A-858-694-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-694/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00763-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjams V. G., J. J. ir I. K., pareiškėjų atstovei advokatei V. Z.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus atstovei D. V.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. D., J. S., trečiojo suinteresuoto asmens A. K. atstovui advokatui M. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. G. (V. G.), J. J., I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. G., J. J., I. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – M. D., A. D., L. K., L. Š., R. D., R. D., R. I. D., B. K., T. Z., L. L., J. V., J. M., J. D., S. K., S. K., G. K., M. D., M. V., A. Š., M. P., L. O., A. P., H. O., L. O., S. O., G. S., A. D., V. S., M. D., G. K., G. K., G. P., T. M., S. P., T. B., Z. S., I. S., H. M., E. S., J. S., G. L., V. S., Č. S., T. B., J. O., A. K., A. J., J. R., M. J., L. S., G. G., A. K., R. S., H. S., M. S., I. S., I. D., M. R., G. Ž., T. L., E. B., V. D., Z. D., B. G., L. G., R. S., I. B., D. Š., D. S., Č. B., Č. B., E. B., L. A., H. B., M. J., J. J., J. D., V. B., H. P., B. K., E. K. P., V. M., B. P., L. B., E. Č., V. K., J. K., E. K., J. B., T. M., R. B. (R. B.) teisių perėmėjas A. B., J. N., J. N., G. N., V. M., E. M., L. Č., S. S., J. I., L. S., K. B., G. S., L. S., R. A.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. G., J. J., I. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą skundu (t. I, b. l. 1-5), patikslintu skundu (t. III, b. l. 67-70), prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) 2010 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. SS22-382;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-28 dalį dėl įpareigojimo įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkurtos į Viešby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, grąžinti šią žemę natūra, sąrašus bei dėl žemės grąžinimo proceso sustabdyti buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įtraukti J. G. į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus.

Pareiškėjai paaiškino, jog nustatytais terminais ir tvarka Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. 2006 m. spalio 23 d. J. G. turto paveldėtojai ir J. J. gavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. S22-1408, kuriuo buvo informuoti, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 19 d. patikslino buvusio rėžinio Polskie Veržby kaimo ribas ir plotą. Patikslintas buvusio rėžinio Polskie Veržby bendras plotas yra 206,2878 ha, iš kurio 193,8074 ha yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje ir 12,4804 ha yra Vilniaus rajonui priskirtoje teritorijoje. Šiame rašte konstatuojama, kad buvusių savininkų Z. S. ir L. K. nuosavybės teisėmis turėto 4,8070 ha ploto žemės sklypo tenkanti proporcingai turėtajam žemės plotui žemės dalis 4,5162 ha patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją ir 0,2908 ha – į Vilniaus rajonui priskirtą teritoriją. Rašte nurodomos buvusių savininkų turto paveldėtojams tenkančios dalys ir, įvertinus tai bei vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 343 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylose pateiktų dokumentų tikrumo“, suformuluojamas prašymas pateikti J. G. ir L. K. paveldėjimo teisės liudijimų patvirtintų notaro kopijas. Pažymėjo, jog, gavus minėtą raštą, nedelsiant buvo pateikti reikalaujami dokumentai.

Nurodė, jog 2009 m. vasario 18 d. buvo gautas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. S22-119, kuriame nurodoma, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo pakartotinai įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1359 esantys nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai ir paaiškėjo, kad nėra aišku, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė testatoriaus F. S. žmona S. S. ir dukra Leokadija. Pažymėjo, jog nuo dokumentų pateikimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo praėjo daugiau negu dešimtmetis ir visą šį laiką atsakovui nekilo klausimas, kad trūksta papildomų įrodymų, tam, kad būtų galutinai sutvarkyti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai. Pareiškėjams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nusistatyti juridinę reikmę turintį faktą. Nurodė, jog pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo.

Manė, kad, jei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagal Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, galiojusio iki 1997 m. spalio 4 d., 8 punktą būtų patikrinęs, ar asmenys, siekiantys atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra pateikę nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir ar pateiktų pakanka bei vadovaudamiesi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 5 punktu, numatančiu, jog, jeigu prašymai neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) reikalavimų arba reikia papildomų duomenų pagal įstatymą, būtų informavę pretendentus, reikalavę pateikti papildomą informaciją (dokumentus), pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą 1992 metais ir nebūtų praleidę dokumentams pateikti nustatytų terminų.

Pareiškėjai nurodė, jog, gavę Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 23 d. raštą Nr. S22-1408, jie pagrįstai manė, kad nuosavybės teisėms į Z. S. ir L. K. turėtą žemės plotą atkurti pakanka dokumentų. Pabrėžė, jog dėl aplaidžių Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų pareiškėjai nebuvo įrašyti į piliečių sąrašą, pagal kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūra Vilniaus miesto valdybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus nustatytus bendro 102,1573 ha ploto žemės sklypus buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. I, b. l. 99-103, t. IV, b. l. 37-42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SS22-382 informavo, kad iš turimų dokumentų nėra aišku, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise valdė F. S. tuo metu, kai buvo sudarytas 1929 m. sausio 2 d. testamentas ir, kad nebuvo pateikti archyviniai dokumentai, kuriuose būtų nurodytas S. P. ir L. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės plotas. Taip pat buvo informuota, kad, teismo sprendimu atnaujinus terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti ir pateikus įsigaliojusį teismo sprendimą, bus toliau vykdomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Pažymėjo, jog šis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. SS22-382 nepanaikino pareiškėjų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo galimybės, tai buvo informacinis pranešimas, kad pretendentai turėtų pateikti papildomus dokumentus, kurie padėtų nustatyti, kokio ploto žemės sklypas buvo valdytas nuosavybės teise iki nacionalizacijos.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 5 punktu, jeigu prašymai neatitinka Atkūrimo įstatymo reikalavimų arba reikia papildomų duomenų, prašymus nagrinėjanti institucija turi teisę prašyti pateikti papildomą informaciją (dokumentus) arba patikslinti prašymą. Tarnybos direktorius 2011 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. lT-(7.5)-28 taip pat pasakė, kad nepakanka duomenų nustatyti, kokio dydžio žemės plotą valdė F. S. ir kokiomis dalimis tą žemę jis palieka S. P. ir L. K., ir ar jos palikimą priėmė. Tarnyba nurodė, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai teritoriniam žemėtvarkos skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Nurodė, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-693-816/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. (S.) P. (pavardė pagal pirmąją santuoką – S.) ir L. K. (mergautinė – S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4.4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios Polskie Viežby kaime. Atkūrimo tvarkos 34 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1222V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 992V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 991V, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-418, 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-2215, 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2339, 2007 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-191, 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2334 buvo nustatyti bendro 102,1573 ha ploto natūra grąžintini žemės sklypai rėžiniame Viežby Polskie kaime, Vilniuje.

Atsakovas nurodė, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 34 punktu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo J. G. ir J. J. į suformuotus žemės sklypus buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 49SDP-83 „Dėl papildomų žemės sklypų suformavimo buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime, Vilniuje“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės direktorių, prašydamas informuoti, ar dar bus papildomai suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje sklypai grąžinimui natūra buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. A51-4588(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos pateikimo apie papildomų žemės sklypų projektavimą buvusio Polskie Verby rėžinio kaimo teritorijoje“ informavo, kad šiuo metu buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje yra likę nesuprojektuoti 25 (Pramonės g. 70, 100, 132, 134A, 151, 153, 161, 171, 195, 189, 203, 205, 207 Verbų g. 1, 2, Verbų skg. 7 ir Mickūnų g. 35, 41, 45, 47) namų valdų žemės sklypai. Miesto plėtros departamentas, gavęs informaciją, ar minėtų sklypų savininkai yra pareiškę valią sklypo įsigijimui jį privatizuojant ar atkuriant nuosavybės teises į žemę, ir suprojektavęs namų valdų naudojamus žemės sklypus buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje, nagrinėtų papildomus tarp namų valdų likusius laisvus (neužstatytus) žemės plotus, kuriuose būtų galima projektuoti sklypus grąžinimui natūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. B. ir M. R. atsiliepime į pareiškėjų skundą (t. IV, b. l. 1-4) nurodė, kad, pripažinus, kad pareiškėjų teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti dėl vilkinimo, nustačius žalą dėl šių veiksmų, jie turėtų teisę į žalos atlyginimą, o ne į nuosavybės teisių atkūrimą šiame etape, grąžinant sklypus, suformuotus Vilniaus savivaldybės direktoriaus įsakymais.

Tretieji suinteresuoti asmenys Z. S., J. S. atsiliepimu į pareiškėjų skundą (t. IV, b. l. 12-16, 30-36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog pareiškėjų įtraukimas į pretendentų sąrašą prieštarautų Atkūrimo įstatymui. Pareiškėjų skundo tenkinimas būtų nepagrįstas proporcingumo atžvilgiu. Pretendentų, kuriems suformuoti sklypai gražinimui, sąraše yra šimtas penki asmenys. Žemės grąžinimo procesas trunka apie dvidešimt metų, skundo tenkinimo atveju žemės sklypų grąžinimo klausimas bus vėl sprendžiamas iš naujo ir užsitęs neapibrėžtą laiko tarpą.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. K., J. N., J. N., G. N. atsiliepimuose į pareiškėjų skundą (t. IV, b. l. 104-106, 116-117) su skundu sutiko iš dalies.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjai galėtų būti įtraukti į sąrašus piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkuriamos natūra į Viešby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančius žemės sklypus, kurių planus patvirtinantys sprendimai bus priimti po 2011 m. birželio 2 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu (t. V, b. l. 51-57) pareiškėjų V. G., J. J., I. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė laiku, tačiau nebuvo įtraukti į sąrašą asmenų, kuriems konkrečioje teritorijoje bus atkuriamos nuosavybės teisės, nes trūko duomenų, patvirtinančių turėtos žemės plotą. Šie duomenys buvo pateikti po to, kai atsakovas nustatyta tvarka patvirtino sąrašus ir grąžinamų natūra žemės sklypų planus. Pareiškėjai manė, jog pateikti trūkstamus duomenis jie pavėlavo dėl atsakovo pareigūnų kaltės.

Teismas pažymėjo, jog L. K. (mirusi 1996 m. birželio 7 d.), J. J. ir J. G. (mirusi 1993 m. spalio 7 d.) 1992 m. kovo 25 d., t. y. įstatymų nustatytais terminais, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Verbų g. 16, Naujojoje Vilnioje. Pretendentės kaip nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė 1929 m. sausio 2 d. sudarytą F. S. testamentą, 1929 m. vasario 18 d. pažymą Nr. 653, išduotą pristatyti notarui perkant ar parduodant žemę. Pretendenčių nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1359 buvo įrašyta į sąrašą bylų, kuriose pakanka duomenų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 23 d. raštu Nr. S22-1408 paprašė pareiškėjų pateikti mirusių pretendentų paveldėjimo teisės liudijimų kopijas, patvirtintas notaro. Pareiškėjai pateikė prašomus dokumentus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. vasario 18 d. raštu Nr. S22-119 informavo J. G. ir J. J. įpėdinius, kad, pakartotinai įvertinus byloje esančius nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad nėra aišku, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė testatoriaus F. S. žmona S. S. ir dukra Leokadija, t. y. pranešė, kad trūksta duomenų, patvirtinančių valdytą žemės plotą. Paaiškino, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsniu, piliečiai turi teisę kreiptis į teismą dėl termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. S19-381, atsakydamas į V. G. prašymą, dar kartą pakartojo 2009 m. vasario 18 d. rašte Nr. S22-119 pateiktą informaciją, t. y. kad, teismo sprendimu nustačius juridinį faktą ir atnaujinus terminą dėl dokumentų pateikimo, bus vykdomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. rugsėjo 3 d. gavo V. G. prašymą, kuriuo jis prašė sustabdyti suformuotų sklypų tvarkymą buvusio rėžinio Vežby Polskie kaime, taip pat prašė ekspertų komisijos įvertinti byloje pateiktus dokumentus ir iš esmės išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SS22-382 pakartotinai priminė, kad tam, jog toliau būtų vykdomas nuosavybės grąžinimas, būtina nusistatyti anksčiau minėtuose dokumentuose nurodytą juridinį faktą ir prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Paaiškino, kad neturi pagrindo stabdyti suformuotų sklypų tvarkymą. V. G. šį atsakymą apskundė Tarnybai, kuri 2011 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-28 nusprendė, kad nepakanka duomenų, jog būtų nustatyta, kokio dydžio žemės plotą valdė F. S. ir kokiomis dalimis tą žemę jis palieka S. P. ir L. K., ir ar jos palikimą priėmė. Tarnyba nurodė, kad nuosavybės teisės patvirtinantys dokumentai teritoriniam žemėtvarkos skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą. Tarnyba nusprendė: 1) skundo dalį dėl įpareigojimo J. G. įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkurtos į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, grąžinti šią žemę natūra, sąrašus bei dėl žemės grąžinimo proceso sustabdymo buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams atmesti kaip nepagrįstą; 2) skundo dalį, kuria pareiškėjai teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas J. G. ir J. J. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkino jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, pripažinti pagrista; 3) įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją imtis priemonių, kad būtų patikslintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2011 m. sausio 28 d. pasiūlymo Nr. 2 2 punktas, imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjai 2011 m. kovo mėnesį dėl juridinio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą, kuris 2011 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino.

Teismas pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo tvarkos 34 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog bendro 102,1573 ha ploto natūra grąžintini žemės sklypai buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime, Vilniuje, buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1222V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 992V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 991V, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-418, 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-2215, 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2339, 2007 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-191, 2008 m. laprkičio 28 d. įsakymu Nr. 30-2334. Pareiškėjams Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme juridinis faktas, kad Z. (S.) P. (pavardė pagal pirmąją santuoką – S.) ir L. K. (mergautinė – S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios Polskie Vežby kaime, buvo nustatytas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus (teismui 2011 m. birželio 2 d. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus praleistus terminus) pateikė savivaldybės administracijos direktoriui po to, kai buvo priimti sprendimai dėl grąžinamų natūra žemės sklypų ir planų patvirtinimo buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime, todėl pareiškėjai negali būti įtraukti į jau sudarytus sąrašus, atitinkamai negali būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagal planus, kurie patvirtinti iki visų duomenų pateikimo. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba pripažino, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, spręsdami pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vilkino jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, tačiau ši aplinkybė gali turėti reikšmę sprendžiant klausimus dėl žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, tačiau nelaikoma aplinkybe, kuri turi įtakos sprendžiant klausimą dėl priimto Tarnybos sprendimo teisėtumo, todėl teismas laikė pareiškėjų reikalavimus nepagrįstais.

III. Pareiškėjai V. G., I. K., J. J. apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 115-119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. SS22-382, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkurtos į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, grąžinti šią žemę natūra, sąrašus bei dėl žemės grąžinimo proceso sustabdyti buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams, įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įtraukti J. G., J. J. į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjų skunde. Papildomai pažymima, jog byloje taikomas Atkūrimo įstatymas konkrečiai nenurodo, koks nuosavybės teises įrodantis dokumentas turėjo būti pateiktas iki žemės sklypų planų patvirtinimo (Atkūrimo įstatymo 9 str., Atkūrimo tvarkos 2 p.).

Pareiškėjai nurodo, jog 1929 m. sausio 2 d. sudarytas F. S. testamentas ir 1929 m. vasario 18 d. pažyma Mickūnų valsčiaus buvo pateikti atsakovui kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, kurie Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatomis yra laikomi dokumentais, įrodančiais nuosavybės teisę į žemę. Mano, kad 2011 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimas gali būti laikomas papildomu dokumentu, nustatančiu nuosavybės teisių apimtį. Pabrėžia, kad visi su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas pareiškėjai atliko visus veiksmus tam, kad būtų įrašyti į sąrašus, o jų teisėti lūkesčiai priklausė tik nuo tinkamo valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymo, kuris yra viešojo intereso dalis. Mano, kad teismas turėjo vadovautis ne tik teisės normų reikalavimais, bet ir vertinti įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Mano, jog buvo pažeistos materialinės teisės normos, netinkamai interpretuojami Atkūrimo įstatymo leidėjo ketinimai bei tikslai.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 131-138) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjų skundą. Papildomai pažymima, jog pretendentai, kreipdamiesi į instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateikdami jai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, turėjo žinoti, kad pagal Atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės atkuriamos tik į tų savininkų žemę, kurie ją nuosavybės teise valdė iki 1940 m. ir šie dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Pažymi, kad, jei pareiškėjų pateikti dokumentai būtų objektyviai pakankami patvirtinti turėtų nuosavybės teisių faktą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas dėl privalomų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, nebuvimo, būtų privalėjęs atsisakyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o bylą būtų nutraukta remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK).

Pabrėžia, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. SS22-382 nepanaikino pareiškėjų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo galimybės, tai buvo informacinis pranešimas, kad pretendentai turėtų pateikti papildomus dokumentus, kurie padėtų nustatyti, kokio ploto žemės sklypas buvo valdytas nuosavybės teise iki nacionalizacijos. Vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 5 punktu, jeigu prašymai neatitinka Atkūrimo įstatymo reikalavimų arba reikia papildomų duomenų, prašymus nagrinėjanti institucija turi teisę prašyti pateikti papildomą informaciją (dokumentus) arba patikslinti prašymą. Tarnybos direktorius 2011 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. lT-(7.5)-28 taip pat pasakė, kad nepakanka duomenų, kurie yra pateikti pretendentų, kad nustatyti, kokio dydžio žemės plotą valdė F. S. ir kokiomis dalimis tą žemę jis palieka S. P. ir L. K., ir ar jos palikimą priėmė. Tarnyba nurodė, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai teritoriniam žemėtvarkos skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Atsakovas dėl įpareigojimo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių įtraukti J. G., J. J. į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta imperatyvi norma, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo. Atkūrimo tvarkos 34 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Pabrėžia, jog Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1222V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 992V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 991V, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-418, 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-2215, 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2339, 2007 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-191, 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2334 buvo nustatyti bendro 102,1573 ha ploto natūra grąžintini žemės sklypai rėžiniame Viežby Polskie kaime, Vilniuje.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Atkūrimo tvarkos 34 punktu, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo J. G. ir J. J. į suformuotus žemės sklypus buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 143-145) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog kreipimasis į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad buvusi žemės savininkė S. S. iki nacionalizacijos Polskie Viežby kaime nuosavybės teisę valdė žemę, ir su reikalavimu atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui, įrodo, kad iki 2011 m. birželio 2 d., kai buvo priimtas ir vėliau įsiteisėjo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimas, pareiškėjai nebuvo pateikę atsakovui pakankamų nuosavybės teisių atkūrimui S. S. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimas yra vienintelis dokumentas, patvirtinęs buvusios savininkės S. S. nuosavybės teises į žemę. Mano, jog nuosavybės teisės J. G. vardu gali būti atkuriamos tik į tuos žemės sklypus, kurių planai buvo patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais, priimtais po 2011 m. liepos 3 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo atsakovui.

Pažymi, jog Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu atsakovui buvo pateiktas tik 1929 m. F. S. testamentas dėl žemės palikimo žmonai S. S. ir dukrai Leokadijai bei 1929 m. pažyma apie F. S. turėtą žemę – 4,40 dešimtinių žemės. Tačiau šie dokumentai nepatvirtino, kad S. S. priėmė palikimą (žemę), kad 1940 m. nacionalizacijos metu ji buvo konkretaus žemės sklypo ploto savininkė. Mano, jog pareiškėjai negalėjo nežinoti, kad pateikė ne visus reikiamus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. R., J. B. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 146-148) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius teisėtai neįtraukė pretendentų į sąrašus, nes jiems atnaujinti praleisti terminai buvo tik po Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sprendimų dėl žemes sklypų suformavimo ir grąžinimo pretendentams buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime. Pareiškėjai teisėtų pretendentų statusą įgijo tik pateikę visus Atkūrimo tvarkoje nurodytus dokumentus.

Pažymi, jog nors Tarnyba 2011 m. kovo 8 d. sprendimu pripažino, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas V. G. ir J. J. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkino jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų, tai nesudaro pagrindo pareiškėjams reikalauti, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažeistų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimą ir įtrauktų pareiškėjus į sąrašus asmenų, siekiančių atkurti nuosavybės teises į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suformuotus sklypus. Pažymi, kad nuosavybės teisių procesas grąžinant žemės sklypus pareiškėjams nepasibaigia, nes Viežby Polskie kaime yra likusios laisvos žemės, taip pat be žemės atkūrimo natūra būdo Atkūrimo įstatyme yra numatyti ir kiti valstybės įsipareigojimai bei būdai atsiskaityti su pretendentais už nacionalizacijos metu nusavintą žemę. Nurodo, jog visi pretendentai bei jų įpėdiniai, siekiantys atkurti nuosavybės teises į žemę Viežby Polskie rėžiniame kaime, 2010 m. rugsėjo 28 d. pasirašė susitarimą, kuriuo pasidalijo žemės plotus. Sąraše, suformuotų sklypų grąžinimui buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime, yra šimtas penki pretendentai, tarp jų pasiektas susitarimas, todėl žemės sklypų grąžinimas pažeistų jų teises bei teisėtus interesus, prieštarautų Atkūrimo įstatymo normoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 149-153) prašo pareiškėjų V. G., I. K. ir J. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog 2011 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Z. P. ir L. K. iki nacionalizacijos valdė 4,4 dešimtinės žemės, esančios Viežby Polskie kaime, todėl pareiškėjai negalėjo būti iki 2011 m. birželio 2 d. įtraukti į sąrašus piliečių, kuriems yra grąžinama žemė natūra buvusiame Viežby Polskie kaime.

Pabrėžia, jog, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 106 punktu, laisva (neužstatyta) žemė rėžiniame kaime grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. 2010 m. rugsėjo 28 d. tarp pretendentų buvo pasiektas susitarimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje, ne bendrosios nuosavybės teise, o privačios nuosavybės teise nustatytose žemės ribose. Remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir nurodo, kad Viežby Polskie yra buvęs rėžinis kaimas, esantis iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtose teritorijose. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-418, 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-2115, 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2339, 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 30-191 ir 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2334 nustatė grąžinimui natūra buvusio Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje sklypų ribas, t. y. iki pareiškėjo prašymo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti praleistus terminus pateikti nuosavybės teise patvirtinančius dokumentus pateikimo ir šio prašymo tenkinimo. Pabrėžia, jog žemės grąžinimas buvusiame Viežby Polskie rėžiniame kaime nepasibaigė, taip pat pareiškėjai turi teisę gauti kompensaciją už šią žemę Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. S. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 155-158) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė savivaldybės administracijos direktoriui po to, kai buvo priimti sprendimai dėl grąžinamų natūra žemės sklypų ir planų patvirtinimo buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime ir pareiškėjai negali būti įtraukti į jau sudarytus sąrašus. Pažymi, kad rėžiniame kaime žemės grąžinimo procesas nėra pasibaigęs, yra laisvos neužstatytos žemės, todėl pareiškėjų teisėti lūkesčiai į žemės grąžinimą natūroje rėžinio kaimo teritorijoje yra įgyvendinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. SS22-382, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-28 dalies dėl įpareigojimo įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkurtos į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, grąžinti šią žemę natūra, sąrašus bei dėl žemės grąžinimo proceso sustabdymo buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigos įtraukti J. G. į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nustatė, kad buvo sudarytas sąrašas asmenų, kuriems Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje bus atkuriamos nuosavybės teisės ir sudarytas tokių pretendentų susitarimas. Pareiškėjai prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavė laiku, tačiau trūko duomenų, patvirtinančių nuosavybės teise turėtos žemės plotą. Šie duomenys buvo pateikti po to, kai buvo patvirtinti Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijos, kurioje bus atkuriamos nuosavybės teisės, sklypų planai. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą dėl nurodytų reikalavimų atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pateikti trūkstamus duomenis jie pavėlavo dėl žemėtvarkos pareigūnų kaltės.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, nurodo, jog byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo pareigos įtraukti pareiškėjus V. G., J. J., I. K. į jau sudarytą piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašą, todėl šiuo atveju turi būti įvertinta, ar atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti nurodytus veiksmus.

Nagrinėjant administracinę bylą nustatyta, kad 1992 m. kovo 25 d. L. K. (mirusi 1996 m. birželio 7 d.), J. J. ir J. G. (mirusi 1993 m. spalio 7 d.) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytais terminais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį Verbų g. 16, Naujojoje Vilnioje. Pretendentės kaip nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė 1929 m. sausio 2 d. sudarytą F. S. testamentą, 1929 m. vasario 18 d. pažymą Nr. 653, išduotą pristatyti notarui perkant ar parduodant žemę (t. I, b. l. 83, 96, 97). Įvertinus pretendenčių pateiktus dokumentus, jų nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1359 buvo įrašyta į sąrašą bylų, kuriose pakanka duomenų vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą (t. I, b. l. 97).

2006 m. spalio 23 d. raštu Nr. S22-1408 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paprašė pareiškėjų pateikti notaro patvirtintas mirusių pretendentų paveldėjimo teisės liudijimų kopijas (t. I, b. l. 64). Pareiškėjams pateikus nurodytus dokumentus, 2009 m. vasario 18 d. raštu Nr. S22-119 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo J. J., I. K., V. G., kad, pakartotinai įvertinus byloje esančius nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad iš nurodytų dokumentų nėra aišku, kokio ploto žemės sklypą nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos valdė testatoriaus F. S. žmona S. S. ir dukra Leokadija. Buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsniu, piliečiai turi teisę kreiptis į teismą dėl termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (t. I, b. l. 58). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės šiuo raštu atsakovas atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, nes jiems trūko nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir jiems išaiškino teisę kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau pareiškėjai, nesutikdami su tuo, kad jų pateiktų dokumentų neužtenka atkurti nuosavybės teises, šių atsakovo veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

2009 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. S19-381 atsakydamas į V. G. prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pakartojo 2009 m. vasario 18 d. rašte Nr. S22-119 pateiktą informaciją (t. I, b. l. 56).

2010 m. rugsėjo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo V. G. prašymą, kuriuo buvo prašoma sustabdyti suformuotų sklypų tvarkymą buvusio rėžinio Viežby Polskie kaime, kad ekspertų komisija įvertintų byloje pateiktus dokumentus ir iš esmės išspręstų nuosavybės teisių atkūrimo klausimą (t. I, b. l. 45).

2010 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SS22-382 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, be kitų atsakymų, pakartotinai priminė, kad tam, jog toliau būtų vykdomas nuosavybės teisės į išlikusią žemę atkūrimas, būtina nustatyti anksčiau minėtuose dokumentuose nurodytą juridinį faktą ir prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Atsakovas nurodė, jog šiuo atveju jis neturi pagrindo stabdyti suformuotų sklypų tvarkymą (t. I, b. l. 43-44). V. G. šį atsakymą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai (t. I, b. l. 40-42).

2011 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-28 Nacionalinė žemės tarnyba nusprendė, kad pretendentų pateiktų dokumentų neužtenka nustatyti, kokio dydžio žemės plotą valdė F. S. ir kokiomis dalimis tą žemę jis palieka S. P. ir L. K.. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad trūksta duomenų palikimo priėmimo faktui nustatyti, taip pat, kad nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai teritoriniam žemėtvarkos skyriui gali būti pateikti tik teismui atnaujinus praleistą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą. Nacionalinė žemės tarnyba nusprendė: 1) skundą dalyje dėl įpareigojimo J. G. įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės bus atkurtos į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę, grąžinti šią žemę natūra, sąrašus bei dėl žemės grąžinimo proceso sustabdyti buvusio rėžinio Viežby Polskie kaimo pretendentams, atmesti kaip nepagrįstą; 2) skundą dalyje, kurioje pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, nagrinėdamas J. G. ir J. J. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vilkino jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, pripažinti pagrįstu; 3) įpareigoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją imtis priemonių, kad būtų patikslintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2011 m. sausio 8 d. pasiūlymo Nr. 2 2 punktas, imtis priemonių, kad ateityje nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytų reikalavimų (t. I, b. l. 33-35).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo, nurodo, jog Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečių ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise <...> laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nurodytame straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 34 punkte taip pat numatoma, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kur buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Byloje nustatyta, kad bendro 102,1573 ha ploto natūra grąžintini žemės sklypai buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime, Vilniuje, buvo nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 991V, 2001 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 992V, 2001 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1222V, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-418, 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-2215, 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2339, 2007 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-191, 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 30-2334. Šiuo atveju pažymėtina, jog pareiškėjai tik 2011 m. kovo mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo ir teismas 2011 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-693-816/2011 (t. I, b. l. 132-136) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. (S.) P. (pavardė pagal pirmąją santuoką – S.) ir L. K. (mergautinė – S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios Viežby Polskie kaime (t. I, b. l. 132-136). Pažymėtina, jog Vilniaus 4 apylinkės teismas pagal pateiktą pareiškėjų prašymą nustatė nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, atsižvelgęs į tai, kad buvo visos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (2011 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir CPK) 445 straipsnyje nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, t. y. kai pareiškėjai negalėjo kitokia tvarka gauti nuosavybės teises patvirtinančių reikiamų dokumentų, kad nebuvo negalima atkurti prarastų dokumentų. Be to, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, nustatydamas nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, be kita ko, rėmėsi ne tik byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais (t. I, b. l. 132-136).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos medžiagą, nurodytas bylos aplinkybes, nurodo, jog nors 1929 m. sausio 2 d. sudarytas F. S. testamentas ir 1929 m. vasario 18 d. pažyma Mickūnų valsčiaus buvo pateikti atsakovui kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, tačiau pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus turėtos žemės plotas. Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjams pateikus nurodytus dokumentus, bet nesant reikalingų duomenų vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, nepagrįstai pretendenčių nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 1359 buvo įrašyta į sąrašą bylų, kuriose pakanka duomenų vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimą (t. I, b. l. 97). Taip pat pažymėtina, jog tik po nepagrįstai ilgo laikotarpio atsakovas nustatė, kad vis dėlto pateiktų dokumentų neužtenka atkurti nuosavybės teises pareiškėjams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nurodoma aplinkybė negali paneigti to, kad vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjams nebuvo visų reikalingų sąlygų, nustatytų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje. Šiuo atveju pareiškėjai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė tik po to, kai jau buvo priimti sprendimai dėl grąžinamų natūra žemės sklypų ir planų patvirtinimo buvusiame rėžiniame Viežby Polskie kaime.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2011 m. kovo 31 d. (t. I, b. l. 22) ir prašė pateiktu skundu, be kita ko, J. G. įtraukti į piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašus (t. I, b. l. 1-5), nors tik 2011 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-693-816/2011 (t. I, b. l. 132-136) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. (S.) P. (pavardė pagal pirmąją santuoką – S.) ir L. K. (mergautinė – S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios Viežby Polskie kaime. Taigi šiuo atveju, net ir kreipiantis į administracinį teismą ir prašant iš esmės įpareigoti atsakovą vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą Viežby Polskie rėžiniame kaime, visų sąlygų, būtinų vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, nebuvo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis pareiškėjai negali būti įtraukti į jau sudarytus sąrašus, atitinkamai negali būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagal planus, kurie jau patvirtinti iki visų duomenų pateikimo. Kaip minėta, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui 2011 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-693-816/2011 (t. I, b. l. 132-136) nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. (S.) P. (pagal pirmą santuoką – S.) ir L. K. (mergautinė pavardė – S.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,4 dešimtinių (4,807 ha) žemės, esančios Polskie Veržby kaime, buvo nustatytas konkretus žemės plotas, į kurį turi būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Nurodytas teismo sprendimas yra vienas iš dokumentų, būtinų vykdyti pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimą Viežby Polskie kaime, ir jis buvo atsakovui pateiktas po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimus dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo, 2010 m. rugsėjo 28 d. sudaryto 105 pretendentų susitarimo dėl rėžinio kaimo pasidalijimo. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų pateiktus reikalavimus ir įpareigoti atsakovą įtraukti pareiškėjus V. G., J. J., I. K. į jau sudarytą piliečių, kuriems nuosavybės teisės į Viežby Polskie rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę bus atkuriamos grąžinant žemę natūra, sąrašą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog priimta teismo nutartimi nėra ginčijamas pareiškėjų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą buvimas ir jiems nuosavybės teisės turi būti atkuriamos laikantis Atkūrimo įstatymo ir jį detalizuojančių teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad Vilniaus žemėtvarkos skyriaus pareigūnai, spręsdami pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, vilkino jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą (t. I, b. l. 19). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant klausimus dėl turtinės ar (ir) neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, jei, pareiškėjų manymu, jie tokią žalą patyrė, tačiau, kaip minėta, ji negali būti laikoma teisiškai reikšminga aplinkybe sprendžiant klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo neįtraukti pareiškėjų į pretendentų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą rėžiniame Viežby Polskie kaime teisėtumo ir pagrįstumo ir byloje pateiktų pareiškėjų reikalavimų tenkinimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė administracinės bylos aplinkybes ir padarė tinkamas išvadas dėl byloje pareikštų pareiškėjų reikalavimų tenkinimo, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. G., J. J., I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas