2019-04-03 Nr. AB-8301-3-61-3-02787-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3866-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. (K. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. (K. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. N. (K. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00596 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui K. N.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Priimant sprendimą, buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Migracijos departamentas nevertino tokių dokumentų kaip galiojančio kelionės dokumento, Europos humanitarinio universiteto tarpininkavimo rašto, kuris patvirtina, kad pareiškėjas turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, taip pat aplinkybių apie turimas pragyvenimo lėšas. Nuo 2013 m. Lietuvos Respublikoje gyvena ir studijuoja dieniniame skyriuje. Neneigia, kad turi teistumą, tačiau jo bausmės atlikimo laikas baigiasi.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatyta, kad atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Įstatymas nedetalizuoja, kas laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos. Šiuo atveju Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė Migracijos departamentui išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik šia išvada, bet taip pat įvertino pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas buvo nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą, turint tikslą jas platinti, jo įvykdyta nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją bei rodo, kad jis nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, priešingai, padarė sunkų nusikaltimą, keliantį grėsmę kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei, t. y. jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, o atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi vertintinas kaip proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti visuomenės interesus. Ginčijamame sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo turimus socialinius ryšius, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę. Tai, kad pareiškėjas ketina studijuoti universitete, turi gyvenamąją patalpą ir pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomos pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi tai yra tik būtinos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitikus, pareiškėjas net negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 25 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą bendra tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Europos humanitariniame universitete.

7. Teismas akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Įstatymo 35 straipsnyje išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė Europos humanitarinio universiteto 2018 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 78/1-212 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo EHU studentui“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Europos humanitarinio universiteto rektoriaus 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 40-38 nuo 2017 m. spalio 1 d. priimtas į antrosios pakopos nuolatinių studijų programos „Viešoji politika“ pirmą kursą, numatoma studijų baigimo data 2019 m. kovo 31 d., studentas gyvens bendrabutyje (duomenys neskelbtini), o lėšų pragyventi Lietuvoje jam skirs tėvai. Migracijos departamentas, spręsdamas, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai, kreipėsi į Policijos departamentą, kuris 2018 m. birželio 7 d. Departamentui pateikė išvadą Nr. 5-S-5353 „Dėl K. N. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Šią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme už sunkų tyčinį nusikaltimą – neteisėtai gabeno narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis), turėdamas tikslą jas platinti, pareiškėjo teistumas neišnykęs. Migracijos departamentas nenustatė, kad Lietuvoje būtų susiklostę ilgalaikiai socialiniai ar ekonominiai ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės ir kad ketintų tokius ryšius sukurti ateityje.

9. Teismas pažymėjo, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo kreiptis į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas institucijas, kurios pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyto, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12.1 papunktį užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (gabeno narkotines medžiagas (kanapes ir jų dalis), turėdamas tikslą jas platinti). Policijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, Migracijos departamentui pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Policijos departamento pateikta išvada, taip pat įvertino tai, kad pareiškėjo nusikalstama veika buvo tyčinė ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo, veika susijusi su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl itin pavojinga visuomenei dėl žalingo poveikio sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, kad, atsižvelgdamos į niokojantį narkotinių medžiagų poveikį žmonių gyvenimui, valstybės institucijos pagrįstai griežtai vertina veiką, kai asmenys aktyviais veiksmais prisideda prie narkotinių medžiagų platinimo (žr. 1999 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Baghli prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34374/97)).

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, o tai yra vienas iš kriterijų nustatyti, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, teismas pritarė Migracijos departamento vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog šiuo metu jo bausmės atlikimo laikas baigiasi, neturi reikšmės jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimui, nes tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas nuteistas už sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jį priimant buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai, taip pat Migracijos departamentas nevertino pateiktų dokumentų (galiojančio kelionės dokumento, Europos humanitarinio universiteto tarpininkavimo rašto, aplinkybių apie turimas pragyvenimo lėšas). Pažymėjo, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytos leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos (užsienietis turi turėti gyvenamąją patalpą, pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje ir kt.), kurių neatitikus, užsienietis negalėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti savarankiški atsisakymo užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai, kuriuos nustačius, Migracijos departamentas turi pareigą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

14. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nustatęs vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai), taip pat įvertino tai, kad pareiškėjo nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, o siekis pradėti studijas negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nustatė visas reikšmingas su pareiškėju susijusias aplinkybes, išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma, todėl konstatavo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo nėra pagrindo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su šiuo sprendimu, nedaro jo nemotyvuoto ar formalaus.

16. Netenkinęs pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, teismas atmetė ir skundo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei procesinį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad įvertinus Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (15/4-11) 10K-34359 „Dėl K. N. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“, kuris rašytas įvertinus pareiškėjo padarytą nusikalstomą veiką, yra galimybė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju pasisakyta tik dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nepasisakyta dėl priežasčių, keliančių grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei išnykimo. Pareiškėjas nurodo, kad neginčija nusikalstomos veikos padarymo, tačiau dėl padarytos nusikalstomos veikos gailisi, padarė atitinkamas išvadas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tinkamai vykdo visas jam skirtas baudžiamojo poveikio priemones. Teistumas išnyko ir savo elgesiu nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Anksčiau padaryta nusikalstoma veika negali kelti grėsmės ateityje.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas, atkartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, dėl apeliacinio skundo papildomai pažymi, kad Migracijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (15/4-11) 10K-34359 nesprendė su pareiškėjo teisine padėtimi susijusiu klausimų, nebuvo pradėjęs prašymo nagrinėjimo procedūros, nebuvo gavęs Policijos departamento išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, nevertino atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindų. Priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingos institucijos – Policijos departamento, pateiktų duomenų tikrumu. Be to, pareiškėjas neginčija padaręs nusikalstomą veiką. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne vien tik pateikta Policijos departamento išvada, bet ir įvertino pareiškėjo padaryto nusikaltimo pobūdį, mastą, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nusikalstamos veikos padarymas pasižymi ir naujumu – bausmės atlikimas atidėtas iki 2019 m. birželio 12 d., t. y. pareiškėjas laikomas turintis teistumą iki 2019 m. birželio 12 d. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėją bei rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis viešosios tvarkos, kelia grėsmę kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsisakymui išduoti leidimą gyventi užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę. Priešingas vertinimas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-00596 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos piliečiui K. N.“, kuriuo atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti Baltarusijos Respublikos piliečiui K. N. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

22. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Grėsme valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai atsakovas laikė tai, kad pareiškėjas yra padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje sunkią tyčinę nusikalstomą veiką – neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Pareiškėjas laikomas turinčių teistumą iki 2019 m. birželio 12 d. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Policijos departamento 2018 m. birželio 7 d. išvada Nr. 5-S-5353 „Dėl K. N. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

23. Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 31-00596 yra teisėtas ir pagrįstas, 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktų įrodymų pagrindu padarytoms išvadoms pritaria. Teisėjų kolegija vadovaujasi EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų iš naujo nekartoja, o, atsakydama į apeliacinį skundą, tik juos papildo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog yra padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstomą veiką, tačiau vertina, kad savo elgesiu nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, o anksčiau padaryta nusikalstoma veika negali kelti grėsmės ateityje. Be to, jo teistumas yra išnykęs ir Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (15/4-11) 10K-34359 patvirtina galimybę, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam gali būti išduotas.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo minimas Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. (15/4-11) 10K-34359 patvirtina galimybę, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam gali būti išduotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodyto rašto turinį, pažymi, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Nurodytas Migracijos departamento raštas nėra sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo. Jame nebuvo vertintas pareiškėjo atitikimas nurodytam teisiniam reglamentavimui. Šiuo raštu pareiškėjui, atsižvelgiant į jo siekį studijuoti Lietuvos Respublikoje, išaiškinta galimybė teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, išaiškinant, kad prašymas, sutinkamai su Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata, teikiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti leidimą, t. y. ne anksčiau kaip 2017 m. rugsėjo 21 d.

27. Apeliacinio skundo argumentą, jog pareiškėjo teistumas yra išnykęs, paneigia Policijos departamento 2018 m. birželio 7 d. išvada, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą iki 2019 m. birželio 12 d.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, ).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta teisei priešinga veika (žr. šio baigiamojo akto 22 p.) yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laiku atsiradusi galima grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja tiek laiko, tiek ir įrodymų pakankamumo požiūriu, yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu ir nagrinėjamu atveju buvo proporcinga priemonė siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Todėl ginčijamas Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pripažintinas pagrįstu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3381-556/2019, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, kuriuo teismas pripažino Migracijos departamento atsisakymą užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstų, esant byloje nustatytiems aplinkybėms, jog užsienietis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašė išduoti studijų Lietuvos Respublikos mokymo įstaigoje tikslu bei užsienietis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinius nusikaltimus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. įsigijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, vertino, kad užsieniečio padaryta teisei priešinga veika, susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, dėl ko Migracijos departamento atsisakymas išduoti leidimą yra pagrįstas ir teisėtas.

32. Nagrinėjamos bylos reikšmingos faktinės aplinkybės ir taikytina teisė yra iš esmės analogiškos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019, aptartoms, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, todėl ir nagrinėjamo ginčo atveju pagrindo išvadai, kad dėl padarytos nusikalstomos veikos pareiškėjas negali būti vertinamas kaip asmuo, keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nėra.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo K. N. (K. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė