informacijÄ , reikalingÄ savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visÄ informacijÄ , iÅ¡samiai jÄ Ä¯vertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo vairuotojas R. D. pripažintas kaltas dėl ieÅ¡kovo sužalojimo, įsiteisėjo 2018-04-05 (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudž. byloje Nr. 1A-220-870/2018).

Vadinasi iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo teisinio aiÅ¡kumo dėl vairuotojo kaltės.Vertinant tai, jog ieÅ¡kovas patyrė ne tik skausmÄ ar iÅ¡gÄ stį, bet ir gyvenimo bÅ«do pasikeitimÄ gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo bÅ«klės nustatymo metu, profesinių galimybių praradimÄ , kitokius veiklos bei galimybių apribojimus bei ieÅ¡kovo amžių, konstatuojama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo nusprendė, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikoje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ir suformuluotų kriterijų.

Dėl periodinių išmokų, numatytų CK 6.288 straipsnio 3 dalyje, priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl kas mėnesį po 607 Eur mokamų periodinių iÅ¡mokų iki ieÅ¡kovo gyvos galvos priteisimo. Sprendime nustatyta, jog nors ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje teigė, kad Å¡iuo metu jo faktinės pajamos kas mėnesį yra 310,80 Eur, atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį bei palaikydamas atsiliepimÄ teismo posėdžio metu, teisingai pastebėjo, jog kartu su Å¡ia suma ieÅ¡kovas kas mėnesį gauna priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ , kuri svyruoja nuo 112 Eur iki 114 Eur sumos (1 t., e.b.l. 78 – 80).

IeÅ¡kovo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro ne nurodyta 310,70 Eur, o maždaug 424,70 Eur suma. Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog ieÅ¡kovas už pagalbÄ namuose kas mėnesį moka po 56,80 Eur – 75,74 Eur (1 t., e.b.l. 81 – 86). IeÅ¡kovui už teikiamas paslaugas, kaip kad pagalbÄ namuose, atsiskaityti pakanka jo gaunamos priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos, kurios dalis (nuo 36,25 Eur iki 57,20 Eur) lieka nepanaudota.

Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsiskaičius už bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , ieÅ¡kovui lieka nuo apytiksliai 349 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija– 301,20 Eur; transporto iÅ¡laidų kompensacija – 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos). Tad priteisus ieÅ¡kovui kas mėnesį mokamas 607Eur dydžio periodines iÅ¡mokas, ieÅ¡kovas atsidurtų palankesnėje padėtyje, negu buvo prieÅ¡ eismo įvykį.

IeÅ¡kovas nepateikė pirmosios instancijos teismui pakankamai duomenų, įrodančių, jog gaunamos lėšos (netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto iÅ¡laidoms bei pagalbai namuose) nepadengia kitų ieÅ¡kovo patiriamų iÅ¡laidų, todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad patenkinus ieÅ¡kovoreikalavimÄ dėl periodinių iÅ¡mokų priteisimo, jisnepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita.

27. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, jog jam mokama netekto darbingumo iÅ¡moka savo prigimtimi skiriasi nuo iÅ¡ deliktines atsakomybės kylančios pareigos asmeniui, kuris įvykdė nusikaltimÄ ir yra už tai nuteistas. IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į atlygintinos žalos dydį aukščiau paminėtas iÅ¡mokas, nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu– Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo“ taisyklių 55 punktu, kuriame numatytas iÅ¡mokų įskaitymas į atlygintinÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, atsakingas asmuo žalÄ jam padarė delikto metu, todėl draudikas, apdraudęs pastarojo civilinę atsakomybę, o ne socialines iÅ¡mokas mokančios institucijos, privalo žalÄ kompensuoti. Nesutikdamas su tuo atsakovas ADB „Gjensidige“ teigia, jog kai žalÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygina kiti asmenys (ne pats atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė nukentėjusiajam atitinkama dalimi sumažėja arba pasibaigia, nes kitas asmuo jÄ Ä¯vykdo iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai.

Jei kitas asmuo įvykdo žalos atlyginimo prievolę, atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog iÅ¡mokas mokančios institucijos kas mėnesį ieÅ¡kovui kompensuoja netgi daugiau, negu Å¡is dėl įvykio patyrė turtinės žalos. IÅ¡mokos, virÅ¡ijančios ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , laikytinos valstybės teikiama papildoma socialine parama ieÅ¡kovui. 28.Sutiktina su atsakovo ADB „Gjensidige“ argumentais jog apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, kad dėl eismo įvykio ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ iÅ¡ esmės padengia gaunamos tikslinės iÅ¡mokos (netekto darbingumo pensija, transporto iÅ¡laidų ir pagalbos namuose kompensacija), be to, jos net virÅ¡ija patirtÄ Å¾alÄ .

Ieškovas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nepateikė didesnes išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir jų būtinumo.

29. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Å i teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla sutrikdžius asmens sveikatÄ . Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo.

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju ieškovui mokamanetekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto išlaidoms bei pagalba namuose. Taigi išlaidomis pagrįsti nuostoliai apima visas būtinas išlaidas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias dėl to patyrė nukentėjęs asmuo.

30. Lietuvoje veikianti privalomojo sveikatos draudimo sistema garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ ir Å¡ių paslaugų iÅ¡laidų apmokėjimÄ , taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo iÅ¡laidų bei medicinos priemonių (prietaisų), bÅ«tinų apdraustųjų sveikatos priežiÅ«rai namuose užtikrinti, nuomos iÅ¡laidų kompensavimÄ (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis).

Kadangi ne visos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos yra apmokamos iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl nukentėjęs asmuo sveikatos sužalojimo atveju įgyja teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ už žalÄ atsakingam asmeniui dėl iÅ¡ Å¡io sveikatos draudimo fondo neapmokėtų nukentėjusio asmens turėtų bÅ«tinų su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė, kad tokių nepamokėtų iÅ¡laidų turėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 607 Eur periodinių iÅ¡mokų priteisimo.

31. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas,jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Sisteminis CK 6.283 straipsnio ir CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kuris buvo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos, kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas iÅ¡laidas.

Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kadCK6.290straipsnio1dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kinamas kitųCKnormų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, nuostatų kontekste.Tai reiÅ¡kia, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį.Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo iÅ¡mokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali bÅ«ti lygus socialinio draudimo iÅ¡mokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalÄ padariusiam asmeniui dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalÄ padariusiam asmeniui dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo2012 m. balandžio 18 d.nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014).

32. Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tokiu atveju, kai žalÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygina kiti asmenys (ne pats atsakingas už žalos padarymÄ asmuo), atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį atitinkama dalimi sumažėja arba pasibaigia, nes kitas asmuo jÄ Ä¯vykdo iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai. Jei kitas asmuo įvykdo žalos atlyginimo prievolę, atsakingo asmens žalos atlyginimo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.50 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnio 1 dalis).

Socialines išmokas išmokėjusios institucijos, subrogacijos būdu pakeičia pradinį kreditorių (nukentėjusįjį asmenį) žalos atlyginimo prievolėje ir įgyja tiek kreditoriaus teisių šioje prievolėje, kiek turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civinėje byloje 3K-3-166/2009, 2005-03-30 nutartis civinėje byloje 3K-3-216/2005, 2009-10-16 nutartis civinėje byloje 3K-3-427/2009, 2012-07-13 nutartis civinėje byloje 3K-3-377/2012, 2012-12-07 nutartis civinėje byloje 3K-3-560/2012, 2013-02-14 nutartis civinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

Toks teisės normų aiškinimas pagrindžia aplinkybę, jog socialinės išmokos įskaitytinos į atlygintinos žalos dydį.

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims – kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK12,178straipsniai).Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ draudikui atlyginti žalÄ , turi įrodyti, jog žalos atlyginimui nepakanka gaunamų socialinių iÅ¡mokų(netekto darbingumo pensija, tikslinė kompensacija transporto iÅ¡laidoms bei pagalbai namuose).

Pirmosios instancijos teismas nustatė prieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas –atsiskaičius už bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , ieÅ¡kovui lieka nuo 349 Eur iki 367,90 Eur nepanaudotų lėšų kas mėnesį (valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija– 301,20 Eur; transporto iÅ¡laidų kompensacija – 9,50 Eur; bei likusi dalis priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinės kompensacijos).IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovas turi didesnių iÅ¡laidų dėl patirtos žalos.

Nukentėjusiojo turtinė bÅ«klė po eismo įvykio nepablogėjo (pensijÄ gavo iki įvykio, toliau jÄ gauna po įvykio, papildomai gauna priežiÅ«ros iÅ¡laidų kompensavimÄ , kurio visiÅ¡kai pakanka už atitinkamas paslaugas atsiskaityti). Nėra duomenų, kad iki eismo įvykio ieÅ¡kovas dirbo ir tokiu bÅ«du be pensijos gavo ir darbo užmokestį, tad darbo užmokesčio neprarado.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog priteisus ieÅ¡kovui kas mėnesį mokamas 607Eur dydžio periodines iÅ¡mokas, ieÅ¡kovas atsidurtų palankesnėje situacijoje, negu buvo prieÅ¡ eismo įvykį ir dėl to ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita.

34. Atsiželgiant į tai kas iÅ¡dėstyta atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas į atlygintinos žalos dydį paminėtas iÅ¡mokas, nepagrįstai vadovavosi poįstatyminiu teisės aktu– Vyriausybės nutarimu patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo“ taisyklių 55 punktu, kuriame numatytas iÅ¡mokų įskaitymas į atlygintinÄ Å¾alÄ .Taisyklių 55 p. nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

IÅ¡ esmės Å¡i teisės norma pakartoja CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ teisės normÄ . Taisyklių 55 punkte įtvirtinta teisės norma neprieÅ¡tarauja aptartoms aukÅ¡tesnės galios CK normoms. Taisyklėse ir CK nurodytos teisės normos yra skirtos tam, kad nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų. IeÅ¡kovas gauna tikslines iÅ¡mokas dėl eismo įvykio, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovui neįrodžius, kad patiriami nuostoliai yra didesni, negu gaunamos socialinio draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas negali papildomai reikalauti dar ir nuostolių atlygimo iÅ¡ draudiko.

