2022-11-09 Nr. AB-27290-3-62-3-01193-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-810-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01193-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 519. Pareiškėjas teigė, kad ant gyvenamosios patalpos Nr. 519 sienų buvo vizualiai matomas ir jaučiamas pelėsis, kuris turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai. Marijampolės PN jokių veiksmų nesiėmė, nuteistiesiems gyvenamųjų patalpų remontuoti neleido, todėl dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 4 500 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Marijampolės PN nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 519 pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2019 m. spalio 29 d. Pažymėjo, jog Marijampolės PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d. po to, kai buvo pripažinti tinkamais naudoti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.4 punkte numatyta, jog gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Marijampolės PN šie reikalavimai užtikrinami, t. y. sienų danga yra lygi ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus, patalpų einamieji remontai atliekami nuolat, todėl pelėsio pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nebuvo.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o kitos gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvertus langus. Patalpose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys ir tvarkantys savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ir pelėsio. Higienos normų HN 134:2015 37 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Todėl švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso ne tik nuo pataisos namų, bet ir nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, valios.

6. Marijampolės PN tvirtinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokią konkrečiai neturtinę žalą jis patyrė ir kaip ji pasireiškė. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio, nesikreipė į Marijampolės PN psichologą arba administraciją dėl pablogėjusios sveikatos ar emocinės būklės. Pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog galėtų būti įvertinti pinigais, todėl šiuo atveju pakanka apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

7. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą, palaikydamas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus argumentus, nurodė, kad su juo nesutinka. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo atstovas nenori pripažinti padarytų pažeidimų, klaidina teismą savo teikiamais rašytiniais ir vaizdiniais įrodymais, kadangi jie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas patikino, jog nesikreipė į Marijampolės PN psichologą vien dėl to, kad pas jį patekti problematiška.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gegužės 26 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno Kybartų sektoriaus 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 519.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl vizualiai matomo pelėsio, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktu, kuriame numatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog byloje pateikta nuotrauka nėra pakankama aplinkybei dėl buvusio pelėsio paneigti, nes joje nenurodomi nuotraukos užfiksavimo data, būrio ir brigados duomenys. Teismas taip pat nenustatė duomenų apie nuolat atliekamus patalpų einamuosius remontus. Taigi įvertinęs, kad atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl gyvenamojoje patalpoje Nr. 519 buvusio pelėsio nepaneigė, šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad atsakovo atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 519 nebūtų vizualiai matomo pelėsio.

11. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos dėl HN 134:2015 39 punkto pažeidimo, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė tam tikrų nepatogumų. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo patyrė realią žalą sveikatai ar psichologinei būklei, teismas sprendė, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais.

III. 12. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

13. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertintu skundžiamu laikotarpiu. Teigia, kad atsakovo atstovas pateikė melagingus duomenis, kadangi pareiškėjas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės PN buvo perkeltas 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir iškart apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 519. Pareiškėjas dėsto aplinkybes dėl gyvenamojoje patalpoje buvusio pelėsio, kurias išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, papildomai nurodydamas, kad apie pelėsio buvimą žinojo ne tik Nacionalinės visuomenės sveikatos centras, bet ir Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojai, ne kartą jų buvo prašyta fiksuoti pažeidimą, tačiau pareiškėjo prašymai buvo ignoruojami.

14. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pažeidimas yra mažareikšmis. Pareiškėjo teigimu, pažeidimas truko beveik dvejus metus, ir jis buvo tęstinis, darantis neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai.

15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Marijampolės PN vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko reikiamus veiksmus bei priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai atspindi atsakovo poziciją. Atsakovas yra pateikęs atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, pateikęs visus reikalingus įrodymus, todėl mano, kad byla buvo tinkamai ir visapusiškai išnagrinėta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su jo kalinimu Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 519 dėl vizualiai matomo pelėsio ir jo kvapo, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino jo teisių pažeidimą. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime nurodytu ir įvertintu ginčo laikotarpiu, teigdamas, kad šiuo atveju turėjo būti įvertintas laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d., kai pareiškėjas atvyko į Marijampolės PN ir buvo iškart apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 519, o ne nuo 2019 m. spalio 29 d, kaip nurodė atsakovas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nepriteistos žalos pinigais.

20. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoti tam tikro fakto buvimą arba nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais.

22. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi, ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl Marijampolės PN veiksmų, tiek dėl jų galimų pasekmių: įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą ir kitas kalinimo sąlygas tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2542-415/2020; ir kt.).

Tačiau kartu pažymėtina, kad tai negali būti pagrindu įkalinimo įstaigos veiksmų neteisėtumo prezumpcijai, kurią pati įstaiga ir turėtų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2768-415/2020): pavyzdžiui, vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikti duomenys, galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; ir kt.).

Nesant tokių duomenų ar jiems nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus ir nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; ir kt.).

Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2294-624/2019; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-575/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2539-520/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3548-624/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; ir kt.).

24. Visgi tai, kad atitinkamų patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintas, savaime nereiškia, kad šiose patalpose nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma pagal pirmiau minėtą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo detalumą, aiškumą, konkretumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2349-662/2019; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1008-415/2020; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-831-492/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2110-520/2020; ir kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje duomenys, susiję su pareiškėjo kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 519 atitikimu teisės aktų reikalavimams (dėl vizualiai matomo pelėsio ir jo kvapo) yra itin prieštaringi, šie trūkumai pašalinti nebuvo: nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog dėl pelėsio buvimo minėtoje gyvenamojoje patalpoje užfiksavimo jis kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC), apeliaciniame skunde taip pat pažymi, jog NVSC yra žinoma apie jo nurodomus pažeidimus, teismas nei tokių įrodymų, nei Marijampolės PN administracijai pareiškėjo teiktų skundų, susijusių su nurodytais ar kitais pažeidimais, atsakymų į juos neišreikalavo.

26. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendime konstatavo, kad dėl galimo pelėsio buvimo minėtoje patalpoje pareiškėjas nepatyrė sunkių padarinių, tačiau neaišku, kokiais duomenimis remiantis teismas priėjo prie šios išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turėjo išsireikalauti iš atsakovo atstovo pareiškėjo sveikatos istoriją arba kitus duomenys, kurie patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pavojaus jo sveikatai ar apie patirto diskomforto reikšmingumą (vien pažymos dėl pareiškėjo lankymosi pas psichologus šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti nepakanka), taip pat duomenis, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančius pareiškėjo apgyvendinimo vietą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. spalio 29 d., kada pareiškėjas tvirtina gyvenęs taip pat gyvenamojoje patalpoje Nr. 519.

27. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė jam ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinę bylą.

28. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, - kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo proceso normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, nes būtina rinkti papildomus įrodymus, jais remiantis nustatyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimai netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan