39d84cf2-926b-4654-9005-d172bea45014 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generateddÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų: P. M., AAS âBTA Insurance Companyâ. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ VieÅ¡oji įstaiga (toliau ir VšĮ) RespublikinÄ PanevÄžio ligoninÄ (toliau â ir LigoninÄ) ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau â ir Komisija) 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-83, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas R.
Legislator headnote
AI generated39d84cf2-926b-4654-9005-d172bea45014 · Lietuvos apeliacinis teismas: Skleroterapijos procedÅ«ra putomis Å¡ioje zonoje irgi yra rizikinga. Ekspertai nurodÄ, kad operacijos metu įvykÄs kraujavimas buvo stabdomas tinkamai, esant pacientÄs gausiam kraujavimui, taÄiau dÄl operacijos protokolo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo nÄra aiÅ¡ku, kokios venos buvo perriÅ¡tos.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-190-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00159-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų DanutÄs GasiÅ«nienÄs, Vilijos MikuckienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Astos RadzeviÄienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs PanevÄžio ligoninÄs apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs PanevÄžio ligoninÄs ieÅ¡kinį atsakovei R.
S. dÄl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 panaikinimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų: P. M., AAS âBTA Insurance Companyâ. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ VieÅ¡oji įstaiga (toliau ir VšĮ) RespublikinÄ PanevÄžio ligoninÄ (toliau â ir LigoninÄ) ieÅ¡kiniu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau â ir Komisija) 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ Nr. 56-83, kuriuo iÅ¡ dalies tenkintas R.
S. pareiÅ¡kimas ir, pripažinus, kad R. S. LigoninÄje buvo suteiktos nekokybiÅ¡kos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, LigoninÄ Ä¯pareigota atlyginti R. S. 1 042,20 Eur turtinÄs ir 25 000 Eur neturtinÄs žalos. NurodÄ, kad atsakovei 2018 m. balandžio 13 d. buvo atlikta kojų venų operacija, kurios metu netikÄtai, dÄl atsakovÄs organizmo anatominių ypatumų plyÅ¡us kraujagyslei, įvyko erozyvinis masyvus kraujavimas, gautas preparuojant surandÄjusius audinius kirkÅ¡nyje. DÄl operacijos padarinių laiku, 2018 m. birželio 18 d., užpildytas nepageidaujamų įvykių protokolas, sudarytas vidaus medicininio audito tyrimo aktas Nr. MA-13, kuriame atsakovÄ iÅ¡tikÄs masyvus kraujavimas operacijos metu priskirtas nepageidaujamam įvykiui, sietinam su anatominÄmis venų savybÄmis.
IeÅ¡kovÄ nesutinka su Komisijos iÅ¡vadomis, kad kraujagyslių chirurgas ultragarsinio tyrimo metu neįvertino safenofemoralinÄs jungties, nors tai turÄjo apraÅ¡yti atlikdamas echoskopinį tyrimÄ , ir kad operacijos metu pirmiausia turÄjo atsargiai iÅ¡dalyti ir perriÅ¡ti safenofemoralinÄ jungtį, nes to nepadarius įvyko masyvus kraujavimas. Gydytojas tinkamai, visapusiÅ¡kai bei pakankamai informatyviai atliko operacijos pasiruoÅ¡imui bÅ«tinus tyrimus, tinkamai, kvalifikuotai atliko paÄiÄ operacijÄ , kurios eigoje net ir įvykus nepageidaujamam įvykiui, erozyviniam masyviam kraujavimui surandÄjusių audinių preparavimo metu, operatyviai ir profesionaliai, imdamasis visų bÅ«tinų bei galimų pastangų, paÅ¡alino nepageidaujamo įvykio sukeltÄ grÄsmÄ pacientÄs gyvybei.
Nepaisant sveikatos sutrikdymų R. S. yra iÅ¡saugojusi darbingumÄ . Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos atsakovei buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, siekiant gydyti R. S. nuo recidyvuojanÄios venų varikozÄs. Konsultacijos metu ir prieÅ¡ operacijÄ jai buvo paaiÅ¡kinta įvairių komplikacijų rizika, aptarus situacijÄ , pasirinktas radikalus gydymo bÅ«das, gautas pacientÄs sutikimas. Komisijos sprendimu nustatyta atlyginti neturtinÄ Å¾ala yra nepagrįstai didelÄ, be to, jos dydis nÄra motyvuotas.
Akreditavimo tarnybos pateiktoje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybÄs patikrinimo iÅ¡vadoje nustatyti tik dokumentų pildymo pažeidimai, o neteisÄtų gydytojų veiksmų ar neveikimo iÅ¡vadose nenustatyta. IÅ¡kelti tik pasvarstymai dÄl kito gydymo bÅ«do pasirinkimo, galimos papildomos operacinio gydymo taktikos pasirinkimo prasidÄjus kraujavimui. Komisija nustatÄ, kad neturtinÄ Å¾ala nebuvo padaryta tyÄia. IeÅ¡kovÄs veikoje nesant visų sÄ lygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas.
2. AtsakovÄ R. S. praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad gyd. P. M. konsultacijos metu jai rekomendavo vienintelį tinkamÄ gydymo bÅ«dÄ â abiejų kojų chirurginį gydymÄ , o apie kitus konservatyvius gydymo bÅ«dus neinformavo. AtsakovÄ taip pat nebuvo informuota apie nustatytas venų patologijas, kurios padidina pakartotinos kojų venų operacijos rizikÄ . Buvo planuojama operuoti ne tik deÅ¡iniÄ jÄ , bet ir kairiÄ jÄ kojÄ , taÄiau dÄl operacijos metu įvykusio kraujavimo kairÄ koja neoperuota, operacija nebaigta.
NeigÄ, kad pati rinkosi operacijÄ kaip gydymo bÅ«dÄ , nes operacijÄ daryti rekomendavo ir darÄ Ä¯takÄ gydytojas P. M., kuriuo ji pasitikÄjo. Po operacijos jautÄ didelį skausmÄ , kojos tinimÄ , pamatÄ, kad buvo operuota tik viena deÅ¡inÄ koja. Operacijos metu jai buvo sužalota (perpjauta) veninÄ kraujagyslÄ, ir Å¡is faktas neginÄijamas. DÄl netinkamai suteiktų paslaugų atsakovÄ neteko 50 proc. darbingumo, taÄiau darbovietÄ, atsižvelgdama į jos praÅ¡ymÄ bei nedarbingumo komisijos rekomendacijas, pritaikÄ darbo vietÄ , kad atsakovÄ galÄtų dirbti ir turÄtų pastovias pajamas.
Tvirtino, kad tai nereiÅ¡kia, jog jos sveikatos bÅ«klÄ dÄl to ženkliai pagerÄjo ir jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, kurie blogintų sveikatÄ ir galimybÄ dirbti, neliko. AtsakovÄs teigimu, jos sveikata nÄra pagerÄjusi, nes koja tinsta, jauÄiamas skausmas, sunkiau ilgesnį laikÄ sÄdÄti ir stovÄti, ji privalo neÅ¡ioti gydomÄ jÄ 3-os klasÄs kompresinÄ kojinÄ, vartoti kraujo kreÅ¡ÄjimÄ mažinanÄius vaistus, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedÅ«ras, patiria ir ateityje patirs didelių nepatogumų, baimÄ kitoms operacijoms ir dÄl galimo sveikatos pablogÄjimo, galimų komplikacijų ateityje bei iÅ¡laidų įvairioms procedÅ«roms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. PanevÄžio apygardos teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
4. Teismas, remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, konstatavo, kad byloje nustatant, ar ieÅ¡kovÄs darbuotojai, teikdami pacientei R. S. medicinos paslaugas, elgÄsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rÅ«pestingai, ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galÄjo sukelti, vertinimo prioritetas teiktinas atitinkamos srities specialistų padarytoms iÅ¡vadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų Å¡ių iÅ¡vadų teisingumÄ arba leistų suabejoti jų pagrįstumu. 5. 2019 m. spalio 21 d. nutartimi byloje paskyrus deontologinÄ ekspertizÄ, ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai 2020 m. vasario 27 d. ekspertizÄs iÅ¡vada konstatavo, kad iÅ¡ esmÄs (didžiÄ ja dalimi) angiochirurgas P. M. tinkamai iÅ¡tyrÄ R. S. iki operacijos, taÄiau 2018 m. balandžio 13 d. operacijai buvo pasiruoÅ¡ta nepakankama apimtimi dÄl prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo (neapraÅ¡ytas Å¡launies deÅ¡iniosios poodinÄs venos bigutÄs ilgis, nepatikslinti refliukso keliai).
MinÄta iÅ¡vada konstatuota, kad atsižvelgiant tik į kojų venų dvigubo skenavimo tyrime apraÅ¡ytÄ patologijÄ (3-a klinikinÄ lÄtinio veninÄs kraujotakos nepakankamumo stadija pagal CEAP kvalifikacijÄ , dÄl refliukso perforuojanÄio Dodd venoje po anksÄiau atliktos operacijos didžiajame poodiniame kamiene) â buvo indikacijos kojų venų chirurginei operacijai atlikti. TaÄiau ekspertai darÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S. atveju, buvus safenofemoralinÄs jungties refliuksui, randiniams pakitimams po ankstesnÄs operacijos, įvertinus venų trapumÄ , operacijos mastas turÄjo bÅ«ti mažesnÄs apimties â operacijos apimtis galÄjo apsiriboti Doddâo perforanto perriÅ¡imu ir iÅ¡siplÄtusių bigutÄs Å¡akų perriÅ¡imu poodyje, nesidalijant Å¡launies didžiosios poodinÄs venos bigÄs, dÄl randinių pokyÄių ir didelÄs kraujavimo rizikos, nes bigutÄs Å¡akų pakartotinis operacinis gydymas reikalauja ypatingo atsargumo ir chirurgo patirties, operacijos indikacija VTE (venų tromboembolijos) profilaktikos sumetimais yra abejotina.
Skleroterapijos procedÅ«ra putomis Å¡ioje zonoje irgi yra rizikinga. Ekspertai nurodÄ, kad operacijos metu įvykÄs kraujavimas buvo stabdomas tinkamai, esant pacientÄs gausiam kraujavimui, taÄiau dÄl operacijos protokolo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo nÄra aiÅ¡ku, kokios venos buvo perriÅ¡tos.
6. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, ekspertizÄs iÅ¡vada, sprendÄ, kad treÄiasis asmuo P. M., iÅ¡tyrÄs R. S. bÅ«klÄ ir paskyrÄs chirurginį gydymÄ , neįvertino galimų grÄsmių atsiradimo rizikos dÄl anksÄiau R. S. atliktų operacijų, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, dÄl ko pacientei operacijos metu buvo sužalota Å¡launinÄ vena klubo ir Å¡launies lygyje bei kilo komplikacijos (Å¡launies venos flebitas ir tromboflebitas). Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeista pareiga tinkamai gydyti R.
S., dÄl ko pablogÄjo jos sveikatos bÅ«klÄ, kilo papildomų sveikatos komplikacijų, todÄl treÄiojo asmens veiksmai laikytini neteisÄtais ir yra tiesiogiai susijÄ su kilusiais neigiamais padariniais. Kad operacijos metu atsakovei buvo sužalota sveikata, bylos nagrinÄjimo metu nepaneigÄ nei ieÅ¡kovÄ, nei treÄiasis asmuo. Teismas sutiko su byloje dalyvaujanÄių asmenų teiginiais, kad nenustatyta, jog gydytojas P. M. atliko tyÄinius veiksmus, taÄiau nepaneigta, kad jis, kaip gydytojas, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, nes turÄdamas specialių žinių, patirties privalÄjo bÅ«ti itin atsargus, nes galÄjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, ir, neatmestina, jų iÅ¡vengti.
Esant minÄtiems duomenims teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 iÅ¡vada, jog teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas VšĮ RespublikinÄje PanevÄžio ligoninÄje R. S. buvo padaryta žala, yra pagrįsta.
7. Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ ginÄijamo Komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 matyti, jog, nustatydama neturtinÄs žalos dydį, Komisija atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad po pacientei R. S. LigoninÄje suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, bei tai, jog liekamieji reiÅ¡kiniai R. S. sveikatai turÄs įtakos kokybiÅ¡kam jos gyvenimui, todÄl ieÅ¡kovÄs teiginiai, kad Komisija neturtinÄs žalos dydžio nemotyvavo, nÄra pagrįsti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad, įvykus giliųjų venų trombozei, vystosi potrombozinis sindromas, dÄl kurio sutrinka veninÄ kraujotaka ir tai pasireiÅ¡kia kojos tinimu, skausmu, ilgainiui gali atsirasti blauzdos audinių trofikos sutrikimai ir trofinÄs opos.
Be to, sergantys potromboziniu sindromu turi didesnÄ rizikÄ susirgti retromboze. Esant minÄtiems duomenims, teismas sutiko su Komisijos iÅ¡vada, nes esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmÄs ir jų įtaka tolesniam nukentÄjusiojo gyvenimui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Be to, nustatant neturtinÄs žalos dydį, didinanÄiais veiksniais, anot teismo, laikytina ir tai, kad Å¡iuo metu medicina dar negali iÅ¡taisyti padaryto sveikatos sužalojimo ir atsakovÄs sveikata yra sutrikdyta neapibrÄžtam laikui, R.
S. buvo patirti ir tebepatiriami psichiniai bei dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jauÄiamas nuolatinis skausmas, bÅ«tina naudoti medikamentus, ji patiria baimÄ dÄl ateities, sumažÄjo darbingumas (50 proc. darbingumo lygis nustatytas 2018 m. rugsÄjo 21 d. ir pratÄstas iki 2021 m. kovo 27 d.), neatmestinas sveikatos pablogÄjimas, bÅ«tinumas neÅ¡ioti kompresinÄ kojinÄ, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedÅ«ras. Teismas atsižvelgÄ ir į tai, kad dÄl operacijos yra kilÄ ir neigiamų padarinių, kuriems atsirasti turÄjo įtakos netinkamos kokybÄs sveikatos priežiÅ«ros paslaugos suteikimas, t. y. neatlikta suplanuota bÅ«tina ginekologinÄ operacija.
Taigi teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įpareigodama ieÅ¡kovÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , Å¡ios žalos dydį R. S. nustatÄ Ä¯vertinusi esamas ir bÅ«simas pasekmes, todÄl nÄra pagrindo mažinti nustatytÄ neturtinÄs žalos dydį.
8. Pasisakydamas dÄl ieÅ¡kovÄs argumentų, kad neturtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti mažinama įvertinus, jog atsakovÄ yra darbinga, bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nustatytus neiÅ¡vengiamos žalos kriterijus, nustatant neturtinÄ Å¾alÄ , į paciento mirties atveju priteisiamos neturtinÄs žalos dydį, teismas pažymÄjo, kad žala sveikatai padaryta 2018 m. balandžio 13 d., dar iki Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 buvo patvirtintas turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo nustatyti kriterijai ir balai, apskaiÄiuojant neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl negali bÅ«ti taikomas.
Ta aplinkybÄ, kad R. S. dirba, nes darbo sÄ lygas yra sudarÄs darbdavys, nepaneigia fakto, jog dÄl operacijos metu patirto sužalojimo atsakovÄ yra netekusi 50 proc. darbingumo, ir nÄra žinoma, kaip ateityje keisis jos darbingumo lygis, o neturtinÄ Å¾ala mirties atveju yra priteisiama mirusiojo artimiesiems, bet ne paÄiam nukentÄjusiam asmeniui, kuris ir ateityje patirs nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų dÄl galimų komplikacijų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ VšĮ RespublikinÄ PanevÄžio ligoninÄ praÅ¡o pakeisti PanevÄžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismo sprendimo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tiek ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 27 d. ekspertizÄs akto Nr. EDG 8(87)/2020 (01) (toliau â ir EkspertizÄs aktas) iÅ¡vadoms, tiek 2019 m. gegužÄs 15 d. VšĮ Vilniaus miesto klinikinÄs ligoninÄs gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. R. V. âAtsakymuose į LR SAM Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos kreipimesi 2019 m. balandžio 26 d.
Nr. PŽK-2-380 âDÄl informacijos pateikimoâ užduotus klausimusâ dÄstomai nuomonei (toliau â ir Komisijos specialisto nuomonÄ). 9.2. Komisijos specialisto nuomonÄje patvirtinama, kad gydytojas tinkamai pasiruoÅ¡Ä pacientÄs operacijai, atlikdamas visus reikiamus tyrimus, pagal nustatytus kriterijus parinko tinkamiausiÄ pacientÄs gydymo bÅ«dÄ . EkspertizÄs akto iÅ¡vadose taip pat nurodoma, kad gydytojas tinkamai pasiruoÅ¡Ä pacientÄs operacijai atlikdamas visus reikiamus tyrimus, pagal nustatytus kriterijus parinko tinkamiausiÄ pacientÄs gydymo bÅ«dÄ , o nustatyti trÅ«kumai tik dÄl apraÅ¡ymo (medicininių įrašų) iÅ¡samumo, bet ne dÄl diagnostikos ar gydymo veiksmų. 9.3.
PrieÅ¡ingai teismo sprendimo teiginiams, EkspertizÄs akto iÅ¡vadose atsakant į 9 gydytojo klausimÄ , ar echoskopinis tyrimas esant randiniams pokyÄiams kirkÅ¡nyje (po dviejų operacijų) tinkamai ir kokybiÅ¡kai leistų įvertinti v. femoralis bÅ«klÄ, nurodyta, kad âpastarasis yra apsunkintasâ. Å iuos teiginius patvirtino ir gydytojas teismo posÄdžio metu, todÄl nÄra aiÅ¡ku, kodÄl teismas sprendime daro tokias iÅ¡vadas (kad gydytojas galÄjo numatyti neigiamas pasekmes ir jų iÅ¡vengti) ir kuo remdamasis atmeta anksÄiau paminÄtÄ sias (kad pastarųjų pasekmių numatyti objektyviai nÄra įmanoma). 9.4.
Operacijos metu, tik jÄ pradÄjus, preparuojant surandÄjusius audinius kirkÅ¡nyje ir siekiant likviduoti pagrindinį ligos Å¡altinį, t. y. perriÅ¡ti saphenofemoralinÄ jungtį, netikÄtai, dÄl pacientÄs organizmo anatominių ypatumų, plyÅ¡us kraujagyslei įvyko masyvus kraujavimas, dÄl ko operacija nebuvo baigta, gydytojas pasirinko tinkamÄ sprendimÄ taip iÅ¡gelbÄdamas pacientÄs gyvybÄ, kas pagrįstai konstatuota tiek Komisijos specialisto nuomonÄje (atsakant į 6 ir 7 klausimus), tiek ir EkspertizÄs akto iÅ¡vadose (atsakant į LigoninÄs 4, gydytojo 6, pacientÄs 7 klausimus). 9.5.
Tarp gydytojo veiksmų (medicininių dokumentų apraÅ¡ymo neiÅ¡samumo) ir pacientei kilusių neigiamų sveikatai padarinių nÄra priežastinio ryÅ¡io, kadangi gydytojo veiksmuose tyrimo ir gydymo taktikos klaidų nepadaryta, o vieninteliai nustatyti netinkami gydytojo veiksmai yra susijÄ su medicininÄs dokumentacijos pildymo trÅ«kumais, kurie nÄra siejami su pacientei kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmÄmis. 9.6. Teismo sprendimu paliktas galioti Komisijos sprendimu nustatytas neturtinÄs žalos dydis yra neteisingas ir neadekvatus, priteistas neatsižvelgus į pacientÄs bÅ«klÄ prieÅ¡ operacijÄ (iÅ¡ esmÄs patiriant analogiÅ¡kus skausmus), bÅ«tinumÄ pacientei atlikti operacijÄ , gydytojo veiksmus iÅ¡gelbÄjus pacientei gyvybÄ. 9.7.
Teismo sprendime nurodyti tokie motyvai kaip âneatmestinas sveikatos pablogÄjimasâ apskritai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, be to, prieÅ¡tarauja EkspertizÄs akto iÅ¡vadoms, kad pacientÄs bÅ«klÄs dinamika ânežymiai teigiamaâ (atsakymas į 1 ir 6 LigoninÄs klausimus) bei gydytojo teismo posÄdžio metu pateiktiems paaiÅ¡kinimams, kad âprocesas visais atvejais yra gerÄjantisâ. 9.8. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , atsakovei priteista 25 000 Eur dydžio neturtinÄ Å¾ala yra neadekvati ir negali bÅ«ti prilyginama neturtinÄs žalos dydžiams, priteistiniems už sunkiausius ir (ar) apskritai neatstatomus, neiÅ¡vengiamus, pražūtingus (lot. fatalis) sveikatos sutrikdymus, bylose dÄl grubių ir aplaidžių medicinos įstaigų (darbuotojų) veiksmų.
2. AtsakovÄ R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Teismo sprendime teisingai nurodoma, kad gydytojas galÄjo numatyti ir, pagal jo paaiÅ¡kinimus teisme, net ir numatÄ galimas neigiamas pasekmes, ir jeigu bÅ«tų elgÄsis atidžiai, rÅ«pestingai ir profesionaliai, galÄjo jų iÅ¡vengti. 10.2. Galimai gydytojo atlikti tyrimai prieÅ¡ operacijÄ ir buvo pakankami, kÄ ir konstatuoja specialistai bei ekspertai, taÄiau kyla pagrįstų abejonių, jog gydytojas tinkamai pasiruoÅ¡Ä operacijai, jeigu esminio â dvigubo ultragarsinio kojų venų skanavimo, iÅ¡samiai neapraÅ¡Ä.
Kyla klausimas, ar Å¡is tyrimas tikrai buvo atliktas iÅ¡samiai, jeigu gydytojas nepastebÄjo atsakovÄs kojų venų struktÅ«ros, o operacijos metu kilÄs incidentas dÄl pažeistos giluminÄs kojų venos gydytojui buvo didelis netikÄtumas, kadangi Å¡i vena, anot jo, neturÄjo bÅ«ti taip arti poodinio pavirÅ¡iaus. 10.3. Nesuprantama, kodÄl apeliantÄ teigia, kad gydytojas negalÄjo padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybÄs ir ligonio bÅ«klÄ. Gydytojo atlikti tyrimai parodÄ, kad medicinos galimybÄs ir atsakovÄs sveikatos bÅ«klÄ yra tokia, jog tinkamai atlikus chirurginÄ operacijÄ atsakovÄs kojų venų funkcionalumas bÅ«tų iÅ¡ esmÄs atstatytas mažiausiai deÅ¡imtmeÄiui (tokie yra gydytojo P. M.
žodiniai parodymai teisminio bylos nagrinÄjimo metu). TaÄiau problema ta, kad operacija atsakovei nebuvo atlikta, o pagrindinÄ magistralinÄ kojos vena atliekant Å¡iÄ operacijÄ buvo pažeista neatstatomai, atlikti jos rekonstrukcijÄ nÄra medicininÄs galimybÄs. 10.4. NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme apeliantÄs atstovai iÅ¡ esmÄs sutiko, kad žala atsakovei yra padaryta, nes įvyko nepageidaujamas įvykis, ir dÄl to operacija nebuvo baigta, taÄiau padaryta neturtinÄ Å¾ala yra žymiai mažesnÄ ir todÄl turi bÅ«ti sumažinta, t. y. teisminis ginÄas iÅ¡ esmÄs vyko dÄl Komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 56-83 nustatyto neturtinÄs žalos dydžio.
Tuo tarpu apeliaciniu skundu iÅ¡ esmÄs neigiama apeliantÄs civilinÄ atsakomybÄ. 10.5. AtsakovÄ sutinka su Komisijos sprendimu dÄl neturtinÄs žalos dydžio, kuris nustatytas įvertinus nagrinÄjamÄ situacijÄ , jos pasekmes sveikatos bÅ«klei ateityje. 10.6. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismų praktika dÄl priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį Nr. 3K-3-582/2009); kitose bylose, atsižvelgiant į konkreÄias kiekvieno ginÄo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nÄra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklÄmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-288/2014). 10.7.
Nors apeliaciniame skunde siÅ«loma remtis nusistovÄjusia teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio civilinÄse bylose, atsakovÄ norÄtų, kad aukÅ¡tesnysis teismas, atmesdamas apeliantÄs reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgtų ir į Å¡iandienines realijas, ekonominÄ situacijÄ , kylanÄias paslaugų kainas bei įvertintų tai, jog iÅ¡laidas dÄl sutrikdytos sveikatos, kaip ir skausmÄ , dvasines kanÄias, atsakovÄ turÄs visÄ likusį gyvenimÄ . 10.8.
