39d65291-b45f-4bd3-9cfa-af3831e28a52 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-64-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01172-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.7.5.1; 1.4.2.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-829-460/2016 pagal ieÅ¡kovo D. M. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „KVD“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, kompensacijos ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KVD“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D.

M., trečiasis asmuo J. M. dėl žalos atlyginimo ir turto iÅ¡reikalavimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2015 m. sausio 21 d. įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo;

2) pripažinti ieÅ¡kovo D. M. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nuo 2015 m. sausio 26 d. neteisėtu, laikyti, kad D. M. ir UAB „KVD“ 2008 m. sausio 15 d. darbo sutartis Nr. 2 yra nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės BUAB „KVD“ ieÅ¡kovo D. M. naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 6 705,60 Eur sumÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ - nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2015 m. sausio 26 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės BUAB „KVD“ ieÅ¡kovui D. M., dirbusiam penkių dienų darbo savaitės režimu: 695,25 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio; 4 042,80 Eur už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. ir po 56,15 Eur už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti darbo dienÄ nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki tol, kol atsakovas sumokės ieÅ¡kovui uždelstÄ iÅ¡mokėti 695, 25 Eur darbo užmokestį;

5) priteisti iš BUAB „KVD“ ieškovui D. M. 2 900 Eur neturtinei žalai atlyginti;

6) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus dokumentus. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovės teiginys apie darbuotojų nebuvimÄ nustatytoje darbo vietoje bei apie atsisakymÄ pateikti kažkokius paaiÅ¡kinimus yra formalus, deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad įmonės direktorė, iÅ¡ viso tuo metu nebuvo atvykusi į Å vedijoje esantį objektÄ ir net nežino, kurioje vietoje pagal sudarytÄ sutartį vyko statybos-remonto darbai. Todėl visos įsakyme Nr. 01/21 nurodytos faktinės aplinkybės yra iÅ¡galvotos bei neatitinka realios tikrovės. Nėra duomenų, kad atsakovė laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos - prieÅ¡ skirdama drausminę nuobaudÄ , atsakovė turėjo raÅ¡tu pareikalauti, kad ieÅ¡kovas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis), tokių duomenų byloje nepateikta.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog apie drausminę nuobaudÄ jam praneÅ¡ta pasiraÅ¡ytinai. IeÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas, drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybės, įmonės direktorės bei ieÅ¡kovo D. M. asmeniniai santykiai ir ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo rodo esant konfliktÄ tarp Å¡alių. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 2 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes jis buvo pažemintas kitų darbuotojų akyse, J. M. siekė materialiai ir moraliai sužlugdyti ieÅ¡kovÄ , t. y. atimti iÅ¡ jo galimybę gauti lėšų pragyvenimui, nepagrįstai užvaldyti Å¡eimos turto dalį pagal iÅ¡ anksto sugalvotÄ veiksmų planÄ bei apribodama galimybę matytis su dukterimi.Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. M. atsakovei BUAB „KVD“ 20 000 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

2) įpareigoti ieÅ¡kovÄ D. M. grÄ Å¾inti atsakovei BUAB „KVD“ šį turtÄ : elektrinį pjÅ«klÄ , įgytÄ iÅ¡ DEROME YTTERBY už 744,85 Eur (2 571,82 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 527,68 Eur (1 821,98 Lt), o Å¡io turto neperdavus, – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę – 527,68 Eur (1 821,98 Lt); dulkių siurblį DYSON DC32 ORIG, įgytÄ iÅ¡ UAB „Avitela prekyba“ už 334,86 Eur (1 156,20 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 244,23 Eur (843,29 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai Å¡io turto likutinę 244,23 Eur (843,29 Lt) vertę; vejapjovę STIHL FS 56, įgytÄ iÅ¡ UAB „Draisa“ už 260,90 Eur (900,83 Lt), kurios likutinė vertė 2012-11-30 – 228,32 Eur (788,33 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 228,32 Eur (788,33 Lt); akumuliatorinę, įgytÄ iÅ¡ DEROME YTTERBY už 319,48 Eur (1 103,10 Lt), kurios likutinė vertė 2012-11-30 - 272,93 Eur (942,38 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 272,93 Eur (942,38 Lt); vejapjovę, įgytÄ iÅ¡ UAB „Draisa“ už 533 Eur (1 840,34 Lt), kurios vertė 2012-11-30 - 29,62 Eur (102,26 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai Å¡io turto likutinę balansinę vertę 29,62 EUR (102,26 Lt); telefonÄ , įgytÄ iÅ¡ UAB „Spainetos prekybos sistemos“ už 215,16 Eur (742,92 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 41,82 Eur (144,41 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 41,82 Eur (144,41 Lt); statybinį konteinerį, įsigytÄ iÅ¡ BL Service AB už 2 550,74 Eur, kurio likutinė vertė 2015-05-31 momentui – 1 753,75 Eur), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 1 753,75 Eur;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. M. atsakovei BUAB „KVD“ 357,37 Eur nuostolių atlyginimÄ ;

4) priteisti iš ieškovo D. M. atsakovei BUAB „KVD“ visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei BUAB „KVD“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio nutraukė; ieškovės D. M. ieškinį atsakovei BUAB „KVD“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo netenkino; atsakovės BUAB „KVD“ priešieškinį tenkino: priteisė iš ieškovo D.

M. atsakovei BUAB „KVD“ 20 000 Eur nuostolių atlyginimÄ ; įpareigojo ieÅ¡kovÄ D. M. grÄ Å¾inti atsakovei BUAB „KVD“ šį turtÄ : elektrinį pjÅ«klÄ , įgytÄ iÅ¡ DEROME YTTERBY už 744,85 Eur (2 571,82 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 - 527,68 Eur (1 821,98 Lt), o Å¡io turto neperdavus, – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę – 527,68 Eur (1 821,98 Lt); dulkių siurblį DYSON DC32 ORIG, įgytÄ iÅ¡ UAB „Avitela prekyba“ už 334,86 Eur (1 156,20 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 244,23 Eur (843,29 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai Å¡io turto likutinę 244,23 Eur (843,29 Lt) balansinę vertę; vejapjovę STIHL FS 56, įgytÄ iÅ¡ UAB „Draisa“ už 260,90 Eur (900,83 Lt), kurios likutinė vertė 2012-11-30 - 228,32 Eur (788,33 Lt), o Å¡io turto neperdavus, – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 228,32 Eur (788,33 Lt); akumuliatorinę, įgytÄ iÅ¡ DEROME YTTERBY už 319,48 Eur (1 103,10 Lt), kurios likutinė vertė 2012-11-30 - 272,93 Eur (942,38 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 272,93 Eur (942,38 Lt); vejapjovę, įgytÄ iÅ¡ UAB „Draisa“ už 533 Eur (1 840,34 Lt), kurios vertė 2012-11-30 – 29,62 Eur (102,26 Lt), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai Å¡io turto likutinę balansinę vertę 29,62 Eur (102,26 Lt); telefonÄ , įgytÄ iÅ¡ UAB „Spainetos prekybos sistemos“ už 215,16 Eur (742,92 Lt), kurio likutinė vertė 2012-11-30 – 41,82 Eur (144,41 Lt), o Å¡io turto neperdavus, – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 41,82 Eur (144,41 Lt); statybinį konteinerį, įsigytÄ iÅ¡ BL Service AB už 2 550,74 Eur, kurio likutinė vertė 2015-05-31 – 1 753,75 Eur), o Å¡io turto neperdavus, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei Å¡io turto likutinę balansinę vertę 1 753,75 Eur; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

M. atsakovei UAB „KVD“ 357,37 Eur nuostolių atlyginimÄ pagal 2015-05-31 įmonės balansÄ už sunaikintÄ telefonÄ ; atsakovės BUAB „KVD“ naudai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. M. 1 928 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė UAB „KVD“ 2008 m. sausio 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2, kurios pagrindu ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ UAB „KVD“ staliumi. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 1 040 Lt (301,20 Eur) atlyginimÄ per mėnesį.

UAB „KVD“ 2015 m. sausio 26 d. su ieÅ¡kovu D. M. nutraukė darbo santykius nuo 2015 m. sausio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi UAB „KVD“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ .             Dėl ieÅ¡kinio pagrįstumoTeismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinys suformuotas ir teismui pateiktas iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovo 1 785,64 Eur finansinį reikalavimÄ .

Teismas akcentavo, kad minėto reikalavimo pagrįstumas kvestionuotas nebuvo, jo teisinė galia prilygintina teismo sprendimui, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusiomis iÅ¡mokomis nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktas). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas atleidimo neteisėtumÄ grindžia iÅ¡ esmės dviem aspektais: pirma teigia, kad jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo, antra, teigia, kad skiriant drausminę nuobaudÄ buvo nesilaikyta teisės aktų numatytų procedÅ«rų.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas buvo komandiruotas į Å vedijos Karalystę nuo 2015 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 31 d. atlikti statybos darbus užsakovų objekte. Teismo vertinimu, tai buvo įprastas atsakovės užsakymas Å vedijos Karalystėje, kurioje atsakovė savo paslaugas teikia nuo pat bendrovės įkÅ«rimo. Atsakovės veikla yra medinių namelių surinkimas bei kiti statybiniai darbai. DK 228 straipsnis nurodo, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .

Šiuo atveju atsakovė tikino, kad ieškovas darbo funkcijų nevykdė – jokių statybos ar kitų darbų nevykdė. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka, teismo posėdžio metu atsisakė teikti įrodymus, tačiau akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo metu byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, būtent, kad ieškovas buvo lojalus įmonei ir atliko savo pareigas vykdydamas darbus (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismo vertinimu, suprantama, kad dėl konfliktiškų ieškovo ir trečiojo asmens J.

M. santykių byloje nėra visų raÅ¡ytinių įrodymų, preciziÅ¡kai aptariamų DK normose atleidžiant darbuotojÄ . Teismas, atsižvelgęs į situacijos dėl santuokos nutraukimo aÅ¡trumÄ , kad atsakovės tuometinei vadovei bÅ«nant Å vedijoje ir konstatavus minėtus faktus apie ieÅ¡kovo darbo funkcijų nevykdymÄ , bei neįleistai į jai ir ieÅ¡kovui priklausančius namus eliminuojant galimybę raÅ¡tiÅ¡kai nustatytus faktus užfiksuoti, sprendė, kad buvo neįmanoma iki galo tinkamai užfiksuoti pažeidimus ir vėliau, esant bÅ«tinybei, pateikti teismui analizuoti ir vertinti (CPK 185 straipsniai).

Teismas pažymėjo, kad abejones galėjo paneigti ieškovas, tačiau byloje jokių sutarčių, rašytinių įrodymų ar faktų apie tai, kad ginčo metu jis atliko darbo funkcijas, nepateikė. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ieškovui teigiant, jog Švedijos Karalystėje vykdė atsakovės nurodymus, tinkamai vykdė savo, kaip darbuotojo pareigas, ir jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, turėjo galimybę pateikti įrodymus, kurie pašalintų bet kokias abejones dėl ieškovo galimai padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, tačiau atlikdamas pareigas įmonės administracijoje kaip darbų vadovas, komandiruočių metų jis vadovaudamas komandiruotiems darbuotojams, neperdavė atsakovei visiškai jokių dokumentų ir jokios informacijos, suvokdamas, kad dėl tokios padėties atsakovė turės ribotas galimybes teikti įrodymus šiais klausimais.

Teismas pažymėjo, kad tokie atvejai, kai proceso Å¡alis, akivaizdžiai galinti pateikti tam tikrus su byla susijusius įrodymus, jų neteikia, prilyginami konstatavimui, kad Å¡iuose įrodymuose esanti informacija iÅ¡ tiesų yra nenaudinga įrodymus galinčiai pateikti Å¡aliai. Teismas sutiko su atsakove, jog nors atsakovė turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti atleidimo teisėtumÄ , tačiau ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ pateikti atsakovei komandiruotės metu gautus dokumentus ir ataskaitÄ . Teismo vertinimu, apie tai, kad tokie dokumentai ieÅ¡kovo buvo perduoti atsakovei, įrodyti turi bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ios savo pareigos po komandiruotės perduoti dokumentus ir pateikti ataskaitÄ neįvykdė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, manė, jog pasiaiÅ¡kinimo buvo pareikalauta tik žodžiu, ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo pasiraÅ¡ytinai (nes į darbÄ taip ir nebeatvyko, įmonės turto, dokumentų ir ataskaitos taip ir nepateikė). Teismo vertinimu, Å¡ie formalÅ«s procedÅ«riniai netikslumai nepaneigia fakto, jog ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir buvo pagrindas už tai jį atleisti iÅ¡ darbo.

DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas prie Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų priskiria ir neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). Teismas konstatavo, kad nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas nevykdė užsakymų atsakovės objektuose. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodo jokių priežasčių, kurias teismas ir atsakovė galėtų vertinti, kaip svarbias, pateisinančiais ieÅ¡kovo nebuvimÄ darbo vietoje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Dėl to teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus panaikinti UAB „KVD“ direktorės 2015 m. sausio 21 d. įsakymu jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo; pripažinti D. M. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ nuo 2015 m. sausio 26 d. neteisėtu, ir laikyti, kad D. M. ir UAB „KVD“ 2008 m. sausio 15 d. darbo sutartis Nr. 2 yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nesant pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, teismas netenkino ir iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų.

             Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio teisėtumo Teismas nustatė, kad UAB „KVD“ ir D. M. 2008 m. sausio 15 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2, pagal kuriÄ D. M. buvo priimtas dirbti UAB „KVD“ staliumi. UAB „KVD“ vienintelės akcininkės J. M., kuri atliko ir įmonės direktorės pareigas, 2008 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 3 atsakovas D. M. buvo paskirtas įmonės vadovu laikotarpiui, kol direktorė J. M. bus vaiko gimdymo ir auginimo atostogose. Å i aplinkybė įregistruota VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre.

J. M. iÅ¡ vaiko gimdymo ir auginimo atostogų grįžo ir įmonės direktorės pareigas vėl pradėjo atlikti 2012 m. lapkričio 19 d. Per laikotarpį, kol D. M. laikinai ėjo įmonės vadovo pareigas, UAB „KVD“ buvo įgytas ilgalaikis turtas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė teismui pateikė UAB „KVD“ 2012 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä , kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ , tuo metu D. M. baigė eiti įmonės laikinojo vadovo pareigas. Teismas sutiko su atsakove, jog ieÅ¡kovui baigus eiti vadovo pareigas, jis turėjo pareigÄ perduoti įmonės vadovei J.

M. jo vadovavimo laikotarpiu įmonės vardu įgytÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis, kt.). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra materialinės atsakomybės sutarties, teisinio įvertinimo nekeičia. Teismas pažymėjo, kad minėta sutartis nėra privaloma (ABÄ® 37 straipsnio 4 dalis), be to, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad tokia sutartis buvo sudaryta, ir už turtÄ atsakingas kitas asmuo, o jeigu bÅ«tų sudaryta, ieÅ¡kovas ja disponuotų ir pateiktų į bylÄ .

Teismas sprendė, kad D. M. baigus eiti įmonės vadovo pareigas, jis Å¡iuo laikotarpiu už įmonės lėšas įgyto ir į įmonės balansÄ Ä¯traukto turto direktorei J. M. negrÄ Å¾ino, jokios informacijos apie tai, kur Å¡is turtas yra, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad įmonė neturėjo galimybės naudoti Å¡io turto savo veikloje, gauti iÅ¡ Å¡io turto pajamų, kompensuojančių Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui bei kitiems įmonės darbuotojams apgyvendinti, Å vedijos Karalystėje buvo nugabentas statybinis konteineris, nurodytas įmonės ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, kaip atsakingas už įmonės darbuotojus ir turtÄ , darbų vadovas ir administracijos darbuotojas, komandiruotės Å vedijos Karalystėje metu turėjo pareigÄ po komandiruotės grÄ Å¾inti įmonei jai priklausantį turtÄ ir dokumentus, tačiau to nepadarė.

Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 10 d. atsakovės vadovės įsakymu dėl komandiruotės ieÅ¡kovas buvo komandiruotas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 31 d. į Å vedijos Karalystę atlikti statybos darbų. Vienas iÅ¡ atsakovės turėtų vykdyti užsakymų buvo medinio namelio surinkimas ir pastatymas užsakovo nurodytoje vietoje. Atsakovei 2015 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 31 d. komandiruotės metu turėtÄ pastatyti namelį pagamino Lietuvoje dirbę asmenys, veikę pagal verslo liudijimus, kuriems kiekvienam už darbÄ buvo sumokėta po 3 765,00 Eur (viso 7 530,00 Eur).

Pagaminus namelį Lietuvoje, jis yra iÅ¡ardomas ir kaip statybinės medžiagos (ruoÅ¡inys) transportuojamas į paskirties vietÄ . Atsakovė užsakė namelio transportavimo į Å vedijos Karalystę paslaugas, tÄ patvirtina pateikiama 2015 m. sausio 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ vežėjas medinio namelio ruoÅ¡inį transportavo į Å vedijos Karalystę 2015 m. sausio 13 d.. IÅ¡ pateikiamo CMR tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, Å¡alių pasisakymų teismas sprendė, kad krovinį Å vedijos Karalystėje priėmė ieÅ¡kovas D.

M. Teismas iÅ¡ liudytojo S. parodymų nustatė, kad namelis buvo pristatytas užsakovui, jį priėmė lietuviÅ¡kai kalbantis asmuo. Å is namelis su transportavimo paslaugomis ir parengimo iÅ¡laidomis atsakovės vertinamas 20 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Teismas akcentavo, kad pagal DK 228 straipsnį darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .

Nagrinėjamu atveju, teismas iÅ¡ su ieÅ¡kovu sudarytos darbo sutarties nustatė, kad jis buvo priimtas į darbÄ kaip administracijos darbuotojas, o komandiruočių metu jis atlikdavo darbų vadovo pareigas. BÅ«damas atsakovės darbuotoju, atsakingu už atsakovės teikiamų paslaugų realų įgyvendinimÄ Å vedijos Karalystėje, ieÅ¡kovas priėmė atsakovės iÅ¡ Lietuvos siųstÄ medinio namelio ruoÅ¡inį. Toks veiksmas, teismo vertinimu, buvo savaime suprantamas, nes ieÅ¡kovas turėjo vykdyti tiesioginius atsakovės vadovės nurodymus ir pristatyti šį namelį užsakovui.

Esant tokioms aplinkybėms, kai ieÅ¡kovas priėmė įmonės siųstÄ namelio ruoÅ¡inį, tačiau pinigų įmonei negrÄ Å¾ino, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi pareigÄ atlyginti atsakovei Å¡io namelio kainÄ , kurios atsakovė negavo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovės vadovė yra sutuoktiniai. IÅ¡ atsakovės 2015 m. sausio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatė, kad policijos pareigÅ«nai 2015 m. sausio 3 d. buvo iÅ¡kviesti į ieÅ¡kovo ir atsakovės vadovės Å¡eimos namus Tauragėje.

Å iame praneÅ¡ime nurodyta, kad pats D. M. policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog „smurto nevartojo, tik sudegino telefonÄ â€œ. Atsakovės duomenimis, Å¡is ieÅ¡kovo D. M. sunaikintas telefonas buvo atsakovės vadovės darbo reikmėms naudojamas įmonės telefonas Apple Iphone 5S Silver 16GB, kurį įmonė buvo įsigijusi pagal pateikiamÄ 2014 m. gegužės 20 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SKP-035957 už 648,46 Eur. IÅ¡ pateikto įmonės 2015 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡o teismas nustatė, kad Å¡io telefono balansinės likutinė vertė yra 357,37 Eur.

Teismas, konstatavęs, kad Å¡is įmonės turtas buvo sunaikintas ieÅ¡kovo D. M., sprendė, kad jis turi pareigÄ atlyginti Å¡iÄ Ä¯monei padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad pagal DK 253 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Teismo vertinimu, priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryÅ¡ys nagrinėjamu atveju yra tiesioginis, nes atsakovė turtinę žalÄ patyrė iÅ¡imtinai tik todėl, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo pareigas tiek kaip laikinai einantis pareigas vadovas, neperduodamas grįžusiai įmonės vadovei įmonės turto, tiek kaip darbuotojas, neiÅ¡saugodamas (pasisavindamas ar iÅ¡Å¡vaistydamas) ir negrÄ Å¾indamas įmonės turto - namelio ruoÅ¡inį bei statybinį konteinerį.Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog ieÅ¡kovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo kaltė neįrodinėjama (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, kaip įmonės vadovas, už netinkamÄ Ä¯monės vadovo pareigų atlikimÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakovei padarytÄ Å¾alÄ tiek ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykius vertinant DK įtvirtintų darbo teisiniuose santykiuose taikomų materialinės atsakomybės kriterijų aspektu, tiek taikant CK numatytÄ bendrÄ civilinę atsakomybę.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ieÅ¡kinis pagrįstas, todėl jį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. M. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:                          Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių, esant ginčui dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ be svarbių priežasčių (pravaikÅ¡tos) kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas) Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas tik spėja, kad darbo sutartis buvo nutraukta DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, nes 2015 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. 01/21 nėra jokios nuorodos į DK 235 straipsnio pagrindus. Å i pozicija buvo sukonkretinta atsakovės UAB „KVD“ atsiliepime į ieÅ¡kinį. Atsakovės vadovė J. M. patvirtino, kad ji nebuvo ir jai nereikėjo nuvykti į konkretų objektÄ , kuriame įmonės darbuotojai turėjo atlikti darbo funkcijas, nes iÅ¡ karto atvykus į Å vedijos Karalystę J.

M. nuvyko į savo Å¡eimos namÄ , kuriame ir rado komandiruotus darbininkus, nors jie turėjo bÅ«ti užsakovo objekte ir vykdyti užsakymÄ . Nors atsakovė J. M. teigia į Å vedijos Karalystę atvykusi 2015 m. sausio 21 d., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji į minėtÄ valstybę atvyko 2015 m. sausio 23 d. Be to, jos teiginiai prieÅ¡taringi, tai ji teigia, jog jai atvykus darbuotojai nedirbo ir buvo jos Å¡eimos name, tai ji teigia, kad darbuotojai dirbo asmeniniuose, o ne atsakovės, objektuose.

IÅ¡ paties įsakymo turinio matyti, kad darbuotojai buvo atleisti 2015 m. sausio 21 d., t. y. patiems darbuotojams nežinant apie jų atleidimÄ bei tariamas atleidimo priežastis, nes Å¡is teisės aktas priimtas prieÅ¡ J. M. iÅ¡vykÄ Ä¯ Å vedijÄ bei neturint jokių faktinių ar teisinių pagrindų. Visos atleidimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės buvo sÄ moningai iÅ¡galvotos, o faktiniai duomenys iÅ¡kraipyti, duomenys perduoti „SODRAI“. Buvusi UAB „KVD“ direktorė su Å¡iuo paruoÅ¡tu įsakymu nesupažindino darbuotojų, kurių daugelis ir Å¡iuo metu nežino apie jų atleidimo teisinį pagrindÄ .

Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad buvusi įmonės direktorė apskritai nebuvo atvykusi į Å vedijoje esantį objektÄ ir nežinojo, kurioje vietoje pagal sudarytÄ sutartį vyko statybos-remonto darbai. Dėl to įsakyme Nr. 01/21 nurodytos faktinės aplinkybės yra iÅ¡galvotos bei neatitinka realios tikrovės. Taip pat neįvertinta ir tai, kad pravaikÅ¡tos arba neatvykimas į darbÄ fiksuotas visiems atleistiems darbuotojams nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 23 d., nors J. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo tik vienos dienos visų darbuotojų, kurie buvo Å vedijoje neatvykimÄ Ä¯ darbÄ .

Å ios aplinkybės patvirtina, kad darbo apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyti duomenys yra iÅ¡kraipyti bei neatitinka realios tikrovės, nes ieÅ¡kovas ir kiti asmenys buvo atleisti iÅ¡ darbo todėl, kad UAB „KVD“ veikla nuo 2014 m. antrojo pusmečio buvo nuostolinga bei neturėjo pajamų. J. M., siekdama iÅ¡vengti privalomų mokėjimų darbuotojams, sugalvojo tariamÄ priežastį apie jų pravaikÅ¡tas nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. sausio 23 d. ir visus atleido pagal DK 136 straipsnį, nes bendrovė neturėjo lėšų atsiskaityti su darbuotojais.

Šį faktÄ patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-720-460/2016, kuria patvirtintas pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as.Buvusi ieÅ¡kovo darbdavė UAB „KVD“ privalėjo į bylÄ pateikti, o teismas bÅ«damas aktyvus privalėjo pareikalauti iÅ¡ BUAB „KVD“ bankroto administratoriaus 2015 m. sausio mėn. statybos rangos sutartį su užsakovu Å vedijoje, siekiant tiksliai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur ir kokiame statybos objekte vyko darbai, Å¡ių paslaugų suteikimo sÄ lygos bei terminai, atsiskaitymo tvarka ir pan.

Teismas, atmesdamas visus ieÅ¡kovo atstovų praÅ¡ymus dėl visumos dokumentų iÅ¡reikalavimo bei J. M. dalyvavimo visuose teismo posėdžiuose pripažinimo bÅ«tinu, nepagrįstai, neteisėtai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ po pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo teismo sudėčiai. Teismo neobjektyvumÄ bei Å¡aliÅ¡kumÄ parodo ir tai, kad teismui nebuvo įdomÅ«s bei reikalingi tiesiogiai su ginčo dalyku susiję dokumentai: ieÅ¡kovo bei UAB „KVD“ vadovės pareigybių apraÅ¡ymas, bendrovės vidaus darbo taisyklės, darbo sutarčių registro žurnalas ir kt. dokumentai.

Å iuos dokumentus teismas turėjo iÅ¡reikalauti ypač dėl to, kad nei atsakovės atstovas, nei J. M. teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimus, kurie buvo susiję su bendrovės dokumentų pildymo, apskaitos ir supažindinimo tvarka, darbo sutarčių pakeitimu, registro numerių suteikimu, 2015 m. sausio mėn. statybos objektais Å vedijoje, materialaus turto apskaitos tvarkymu ir pan. Visus Å¡iuos ir kutus duomenis teismas privalėjo savo iniciatyva iÅ¡reikalauti į bylÄ CPK 414-415 straipsnių tvarka bei bylÄ iÅ¡nagrinėti daug anksčiau, o neužtęsti bylos nagrinėjimÄ iki 6 mėn., posėdžius atidedant be jokio teisinio pagrindo bei neiÅ¡klausius ieÅ¡kovo atstovo nuomonės Å¡iuo klausimu.

Teismas nusprendė, kad D. M. komandiruočių metu buvo vadovas bei privalėjo vadovauti darbuotojams, tvarkyti dokumentus ir juos perduoti UAB „KVD“. IeÅ¡kovas buvo priimtas į staliaus pareigas, o įmonei laikinai vadovavo tik nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ėjo atsakovės vadovo pareigas komandiruotės į Å vedijÄ metu. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi ne surinktais, iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais, o asmeniniu nusistatymu prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ ir jo atstovus.

Teismas nenustatė Å¡ioje byloje reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo darbo pobÅ«džiu ir UAB „KVD“ darbo tvarka, nes į bylÄ nesurinko jokių duomenų, kurie patvirtintų skundžiamo sprendimo motyvus. UAB „KVD“ buvusi direktorė niekada nesirÅ«pino ir nekontroliavo darbuotojų komandiruočių metu, su įsakymais dėl komandiruočių nesupažindindavo bei ataskaitų iÅ¡ darbuotojų nereikalaudavo, kai jie sugrįždavo. Teismas nesidomėjo apie UAB „KVD“ vykusių darbų procesus bei ypatumus.

Esant nenumatytoms ir iÅ¡skirtinėms aplinkybėms darbuotojai neturėjo pareigos ir negalėjo nuolatos bÅ«ti objekte, o privalėjo grįžti.Tokiu atveju, kai įmonėje yra nusistovėjusi vidaus darbo tvarka, kai darbo funkcijos yra vykdomos komandiruotėse, į kurias vykstama pagal atskirÄ darbdavio nurodymÄ , pareiga įrodyti Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ )) tenka darbdaviui. Tokios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Darbdaviui įrodžius, kad darbuotojas neatvyko be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), darbuotojui tenka pareiga įrodyti neatvykimo priežasčių svarbÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas nenustatė ir nepagrįstai, neteisėtai ir neteisingai nurodė, kad atsakovė įrodė, jog ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Teismas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovui ir pažeidė pareigÄ darbo bylose teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus.Teismas nesiėmė įvertinti galimo drausmės pažeidimo sunkumo ir sukeltų padarinių.

Nagrinėjamu atveju neigiamų padarinių įmonei ieÅ¡kovas ar kiti atleisti asmenys savo veiksmais nepadarė, todėl negalima konstatuoti, kad ieÅ¡kovas padarė pažeidimÄ , dėl kurio bÅ«tų galima skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Dėl nepagrįstai tenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimųPirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neatskleidė bylos esmės, netyrė bei nevertino ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus į bylÄ iÅ¡reikalauti 2009 m. rugsėjo 15 d. materialaus turto priėmimo–perdavimo aktÄ , kai J.

M. laikinai paskyrė D. M. direktoriumi UAB „KVD“ bei 2012 m. lapkričio 19 d. materialaus turto priėmimo–perdavimo aktÄ , kai ieÅ¡kovas perdavė vadovo pareigas J. M.. Teismas nekreipė dėmesio bei neįpareigojo atsakovės BUAB „KVD“ patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaujamos priteisti sumos bei daiktų verčių. Teismas taip pat neiÅ¡sireikalavo duomenų iÅ¡ „SODROS“ apie ieÅ¡kovo D. M. eitas pareigas UAB „KVD“ nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 21 d., taip pat nepareikalavo kitų įrodymų, galinčių pagrįsti ieÅ¡kovo eitas pareigas UAB „KVD“.

Taip pat į bylÄ teismas neiÅ¡sireikalavo jokių duomenų iÅ¡ BUAB „KVD“ bankroto administratoriaus, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų susigrÄ Å¾inant bendrovei priklausantį turtÄ . Teismas neapgrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ užtikrinti trečiojo asmens J. M. asmeninį dalyvavimÄ visuose teismo posėdžiuose CPK 246 straipsnio 5 dalies pagrindu siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas nevertino BUAB „KVD“ administratoriaus ataskaitos, pagal kuriÄ atsakovės reikalaujamų daiktų vertė yra mažesnė nei nurodyta atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , turėjo įvertinti, kad statybinis konteineris yra Å vedijoje ir kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos imtis kokių nors aktyvių veiksmų, kad šį konteinerį sugrÄ Å¾intų į LietuvÄ , nes Å¡is turtas ieÅ¡kovui neperduotas, ieÅ¡kovas neįpareigotas jo saugoti, prižiÅ«rėti ar kitokiu bÅ«du jį tausoti. Teismas, priteisė nuostolius už medinį namelį, remdamasis teismo posėdyje neapklausto liudytojo S. S. parodymais, taip pažeisdamas proceso teisės normas.

Be to, teismas citavo tik dalį Å¡io asmens duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu Nr. 04-2-00265-15, nenurodydamas, kad medinį namelį klientas Å vedijoje gavo ir jį iÅ¡sikrovė vienkiemio sodyboje.Dėl proceso teisės normų pažeidimoPirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas padarius esminius CPK reikalavimų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos ieÅ¡kovo teisės ir sukliudyta teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas).IÅ¡ byloje esančių aplinkybių akivaizdu, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas teismas, nes nuo pat parengiamųjų teismo posėdžių ir vėlesniuose teismo posėdžiuose, teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, susijusius su įrodymų iÅ¡reikalavimu bei J.

M. dalyvavimu. Tuo tarpu ieÅ¡kovo D. M. dalyvavimÄ teismas pripažino bÅ«tinu, nors teismui buvo žinoma, kad jis dirba ir gyvena užsienyje.Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų atskleista bylos esmė, todėl sprendimas naikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė BUAB „KVD“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė contra spoliatorem prezumpcijÄ Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ . Apeliantui nepateikus įrodymų, jog komandiruotės metu jis vykdė darbdavius nurodymus, buvo lojalus ir sÄ Å¾iningas darbdaviui, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, dėl tinkamai vykdytų darbdavio nurodymų pagrįstai pripažino neįrodyta.Nors apeliantas dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsisakė pateikti bet kokius žodinius paaiÅ¡kinimus dėl bet kokių faktinių aplinkybių, ar tai bÅ«tų susiję su atleidimu iÅ¡ darbo, ar dėl reikalavimų pagal atsakovės pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

Dėl to nagrinėjant jo apeliacinį skundÄ taikoma contra spoliatorem prezumpcija dėl visų faktų įrodytinumo tiek pagal ieÅ¡kinį, tiek ir pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį.Teismui buvo pateiktas UAB „KVD“ 2012 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto sÄ raÅ¡as, kitas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas turtas, tuo metu kai apeliantas baigė eiti įmonės laikinojo vadovo pareigas. IeÅ¡kovui baigus eiti vadovo pareigas, jis turėjo pareigÄ perduoti turtÄ tuometinei įmonės vadovei, tačiau to nepadarė, nuo bet kokių paaiÅ¡kinimų bylos nagrinėjimo metu jis taip pat nusiÅ¡alino.IeÅ¡kovo bei kitiem įmonės darbuotojams apgyvendinti į Å vedijos Karalystę buvo nugabentas statybinis konteineris, nurodomas pateikiamame įmonės ilgalaikio turto sÄ raÅ¡e. Teismas pagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovas, kaip atsakingas už įmonės darbuotojus ir turtÄ darbų vadovas ir administracijos darbuotojas komandiruotės Å vedijos Karalystėje metu turėjo pareigÄ po komandiruotės grÄ Å¾inti įmonei jai priklausantį turtÄ ir dokumentus, tačiau to nepadarė.Byloje konstatavus, kad ieÅ¡kovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo kaltės įrodinėti nereikėjo.

Apeliantas, kaip įmonės vadovas, už netinkamÄ Ä¯monės vadovo pareigų atlikimÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakovei padarytÄ Å¾alÄ tiek ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio santykius vertinant DK įtvirtintų darbo teisiniuose santykiuose taikomų materialinės atsakomybės kriterijų aspektu, tiek taikant CK numatytÄ bendrÄ civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pravaikÅ¡tos, kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), tinkamo kvalifikavimo; dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.

Teisėjų kolegija pasisako Å¡iais teisės klausimais.Dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas) ir įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimÄ be įspėjimo, 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis).

Å iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka įtvirtinta DK 235 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatÄ Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.Nebaigtinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as nustatytas DK 235 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

Taigi, nutraukti darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o tam, kad bÅ«tų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡as, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB „AKTKC“, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009; 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. VÅ¡Ä® „Versli Lietuva“, bylos Nr. e3K-3-522-421/2015).IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2008 m. sausio 15 d. tarp UAB „KVD“ ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti staliumi. 2009 m. rugsėjo 14 d.

UAB „KVD“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 3 ieÅ¡kovas laikinai buvo paskirtas įmonės vadovu, kol direktorė bus vaiko gimdymo ir auginimo atostogose (el. b. t. 1, b. l. 57, 64). Direktorė J. M. iÅ¡ vaiko gimdymo ir auginimo atostogų grįžo ir įmonės vadovo pareigas vėl pradėjo atlikti 2012 m. lapkričio 19 d. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2015 m. sausio 26 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . Atsakovės 2015 m. sausio 21 d. įsakyme nurodyta, kad „2015 m. sausio 21 d. nuvykus direktorei J.

M. į Å vedijos Karalystę darbuotojai: V. R., A. J., D. M., R. M., V. V. darbo vietoje nerasti ir neatliko darbų su rangovais, ko pasėkoje dirbo individualiai savo asmeniniuose objektuose nesusijusiuose su įmonės UAB „KVD“ veikla“; kad ieÅ¡kovas, kaip ir kiti minėti darbuotojai, už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€žatleidžiami iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 punktÄ 2 dalį“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , konstatavus pažeidimÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ )).Pažymėtina, kad sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikÅ¡ta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbÄ .

Teismų praktika Å¡iuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į bÅ«tinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančiÄ darbo santykių dinamikÄ , formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebÅ«tinai lemia jo veiksmų kvalifikavimÄ kaip pravaikÅ¡tÄ , jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobÅ«dį, ypatumus, faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ darbo tvarkÄ ir sÄ lygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors bÅ«damas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. VÅ¡Ä® Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. M. v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-12/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T. K. v. VÅ¡Ä® „Versli Lietuva“, bylos Nr. e3K-3-522-421/2015).Apeliantas Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad 2015 m. sausio 21 d. jis buvo komandiruotėje Å vedijos Karalystėje ir atliko savo darbo funkcijas, o atsakovė teigė, kad jo nebuvo darbe visÄ dienÄ (pamainÄ ).Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovės argumentus, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie atliekamas darbo funkcijas.

Atsižvelgdamas į šį pirmosios instancijos teismo argumentÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui). Taigi Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimui, nustatytam DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte, kaip pagrindui nutraukti darbo sutartį konstatuoti darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas neatliko darbo funkcijų visÄ darbo dienÄ arba pamainÄ .

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Å¡alys procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog apeliantas darbdavės nurodymu 2015 m. sausio 21 d. buvo komandiruotėje Å vedijos Karalystėje, tačiau kilo Å¡alių ginčas, ar tÄ dienÄ apeliantas atliko darbo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas, kaip darbų vadovas, komandiruotės metu vadovaudamas kitiems komandiruotiems darbuotojams, neperdavė atsakovei visiÅ¡kai jokių dokumentų ir jokios informacijos. Dėl to taikė contra spoliatorem prezumpcijÄ , kuri reiÅ¡kia, kad Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė minėtÄ prezumpcijÄ .Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „KVD“ dirbo staliumi.

Byloje nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad atsakovui komandiruotės metu buvo pavesta atlikti darbų vadovo pareigas. Å alys nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nepareikalavo pateikti įrodymų apie apelianto eitas pareigas komandiruotės Å vedijoje metu (apelianto pareigybės apraÅ¡ymo, atsakovės direktorės įsakymų apie skiriamÄ komandiruotę ar pavestas atlikti pareigas ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, kartu su ieÅ¡kiniu pateikta UAB „KVD“ 2015 m. balandžio 10 d. pažyma apie darbo pajamas Nr. 2, kurioje D.

M. pareigos nurodytos kaip darbų vadovo (el. b. t. 1, b. l. 18), nėra pakankamas įrodymas patvirtinti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas komandiruotės Å vedijoje metu atliko darbų vadovo pareigas. Be to, Å¡i pažyma darbuotojo nepasiraÅ¡yta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo komandiruotės metu atliekamų pareigų Å¡iuo įrodymu nesirėmė, taip pat nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas komandiruotės metu atliko darbų vadovo pareigas (CPK 270 straipsnis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad apeliantas buvo įdarbintas staliumi ir nesant įrodymų apie tai, kad komandiruotės metu jam buvo pavesta atlikti kitas darbo funkcijas, pirmosios instancijos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog apeliantas komandiruotės metu turėjo vadovauti kitiems darbuotojams, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo pareigÄ pateikti įrodymus apie tai, kokias darbo funkcijas buvo pavesta atlikti apeliantui komandiruotės Å vedijoje metu ir kad jų neatliko, o pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog apelianto atleidimo iÅ¡ darbo metu vyko ieÅ¡kovo ir atsakovės direktorės santuokos nutraukimo procesas, Å¡ios pareigos nepaneigia.

Atsakovei nepateikus įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpcijÄ . Teismas, byloje nustatinėdamas padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir drausminės nuobaudos už jį parinkimÄ , remiasi byloje surinktais įrodymais. Darbo bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu pripažino neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ . Teismas nurodė, kad apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas nevykdė užsakymų atsakovės objektuose, kodėl nebuvo darbo vietoje.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, jog buvo lojalus įmonei ir atliko darbo funkcijas, jis neįrodė, jog į darbÄ neatvyko dėl svarbių priežasčių.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas nuostatas dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ 2015 m. sausio 21 d., remdamasis atsakovės paaiÅ¡kinimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino ir netyrė į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų atitikimo atsakovės iÅ¡dėstytai pozicijai, taip pat nepareikalavo įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ .

Kaip minėta, iÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad UAB „KVD“ direktorė J. M. įsakymÄ Nr. 01/21 dėl darbuotojų atleidimo priėmė 2015 m. sausio 21 d. Å iame įsakyme nurodyta, kad jis priimtas Å ilutėje. Tame pačiame įsakyme nurodyta, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. „2015 m. sausio 21 d., nuvykus direktorei J. M. į Å vedijos Karalystę darbuotojai: V. R., A. J., D. M., R. M., V. V. darbo vietoje nerasti ir neatliko darbų su rangovais, ko pasėkoje dirbo individualiai savo asmeniniuose objektuose nesusijusiuose su įmonės UAB „KVD“ veikla“ (el. b. t. 1, b. l. 15).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netyrė ir nenagrinėjo, ar atsakovė J. M. tÄ pačiÄ dienÄ galėjo nuvykti į Å vedijos Karalystę, patikrinti, kaip darbuotojai atlieka (neatlieka) darbo funkcijas ir priimti įsakymÄ dėl darbuotojų atleidimo Å ilutėje. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovės procesiniuose dokumentuose bei įsakyme dėl darbuotojų atleidimo nurodyta, kad direktorė nuvyko į Å vedijos Karalystę 2015 m. sausio 21 d., tačiau direktorės komandiruotė turėjo įvykti tik kitÄ dienÄ , t. y. 2015 m. sausio 22 d. (UAB „KVD“ 2015 m. sausio 21 d.

įsakymas (iÅ¡ kurio turinio matyti, kad jis priimtas Å ilutėje) dėl komandiruotės, kuriame nurodyta, kad direktorė siunčia save, J. M., į komandiruotę Å vedijos Karalystėje laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. sausio 22 d. (el. b. t. 1, b. l. 33)). IÅ¡ kelionės sertifikato matyti, kad buvo rezervuota kelionė laivu Karlshamnas – Klaipėda 2015 m. sausio 22 d. (el. b. t. 1, b. l. 34-40). Nagrinėjamu atveju teismas, palaikęs atsakovės pozicijÄ dėl apelianto pravaikÅ¡tos, skundžiamame sprendime nepasisakė dėl minėtų įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės, kokiÄ jie turi įtakÄ nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų argumentų, kuriuose teigiama, kad įmonės vadovei J. M. net nereikėjo vykti į konkretų objektÄ , kuriame įmonės darbuotojai turėjo atlikti darbo funkcijas, kad iÅ¡ karto atvykus į Å vedijos Karalystę J. M. nuvyko į savo Å¡eimos namÄ , kuriame ir rado komandiruotus darbininkus, nors jie visi turėjo bÅ«ti užsakovo objekte ir vykdyti užsakymus. Teismas skundžiamame sprendime nevertino ir neanalizavo, ar Å¡ie argumentai neprieÅ¡tarauja atsakovės 2015 m. sausio 21 d.

įsakyme iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kad atsakovės vadovė komandiruotų darbuotojų darbo vietoje nerado, nes jie dirbo individualiai savo asmeniniuose objektuose.Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui parinkimo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nenurodė priežasčių dėl neatvykimo į darbÄ , kodėl nevykdė užsakymų atsakovės objektuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo nepaaiÅ¡kinimas teismui minėtų aplinkybių, nepaneigia atsakovės pareigos įrodyti, jog, pirma, darbuotojas neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), ir antra, jis neatvyko be svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovo nepaaiÅ¡kinimas neatvykimo į darbÄ priežasčių, kai byloje nėra įrodymų, jog jis nebuvo atvykęs į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), ypač įvertinus tai, kad Å¡alys neneigia, jog ieÅ¡kovas buvo darbdavės nurodymu iÅ¡vykęs į komandiruotę Å vedijos Karalystėje, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrįsti iÅ¡vadai apie pažeidimo sukeltus sunkius padarinius, kaip vienÄ iÅ¡ DK 238 straipsnyje nurodytų nuobaudos parinkimo kriterijų. Atsižvelgiant į Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė byloje esančių įrodymų turinio, nesiaiÅ¡kino, kokias darbo funkcijas ieÅ¡kovui buvo pavesta atlikti komandiruotės Å vedijos Karalystėje metu, kokie įrodymai patvirtina ar paneigia Å¡alių nurodomas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo (ne)atvykimo į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), jei ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ (pamainÄ ), tai dėl kokių priežasčių, ar Å¡ios priežastys laikytinos svarbiomis.

Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl aplinkybių, ne tik susijusių su analizuojamu darbo drausmės pažeidimu, bet ir galėjusių lemti parinktos nuobaudos griežtumÄ : po devynių mėnesių iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ atsakovei, kitų darbuotojų, nurodytų atsakovės 2015 m. sausio 21 d. įsakyme, atleidimÄ . Teismas nesiaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių atsakovė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo vienu įsakymu paskyrė net 5 darbuotojams, įskaitant ieÅ¡kovÄ , ar taip atsakovė nepiktnaudžiavo teise, Å¡itaip iÅ¡ esmės reaguodama ne į ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimus, o į atsakovės sunkiÄ finansinę padėtį ar Å¡eimines ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, jog atsakovei bankroto byla buvo iškelta 2014 m. spalio 29 d., nors buvo iškelta 2015 m. spalio 29 d.; kad ieškovas laikinu atsakovės vadovu buvo paskirtas nuo 2008 m. rugsėjo 14 d., nors iš rašytinių byloje įrodymų matyti, kad laikinu įmonės vadovu jis buvo paskirtas metais vėliau, t. y. 2009 m. rugsėjo 14 d.; kad UAB „KVD“ 2015 m. sausio 26 d. su ieškovu D. M. nutraukė darbo santykius nuo 2015 m. sausio 26 d., nors UAB „KVD“ įsakymas dėl ieškovo ir kitų darbuotojų atleidimo buvo priimtas 2015 m. sausio 21 d., o UAB „KVD“ pranešimas apie darbuotojo D.

M. atleidimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktas 2015 m. sausio 26 d. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, t. y. neatskleidė pagrindinių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių (neatskleidė bylos esmės).Dėl juridinio asmens vadovo ir darbuotojo funkcijų, kai jas abi atlieka tas pats asmuo, atribojimoCK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ , kuris, inter alia, atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ .

CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtÄ su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktÄ .DarbuotojÄ ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose.

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų. CK normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 3 dalis).Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 15 d. tarp UAB „KVD“ ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti staliumi. 2009 m. rugsėjo 14 d.

UAB „KVD“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 3 ieÅ¡kovas laikinai buvo paskirtas įmonės vadovu, kol direktorė bus vaiko gimdymo ir auginimo atostogose. Direktorė J. M. iÅ¡ vaiko gimdymo ir auginimo atostogų grįžo ir įmonės vadovo pareigas vėl pradėjo atlikti 2012 m. lapkričio 19 d. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2015 m. sausio 26 d. Taigi iÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas įmonei vadovavo nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. Byloje įrodymų apie vadovaujančias pareigas nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. sausio 26 d. nepateikta.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ grindė ieÅ¡kovo darbuotojo D.

M. neteisėtais veiksmais, t. y. tuo, kad jis pasisavino įmonės turtÄ . IeÅ¡kovas D. M., atsikirsdamas į Å¡iuos argumentus, nurodo, kad jis nepasisavino įmonės turto, kad nebuvo materialiai atsakingas už įmonės turtÄ , todėl neturi pareigos prieÅ¡ieÅ¡kinyje minimo turto grÄ Å¾inti ar atlyginti jo vertę. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas pažeidė savo pareigas tiek kaip laikinai einantis pareigas vadovas, neperduodamas grįžusiai įmonės vadovei įmonės turto, tiek kaip darbuotojas (pasisavindamas ar iÅ¡vaistydamas) ir negrÄ Å¾indamas įmonės turto – namelio ruoÅ¡inį bei statybinį konteinerį.Siekiant atriboti vadovo ir darbuotojo funkcijas, kai jas abi atlieka tas pats asmuo, bÅ«tina vadovautis CK, DK teisės normomis, taip pat bendrovės įstatais, ieÅ¡kovo pareiginiais nuostatais.

Nors byloje pateikti UAB „KVD“ įstatai, tačiau ieškovo pareiginių nuostatų nėra pateikta. Nors bylos nagrinėjimo metu kilo šalių ginčas dėl ieškovo pareigų apimties, jų pobūdžio jo komandiruotės į Švedijos Karalystę metu, tačiau byloje nekilo šalių ginčo dėl to, kad ieškovas įmonei vadovavo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu, o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. sausio 26 d. įmonei vadovavo trečiasis asmuo J. M..

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. - 2012 m. lapkričio 19 d. tarp atsakovės UAB „KVD“ ir ieÅ¡kovo, kuris ėjo laikino direktoriaus pareigas, susiklostė civiliniai, o 2012 m. lapkričio 20 d. - 2015 m. sausio 26 d. - darbo teisiniai santykiai. Taigi UAB „KVD“ ir ieÅ¡kovÄ siejo dvejopo pobÅ«džio teisiniai santykiai – civiliniai teisiniai santykiai, kai jis veikė kaip įmonės direktorius, ir darbo teisiniai santykiai, kai jis veikė kaip stalius ir (ar), kaip teigė atsakovė, darbų vadovas (darbuotojas).

Å ių teisinių santykių kvalifikavimas yra itin svarbus nustatant, kokios rÅ«Å¡ies – civilinę, kaip juridinio asmens vadovui, ar materialinę, kaip darbuotojui, atsakomybę reikia taikyti ir kokios bÅ«tinos įrodyti sÄ lygos atsakomybei kilti.Juridinio asmens valdymo organo nario (vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų juridinis asmuo privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi vadovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).

Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario valdant juridinį asmenį.Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Pakruojo Å«kininkų kredito unija v.

A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. K. ir kt. v.

UAB „Fatalitas“, bylos Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis.Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rÅ«Å¡is: ribotÄ jÄ ir visiÅ¡kÄ . Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje P. K. v. UAB „Dannemand“, bylos Nr. 3K-3-96-2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Šiaulių lyra“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2013; 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625-687/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas D. M. trečiojo asmens J. M. nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiÅ«ros atostogų metu veikė kaip bendrovės vadovas, o komandiruotės į Å vedijos Karalystę metu – kaip darbų vadovas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovo eitas pareigas komandiruotės metu padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti.

Visi Å¡ie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali bÅ«ti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Jei kilusiÄ Å¾alÄ nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi bÅ«ti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, iÅ¡skyrus atvejus, kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Mitnija“ ir kt. v.

V. G. ir E. R., bylos Nr. 3K-7-124-2014). Juridinio asmens vadovo (uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus) kompetencija apibrėžta UAB „KVD“ įstatų 63–70 punktuose; darbuotojo darbo funkcijas apibrėžia darbo sutartis ir pareiginiai nuostatai. Byloje nėra pareiginių nuostatų, įsakymo dėl komandiruotės skyrimo ar kitų dokumentų, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti ieÅ¡kovo eitas pareigas, jo atsakomybės apimtį, komandiruotės į Å vedijos Karalystę metu.UAB „KVD“ direktorius yra vienasmenis visos bendrovės valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (UAB „KVD“ įstatų 69.1 punktas).

Taigi jei ginčytini ieškovo veiksmai atlikti jam einant bendrovės vadovo pareigas, tai padarytai žalai atlyginti turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas civilinę atsakomybę ieškovui, kaip bendrovės vadovui, nesirėmė įstatais, nenagrinėjo atsiliepime į priešieškinį nurodytų argumentų, jog faktinis bendrovės vadovas ir asmuo materialiai atsakingas už bendrovėje esančius daiktus visuomet buvo J. M., neanalizavo, kokius daiktus ieškovui, kaip laikinajam įmonės vadovui, perdavė trečiasis asmuo J.

M., kokius daiktus kilo pareiga ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui grįžus iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų, bei kodėl prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo ar jų vertės atlyginimo pareikÅ¡tas tik po to, kai kilo Å¡alių ginčas dėl darbuotojo atleidimo teisėtumo, t. y. daugiau nei po trejų metų skaičiuojant nuo tuometinės atsakovės vadovės grįžimo iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų, ir prasidėjus ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens Å¡eiminiams nesutarimams.Taikant materialinę atsakomybę darbuotojui, materialinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo ieÅ¡kovo D. M., kaip staliaus, neteisėtų veiksmų, neanalizavo ieÅ¡kovo pareigų ir atsakomybės apimties komandiruotės metu. Teismas nenagrinėjo, ar ieÅ¡kovas buvo atsakingas už prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyto namelio surinkimÄ , jo perdavimÄ atsakovės klientui, ar klientas šį namelį gavo, ar jis sumokėjo už namelį, jei taip, tai ar pačiai atsakovei, ar ieÅ¡kovui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad konteineris, kuris nurodytas prieÅ¡ieÅ¡kinyje, yra Å vedijos Karalystėje, kad jam nekyla pareiga jo grÄ Å¾inti į LietuvÄ .

Taigi įrodymai dėl ieÅ¡kovo materialinės atsakomybės sÄ lygų nebuvo visapusiÅ¡kai tirti, įvertinti ir tinkamai kvalifikuoti. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 185 straipsniai) ir dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl ieÅ¡kovui taikytinos materialinės atsakomybės rÅ«Å¡ies, taikytina visiÅ¡ka ar ribotoji materialinė darbuotojo atsakomybė.Pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų, dar nepaminėtų, byloje esančių įrodymų, turinčių reikÅ¡mės nustatant, ar ieÅ¡kovas atliko neteisėtus veiksmus, galimos žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. sausio 4 d. Nr. 11K-308 (15) specialisto iÅ¡vados, turinčių reikÅ¡mės siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti daiktų priėmimo ir perdavimo aplinkybes, nenagrinėjo ieÅ¡kovo nurodytų argumentų, kad kai kuriuos daiktus trečiasis asmuo pasiėmė bÅ«dama Å vedijoje, dėl ko Å vedijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl byloje esančios BUAB „KVD“ administratorės ataskaitos, įrodomosios reikÅ¡mės nustatant daiktų, nurodytų prieÅ¡ieÅ¡kinyje, vertę ir žalos dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant žalos dydį reikšmingos ir ieškovo bei trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje esantys duomenys, susiję su santuokoje įgytų daiktų padalinimu. Pažymėtina, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. priimtas dalinis sprendimas, kuriuo, be kita ko, nuspręsta kilnojamuosius daiktus (baldai, buitinė technika ir kitokia įranga), esančius name adresu (duomenys neskelbtini) priteisti J. M. asmeninės nuosavybės teise, o kilnojamuosius daiktus (baldai, buitinė technika ir kitokia įranga), esančius name adresu (duomenys neskelbtini) priteisti D.

M. nuosavybės teise. Minėtas sprendimas įsiteisėjęs. Dėl procesinės bylos baigtiesTeisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Tuo atveju, kai bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuoseklioje savo praktikoje dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo ne kartÄ yra nurodęs, jog bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; kt.).

Taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iÅ¡ ko ir kokia tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikalauta, ar jų reikalavimas iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bylos medžiagÄ , atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, t. y. neatskleidė pagrindinių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių (neatskleidė bylos esmės), o įvertinusi bylos neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina iÅ¡ naujo tirti esmines bylos aplinkybes, todėl byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                     Konstantinas Gurinas                                                                       Danguolė Martinavičienė                                                                       Antanas Rudzinskas