Dėl ieÅ¡kovo teisės į neturtinėsžalos atlyginimÄ .

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ atsakovo UAB „Handelshus“ ieÅ¡kovui priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal formuojamÄ naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK281 straipsnio 3 dalyje, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-11-01 (Å¡is laikotarpis aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi byla teisme iÅ¡kelta 2019-07-31, o eismo įvykis įvyko 2015-11-03) nustatyti nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur.Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovo reikalaujamas15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas žymiai virÅ¡ija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bei faktinių aplinkybių bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-25-489/2017 (5000 Eur), 2K-359-697/2017 (8000Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-20-689/2020 (8000Eur)), o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti priteistas, nukrypstant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y.

žymiai viršijant vidurkį), ieškovas nepateikė.

36. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jognustačius analogiÅ¡kas sužalojimo pasekmes kaip ir nukentejusiajam asmeniui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinetoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010, ivertinus infliacijÄ ir bendrÄ pragyvenimo lygio pasikeitimÄ per laikotarpį nuo 2010 iki2020 metų, vertintina, jog 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieÅ¡kovui bÅ«tų tinkamas. Atsakovas UAB „Handelshus“ laikosi pozicijos, jog vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas ėjo važiuojamÄ ja dalimi ir prieÅ¡ kirsdamas važiuojamÄ jÄ dalį ar ja eidamas, neįsitikino, kad tai bus saugu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog paties ieÅ¡kovo neatsargÅ«s, neatidÅ«s veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, kas savo ruožtu, sudaro pagrindÄ , atmesti (ar sumažinti LAT praktikos nustatytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ ) ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl neturtinė žalos atlyginimo, nes padarytos žalos atsiradimÄ Ä¯takojo ir paties nukentėjusiojo (ieÅ¡kovo) didelis neatsargumas.

37. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

38. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Jeigu žalÄ padariusio asmens kaltė pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma– darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ asmeniui, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju.

39. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, priskiriamÄ prie neatsargių nusikaltimų. R. D. 2015-11-03 apie 7:31 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė ieÅ¡kovÄ , dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienÄ priklausė UAB „Handelshus“, o R. D. įvykio dienÄ dirbo UAB „Handelshus“.

Dėl Å¡io įvykio Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio l dalį. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas, apžiÅ«rėjęs ieÅ¡kovÄ , RVUL gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir rentgeno nuotraukas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nustatyti sužalojimai: daugybiniai abipusiai Å¡onkaulių (II, III, deÅ¡inės ir II – IV kairės pusės) lūžiai su kraujo ir oro susikaupimukrÅ«tinplėvės ertmėse, kairio, raktikaulio lūžis, daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų Å¡akų) lūžiai, suardantys dubens žiedÄ , bei kairio Å¡launikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ADB „If P&C Insurance AS”, nukentėjusiajam atlygino 5000 Eurdydžio neturtinę žalÄ , likusius 5 000 Eur pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Handelshus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas,priteisiamas padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nuo 5 000 Eur iki 28 962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017,2K-47-696/2017,2K-110-699/2017,2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019), tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

40. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas ieškovuipriteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovo reikalaujamas15 000Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas žymiai viršija sumas, nurodytas teismų praktikoje, suformuotoje kitose panašaus pobūdžio bei faktinių aplinkybių bylose (Nr. 2K-25-489/2017 (5 000 Eur), 2K-359-697/2017 (8000 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-20-689/2020 (8 000 Eur)), o objektyviai pagrįstų argumentų, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis šioje byloje turėtų būti priteistas, nukrypstant nuo panašaus pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos (t. y.

žymiai virÅ¡ijant vidurkį), ieÅ¡kovas nepateikė.Nustatydamas ieÅ¡kovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neabejotinai patyrė skausmÄ , stresÄ , nepatogumus, turėjo pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , nuolat lankytis gydymo įstaigose, jis iki Å¡iol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius. Ä®vertinus ieÅ¡kovo amžių (67 m.) ir sužalojimus tikėtina, kad pasekmės gali iÅ¡likti visam gyvenimui.

Å iuo metu ieÅ¡kovui iki pensijos nustatytas25 proc. darbingumo netekimo lygmuo beinustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti protingÄ realios kompensacijos už patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ ir žalÄ padariusio asmens interesų balansÄ , sugretindamas aptartas aplinkybes su Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika teisingai ir pagrįstai nustatė, jog 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga, protinga ir pakankama.

41. Dėl ankstesnėse pastraipose iÅ¡dėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pakeisti ar panaikinti jį dėl Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra pagrindo. Skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo 2020-11-09 sprendimas paliekamas nepakeistas.

42. Byla iÅ¡spręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, n u t a r i a : Atmesti apeliantų (ieÅ¡kovo) G. B. ir (atsakovo) UAB „Handelshus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos sunkiai sužalojant, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iki gyvos galvos priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams ADB „Gjensidige“ ir UAB „Handelshus“, tretieji asmenys: R. D. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-09 sprendimÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas KazakiÅ«nas