Tai, kad gydytojas operacijos metu pažeidÄ giliÄ jÄ venÄ , dÄl ko reikÄjo gelbÄti gyvybÄ, o ne kojos veninÄ kraujotakÄ , tolesniais savo veiksmais iÅ¡gelbÄjo atsakovei gyvybÄ, nereiÅ¡kia, jog dabar atsakovÄs gyvenimo kokybÄ pagerÄjo, dÄl sutrikusios sveikatos atsakovÄ patiria fizinių ir dvasinių kanÄių. Su Å¡iomis pasekmÄmis ji turÄs gyventi visÄ likusį gyvenimÄ , į tai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgÄ. 10.9.
AtsakovÄs sutrikdytos sveikatos nebus galimybÄs atstatyti, todÄl piniginÄ kompensacija, kuriÄ priteisÄ pirmosios instancijos teismas neturtinei žalai atlyginti, bent iÅ¡ dalies padÄs kiek įmanoma palengvinti atsakovÄs tolesnį gyvenimÄ , tiek dvasines, tiek ir fizines kanÄias bei ateityje patiriamas materialines iÅ¡laidas nepataisomai sutrikdytos sveikatos lygiui palaikyti.
1. TreÄiasis asmuo AAS âBTA Insurance Companyâ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti PanevÄžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ netinkamai vertindamas byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Teismo priimtas sprendimas yra visiÅ¡kai neargumentuotas ir grindžiamas tik dviprasmiÅ¡kai vertinamos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių 2019 m. birželio 7 d. sprendime Nr. 56-83 suformuluotomis iÅ¡vadomis, taip pat subjektyvia teismo nuomone, vertinant ir aiÅ¡kinant byloje esanÄios ekspertizÄs iÅ¡vadas. 11.2.
Remiantis byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir bylos nagrinÄjimo metu pateiktais apeliantÄs atstovo ir treÄiojo asmens P. M. žodiniais paaiÅ¡kinimais, galima pagrįstai teigti, kad buvo tinkamai pasiruoÅ¡ta operacijai, t. y. atliekant visus reikiamus diagnostinius tyrimus, pagal buvusiÄ atsakovÄs sveikatos bÅ«senÄ , taip pat Å¡iuo konkreÄiu atveju buvo parinkta tinkamiausia gydymo taktika pagal galiojanÄius ir gydymo praktikoje nustatytus kriterijus. Nei Komisija, nei teismas nekonstatavo, kad operacijos metu įvykusi komplikacija buvo gydytojo klaida, prieÅ¡ingai, tiek Komisijos specialistai, tiek ekspertai savo iÅ¡vadoje konstatavo, jog konkreÄiu atveju tyrimo ir gydymo taktikos klaidų nepadaryta, o atsiradusios pasekmÄs siejamos su praÄjusiomis (pakartotinÄmis) operacijomis. 11.3.
Tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti, kad atsakovÄ R. S. patyrÄ Å¾alos, kuri buvo įvertinta 25 000 Eur neturtine ir 1 042,20 Eur turtine žala, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Byloje nÄra pagrįstų įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis pagrįstai bÅ«tų galima teigti, kad apeliantÄs darbuotojai vykdÄ netinkamus veiksmus, ir kad yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp gydytojo veiksmų ir kilusių pasekmių.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
AbsoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
13. Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl gydytojo (sveikatos priežiÅ«ros įstaigos) veiksmų kvalifikavimo neteisÄtais, priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojo veiksmų ir atsakovei kilusios žalos buvimo bei priteistos neturtinÄs žalos dydžio. PagrindinÄs bylos faktinÄs aplinkybÄs 14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. konsultacijos metu, atlikÄs ultragarsinį tyrimÄ , gydytojas P. M. nustatÄ atsakovei abiejų kojų varikozÄs diagnozÄ, C3 venų nepakankamumÄ (pagal TarptautinÄ lÄtinio venų nepakankamumo klinikinÄ kvalifikacijÄ â edema be odos pakitimų), nustatÄ operacinį gydymÄ ir operacijÄ paskyrÄ 2018 m. balandžio 13 d. Operacijos metu, dalijant poodį, 0,5â1 cm gylyje įvyko masyvus kraujavimas, buvo pažeista gilioji vena, atsakovÄ neteko apie 1,3 l kraujo, dÄl ko sutriko veninio kraujo tekÄjimas iÅ¡ kojos, kas sukelia kojos tinimÄ , skausmus.
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 56-83, kurį byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantÄ praÅ¡Ä panaikinti, konstatuota, kad teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atsakovei VšĮ RespublikinÄje PanevÄžio ligoninÄje buvo padaryta žala pacientÄs sveikatai, ir ligoninÄ Ä¯pareigota atlyginti atsakovei turtinÄ bei neturtinÄ Å¾alÄ . DÄl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų 16.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisÄ Ä¯ kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos apibrÄžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikÄjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesÄius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.
17. Bylai aktualios redakcijos (galiojusios sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo atsakovei metu) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinÄ ir neturtinÄ) žala buvo apibrÄžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradÄ dÄl sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikusio asmens neteisÄtos kaltos veikos, t. y. buvo įtvirtinta kaltÄs pagrindu atsirandanti civilinÄ atsakomybÄ. Å io įstatymo 24 straipsnyje buvo įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklÄ, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) nustatyta tvarka.
18. Taikant aptariamÄ teisinį reglamentavimÄ teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybÄ už joje dirbanÄių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Kalte grįstos civilinÄs atsakomybÄs prievolei konstatuoti bÅ«tinas sÄ lygų visetas: neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltÄ (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Asmuo, pareiÅ¡kÄs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dÄl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisÄtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). ŽalÄ padariusio asmens kaltÄ preziumuojama, todÄl, siekdama paneigti civilinÄs atsakomybÄs prievolÄ, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nÄra kalti dÄl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolÄs esmÄ ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinis teismas, apibendrindamas aptartas įstatymo ir aktualias teismų praktikos nuostatas, nurodÄ, kad vertinant, ar egzistuoja neteisÄti veiksmai, kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga, turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Sprendžiant dÄl kaltÄs, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, turi bÅ«ti įvertinta, ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikÄjo veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ ir maksimalių pastangų kriterijų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 33 punktas). Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, be ne rezultato aspektu, t. y. ar konkreÄioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad konkreÄių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkreÄios specifinÄs srities specialistai gali įvertinti, ar konkreÄioje situacijoje buvo elgtasi adekvaÄiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dÄl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisÄtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.
BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinÄjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkreÄiu atveju elgÄsi taip, kaip bÅ«tų elgÄsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
21. NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, be kita ko, ekspertizÄs iÅ¡vada, sprendÄ, kad treÄiasis asmuo P. M., iÅ¡tyrÄs atsakovÄs bÅ«klÄ ir paskyrÄs chirurginį gydymÄ , neįvertino galimų grÄsmių atsiradimo rizikos dÄl anksÄiau atsakovei atliktų operacijų, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, dÄl ko pacientei operacijos metu buvo sužalota Å¡launinÄ vena klubo ir Å¡launies lygyje bei kilo komplikacijų (Å¡launies venos flebitas ir tromboflebitas).
Remdamasis tuo, teismas laikÄ treÄiojo asmens veiksmus neteisÄtais ir tiesiogiai susijusiais su kilusiais neigiamais padariniais. Teismas pripažino, kad nors byloje nenustatyta, jog gydytojas bÅ«tų atlikÄs tyÄinius veiksmus, taÄiau taip pat nepaneigta, kad jis, kaip gydytojas, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, nes turÄdamas specialių žinių, patirties privalÄjo bÅ«ti itin atsargus, galÄjo numatyti galimas neigiamas pasekmes ir, neatmestina, jų iÅ¡vengti.
22. ApeliantÄs teigimu, Å¡ios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja tiek EkspertizÄs akto iÅ¡vadoms, tiek specialisto gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. R. V. Komisijai pateiktai nuomonei.
23. Byloje atliktos ekspertizÄs akte, be kitų, pateiktos Å¡ios iÅ¡vados: 2018 m. balandžio 13 d. operacijai buvo pasiruoÅ¡ta nepakankama apimtimi, dÄl prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo (neapraÅ¡ytas Å¡launies deÅ¡iniosios poodinÄs venos bigutÄs ilgis, nepatikslinti refliukso keliai) (atsakymas į ieÅ¡kovÄs 2 klausimÄ ), taip pat, atsižvelgiant tik į kojų venų dvigubo skenavimo tyrime apraÅ¡ytÄ patologijÄ (3-a klinikinÄ lÄtinio veninÄs kraujotakos nepakankamumo stadija pagal CEAP kvalifikacijÄ , dÄl refliukso perforuojanÄio Dodd venoje po anksÄiau atliktos operacijos didžiajame poodiniame kamiene), indikacijos kojų venų chirurginei operacijai atlikti buvo, taÄiau, buvus safenofemoralinÄs jungties refliuksui, randiniams pakitimams po ankstesnÄs operacijos, įvertinus venų trapumÄ , operacijos mastas turÄjo bÅ«ti mažesnÄs apimties â perriÅ¡ant Dodd perforantÄ ir nesidalijant bigutÄs â perriÅ¡ti poodines varikozinių venų Å¡akas (atsakymas į atsakovÄs 3 klausimÄ , taip pat iÅ¡ esmÄs ir atsakymai į ieÅ¡kovÄs 3, 5 klausimus).
24. Atsižvelgdamas į pateiktų iÅ¡vadų turinį, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantÄs vertinimu, kad ekspertizÄs akto iÅ¡vadose nurodoma, jog gydytojas tinkamai pasiruoÅ¡Ä pacientÄs operacijai atlikdamas visus reikiamus tyrimus (ekspertizÄs akte nurodyta, kad operacijai buvo pasiruoÅ¡ta nepakankama apimtimi dÄl prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samaus apraÅ¡ymo), pagal nustatytus kriterijus parinko tinkamiausiÄ pacientÄs gydymo bÅ«dÄ , o nustatyti trÅ«kumai tik dÄl apraÅ¡ymo (medicininių įrašų) iÅ¡samumo, bet ne dÄl diagnostikos ar gydymo veiksmų (ekspertizÄs akto atsakymuose į atsakovÄs 3 klausimÄ , taip pat į ieÅ¡kovÄs 5 klausimÄ tiesiogiai kvestionuojama gydytojo nustatyta operacijos apimtis).
25. Specialisto atsakymuose į Komisijos klausimus taip pat nurodyta, kad nors gydytojas didžiÄ ja dalimi tinkamai iÅ¡tyrÄ atsakovÄ iki operacijos, taÄiau dvigubÄ ultragarsinį kojos venų skenavimÄ apraÅ¡Ä neiÅ¡samiai: nepažymÄta refliuksų trukmÄ, kurie venų intakai pažeisti ir kokiu iÅ¡plitimu (atsakymas į 1 Komisijos klausimÄ ). Å iame kontekste atsakymas į 11 klausimÄ , kad atlikti tyrimai yra pakankami, dvigubas ultragarsinis skenavimas Å¡iuo metu yra auksinis standartas tiek venų ligų diagnostikoje, tiek ir gydymo taktikai priimti, nepaneigia pirmiau cituotos iÅ¡vados dÄl neiÅ¡samaus dvigubo ultragarsinio kojos venų skenavimo apraÅ¡ymo.
Atitinkamai specialisto atsakymas į 3 Komisijos klausimÄ , kad atviras bÅ«das yra pats geriausias, radikaliausias, moksliniais tyrimais statistiÅ¡kai patikimai įrodytas, suteikiantis geriausius ilgalaikius tyrimo rezultatus, koreliuoja su jau minÄta EkspertizÄs akto iÅ¡vada dÄl indikacijų atlikti kojų venų chirurginÄ operacijÄ buvimo. Tuo tarpu atsakydamas į Komisijos 10 klausimÄ , ar buvo galima imtis kitokios tyrimo ir gydymo taktikos, specialistas atsakÄ, kad teoriÅ¡kai buvo galima apsiriboti ir mažesne operacijos apimtimi arba gydyti konservatyviai, bet jei gydytojas matÄ venų nepakankamumo priežastį safenofemoralinÄje jungtyje, tai be abejonÄs, siekiant gero ir ilgalaikio gydymo rezultato, jÄ reikÄjo ir likviduoti.
Taigi specialisto nuomonÄ dÄl gydytojo pasirinktos gydymo taktikos (konkreÄiai operacijos apimties) nÄra tokia kategoriÅ¡ka kaip EkspertizÄs akte. Atsižvelgiant į tai, galima pritarti apeliantÄs vertinimui, kad specialistas atsakovÄs gydymo bÅ«do parinkimo klaidų ar su tuo susijusių kitokių trÅ«kumų nenustatÄ, taÄiau nÄra pagrindo sutikti, kad gydytojas (visiÅ¡kai) tinkamai pasiruoÅ¡Ä atsakovÄs operacijai (specialisto pripažintas ne visiÅ¡kas, o didžiÄ ja dalimi tinkamas atsakovÄs iÅ¡tyrimas).
26. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, apeliantÄ nepagrįstai sumenkina remiantis pirmiau nurodytais duomenimis konstatuotÄ netinkamÄ (neiÅ¡samų) prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymÄ . Teismas atkreipia dÄmesį, kad tiek EkspertizÄs akte, tiek specialisto atsakymuose neiÅ¡samus prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymas nurodytas bÅ«tent pasirengimo operacijai kontekste, ir bÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties konstatuotas nepakankamas pasiruoÅ¡imas. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, operacijos metu, dalijant poodį, 0,5â1 cm gylyje įvyko masyvus kraujavimas, buvo pažeista gilioji vena, atlikto prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo neiÅ¡samus apraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas tik kaip netinkamas medicininių dokumentų užpildymas, apskritai negalÄjÄs turÄti jokios įtakos operacijos metu padarytam giliosios venos pažeidimui.
DÄl iÅ¡dÄstytų priežasÄių apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nustatyti trÅ«kumai, susijÄ su prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymu, taip pat vertintini gydytojui keliamų atidumo, rÅ«pestingumo bei profesionalumo reikalavimų kontekste.
27. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , gydytojo veiksmų neteisÄtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedÄmesingumas, nepakankamas profesinÄs pareigos atlikimas, profesinÄs etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 20 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Atsižvelgdamas į pirmiau įvertintas EkspertizÄs akto iÅ¡vadas bei Komisijai specialisto pateiktus atsakymus, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas turÄjo pakankamÄ pagrindÄ sprÄsti dÄl gydytojo atliktų veiksmų neteisÄtumo, ir tokia teismo iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ .
28. Kaip minÄta, teismas, sprÄsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybÄs už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkreÄioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. PagrindinÄ gydytojo pareiga â teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejanÄios prievolÄs turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolÄ bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K- 3- 478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2013).
29. Taigi byloje nustaÄius, kad teikiant medicinos paslaugas maksimalus atidumo, rÅ«pestingumo ir kvalifikuotumo standartas (dÄl nustatytų trÅ«kumų) nebuvo užtikrintas, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisÄtus (ir kaltus) gydytojo veiksmus kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ (-as). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo teiginys, kad gydytojas galÄjo numatyti galimas neigiamas pasekmes ir, neatmestina, jų iÅ¡vengti, iÅ¡ tiesų nÄra tinkamai motyvuotas (pernelyg abstraktus), taÄiau tai esminÄs įtakos iÅ¡vadai dÄl neteisÄtų veiksmų kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos buvimo neturi.
30. Apeliaciniame skunde apeliantÄ taip pat teigia, kad teismas priteisÄ atsakovei žalÄ (paliko galioti Komisijos sprendimÄ ) nesant priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojo veiksmų ir atsakovei kilusių neigiamų sveikatai padarinių. TokiÄ pozicijÄ apeliantÄ grindžia tuo, kad gydytojo veiksmuose tyrimo ir gydymo taktikos klaidų nepadaryta, o vieninteliai nustatyti netinkami gydytojo veiksmai yra susijÄ su medicininÄs dokumentacijos pildymo trÅ«kumais, kurie nÄra siejami su atsakovei kilusiomis neigiamomis sveikatai pasekmÄmis.
31. Pirmiausia, kaip minÄta, ekspertizÄs akto iÅ¡vadose konstatuota, kad operacijos mastas turÄjo bÅ«ti mažesnÄs apimties, o tai yra susijÄ su gydytojo pasirinkta gydymo taktika.
32. Antra, ekspertų nustatytas netinkamas (neiÅ¡samus) prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymas analizuotas pasirengimo operacijai kontekste, ir bÅ«tent dÄl jo pasiruoÅ¡imas operacijai pripažintas nepakankamu. Pirmiau Å¡ioje nutartyje jau konstatuota, kad apeliantÄ nagrinÄjamu atveju nepagrįstai sumenkina netinkamÄ (neiÅ¡samų) prieÅ¡operacinio ultragarsinio tyrimo apraÅ¡ymÄ , prilygindama jį formaliems medicininÄs dokumentacijos pildymo trÅ«kumams.
33. Taigi nepasitvirtinus apeliantÄs argumentams, kuriais ji grindžia priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ , apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokiÄ , nei padarÄ pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ dÄl priežastinio ryÅ¡io kaip apeliantÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos egzistavimo.
34. Argumentų dÄl kitos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žalos â buvimo apeliantÄ nepateikÄ, ginÄydama iÅ¡ esmÄs vien priteistos neturtinÄs žalos dydį, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sÄ lygos apeliantÄs civilinei atsakomybei kilti. DÄl priteisto neturtinÄs žalos dydžio 35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
36. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmÄs nÄra įmanomas teisÄs pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padÄties, buvusios iki pažeidimo, sukÄlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinÄs žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, Å¡i neturtinÄs žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvienÄ neturtinÄs žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, kuris konkreÄiomis faktinÄmis aplinkybÄmis kuo labiau sumažintų asmens patirtÄ dvasinÄ skriaudÄ ir kitokio pobÅ«džio emocinius iÅ¡gyvenimus ir suteiktų jam adekvaÄiÄ satisfakcijÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 55 punktas).
37. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad teismų praktika dÄl priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinÄs žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinÄja skirtingomis priemonÄmis ir grindžia atskiromis faktinÄmis aplinkybÄmis, todÄl kitose bylose, atsižvelgiant į konkreÄias kiekvieno ginÄo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nÄra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisÄs taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklÄmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panaÅ¡iose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 67 punktas ir jame nurodyta praktika).
38. Toks vertinimas lemia, jog tiek dÄl artimo asmens gyvybÄs atÄmimo priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio, tiek dÄl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio prasme iÅ¡ esmÄs neįmanoma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560/2010). DÄl Å¡ios priežasties apeliantÄs argumentas, kad teismo priteistas neturtinÄs žalos dydis yra neadekvatus pagal teismų praktikÄ , iÅ¡ esmÄs nÄra teisingas, nes jokių universalių neturtinÄs žalos atlyginimo dydžių sveikatos sužalojimo bylose nÄra nustatyta, o apeliantÄs nurodomos bylos (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-313-798/2017) ir nagrinÄjamos bylos faktinÄs aplinkybÄs nÄra tapaÄios ar labai panaÅ¡ios (apeliantÄs nurodomoje byloje nustatyta, kad atsakovÄs nekokybiÅ¡kai suteiktos medicinos priežiÅ«ros paslaugos neprivertÄ ieÅ¡kovÄs ilgÄ laikÄ kÄsti fizinio skausmo, ieÅ¡kovÄs ligos eiga buvo sustabdyta, ieÅ¡kovÄ taip pat galiausiai iÅ¡saugojo darbingumÄ (minÄtos nutarties 74â75 punktai, 80 punktas)).
39. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų, nustatydamas priteistinos neturtinÄs žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ Å¡ių aplinkybių visumÄ : sužalojimo pasekmes ir jų įtaka tolesniam atsakovÄs gyvenimui; medicinos galimybių iÅ¡taisyti padarytÄ sveikatos sužalojimÄ nebuvimÄ ir su tuo susijusiÄ neapibrÄžtÄ atsakovÄs sveikatos sutrikdymo trukmÄ; atsakovÄs patirtus ir patiriamus psichinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, nuolatinį skausmÄ , medikamentų vartojimÄ , baimÄ dÄl ateities, darbingumo sumažÄjimÄ (50 proc. darbingumo lygis nustatytas 2018 m. rugsÄjo 21 d. ir pratÄstas iki 2021 m. kovo 27 d.), bÅ«tinumÄ neÅ¡ioti kompresinÄ kojinÄ, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedÅ«ras; taip pat kilusius kitus neigiamus padarinius (neatlikta suplanuota bÅ«tina ginekologinÄ operacija).
40. ApeliantÄs nurodomos aplinkybÄs, į kurias teismas, jos teigimu, neatsižvelgÄ: tai, kad atsakovei operacija buvo bÅ«tina, kad atsakovÄ pati siekÄ operacijos bei jai buvo paaiÅ¡kintos visos galimos su tuo kilti neigiamos pasekmÄs, savaime nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nustatant neturtinÄs žalos dydį, nes tiek medicininių paslaugų bÅ«tinumas, tiek paties paciento iniciatyva (pageidavimas) jas gauti yra bÅ«dingi daugeliui medicininių paslaugų teikimo atvejų ir yra jų sudedamoji dalis. Skundžiamas teismo sprendimas priteisti atsakovei atitinkamo dydžio neturtinÄ Å¾alÄ taip pat nebuvo motyvuojamas tuo, kad atsakovei bÅ«tų netinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos galimos su operacija susijusios neigiamos pasekmÄs, o jas iÅ¡aiÅ¡kinti yra sveikatos priežiÅ«ros specialistų pareiga (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas).
41. ApeliantÄs argumentas, kad ir prieÅ¡ operacijÄ atsakovÄ skundÄsi, jog jai âskauda, tinsta abi kojos, jauÄia vakarinį kojų nuovargįâ, savaime nepagrindžia, kad Å¡ie atsakovÄs prieÅ¡ operacijÄ patirti skausmai yra analogiÅ¡ki tiems, kuriuos atsakovÄ jauÄia po operacijos. Å iame kontekste apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kurių apeliantÄ paduotame skunde neginÄija: operacijos metu buvo pažeista gilioji vena, medicinos galimybių iÅ¡taisyti padarytÄ sveikatos sužalojimÄ nÄra, po operacijos atsakovei nustatytas 50 proc. darbingumas. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, atsakovÄs bÅ«senos iki ir po operacijos vertinimas kaip vienodos nÄra pagrįstas.
42. Skundžiamame sprendime teismas nustatÄ, kad, įvykus giliųjų venų trombozei, vystosi potrombozinis sindromas, dÄl kurio sutrinka veninÄ kraujotaka ir tai pasireiÅ¡kia kojos tinimu, skausmu, ilgainiui gali atsirasti blauzdos audinių trofikos sutrikimai ir trofinÄs opos; be to, sergantys potromboziniu sindromu turi didesnÄ rizikÄ susirgti retromboze. Å ių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neatmestinas sveikatos pablogÄjimas, nÄra visiÅ¡kai nepagrįstas, kaip teigia apeliantÄ, be to, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, neprieÅ¡tarauja EkspertizÄs akto iÅ¡vadai, kad pacientÄs bÅ«klÄs dinamika ânežymiai teigiamaâ. Kita vertus, apeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, kad minÄtas argumentas nebuvo vienintelis, kuriuo teismas grindÄ sprendimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio.
43. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat pažymi, kad gydytojo veiksmai iÅ¡gelbÄjant atsakovei gyvybÄ byloje nÄra paneigiami, vis dÄlto, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiama dÄl žalos sveikatai (o ne gyvybei) atlyginimo, jie savaime negali bÅ«ti vertinami kaip sumažinantys neturtinÄs žalos, padarytos bÅ«tent dÄl sveikatos sužalojimo, dydį.
44. DÄl iÅ¡dÄstytų priežasÄių apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sprÄsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinÄs žalos dydis bÅ«tų neteisingas. DÄl bylos procesinÄs baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų 45. Remdamasis iÅ¡dÄstytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ aktualias materialiosios ir proceso teisÄs normas, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.
46. AtsakovÄ pateikÄ Ä¯rodymus, kad apeliacinÄs instancijos teisme patyrÄ 250 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. IeÅ¡kovÄs apeliacinio skundo netenkinus, atsakovÄs praÅ¡ymas dÄl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovÄs tenkinamas (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : PanevÄžio apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei R. S. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs PanevÄžio ligoninÄs 250 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjos DanutÄ GasiÅ«nienÄ Vilija MikuckienÄ Asta RadzeviÄienÄ