2020-06-17 Nr. AB-12337-3-62-3-02470-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1409-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02470-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje 4 ir 21 būriuose, neužtikrinant jam saugios sveikatai aplinkos. Pastatų, kuriuose buvo 4 ir 21 būriai, stogo danga buvo asbestcementis, kurio sudėtyje yra pavojinga kancerogeninė medžiaga – asbestas. Pravieniškių PN-AK, žinodama, kad stogo danga yra iš asbesto, kuriame yra cheminės kancerogeninės medžiagos, nesiėmė jokių veiksmų, kad iš gyvenamosios aplinkos būtų pašalinta ši pavojinga medžiaga, nesikreipė į specialistus, kad būtų patikrinta gyvenamoji aplinka, todėl tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei didelį pavojų. Ginčo laikotarpiu 3 sektoriuje, kuris yra netoli 2 sektoriaus pastatų, vyko kapitaliniai rekonstrukcijų darbai, kurių metu buvo šalinami šio sektoriaus pastatų asbestcemenčio stogai, nesilaikant jokių apsaugos priemonių, todėl sukeltos dulkės buvo nešiojamos vėjo po visą Pravieniškių PN-AK 1–3 sektorių teritoriją. Jis reiškė pretenzijas dėl aliarmo mygtuko pareigūnams iškviesti nebuvimo 2 sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 21 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

3. Pareiškėjo teigimu, kalėdamas netinkamomis sąlygomis, jis patyrė nuolatinių išgyvenimų, stresą ir psichologinį išsekimą, t. y neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė netaikyti jo reikalavimui ieškinio senaties termino, nes jis negalėjo ir neturėjo reikiamų žinių, priemonių, įgaliojimų sužinoti apie nurodytus pažeidimus, apie savo pažeistas teises.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pastatų, kuriuose yra 4 ir 21 būriai, stogo dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Teisės aktai neįpareigoja pataisos namų atlikinėti asbesto plaušelių koncentracijos ore tyrimų.

6. Atsakovo atstovo teigimu, galiojantys teisės aktai nenustato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. 21 būrio gyvenamosiose patalpose įrengti telefonai, kuriais galima susisiekti su prižiūrėtoju. 4 būrio brigadoje aliarmo iškvietimo mygtukas nebuvo įrengtas, tačiau pareiškėjas su skundais dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, t. y. būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

8. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, atliktų nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., esant atsakovo atstovo prašymui skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senatį, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais šių normų taikymo kontekste, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes (nuolatiniai išgyvenimai dėl nesaugios aplinkos, nuolatinis stresas, dvasinis išsekimas), vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios, todėl jo argumentai dėl negalėjimo sužinoti, tam reikiamų žinių neturėjimo apie daromus pažeidimus yra nepagrįsti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie galbūt atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 24 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. spalio 23 d., atlyginimo priteisimo pareikšti. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. spalio 23 d., atlyginimo priteisimo.

9. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl asbesto ir jo poveikio pareiškėjo sveikatai pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, vertino atsakovo atstovo paaiškinimus ir Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. pažymos Nr. 77-1584 bei 2018 m. gruodžio 5 d. pažymos Nr. 77-1755 turinį. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar buvo tam kilusi reali rizika.

11. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl asbesto buvimo 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas skunde nereiškė pretenzijų dėl 2 sektoriaus stogo techninės būklės, jo susidėvėjimo, kurį konstatavus būtų galima spręsti apie galimą stogo konstrukcijoje esančio asbesto sukeltą riziką pareiškėjo sveikatai, todėl vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė. Todėl atmestos pareiškėjo pretenzijos dėl 2 lokalinio sektoriaus pastatų stoge esančio asbesto.

12. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas neginčijo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl šalia 2 sektoriaus esančio 3 sektoriaus atliekamos pastatų rekonstrukcijos, kurias patvirtina Pastatų rekonstrukcijos darbų rangos 2017 m. kovo 6 d. sutartis Nr. ST-20, Statybvietės perdavimo–priėmimo 2017 m. kovo 29 d. aktas Nr. LD-567, Statybos darbų užbaigimo 2018 m. kovo 23 d. aktas Nr. ACCA-20-180323-00.107 bei valstybės įmonės Registrų centro duomenų banko 2015 m. spalio 19 d. išrašas. Teismas, įvertinęs nurodytų dokumentų turinį, konstatavo, kad 3 sektoriaus pastatų asbescementiniai stogai buvo keičiami ir šie darbai buvo atlikti pareiškėjo kalinimo 2 sektoriuje metu, t. y. nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., todėl nepaneigta, kad asbestinio stogo rekonstrukcijos metu pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į švarią, sveikatai nepavojingą aplinką, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

13. Teismas, vadovaudamasis Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2 punkto c) dalimi, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Taisyklės) 13.10 ir 16.11 punktais, nustatęs, kad pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, kai jis kalėjo 21 būryje, tačiau 4 būryje pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ne drausmės grupės sąlygomis, vertino, kad pareigūnų iškvietimo sistema turėjo būti įrengta 21 būrio 2 miegamajame. Teismas, atsakovo atstovui nepateikus objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl tokios sistemos neįrengimo ginčo būryje, konstatavo Taisyklių 13.10 punkto pažeidimą. Tačiau teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pabrėžė, kad vien aplinkybė, jog kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų. Teismas su šiuo pažeidimu siejamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes vertino kaip deklaratyvias, akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms institucijos, todėl atsakovo atsakomybė negalima.

14. Teismas nurodė, kad byloje nepaneigta, kad dėl 3 lokalinio sektoriaus pastatų asbestinio stogo rekonstrukcijos (nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrinta švari, sveikatai saugi aplinka. Teismas pažymėjo, jog rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ne pareiškėjo gyvenamųjų patalpų pastate, o pareiškėjas konkrečiai neišdėstė aplinkybių apie savo buvimo vietą konkrečiu laikotarpiu šiame pažeidimo kontekste.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir sukeltų pasekmių jo sveikatai. Tačiau teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas dėl šio pažeidimo daromos neigiamos įtakos jo sveikatai į atsakovo atstovą ar kitas kompetentingas institucijas ginčo laikotarpiu nesikreipė, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti visus pareiškėjo skundo reikalavimus, netaikyti ieškinio senaties termino ir spręsti atsakovo atsakomybės klausimą nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 22 d., iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išreikalauti visus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje vykdytais statybos / rekonstrukcijos darbais, priteisti jam (pareiškėjui) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalį teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinio teismo nagrinėjimo ribas – vertino atsakovo veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas, nustatęs teisės aktų reikalavimų pažeidimą dėl nesaugios gyvenamosios aplinkos, išvadas teikė neracionaliai argumentuodamas. Pareiškėjas akcentuoja, kad asbestas yra nuodingas ir pavojingas sveikatai bei gyvybei, todėl teismas nepakankamai tiksliai nustatė viešojo administravimo subjekto kompetencijos viršijimą, neatsižvelgė į asbesto, kurio inkubacinis periodas yra 20–30 metų, sukeliamą žalą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas vertina, kad teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio (toks straipsnis nurodytas apeliaciniame skunde) 6 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, vertindamas Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro išvadą, neatsižvelgė į tai, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra vienintelė įstaiga, kuri turi teisę aiškinti ir teikti išvadas dėl asbesto poveikio aplinkai, jo panaudojimą ir laikymą. Teismas, vadovaudamasis neakredituotų specialistų išvadomis, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime ir pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus visapusiškai ir objektyviai neištyrė visas svarbias bylos aplinkybes.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo taikytu ieškinio senaties terminu, akcentuoja, kad teismas nenustatė momento, nuo kada pareiškėjas sužinojo ir galėjo žinoti, kad jo gyvenamojoje aplinkoje yra laikoma uždrausta medžiaga. Pareiškėjas apie pavojingą gyvenamąją aplinką sužinojo iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 5 d. rašto Nr. S-21672. Kitų galimybių sužinoti neturėjo, nes net negalėjo pagalvoti, kad gali būti sukurta pavojinga gyvybei gyvenamoji aplinka. Be to, neturėjo reikiamų duomenų, žinių, priemonių, įgaliojimų ir kompetencijos pažeidimams nustatyti.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas visą laiką žinojo, jog Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų pastatų stogo danga yra asbestcementis, ir nesiėmė jokių apsaugos priemonių ir neatliko reikiamų tyrimų gyvenamojoje aplinkoje, todėl sąmoningai sukėlė didelį pavojų pareiškėjui ilgą laikotarpį.

