2019-08-28 Nr. AB-16277-3-61-3-00445-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2542-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00445-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. vasario 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų: kamerose trūko ploto, kurį dar mažino sanitarinis mazgas ir baldai, nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, kamerų būklė neatitiko higienos reikalavimų – sienos drėgnos ir supelijusios, nuo sienų ir lubų krito apdailos detalės. Pažymėjo, kad dėl netinkamos kamerų būklės kreipėsi į Lukiškių TI-K darbuotojus, tačiau prašymai buvo ignoruojami.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių laikymo sąlygų judėjimas kameroje buvo suvaržytas, jautė raumenų spazmus, diskomfortą, skaudėjo sąnarius, taip pat jautė irzlumą, abejingumą, silpnumą, mieguistumą, agresiją ir kitus depresijos požymius. Visi negalavimai atsirado būnant Lukiškių TI-K dėl netinkamų laikymo sąlygų. Nurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytojus, kurie skyrė gydymą nuo (duomenys neskelbtini).

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas pateikė duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir jose kalintų asmenų skaičių. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį.

6. Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose yra įrengti stalai kartu su kėdėmis arba suolais. Kiekvienoje kameroje yra lentyna, pakabos. Teigė, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

7. Atsakovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Asmens privatumui užtikrinti kai kurių gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, o kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.

8. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies priteisė A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 631 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė neturtinę žalą patyręs 2017 m. rugsėjo 25 d.–2018 m. vasario 10 d., į teismą su skundu jis kreipėsi 2018 m. vasario 2 d., todėl ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje buvo 2017 m. rugsėjo 25 d.–2018 m. vasario 2 d.

12. Spręsdamas dėl minimalaus ploto kamerose teismas iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais neturėjo pagrindo abejoti, nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso 28 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 kv. m) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 kv. m). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.

13. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas. Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažino, kad pareiškėjas 28 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

15. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nė vienoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas. Be to, kamerose Nr. 280, 283, 295, 301 sanitarinio mazgo patalpose nebuvo įrengtos užuolaidos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista iš viso 117 dienų.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Lukiškių TI-K kamerose kaupiasi drėgmė, pelėsis, nuo sienų ir lubų krenta apdailos detalės, teismas pažymėjo, kad byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, pelėsio, nuo sienų ir lubų krentančių apdailos detalių atmesti kaip nepagrįsti.

17. Teismas konstatavo, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 28 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 117 dienų. Taigi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

18. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 28 dienas, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitą įstaigą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 kv. m) ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 1 000 Eur suma nebuvo pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

19. Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 631 Eur sumos priteisimas.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

22. Atsakovas tvirtinta, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėta veika. Taip pat, atsakovo teigimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą ar kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. vasario 2 d., atlyginimo priteisimo.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl sąlygų kamerose neatitikimo higienos normų reikalavimams, yra nepagrįstos, bet jam 117 dienų neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

25. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog pareiškėjui 28 dienas nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma, kadangi, vertindamas pareiškėjo kalinimo sąlygų atitiktį nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas iš bendro kameros ploto nepagrįstai išskaičiavo sanitarinio mazgo užimamą plotą. Sanitarinio mazgo užimamas plotas išskaičiuojamas iš bendro kameros ploto tik sprendžiant, ar kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išskyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiškiai nurodyta kitaip (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 p.); į baldų ir įrenginių užimamą kameros plotą atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018). Šiuo atveju visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nebuvo. Įvertinus kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, plotą ir jose laikomų asmenų skaičių, darytina išvada, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui tenkantis plotas atitiko minimalią 3,6 kv. m normą, nustatytą Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte.

26. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad šiuo atveju nėra įrodyta pareiškėjo patirta neturtinė žala, o pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, lyginant su ta, kuri nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo bei dydžio.

27. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad pareiškėjui 117 dienų nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

29. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jis tvirtino dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautęs irzlumą, abejingumą, silpnumą, mieguistumą, agresiją ir kitus depresijos požymius. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus, skundus dėl nagrinėjamame skunde nurodytų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

30. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Lukiškių TI-K padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (117 dienų neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; nepagrįstai nustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas ir, atitinkamai, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 631 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas iki 300 Eur.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas bei jam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius