Legislator Case Law & Legislation
39d84cf2-926b-4654-9005-d172bea45014 AI generated

39d84cf2-926b-4654-9005-d172bea45014 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 39d84cf2-926b-4654-9005-d172bea45014
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų: P. M., AAS „BTA Insurance Company“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė VieÅ¡oji įstaiga (toliau ir VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir Ligoninė) ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-83, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas R.

Legislator headnote

AI generated

39d84cf2-926b-4654-9005-d172bea45014 · Lietuvos apeliacinis teismas: Skleroterapijos procedÅ«ra putomis Å¡ioje zonoje irgi yra rizikinga. Ekspertai nurodė, kad operacijos metu įvykęs kraujavimas buvo stabdomas tinkamai, esant pacientės gausiam kraujavimui, tačiau dėl operacijos protokolo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo nėra aiÅ¡ku, kokios venos buvo perriÅ¡tos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-190-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00159-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieÅ¡kinį atsakovei R.

S. dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų: P. M., AAS „BTA Insurance Company“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė VieÅ¡oji įstaiga (toliau ir VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė (toliau – ir Ligoninė) ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-83, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas R.

S. pareiškimas ir, pripažinus, kad R. S. Ligoninėje buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, Ligoninė įpareigota atlyginti R. S. 1 042,20 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad atsakovei 2018 m. balandžio 13 d. buvo atlikta kojų venų operacija, kurios metu netikėtai, dėl atsakovės organizmo anatominių ypatumų plyšus kraujagyslei, įvyko erozyvinis masyvus kraujavimas, gautas preparuojant surandėjusius audinius kirkšnyje. Dėl operacijos padarinių laiku, 2018 m. birželio 18 d., užpildytas nepageidaujamų įvykių protokolas, sudarytas vidaus medicininio audito tyrimo aktas Nr. MA-13, kuriame atsakovę ištikęs masyvus kraujavimas operacijos metu priskirtas nepageidaujamam įvykiui, sietinam su anatominėmis venų savybėmis.

IeÅ¡kovė nesutinka su Komisijos iÅ¡vadomis, kad kraujagyslių chirurgas ultragarsinio tyrimo metu neįvertino safenofemoralinės jungties, nors tai turėjo apraÅ¡yti atlikdamas echoskopinį tyrimÄ , ir kad operacijos metu pirmiausia turėjo atsargiai iÅ¡dalyti ir perriÅ¡ti safenofemoralinę jungtį, nes to nepadarius įvyko masyvus kraujavimas. Gydytojas tinkamai, visapusiÅ¡kai bei pakankamai informatyviai atliko operacijos pasiruoÅ¡imui bÅ«tinus tyrimus, tinkamai, kvalifikuotai atliko pačiÄ operacijÄ , kurios eigoje net ir įvykus nepageidaujamam įvykiui, erozyviniam masyviam kraujavimui surandėjusių audinių preparavimo metu, operatyviai ir profesionaliai, imdamasis visų bÅ«tinų bei galimų pastangų, paÅ¡alino nepageidaujamo įvykio sukeltÄ grėsmę pacientės gyvybei.

Nepaisant sveikatos sutrikdymų R. S. yra iÅ¡saugojusi darbingumÄ . Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos atsakovei buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, siekiant gydyti R. S. nuo recidyvuojančios venų varikozės. Konsultacijos metu ir prieÅ¡ operacijÄ jai buvo paaiÅ¡kinta įvairių komplikacijų rizika, aptarus situacijÄ , pasirinktas radikalus gydymo bÅ«das, gautas pacientės sutikimas. Komisijos sprendimu nustatyta atlyginti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, be to, jos dydis nėra motyvuotas.

Akreditavimo tarnybos pateiktoje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyti tik dokumentų pildymo pažeidimai, o neteisėtų gydytojų veiksmų ar neveikimo iÅ¡vadose nenustatyta. IÅ¡kelti tik pasvarstymai dėl kito gydymo bÅ«do pasirinkimo, galimos papildomos operacinio gydymo taktikos pasirinkimo prasidėjus kraujavimui. Komisija nustatė, kad neturtinė žala nebuvo padaryta tyčia. IeÅ¡kovės veikoje nesant visų sÄ lygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas.

2. Atsakovė R. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad gyd. P. M. konsultacijos metu jai rekomendavo vienintelį tinkamÄ gydymo bÅ«dÄ â€“ abiejų kojų chirurginį gydymÄ , o apie kitus konservatyvius gydymo bÅ«dus neinformavo. Atsakovė taip pat nebuvo informuota apie nustatytas venų patologijas, kurios padidina pakartotinos kojų venų operacijos rizikÄ . Buvo planuojama operuoti ne tik deÅ¡iniÄ jÄ , bet ir kairiÄ jÄ kojÄ , tačiau dėl operacijos metu įvykusio kraujavimo kairė koja neoperuota, operacija nebaigta.

Neigė, kad pati rinkosi operacijÄ kaip gydymo bÅ«dÄ , nes operacijÄ daryti rekomendavo ir darė įtakÄ gydytojas P. M., kuriuo ji pasitikėjo. Po operacijos jautė didelį skausmÄ , kojos tinimÄ , pamatė, kad buvo operuota tik viena deÅ¡inė koja. Operacijos metu jai buvo sužalota (perpjauta) veninė kraujagyslė, ir Å¡is faktas neginčijamas. Dėl netinkamai suteiktų paslaugų atsakovė neteko 50 proc. darbingumo, tačiau darbovietė, atsižvelgdama į jos praÅ¡ymÄ bei nedarbingumo komisijos rekomendacijas, pritaikė darbo vietÄ , kad atsakovė galėtų dirbti ir turėtų pastovias pajamas.

Tvirtino, kad tai nereiÅ¡kia, jog jos sveikatos bÅ«klė dėl to ženkliai pagerėjo ir jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie blogintų sveikatÄ ir galimybę dirbti, neliko. Atsakovės teigimu, jos sveikata nėra pagerėjusi, nes koja tinsta, jaučiamas skausmas, sunkiau ilgesnį laikÄ sėdėti ir stovėti, ji privalo neÅ¡ioti gydomÄ jÄ 3-os klasės kompresinę kojinę, vartoti kraujo krešėjimÄ mažinančius vaistus, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedÅ«ras, patiria ir ateityje patirs didelių nepatogumų, baimę kitoms operacijoms ir dėl galimo sveikatos pablogėjimo, galimų komplikacijų ateityje bei iÅ¡laidų įvairioms procedÅ«roms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatavo, kad byloje nustatant, ar ieÅ¡kovės darbuotojai, teikdami pacientei R. S. medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rÅ«pestingai, ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, vertinimo prioritetas teiktinas atitinkamos srities specialistų padarytoms iÅ¡vadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų Å¡ių iÅ¡vadų teisingumÄ arba leistų suabejoti jų pagrįstumu. 5. 2019 m. spalio 21 d. nutartimi byloje paskyrus deontologinę ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai 2020 m. vasario 27 d. ekspertizės iÅ¡vada konstatavo, kad iÅ¡ esmės (didžiÄ ja dalimi) angiochirurgas P. M. tinkamai iÅ¡tyrė R. S. iki operacijos, tačiau 2018 m. balandžio 13 d. operacijai buvo pasiruoÅ¡ta nepakankama apimtimi dėl prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo (neapraÅ¡ytas Å¡launies deÅ¡iniosios poodinės venos bigutės ilgis, nepatikslinti refliukso keliai).

Minėta iÅ¡vada konstatuota, kad atsižvelgiant tik į kojų venų dvigubo skenavimo tyrime apraÅ¡ytÄ patologijÄ (3-a klinikinė lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo stadija pagal CEAP kvalifikacijÄ , dėl refliukso perforuojančio Dodd venoje po anksčiau atliktos operacijos didžiajame poodiniame kamiene) – buvo indikacijos kojų venų chirurginei operacijai atlikti. Tačiau ekspertai darė iÅ¡vadÄ , kad R. S. atveju, buvus safenofemoralinės jungties refliuksui, randiniams pakitimams po ankstesnės operacijos, įvertinus venų trapumÄ , operacijos mastas turėjo bÅ«ti mažesnės apimties – operacijos apimtis galėjo apsiriboti Dodd’o perforanto perriÅ¡imu ir iÅ¡siplėtusių bigutės Å¡akų perriÅ¡imu poodyje, nesidalijant Å¡launies didžiosios poodinės venos bigės, dėl randinių pokyčių ir didelės kraujavimo rizikos, nes bigutės Å¡akų pakartotinis operacinis gydymas reikalauja ypatingo atsargumo ir chirurgo patirties, operacijos indikacija VTE (venų tromboembolijos) profilaktikos sumetimais yra abejotina.

Skleroterapijos procedūra putomis šioje zonoje irgi yra rizikinga. Ekspertai nurodė, kad operacijos metu įvykęs kraujavimas buvo stabdomas tinkamai, esant pacientės gausiam kraujavimui, tačiau dėl operacijos protokolo neišsamaus aprašymo nėra aišku, kokios venos buvo perrištos.

6. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, ekspertizės iÅ¡vada, sprendė, kad trečiasis asmuo P. M., iÅ¡tyręs R. S. bÅ«klę ir paskyręs chirurginį gydymÄ , neįvertino galimų grėsmių atsiradimo rizikos dėl anksčiau R. S. atliktų operacijų, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, dėl ko pacientei operacijos metu buvo sužalota Å¡launinė vena klubo ir Å¡launies lygyje bei kilo komplikacijos (Å¡launies venos flebitas ir tromboflebitas). Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista pareiga tinkamai gydyti R.

S., dėl ko pablogėjo jos sveikatos būklė, kilo papildomų sveikatos komplikacijų, todėl trečiojo asmens veiksmai laikytini neteisėtais ir yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Kad operacijos metu atsakovei buvo sužalota sveikata, bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei ieškovė, nei trečiasis asmuo. Teismas sutiko su byloje dalyvaujančių asmenų teiginiais, kad nenustatyta, jog gydytojas P. M. atliko tyčinius veiksmus, tačiau nepaneigta, kad jis, kaip gydytojas, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nes turėdamas specialių žinių, patirties privalėjo būti itin atsargus, nes galėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, ir, neatmestina, jų išvengti.

Esant minėtiems duomenims teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 išvada, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje R. S. buvo padaryta žala, yra pagrįsta.

7. Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 matyti, jog, nustatydama neturtinės žalos dydį, Komisija atsižvelgė į tai, kad po pacientei R. S. Ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, bei tai, jog liekamieji reiškiniai R. S. sveikatai turės įtakos kokybiškam jos gyvenimui, todėl ieškovės teiginiai, kad Komisija neturtinės žalos dydžio nemotyvavo, nėra pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad, įvykus giliųjų venų trombozei, vystosi potrombozinis sindromas, dėl kurio sutrinka veninė kraujotaka ir tai pasireiškia kojos tinimu, skausmu, ilgainiui gali atsirasti blauzdos audinių trofikos sutrikimai ir trofinės opos.

Be to, sergantys potromboziniu sindromu turi didesnę rizikÄ susirgti retromboze. Esant minėtiems duomenims, teismas sutiko su Komisijos iÅ¡vada, nes esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, didinančiais veiksniais, anot teismo, laikytina ir tai, kad Å¡iuo metu medicina dar negali iÅ¡taisyti padaryto sveikatos sužalojimo ir atsakovės sveikata yra sutrikdyta neapibrėžtam laikui, R.

S. buvo patirti ir tebepatiriami psichiniai bei dvasiniai išgyvenimai, jaučiamas nuolatinis skausmas, būtina naudoti medikamentus, ji patiria baimę dėl ateities, sumažėjo darbingumas (50 proc. darbingumo lygis nustatytas 2018 m. rugsėjo 21 d. ir pratęstas iki 2021 m. kovo 27 d.), neatmestinas sveikatos pablogėjimas, būtinumas nešioti kompresinę kojinę, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedūras. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad dėl operacijos yra kilę ir neigiamų padarinių, kuriems atsirasti turėjo įtakos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos suteikimas, t. y. neatlikta suplanuota būtina ginekologinė operacija.

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įpareigodama ieÅ¡kovę atlyginti neturtinę žalÄ , Å¡ios žalos dydį R. S. nustatė įvertinusi esamas ir bÅ«simas pasekmes, todėl nėra pagrindo mažinti nustatytÄ neturtinės žalos dydį.

8. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad neturtinė žala turi bÅ«ti mažinama įvertinus, jog atsakovė yra darbinga, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus neiÅ¡vengiamos žalos kriterijus, nustatant neturtinę žalÄ , į paciento mirties atveju priteisiamos neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, kad žala sveikatai padaryta 2018 m. balandžio 13 d., dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 buvo patvirtintas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo nustatyti kriterijai ir balai, apskaičiuojant neturtinę žalÄ , todėl negali bÅ«ti taikomas.

Ta aplinkybė, kad R. S. dirba, nes darbo sÄ lygas yra sudaręs darbdavys, nepaneigia fakto, jog dėl operacijos metu patirto sužalojimo atsakovė yra netekusi 50 proc. darbingumo, ir nėra žinoma, kaip ateityje keisis jos darbingumo lygis, o neturtinė žala mirties atveju yra priteisiama mirusiojo artimiesiems, bet ne pačiam nukentėjusiam asmeniui, kuris ir ateityje patirs nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų dėl galimų komplikacijų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 9.1. Teismo sprendimo išvados prieštarauja tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 27 d. ekspertizės akto Nr. EDG 8(87)/2020 (01) (toliau – ir Ekspertizės aktas) išvadoms, tiek 2019 m. gegužės 15 d. VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. R. V. „Atsakymuose į LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kreipimesi 2019 m. balandžio 26 d.

Nr. PŽK-2-380 „Dėl informacijos pateikimo“ užduotus klausimus“ dėstomai nuomonei (toliau – ir Komisijos specialisto nuomonė). 9.2. Komisijos specialisto nuomonėje patvirtinama, kad gydytojas tinkamai pasiruošė pacientės operacijai, atlikdamas visus reikiamus tyrimus, pagal nustatytus kriterijus parinko tinkamiausiÄ pacientės gydymo bÅ«dÄ . Ekspertizės akto iÅ¡vadose taip pat nurodoma, kad gydytojas tinkamai pasiruošė pacientės operacijai atlikdamas visus reikiamus tyrimus, pagal nustatytus kriterijus parinko tinkamiausiÄ pacientės gydymo bÅ«dÄ , o nustatyti trÅ«kumai tik dėl apraÅ¡ymo (medicininių įrašų) iÅ¡samumo, bet ne dėl diagnostikos ar gydymo veiksmų. 9.3.

PrieÅ¡ingai teismo sprendimo teiginiams, Ekspertizės akto iÅ¡vadose atsakant į 9 gydytojo klausimÄ , ar echoskopinis tyrimas esant randiniams pokyčiams kirkÅ¡nyje (po dviejų operacijų) tinkamai ir kokybiÅ¡kai leistų įvertinti v. femoralis bÅ«klę, nurodyta, kad „pastarasis yra apsunkintas“. Å iuos teiginius patvirtino ir gydytojas teismo posėdžio metu, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas sprendime daro tokias iÅ¡vadas (kad gydytojas galėjo numatyti neigiamas pasekmes ir jų iÅ¡vengti) ir kuo remdamasis atmeta anksčiau paminėtÄ sias (kad pastarųjų pasekmių numatyti objektyviai nėra įmanoma). 9.4.

Operacijos metu, tik jÄ pradėjus, preparuojant surandėjusius audinius kirkÅ¡nyje ir siekiant likviduoti pagrindinį ligos Å¡altinį, t. y. perriÅ¡ti saphenofemoralinę jungtį, netikėtai, dėl pacientės organizmo anatominių ypatumų, plyÅ¡us kraujagyslei įvyko masyvus kraujavimas, dėl ko operacija nebuvo baigta, gydytojas pasirinko tinkamÄ sprendimÄ taip iÅ¡gelbėdamas pacientės gyvybę, kas pagrįstai konstatuota tiek Komisijos specialisto nuomonėje (atsakant į 6 ir 7 klausimus), tiek ir Ekspertizės akto iÅ¡vadose (atsakant į Ligoninės 4, gydytojo 6, pacientės 7 klausimus). 9.5.

Tarp gydytojo veiksmų (medicininių dokumentų apraÅ¡ymo neiÅ¡samumo) ir pacientei kilusių neigiamų sveikatai padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi gydytojo veiksmuose tyrimo ir gydymo taktikos klaidų nepadaryta, o vieninteliai nustatyti netinkami gydytojo veiksmai yra susiję su medicininės dokumentacijos pildymo trÅ«kumais, kurie nėra siejami su pacientei kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmėmis. 9.6. Teismo sprendimu paliktas galioti Komisijos sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis yra neteisingas ir neadekvatus, priteistas neatsižvelgus į pacientės bÅ«klę prieÅ¡ operacijÄ (iÅ¡ esmės patiriant analogiÅ¡kus skausmus), bÅ«tinumÄ pacientei atlikti operacijÄ , gydytojo veiksmus iÅ¡gelbėjus pacientei gyvybę. 9.7.

Teismo sprendime nurodyti tokie motyvai kaip „neatmestinas sveikatos pablogėjimas“ apskritai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, be to, prieÅ¡tarauja Ekspertizės akto iÅ¡vadoms, kad pacientės bÅ«klės dinamika „nežymiai teigiama“ (atsakymas į 1 ir 6 Ligoninės klausimus) bei gydytojo teismo posėdžio metu pateiktiems paaiÅ¡kinimams, kad „procesas visais atvejais yra gerėjantis“. 9.8. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , atsakovei priteista 25 000 Eur dydžio neturtinė žala yra neadekvati ir negali bÅ«ti prilyginama neturtinės žalos dydžiams, priteistiniems už sunkiausius ir (ar) apskritai neatstatomus, neiÅ¡vengiamus, pražūtingus (lot. fatalis) sveikatos sutrikdymus, bylose dėl grubių ir aplaidžių medicinos įstaigų (darbuotojų) veiksmų.

2. Atsakovė R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Teismo sprendime teisingai nurodoma, kad gydytojas galėjo numatyti ir, pagal jo paaiÅ¡kinimus teisme, net ir numatė galimas neigiamas pasekmes, ir jeigu bÅ«tų elgęsis atidžiai, rÅ«pestingai ir profesionaliai, galėjo jų iÅ¡vengti. 10.2. Galimai gydytojo atlikti tyrimai prieÅ¡ operacijÄ ir buvo pakankami, kÄ ir konstatuoja specialistai bei ekspertai, tačiau kyla pagrįstų abejonių, jog gydytojas tinkamai pasiruošė operacijai, jeigu esminio – dvigubo ultragarsinio kojų venų skanavimo, iÅ¡samiai neaprašė.

Kyla klausimas, ar Å¡is tyrimas tikrai buvo atliktas iÅ¡samiai, jeigu gydytojas nepastebėjo atsakovės kojų venų struktÅ«ros, o operacijos metu kilęs incidentas dėl pažeistos giluminės kojų venos gydytojui buvo didelis netikėtumas, kadangi Å¡i vena, anot jo, neturėjo bÅ«ti taip arti poodinio pavirÅ¡iaus. 10.3. Nesuprantama, kodėl apeliantė teigia, kad gydytojas negalėjo padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybės ir ligonio bÅ«klė. Gydytojo atlikti tyrimai parodė, kad medicinos galimybės ir atsakovės sveikatos bÅ«klė yra tokia, jog tinkamai atlikus chirurginę operacijÄ atsakovės kojų venų funkcionalumas bÅ«tų iÅ¡ esmės atstatytas mažiausiai deÅ¡imtmečiui (tokie yra gydytojo P. M.

žodiniai parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu). Tačiau problema ta, kad operacija atsakovei nebuvo atlikta, o pagrindinė magistralinė kojos vena atliekant Å¡iÄ operacijÄ buvo pažeista neatstatomai, atlikti jos rekonstrukcijÄ nėra medicininės galimybės. 10.4. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantės atstovai iÅ¡ esmės sutiko, kad žala atsakovei yra padaryta, nes įvyko nepageidaujamas įvykis, ir dėl to operacija nebuvo baigta, tačiau padaryta neturtinė žala yra žymiai mažesnė ir todėl turi bÅ«ti sumažinta, t. y. teisminis ginčas iÅ¡ esmės vyko dėl Komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 56-83 nustatyto neturtinės žalos dydžio.

Tuo tarpu apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neigiama apeliantės civilinė atsakomybė. 10.5. Atsakovė sutinka su Komisijos sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio, kuris nustatytas įvertinus nagrinėjamÄ situacijÄ , jos pasekmes sveikatos bÅ«klei ateityje. 10.6. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį Nr. 3K-3-582/2009); kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). 10.7.

Nors apeliaciniame skunde siÅ«loma remtis nusistovėjusia teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio civilinėse bylose, atsakovė norėtų, kad aukÅ¡tesnysis teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgtų ir į Å¡iandienines realijas, ekonominę situacijÄ , kylančias paslaugų kainas bei įvertintų tai, jog iÅ¡laidas dėl sutrikdytos sveikatos, kaip ir skausmÄ , dvasines kančias, atsakovė turės visÄ likusį gyvenimÄ . 10.8.

Tai, kad gydytojas operacijos metu pažeidė giliÄ jÄ venÄ , dėl ko reikėjo gelbėti gyvybę, o ne kojos veninę kraujotakÄ , tolesniais savo veiksmais iÅ¡gelbėjo atsakovei gyvybę, nereiÅ¡kia, jog dabar atsakovės gyvenimo kokybė pagerėjo, dėl sutrikusios sveikatos atsakovė patiria fizinių ir dvasinių kančių. Su Å¡iomis pasekmėmis ji turės gyventi visÄ likusį gyvenimÄ , į tai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgė. 10.9.

Atsakovės sutrikdytos sveikatos nebus galimybės atstatyti, todėl piniginė kompensacija, kuriÄ priteisė pirmosios instancijos teismas neturtinei žalai atlyginti, bent iÅ¡ dalies padės kiek įmanoma palengvinti atsakovės tolesnį gyvenimÄ , tiek dvasines, tiek ir fizines kančias bei ateityje patiriamas materialines iÅ¡laidas nepataisomai sutrikdytos sveikatos lygiui palaikyti.

1. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ netinkamai vertindamas byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Teismo priimtas sprendimas yra visiÅ¡kai neargumentuotas ir grindžiamas tik dviprasmiÅ¡kai vertinamos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių 2019 m. birželio 7 d. sprendime Nr. 56-83 suformuluotomis iÅ¡vadomis, taip pat subjektyvia teismo nuomone, vertinant ir aiÅ¡kinant byloje esančios ekspertizės iÅ¡vadas. 11.2.

Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir bylos nagrinėjimo metu pateiktais apeliantės atstovo ir trečiojo asmens P. M. žodiniais paaiÅ¡kinimais, galima pagrįstai teigti, kad buvo tinkamai pasiruoÅ¡ta operacijai, t. y. atliekant visus reikiamus diagnostinius tyrimus, pagal buvusiÄ atsakovės sveikatos bÅ«senÄ , taip pat Å¡iuo konkrečiu atveju buvo parinkta tinkamiausia gydymo taktika pagal galiojančius ir gydymo praktikoje nustatytus kriterijus. Nei Komisija, nei teismas nekonstatavo, kad operacijos metu įvykusi komplikacija buvo gydytojo klaida, prieÅ¡ingai, tiek Komisijos specialistai, tiek ekspertai savo iÅ¡vadoje konstatavo, jog konkrečiu atveju tyrimo ir gydymo taktikos klaidų nepadaryta, o atsiradusios pasekmės siejamos su praėjusiomis (pakartotinėmis) operacijomis. 11.3.

Tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad atsakovė R. S. patyrė žalos, kuri buvo įvertinta 25 000 Eur neturtine ir 1 042,20 Eur turtine žala, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Byloje nėra pagrįstų įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis pagrįstai būtų galima teigti, kad apeliantės darbuotojai vykdė netinkamus veiksmus, ir kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp gydytojo veiksmų ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl gydytojo (sveikatos priežiÅ«ros įstaigos) veiksmų kvalifikavimo neteisėtais, priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojo veiksmų ir atsakovei kilusios žalos buvimo bei priteistos neturtinės žalos dydžio. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės 14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. konsultacijos metu, atlikęs ultragarsinį tyrimÄ , gydytojas P. M. nustatė atsakovei abiejų kojų varikozės diagnozę, C3 venų nepakankamumÄ (pagal Tarptautinę lėtinio venų nepakankamumo klinikinę kvalifikacijÄ â€“ edema be odos pakitimų), nustatė operacinį gydymÄ ir operacijÄ paskyrė 2018 m. balandžio 13 d. Operacijos metu, dalijant poodį, 0,5–1 cm gylyje įvyko masyvus kraujavimas, buvo pažeista gilioji vena, atsakovė neteko apie 1,3 l kraujo, dėl ko sutriko veninio kraujo tekėjimas iÅ¡ kojos, kas sukelia kojos tinimÄ , skausmus.

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 56-83, kurį byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantė prašė panaikinti, konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atsakovei VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo padaryta žala pacientės sveikatai, ir ligoninė įpareigota atlyginti atsakovei turtinę bei neturtinę žalÄ . Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lygų 16.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.

17. Bylai aktualios redakcijos (galiojusios sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo atsakovei metu) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala buvo apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė. Šio įstatymo 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka.

18. Taikant aptariamÄ teisinį reglamentavimÄ teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti bÅ«tinas sÄ lygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

19. Kasacinis teismas, apibendrindamas aptartas įstatymo ir aktualias teismų praktikos nuostatas, nurodė, kad vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lyga, turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti įvertinta, ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ ir maksimalių pastangų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 33 punktas). Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, be kita ko, ekspertizės iÅ¡vada, sprendė, kad trečiasis asmuo P. M., iÅ¡tyręs atsakovės bÅ«klę ir paskyręs chirurginį gydymÄ , neįvertino galimų grėsmių atsiradimo rizikos dėl anksčiau atsakovei atliktų operacijų, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, dėl ko pacientei operacijos metu buvo sužalota Å¡launinė vena klubo ir Å¡launies lygyje bei kilo komplikacijų (Å¡launies venos flebitas ir tromboflebitas).

Remdamasis tuo, teismas laikė trečiojo asmens veiksmus neteisėtais ir tiesiogiai susijusiais su kilusiais neigiamais padariniais. Teismas pripažino, kad nors byloje nenustatyta, jog gydytojas būtų atlikęs tyčinius veiksmus, tačiau taip pat nepaneigta, kad jis, kaip gydytojas, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nes turėdamas specialių žinių, patirties privalėjo būti itin atsargus, galėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes ir, neatmestina, jų išvengti.

22. Apeliantės teigimu, šios teismo išvados prieštarauja tiek Ekspertizės akto išvadoms, tiek specialisto gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. R. V. Komisijai pateiktai nuomonei.

23. Byloje atliktos ekspertizės akte, be kitų, pateiktos Å¡ios iÅ¡vados: 2018 m. balandžio 13 d. operacijai buvo pasiruoÅ¡ta nepakankama apimtimi, dėl prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo (neapraÅ¡ytas Å¡launies deÅ¡iniosios poodinės venos bigutės ilgis, nepatikslinti refliukso keliai) (atsakymas į ieÅ¡kovės 2 klausimÄ ), taip pat, atsižvelgiant tik į kojų venų dvigubo skenavimo tyrime apraÅ¡ytÄ patologijÄ (3-a klinikinė lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo stadija pagal CEAP kvalifikacijÄ , dėl refliukso perforuojančio Dodd venoje po anksčiau atliktos operacijos didžiajame poodiniame kamiene), indikacijos kojų venų chirurginei operacijai atlikti buvo, tačiau, buvus safenofemoralinės jungties refliuksui, randiniams pakitimams po ankstesnės operacijos, įvertinus venų trapumÄ , operacijos mastas turėjo bÅ«ti mažesnės apimties – perriÅ¡ant Dodd perforantÄ ir nesidalijant bigutės – perriÅ¡ti poodines varikozinių venų Å¡akas (atsakymas į atsakovės 3 klausimÄ , taip pat iÅ¡ esmės ir atsakymai į ieÅ¡kovės 3, 5 klausimus).

24. Atsižvelgdamas į pateiktų iÅ¡vadų turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad ekspertizės akto iÅ¡vadose nurodoma, jog gydytojas tinkamai pasiruošė pacientės operacijai atlikdamas visus reikiamus tyrimus (ekspertizės akte nurodyta, kad operacijai buvo pasiruoÅ¡ta nepakankama apimtimi dėl prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo), pagal nustatytus kriterijus parinko tinkamiausiÄ pacientės gydymo bÅ«dÄ , o nustatyti trÅ«kumai tik dėl apraÅ¡ymo (medicininių įrašų) iÅ¡samumo, bet ne dėl diagnostikos ar gydymo veiksmų (ekspertizės akto atsakymuose į atsakovės 3 klausimÄ , taip pat į ieÅ¡kovės 5 klausimÄ tiesiogiai kvestionuojama gydytojo nustatyta operacijos apimtis).

25. Specialisto atsakymuose į Komisijos klausimus taip pat nurodyta, kad nors gydytojas didžiÄ ja dalimi tinkamai iÅ¡tyrė atsakovę iki operacijos, tačiau dvigubÄ ultragarsinį kojos venų skenavimÄ aprašė neiÅ¡samiai: nepažymėta refliuksų trukmė, kurie venų intakai pažeisti ir kokiu iÅ¡plitimu (atsakymas į 1 Komisijos klausimÄ ). Å iame kontekste atsakymas į 11 klausimÄ , kad atlikti tyrimai yra pakankami, dvigubas ultragarsinis skenavimas Å¡iuo metu yra auksinis standartas tiek venų ligų diagnostikoje, tiek ir gydymo taktikai priimti, nepaneigia pirmiau cituotos iÅ¡vados dėl neiÅ¡samaus dvigubo ultragarsinio kojos venų skenavimo apraÅ¡ymo.

Atitinkamai specialisto atsakymas į 3 Komisijos klausimÄ , kad atviras bÅ«das yra pats geriausias, radikaliausias, moksliniais tyrimais statistiÅ¡kai patikimai įrodytas, suteikiantis geriausius ilgalaikius tyrimo rezultatus, koreliuoja su jau minėta Ekspertizės akto iÅ¡vada dėl indikacijų atlikti kojų venų chirurginę operacijÄ buvimo. Tuo tarpu atsakydamas į Komisijos 10 klausimÄ , ar buvo galima imtis kitokios tyrimo ir gydymo taktikos, specialistas atsakė, kad teoriÅ¡kai buvo galima apsiriboti ir mažesne operacijos apimtimi arba gydyti konservatyviai, bet jei gydytojas matė venų nepakankamumo priežastį safenofemoralinėje jungtyje, tai be abejonės, siekiant gero ir ilgalaikio gydymo rezultato, jÄ reikėjo ir likviduoti.

Taigi specialisto nuomonė dėl gydytojo pasirinktos gydymo taktikos (konkrečiai operacijos apimties) nėra tokia kategoriÅ¡ka kaip Ekspertizės akte. Atsižvelgiant į tai, galima pritarti apeliantės vertinimui, kad specialistas atsakovės gydymo bÅ«do parinkimo klaidų ar su tuo susijusių kitokių trÅ«kumų nenustatė, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad gydytojas (visiÅ¡kai) tinkamai pasiruošė atsakovės operacijai (specialisto pripažintas ne visiÅ¡kas, o didžiÄ ja dalimi tinkamas atsakovės iÅ¡tyrimas).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai sumenkina remiantis pirmiau nurodytais duomenimis konstatuotÄ netinkamÄ (neiÅ¡samų) prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek Ekspertizės akte, tiek specialisto atsakymuose neiÅ¡samus prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymas nurodytas bÅ«tent pasirengimo operacijai kontekste, ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties konstatuotas nepakankamas pasiruoÅ¡imas. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, operacijos metu, dalijant poodį, 0,5–1 cm gylyje įvyko masyvus kraujavimas, buvo pažeista gilioji vena, atlikto prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samus apraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas tik kaip netinkamas medicininių dokumentų užpildymas, apskritai negalėjęs turėti jokios įtakos operacijos metu padarytam giliosios venos pažeidimui.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyti trūkumai, susiję su priešoperacinio ultragarsinio tyrimo aprašymu, taip pat vertintini gydytojui keliamų atidumo, rūpestingumo bei profesionalumo reikalavimų kontekste.

27. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , gydytojo veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Atsižvelgdamas į pirmiau įvertintas Ekspertizės akto iÅ¡vadas bei Komisijai specialisto pateiktus atsakymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ spręsti dėl gydytojo atliktų veiksmų neteisėtumo, ir tokia teismo iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ .

28. Kaip minėta, teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

29. Taigi byloje nustačius, kad teikiant medicinos paslaugas maksimalus atidumo, rÅ«pestingumo ir kvalifikuotumo standartas (dėl nustatytų trÅ«kumų) nebuvo užtikrintas, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus (ir kaltus) gydytojo veiksmus kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (-as). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo teiginys, kad gydytojas galėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes ir, neatmestina, jų iÅ¡vengti, iÅ¡ tiesų nėra tinkamai motyvuotas (pernelyg abstraktus), tačiau tai esminės įtakos iÅ¡vadai dėl neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimo neturi.

30. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat teigia, kad teismas priteisė atsakovei žalÄ (paliko galioti Komisijos sprendimÄ ) nesant priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojo veiksmų ir atsakovei kilusių neigiamų sveikatai padarinių. TokiÄ pozicijÄ apeliantė grindžia tuo, kad gydytojo veiksmuose tyrimo ir gydymo taktikos klaidų nepadaryta, o vieninteliai nustatyti netinkami gydytojo veiksmai yra susiję su medicininės dokumentacijos pildymo trÅ«kumais, kurie nėra siejami su atsakovei kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmėmis.

31. Pirmiausia, kaip minėta, ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad operacijos mastas turėjo būti mažesnės apimties, o tai yra susiję su gydytojo pasirinkta gydymo taktika.

32. Antra, ekspertų nustatytas netinkamas (neiÅ¡samus) prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymas analizuotas pasirengimo operacijai kontekste, ir bÅ«tent dėl jo pasiruoÅ¡imas operacijai pripažintas nepakankamu. Pirmiau Å¡ioje nutartyje jau konstatuota, kad apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrįstai sumenkina netinkamÄ (neiÅ¡samų) prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymÄ , prilygindama jį formaliems medicininės dokumentacijos pildymo trÅ«kumams.

33. Taigi nepasitvirtinus apeliantės argumentams, kuriais ji grindžia priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokiÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ dėl priežastinio ryÅ¡io kaip apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygos egzistavimo.

34. Argumentų dėl kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – žalos – buvimo apeliantė nepateikė, ginčydama iÅ¡ esmės vien priteistos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sÄ lygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti. Dėl priteisto neturtinės žalos dydžio 35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, Å¡i neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvienÄ neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtÄ dvasinę skriaudÄ ir kitokio pobÅ«džio emocinius iÅ¡gyvenimus ir suteiktų jam adekvačiÄ satisfakcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 55 punktas).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 67 punktas ir jame nurodyta praktika).

38. Toks vertinimas lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Dėl Å¡ios priežasties apeliantės argumentas, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus pagal teismų praktikÄ , iÅ¡ esmės nėra teisingas, nes jokių universalių neturtinės žalos atlyginimo dydžių sveikatos sužalojimo bylose nėra nustatyta, o apeliantės nurodomos bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-798/2017) ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panaÅ¡ios (apeliantės nurodomoje byloje nustatyta, kad atsakovės nekokybiÅ¡kai suteiktos medicinos priežiÅ«ros paslaugos neprivertė ieÅ¡kovės ilgÄ laikÄ kęsti fizinio skausmo, ieÅ¡kovės ligos eiga buvo sustabdyta, ieÅ¡kovė taip pat galiausiai iÅ¡saugojo darbingumÄ (minėtos nutarties 74–75 punktai, 80 punktas)).

39. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡ių aplinkybių visumÄ : sužalojimo pasekmes ir jų įtaka tolesniam atsakovės gyvenimui; medicinos galimybių iÅ¡taisyti padarytÄ sveikatos sužalojimÄ nebuvimÄ ir su tuo susijusiÄ neapibrėžtÄ atsakovės sveikatos sutrikdymo trukmę; atsakovės patirtus ir patiriamus psichinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuolatinį skausmÄ , medikamentų vartojimÄ , baimę dėl ateities, darbingumo sumažėjimÄ (50 proc. darbingumo lygis nustatytas 2018 m. rugsėjo 21 d. ir pratęstas iki 2021 m. kovo 27 d.), bÅ«tinumÄ neÅ¡ioti kompresinę kojinę, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedÅ«ras; taip pat kilusius kitus neigiamus padarinius (neatlikta suplanuota bÅ«tina ginekologinė operacija).

40. Apeliantės nurodomos aplinkybės, į kurias teismas, jos teigimu, neatsižvelgė: tai, kad atsakovei operacija buvo bÅ«tina, kad atsakovė pati siekė operacijos bei jai buvo paaiÅ¡kintos visos galimos su tuo kilti neigiamos pasekmės, savaime nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nustatant neturtinės žalos dydį, nes tiek medicininių paslaugų bÅ«tinumas, tiek paties paciento iniciatyva (pageidavimas) jas gauti yra bÅ«dingi daugeliui medicininių paslaugų teikimo atvejų ir yra jų sudedamoji dalis. Skundžiamas teismo sprendimas priteisti atsakovei atitinkamo dydžio neturtinę žalÄ taip pat nebuvo motyvuojamas tuo, kad atsakovei bÅ«tų netinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos galimos su operacija susijusios neigiamos pasekmės, o jas iÅ¡aiÅ¡kinti yra sveikatos priežiÅ«ros specialistų pareiga (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas).

41. Apeliantės argumentas, kad ir prieÅ¡ operacijÄ atsakovė skundėsi, jog jai „skauda, tinsta abi kojos, jaučia vakarinį kojų nuovargį“, savaime nepagrindžia, kad Å¡ie atsakovės prieÅ¡ operacijÄ patirti skausmai yra analogiÅ¡ki tiems, kuriuos atsakovė jaučia po operacijos. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurių apeliantė paduotame skunde neginčija: operacijos metu buvo pažeista gilioji vena, medicinos galimybių iÅ¡taisyti padarytÄ sveikatos sužalojimÄ nėra, po operacijos atsakovei nustatytas 50 proc. darbingumas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės bÅ«senos iki ir po operacijos vertinimas kaip vienodos nėra pagrįstas.

42. Skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad, įvykus giliųjų venų trombozei, vystosi potrombozinis sindromas, dėl kurio sutrinka veninė kraujotaka ir tai pasireiÅ¡kia kojos tinimu, skausmu, ilgainiui gali atsirasti blauzdos audinių trofikos sutrikimai ir trofinės opos; be to, sergantys potromboziniu sindromu turi didesnę rizikÄ susirgti retromboze. Å ių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neatmestinas sveikatos pablogėjimas, nėra visiÅ¡kai nepagrįstas, kaip teigia apeliantė, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neprieÅ¡tarauja Ekspertizės akto iÅ¡vadai, kad pacientės bÅ«klės dinamika „nežymiai teigiama“. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas argumentas nebuvo vienintelis, kuriuo teismas grindė sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio.

43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad gydytojo veiksmai išgelbėjant atsakovei gyvybę byloje nėra paneigiami, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiama dėl žalos sveikatai (o ne gyvybei) atlyginimo, jie savaime negali būti vertinami kaip sumažinantys neturtinės žalos, padarytos būtent dėl sveikatos sužalojimo, dydį.

44. Dėl iÅ¡dėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis bÅ«tų neteisingas. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės sÄ lygas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

46. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės praÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei R. S. iÅ¡ ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Danutė GasiÅ«nienė Vilija Mikuckienė Asta Radzevičienė