20. Pareiškėjas, akcentuodamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. rašto Nr. S-94 ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. sausio 25 d. rašto Nr. (4-12 4.80) 2-3482 turinį, atkreipia dėmesį, kad šalinant asbestcemenčio stogo dangą nebuvo naudojamos jokios apsaugos priemonės, o tai reiškia, kad asbesto plaušeliai pasklido po visą teritoriją ir vėjo nešami laisvai pasiekė pareiškėjo gyvenamąją zoną. Todėl teismas netinkamai nustatė pareiškėjui sukeltą pavojų sveikatai ir gyvybei ir pats, nebūdamas aktyvus, nepareikalavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pateikti paaiškinimus apie asbestinio stogo šalinimo darbų atlikimo tvarką. Pareiškėjo teigimu, pats asbesto buvimo Pravieniškių PN-AK pastatų stogo konstrukcijoje konstatavimo faktas sukelia teisines pasekmes. Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų, todėl identifikuoti ligos priežastį sudėtinga. Asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksmų, suyra į plaušelius. Pareiškėjas visą gyvenimą gyvens dideliame nerime ir bus nežinioje dėl susirgimo onkologine liga.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui ir išvadoms, nurodo, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas jokiais argumentais, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas.

23. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos bei neteisėtų veiksmų. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų neišnagrinėjęs kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar nurodytų argumentų ar būtų pažeidęs proceso arba materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje ginčas kilo dėl 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui D. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. atsakovo atstovo prašymu taikęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir apribojęs ginčo laikotarpį bei pasisakydamas tik dėl pareiškėjo argumentų dėl kalinimo sąlygų 2015 m. spalio 24 d. – 2017 m. gegužės 8 d. laikotarpiu, pripažino, kad dėl Pravieniškių PN-AK 3 lokalinio sektoriaus pastatų asbesto stogo rekonstrukcijos, vykdytos nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., pareiškėjui nebuvo užtikrinta švari, sveikatai saugi aplinka, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti yra pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo skundo reikalavimams netaikyti sutrumpinto ieškinio senaties termino, išreikalauti į bylą papildomus įrodymus bei priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, administracinio teismo nagrinėjimo ribas, neišreikalavus visų ginčui išspręsti reikšmingų duomenų. Pareiškėjo teigimu, asbestas sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl aliarmo sistemos Pravieniškių PN-AK turėtų būti pripažintos neteisingomis.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymo išreikalauti į bylą papildomus įrodymus pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti papildomus duomenis, susijusius su 2011 m. balandžio 5 d. – 2018 m. kovo 23 d. laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje vykdytais statybos / rekonstrukcijos darbais, tačiau nenurodo, dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas tokio pobūdžio prašymas pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Dėl to pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus dokumentus atmestinas.

31. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

32. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo papildomų duomenų apie kalinimo sąlygas, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Taigi, pareiga pateikti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų paneigiančius įrodymus tenka būtent atsakovui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

35. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu dėl netinkamai įvykdytos pirmosios instancijos teismo pareigos motyvuoti sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, išnagrinėjo tarp bylos šalių kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, kad sprendimas yra be motyvų, nes teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodyta, jog teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v Netherlands (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v Finland (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz v Spain (pareiškimo Nr. 30544/96)).

37. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių iš dalies patenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

38. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvados taikyti sutrumpintą ieškinio senatį pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; kt.).

39. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.

40. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad ginčo šaliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

41. Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną.

42. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, t. y. jis buvo kalinamas, jo nuomone, asbesto, esančio Pravieniškių PN-AK pastatų stogo konstrukcijoje, sukeliamo pavojaus sveikatai sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, ribojančiais asbesto naudojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau 1998 m. rusėjo 28 d. priėmė nutarimą „Dėl asbesto ir turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriuo, siekdama sumažinti asbesto bei jo turinčių gaminių keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, be kita ko, uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus dirbinius iš asbestcemenčio. Akcentuotina ir tai, jog teisės aktai nenustato pareigos Pravieniškių PN-AK supažindinti jame laikomų asmenų su viešai skelbiamais teisės aktais.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas galėjo sužinoti, kai teisiniu reglamentavimu tikslu apsaugoti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų aplinkai buvo uždrausta naudoti asbesto dirbinius. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad jo teisės į sveiką aplinką, visą ginčo laikotarpį asbestui esant Pravieniškių PN-AK pastato stogo konstrukcijoje, buvo pažeidžiamos. Be to, pats pareiškėjas skunde buvo nurodęs apie tai, kad jo nurodomu laikotarpiu jis patyrė nuolatinius išgyvenimus dėl nesaugios aplinkos, nuolatinį stresą, dvasinį išsekimą ir kt. Tai reiškia, kad pareiškėjas apie esantį asbestą sužinojo ne tada, kai gavo atsakovo atstovo 2018 m. spalio 5 d. raštą Nr. S-21672, o žinojo per visą jo nurodomą kalinimo laikotarpį.

44. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 24 d., todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. spalio 23 d., atlyginimo priteisimo pareikšti.

45. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

47. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, todėl senaties terminas turi būti atnaujintas.

48. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas vertino Pravieniškių PN-AK veiksmus politinio ir ekonominio tikslingumo požiūriu. ABTĮ 3 straipsnis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neviršijo šiame straipsnyje įtvirtintos administracinio teismo kompetencijos.

49. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl asbesto buvimo 2 sektoriaus gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.).

50. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas, kad vien asbesto 2 lokalinio sektoriaus pastatų stoge buvimo faktas nepažeidžia pareiškėjo teisių.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. buvo atlikta šalia 2 sektoriaus esančio 3 sektoriaus pastatų rekonstrukcija, be kita ko, buvo pakeisti pastatų asbescementiniai stogai, t. y. kad asbestinio stogo rekonstrukcijos metu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į švarią, sveikatai nepavojingą aplinką ir tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą. Neturtinę žalą dėl nustatyto pažeidimo grindžia galimais ateityje atsirasti sveikatos sutrikimais. Pareiškėjo teigimu, jo patirta neturtinė žala yra tokio masto, kad ji turi būti įvertinta ir atlyginta priteisiant iš atsakovo 12 000 Eur kompensaciją.

53. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

54. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinusi, jog pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

56. Pažymėtina, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2019 m. sausio 25 d. rašto matyti, jog didžiausia tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis atsiranda esant didesnei koncentracijai ir kvėpuojant asbestu užterštu oru ilgesnį laiką, dažniausiai tai profesiniai suginami (b. l. 78). Šiuo atveju nustatyta, kad rekonstrukcijos darbai, kurių metu buvo keičiami stogai, vyko trumpą laiką, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas visą tą laiką, kol vyko darbai, buvo lauke toje vietoje, į kurią patekdavo asbesto plaušeliai. Pagal bylos duomenis pareiškėjas rekonstrukcijos darbų nevykdė.

57. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo aplinkybių analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė