Legislator Case Law & Legislation
39d4ec0a-8122-4b89-a71c-fe676c40a8d3 AI generated

39d4ec0a-8122-4b89-a71c-fe676c40a8d3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 39d4ec0a-8122-4b89-a71c-fe676c40a8d3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

civilinė byla turėjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu; Bankui iÅ¡ atsakovų priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl atskirų paminėto apeliacinio skundo pagrindų.              Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu              Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylÄ , vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi Bankas pakartotinai praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti skolas pagal minėtas Kredito sutartis, kurios iÅ¡ atsakovų jau buvo priteistos įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-03-30, 2011-01-11 nutartimis, priimtomis bylose Nr. 1011V/2009, Nr. I-768/2010, nes atsakovai yra kredito gavėjai ir bendraskoliai, o ne vienas kito laiduotojai, todėl, jų nuomone, jiems pakartotinai reiÅ¡kiami tokie patys reikalavimai, kurie jau yra iÅ¡spręsti hipotekos teisėjo nutartimis.

Legislator headnote

AI generated

39d4ec0a-8122-4b89-a71c-fe676c40a8d3 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovų nuoroda į CK 6.14 straipsnį, neturi jokios įtakos teisiniam Å¡ių santykių vertinimui, nes hipotekos teismo įsiteisėjusios nutartys, priimtos vienų bendraskolių atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, t. y. jų pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas asmenų atžvilgiu, kurie nėra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse. Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutarties Nr. 1011V/2009 pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-101-157/2015Teismo proceso Nr. 2-55-00078-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1.;50.1.;116.4. (S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų G. M. ir A. M. bei ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-135-553/2014, pagal ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovams G.

M. ir A. M. dėl skolos priteisimo bei priverstinės hipotekos jų turtui nustatymo.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas Danske bankas A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ (toliau – Bankas), kreipėsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti:              1) solidariai iÅ¡ atsakovų G. M. ir A.

M., pagal 2004-11-19 Kredito sutartį Nr. KVR0107041271, ir 2004-11-19 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0107041271, 1 349 739,85 eurų skolÄ ir 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas;             2) solidariai iÅ¡ atsakovų G. M. ir A. M., pagal 2005-08-01 Kredito sutartį Nr. KVR0110050563, ir 2005-08-01 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0110050563, 253 695,53 eurų skolÄ ir 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas;             3) solidariai iÅ¡ atsakovų T. M., K. M., A.

M. ir G. M., pagal 2005-11-09 Kredito sutartį Nr. KVR0116051146, ir 2005-11-09 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0116051146-1, bei 2005-11-09 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0116051146-2 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skolÄ , ir nuo Å¡ios pinigų sumos 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas;             4) prašė nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytam atsakovų turtui priverstinę hipotekÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai nevykdė prievolių pagal kredito ir laidavimo sutartis ir kredito sutartys buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos, todėl skola solidariai priteistina iÅ¡ skolininkų bei laiduotojų.

 Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai bei nustatė atsakovų turtui priverstinę hipotekÄ , nevirÅ¡ijant patenkintų reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki sprendimo įvykdymo (1 t., 107-112 b. l.). Atsakovams pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, byla buvo nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 kovo 30 d. nutartimi Nr. 1011V/2009 nutarė iÅ¡ieÅ¡koti Banko naudai iÅ¡ atsakovės G.

M. 1 159 271,74 eurų negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 45 167,81 eurų palÅ«kanų, 220 457,37 eurų delspinigių, iÅ¡ viso: 1 424 896,92 eurų skolÄ 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas (2 t., 28-30 b. l.), nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamus daiktus.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. sausio 11 d. nutartimi Nr. I-768V/2010, nutarė iÅ¡ieÅ¡koti Banko naudai iÅ¡ atsakovo A. M. 220 831,58 eurų negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 11 742,63 eurų palÅ«kanų, 49 924,44 eurų delspinigių, iÅ¡ viso: 282 498,43 eurų skolÄ ir 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamus daiktus.IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartis, 2011-02-23 patikslino savo ieÅ¡kininius reikalavimus (2 t., 170-176 b. l.) – teismo prašė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A.

M. priteisti 1 349 739,85 eurų, o iÅ¡ atsakovės G. M. 253 695,53 eurų skolÄ ir nuo Å¡ių pinigų sumų 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; solidariai iÅ¡ atsakovų T. M., K. M., A. M. ir G. M. – 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skolÄ ir nuo Å¡ių pinigų sumų 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Atsakovai atsiliepime prašė bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, motyvuodami tuo, kad jie yra bendraskoliai pagal abi Kredito sutartis. Dėl to Bankas Hipotekos skyriaus nutarčių pagrindu, gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , o jo nepakakus – ir į visÄ atsakovų asmeninės ir/ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , dėl to reikalavimai atsakovams yra nepagrįsti ir civilinė byla nutrauktina.

Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai paskaičiavo delspinigius už ilgesnį, nei 180 dienų laikotarpį. Atsakovai taip pat prašė sumažinti priteistinas palÅ«kanas iki 5 procentų ir delspinigius iki 0,02 procento, kadangi praÅ¡omi priteisti delspinigiai ir palÅ«kanos neprotingai dideli (3 t., 20-24 b. l.).Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi iÅ¡skyrė ieÅ¡kovo solidarųjį reikalavimÄ atsakovams T. M., K. M., A. M. ir G. M. dėl 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skolos priteisimo į atskirÄ bylÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi bylos dalis pagal šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pridėta prie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. N2-1299-127/2014. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ solidarių atsakovų T. M., K. D. (M.), A. M. ir G. M. buvo priteista 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skola ir nuo Å¡ios pinigų sumos procesinės palÅ«kanos; kitÄ 2010 m. gegužės 7 d. preliminaraus sprendimo dalį pakeitė – ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A.

M., kaip solidaraus su G. M. skolininko, priteisė l 159 271,74 eurų negrÄ Å¾into kredito, 45 167,81 eurų nesumokėtų palÅ«kanų ir 137 381,34 eurų delspinigių, iÅ¡ viso 1 341 820,80 eurų skolÄ , ir nuo Å¡ios pinigų sumos 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės G. M., kaip solidarios A. M. skolininkės, priteisė 220 925,97 eurų negrÄ Å¾into kredito, 6 121,18 eurų palÅ«kanų ir 25 769,69 eurų nesumokėtų delspinigių, iÅ¡ viso 252 816,84 eurų skolÄ , ir nuo Å¡ios pinigų sumos 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; kitų ieÅ¡kovo reikalavimų dėl delspinigių priteisimo ir reikalavimo, atsakovų turtui nustatyti priverstinę hipotekÄ , netenkino, bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutartimi Nr. 1011V/2009 nebuvo iÅ¡spręstas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. M. klausimas pagal pirmÄ Kredito sutartį, kaip ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-11 nutartimi Nr. I-768V/2010 nebuvo iÅ¡spręstas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas iÅ¡ G. M. pagal antrÄ Kredito sutartį, todėl nutraukti bylÄ Å¡ių asmenų atžvilgiu pagal likusius reikalavimus, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovų nuoroda į CK 6.14 straipsnį, neturi jokios įtakos teisiniam šių santykių vertinimui, nes hipotekos teismo įsiteisėjusios nutartys, priimtos vienų bendraskolių atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, t. y. jų pagrindu negali būti vykdomas išieškojimas asmenų atžvilgiu, kurie nėra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse. Šiuo atveju tai reiškia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutarties Nr. 1011V/2009 pagrindu negali būti vykdomas išieškojimas iš atsakovo A.

M., o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-11 nutarties Nr. I-768V/2010 pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovės G. M.. Tačiau laikė pagrįstais atsakovų argumentus, kad jie yra ne tik vienas kito laiduotojai, tačiau ir bendraskoliai pagal abi kredito sutartis, kadangi atsakovai tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė procesiniuose dokumentuose, nurodydami, jog abu atsakovai kredito ir laidavimo sutartimis prisiėmė solidarius įsipareigojimus Bankui pagal abiejų kredito sutarčių nuostatas, o Kredito sutartyse nurodė, kad kreditai suteikiami tik bendriems Å¡ių atsakovų Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nekeičia skundžiamo sprendimo esmės, kadangi atsakovai lieka solidariai atsakingi ieÅ¡kovui pagal abi Kredito sutartis, nes pirma bei antra Laidavimo sutartimis prisiėmė prievoles pagal kredito sutartis kaip solidarÅ«s bendraskoliai.Teismas, įvertinęs atsakovų patirtį vykdant įvairius investicinius projektus, aplinkybę, kad atsakovai sutiko su Kredito sutartyse nustatytu netesybų ir palÅ«kanų dydžiu, taip pat turimo turto kiekį, sprendė, jog nėra pagrindo mažinti priteistinÄ netesybų ir palÅ«kanų dydį.

Tačiau nustatęs, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai kai kuriais atvejai buvo paskaičiuoti virÅ¡ijant 180 dienų terminÄ , delspinigius priteisė tik už 180 dienų. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti priverstinę atsakovų turto hipotekÄ , kadangi hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese ir taip turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius, be to, asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ .

Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ vertinti, kad egzistuoja jo svarbus ir iÅ¡skirtinis interesas, kuris ieÅ¡kovui suteikia aiÅ¡kų prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius, todėl atmetė šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              IeÅ¡kovas Danske bankas A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ (toliau – Bankas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovų turtui taikyti priverstinę hipotekÄ ir iÅ¡spręsti Å¡ioje dalyje klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nustatyti priverstinę hipotekÄ nurodytam atsakovų turtui.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bankas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovų turtui taikyti priverstinę hipotekÄ . Banko ieÅ¡kinys pateiktas 2010 m., todėl taikomos iki 2012-07-01 pakeitimų galiojusios hipotekos teisinius santykius reglamentavusios teisės normos. Teismo sprendimu Banko naudai patenkinto turtinio reikalavimo suma yra didelė, todėl yra objektyvi grėsmė, jog atsakovai gali mėginti trukdyti Bankui iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ turimo turto, t, y. gali atsirasti naujų realių ar apsimestinių kreditorių, kurie taip pat inicijuos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovų turimo turto.

Atsakovai teikė ieÅ¡kinius, skundus, praÅ¡ymus dėl bylos sustabdymo ir pan., o tai parodo, jog jie vengia ir visais įmanomais bÅ«dais delsia grÄ Å¾inti Bankui skolÄ . IeÅ¡kinys teismui buvo pateiktas dar 2010 m. sausio mėn., tačiau dėl atsakovų aktyvių veiksmų tik 2014-04-30 buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo. Tai pagrindžia aplinkybę, kad atsakovai neabejotinai imsis veiksmų, siekdami suvaržyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Be to, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012), todėl Banko, kaip kreditoriaus interesas susigrÄ Å¾inti skolÄ , yra iÅ¡skirtinai svarbus.

Tačiau teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino.              Atsakovai G. M. ir A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – nutraukti bylÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismui netenkinus Å¡io reikalavimo, praÅ¡o sumažinti skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovų priteistas procesines palÅ«kanas iki 5 procentų ir priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei nustatyti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , nustatant, kad iÅ¡ atsakovo A.

M. priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti pradedamas vykdyti tik kai bus užbaigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ 2004-11-19 Kredito sutarties Nr. KVR0107041271 įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tais Nr. 03120040008225, Nr. 01120050024567, Nr. 01120060017770 įkeisto turto ir tik tokia apimtimi, kiek pardavus įkeistÄ turtÄ nepakaks gautų lėšų patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų; taip pat nustatyti, kad iÅ¡ G. M. priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti pradedamas vykdyti tik tada, kai bus užbaigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ 2005-08-01 Kredito sutarties Nr. KVR0110050563 įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120050016671 įkeisto turto ir tik tokia apimtimi, kiek pardavus įkeistÄ turtÄ gautų lėšų nepakaks ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimui.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti bylÄ remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsakovai yra ne vienas kito laiduotojai, o kredito gavėjai (bendraskoliai) pagal abi Kredito sutartis. Å iuo metu yra priimtos ir įsiteisėjusios hipotekos teismo nutartys Nr. 1011V/2009, Nr. I-768V/2010, kurios vertinamos kaip teismo sprendimai dėl skolos priteisimo iÅ¡ kredito gavėjų. Å ių nutarčių pagrindu Bankas gali vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeisto turto, o jo nepakakus - nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir į visÄ kitÄ atsakovų, kaip solidarių skolininkų turtÄ (CK 4.193 str. 1 d.).

Kadangi skola pagal abi Kredito sutartis iÅ¡ atsakovų jau yra priteista minėtomis Hipotekos teismo nutartimis, teismas bylÄ dėl pakartotinio skolos priteisimo pagal abi Kredito sutartis turėjo nutraukti, remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.              2. Teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti procesines palÅ«kanas. Nuo Banko kreipimosi į teismÄ dienos iki skundžiamo sprendimo priėmimo, pagal pirmÄ Kredito sutartį mokėtinos palÅ«kanos bÅ«tų svyravusios apytiksliai nuo 4,25 proc. (2,4 proc. marža + 1,85 proc.

Euribor) iki 2,7 proc. (2,4 proc. marža + 0,3 proc. Euribor). Pagal antrÄ Kredito sutartį mokėtinos palÅ«kanos bÅ«tų svyravusios apie 4,45 proc. – 2,9 proc. BÅ«tent tokio dydžio palÅ«kanų ieÅ¡kovas galėjo netekti dėl atsakovų Sutarčių nevykdymo ir bÅ«tent tokio dydžio yra realÅ«s ieÅ¡kovo nuostoliai. Be to, įstatyme įtvirtinta 5 procentų procesinių palÅ«kanų norma, kai prievolės neįvykdo fizinis asmuo. Taigi Kredito sutartyse numatytos 11 proc. dydžio procesinės palÅ«kanos yra akivaizdžiai per didelės ir daugiau kaip tris kartus virÅ¡ija realius ieÅ¡kovo nuostolius, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimis, procesinės palÅ«kanos turėtų bÅ«ti sumažintos iki 5 procentų.

             3. Teismas sprendime nepasisakė dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, taip pat dėl atsakovų nurodomų aplinkybių, kad Bankas jau yra pradėjęs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto Bankui turto pagal minėtas Kredito sutartis, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas į kitÄ atsakovų turtÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas tik iÅ¡varžius įkeistÄ turtÄ .              4. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas, pateikdamas pradinį ieÅ¡kinį, sumokėjo 18 500 Lt žyminio mokesčio.

Tuo tarpu teismas iÅ¡ atsakovo A. M. ieÅ¡kovui priteisė 15 000 Lt žyminio mokesčio, o iÅ¡ atsakovės G. M. – 3 500 Lt žyminio mokesčio, nors ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas 75,72 procentų, o atsakovės atžvilgiu tik 14,26 procentų.               Atsakovai atsiliepime į Banko apeliacinį skundÄ , praÅ¡o skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovų Bankui priteista 1 594 640 eurų skola.

Å ie reikalavimai Bankui yra užtikrinti atsakovams ir jų sÅ«nui G. M. priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Bendra įkeisto turto vertė sudaro apie 6 410 253 Lt (1 856 537,59 eurai). Taigi Banko reikalavimų patenkinimui turėtų pakakti sutartinėmis hipotekomis įkeisto turto, todėl papildomas priverstinės hipotekos nustatymas bÅ«tų perteklinis. Aplinkybė, kad atsakovai ginasi nuo jiems pareikÅ¡tų reikalavimų, nereiÅ¡kia, jog jie neabejotinai apsunkins iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes. Atsakovai turi ir kitų kreditorių, kurių padėtis ir interesai gali nukentėti, nustačius priverstinę hipotekÄ atsakovų turtui.

Kadangi byloje nebuvo vertinama, ar atsakovai turi kitų kreditorių, atsakovų visų įsipareigojimų apimtis, kokiÄ Ä¯takÄ priverstinės hipotekos nustatymas turėtų jų teisėms ir pareigoms, kiti kreditoriai taip pat nebuvo įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas, remiantis apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika, negalėtų tenkinti apeliacinio skundo ir iÅ¡spręsti priverstinės hipotekos klausimo iÅ¡ esmės. Kasacinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas ir Bankas, yra pateikta atskiroji nuomonė, kurioje iÅ¡dėstyti argumentai yra aktualÅ«s Å¡ioje byloje.

Atskirojoje nuomonėje nurodyta, kad galimybė nustatyti hipotekÄ bet kurio kreditoriaus naudai, pažeistų kitų, tos pačios eilės skolininko kreditorių teises, nes nėra jokių kriterijų pagal kuriuos vienam kreditoriui bÅ«tų galima suteikti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus. IÅ¡imtys privilegijuoti kreditorius, Å¡iems suteikiant hipotekÄ , nustatytos tik įstatyme (pvz., CK 3.72 str. 10 d., 3.78 str. 5 d., 3.197 str. ir kt.). Tuo tarpu Bankas nepatenka į šį kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Be to, pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ (įsigaliojusį nuo 2012-07-01) teismo teisė nustatyti priverstinę hipotekÄ yra susiaurinta, numatant, jog ji gali bÅ«ti nustatyta tik konkrečiais civiliniame kodekse nustatytais atvejais.

Atsakovų nuomone, Å¡ie minėto straipsnio pakeitimai patvirtina įstatymų leidėjo pozicijÄ , jog ankstesnis priverstinės hipotekos reglamentavimas buvo ydingas.              IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti bylÄ remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi minėtomis hipotekos teismo nutartimis iÅ¡ atsakovų priteistos skolos pagal kredito sutartis.

Å ioje byloje Bankas reiÅ¡kia reikalavimÄ laiduotojams pagal Laidavimo sutartis.                          2. Teismas pagrįstai atsisakė sumažinti 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, kadangi toks palÅ«kanų dydis sulygtas Å¡alių Sutartimis. Be to, jeigu ir nebÅ«tų Å¡alių nustatytas procesinių palÅ«kanų dydis, CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato 10 procentų (5 proc. + 5 proc.) procesines palÅ«kanas fiziniams asmenims už paskolos negrÄ Å¾inimÄ .                 3.

Nesant sprendimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laiduotojų ir laukiant Bankui įkeisto turto realizavimo, Banko interesai gali nukentėti, nes tikėtina, jog Bankas nebesusigrÄ Å¾intų paskolintų lėšų, kadangi atsakovai perleis visÄ Bankui neįkeistÄ turtÄ tretiesiems asmenims. Be to, CK 4.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu realizavus įkeistÄ daiktÄ gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Å iuo metu Bankui jau yra žinoma, kad realizavus pagal abi Kredito sutartis įkeistÄ atsakovų turtÄ , nebus padengti atsakovų įsiskolinimai, todėl Bankas turi turėti galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ Bankui neįkeisto turto Laidavimo sutarčių pagrindu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).              Dėl atsakovų G. M. ir A. M. apeliacinio skundo              Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja Å¡iais pagrindais:

1) civilinė byla turėjo būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu;

2) teismas nepasisakė dėl visų šalių reikalavimų;

3) be pagrindo nesumažino delspinigių;

4) Bankui iÅ¡ atsakovų priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako dėl atskirų paminėto apeliacinio skundo pagrindų.              Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu              Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti bylÄ , vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi Bankas pakartotinai praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti skolas pagal minėtas Kredito sutartis, kurios iÅ¡ atsakovų jau buvo priteistos įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-03-30, 2011-01-11 nutartimis, priimtomis bylose Nr. 1011V/2009, Nr. I-768/2010, nes atsakovai yra kredito gavėjai ir bendraskoliai, o ne vienas kito laiduotojai, todėl, jų nuomone, jiems pakartotinai reiÅ¡kiami tokie patys reikalavimai, kurie jau yra iÅ¡spręsti hipotekos teisėjo nutartimis.

TokiÄ pozicijÄ grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009.                           CPK 293 straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindus. Teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

             Byloje nustatyta, kad Bankas su atsakovais 2004-11-19 ir 2005-08-01 sudarė dvi Kredito sutartis Nr. KVRO107041271, Nr. KVR0110050563, kuriomis atsakovei suteikė 1 440 280 eurų kreditÄ , o atsakovui – 289 620 eurų kreditÄ . Atsakovai su Banku 2004-11-19 ir 2005-08-01 taip pat sudarė dvi Laidavimo sutartis Nr. FA- KVR0107041271, Nr. FA- KVR0110050563, kuriomis įsipareigojo solidariai su kredito gavėju atsakyti Bankui, jeigu kredito gavėjas nevykdytų prievolių. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-30 bei 2011-01-11 nutartimis (bylos Nr. 1011 V/2009, Nr. I-768V/2010) Bankui iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto iÅ¡ viso 1 424 896,92 eurų skolÄ , o iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 282 498,43 eurų skolÄ bei 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ias lėšas Bankui buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti vadovaujantis pirmiau minėtomis Kredito, o ne Laidavimo sutartimis. Tuo tarpu Å¡ioje byloje Bankas patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams reiÅ¡kia reikalavimus minėtų Laidavimo sutarčių pagrindu (2 t., 170-176 b. l.). Todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad Banko ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl yra pagrindas nutraukti bylÄ vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi.              Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovų argumentus, kad jie yra bendraskoliai, o ne vienas kito laiduotojai (kreditai suteikti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti), o Kredito sutartimis jie solidariai prisiėmė prievoles Bankui, pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovai yra bendraskoliai pagal Kredito sutartis, nepanaikina Banko teisės reikÅ¡ti nagrinėjamus reikalavimus.

Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, hipotekos teisėjo nutartis už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to, o iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal tokį dokumentÄ vyksta iÅ¡ asmens (ir turto), nurodyto nutartyje. Nagrinėjamu atveju atsakovų nurodomose hipotekos teismo nutartyse nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ konkretaus atsakovo hipotekos nutartyje nurodyto turto, nepaisant to, jog atsakovai paskolas naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams ir yra bendraskoliai Kredito sutarčių pagrindu.

Tokiu atveju, hipotekos teismo įsiteisėjusios nutartys, priimtos vieno bendraskolio atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, nes iÅ¡ jų negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas – jie nėra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse. Antra, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 ir kt.). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

             Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimai buvo užtikrinti tiek hipoteka, tiek laidavimu. Kreditorius atsakovams pirmiausiai pareiÅ¡kė reikalavimÄ Kredito sutarčių pagrindu, o vėliau ir Laidavimo sutarčių pagrindu. Kredito ir Laidavimo sutarčių turinys patvirtina, jog Å¡alys nebuvo susitarusios, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų laiduotojas tik tokiu atveju, kai bus pasinaudota teise patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto atsakovų turto.

Nesant tokio susitarimo, ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, turėjo teisę atsakovams reikÅ¡ti reikalavimus taip pat ir Laidavimo sutarčių pagrindu. Dėl to negalima sutikti su atsakovų pozicija, kad jiems buvo pareikÅ¡tas tapatus reikalavimas.              Atsakovai, praÅ¡ydami nutraukti civilinę bylÄ CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepagrįstai remiasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009), nes iÅ¡ esmės skiriasi nagrinėjamos bei nurodytos kasacinio teismo bylos racio decidendi.

Kasacinio teismo byloje vienam iÅ¡ sutuoktinių buvo suteiktas Banko kreditas ir vartojimo paskola, o kitas sutuoktinis laidavo už Å¡ias prievoles. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiu atveju neturi reikÅ¡mės tai, kad laiduotojos pasiraÅ¡ytos sutartys pavadintos laidavimo sutartimis, nes jos iÅ¡ esmės atitiko kreditavimo sutartims bÅ«dingus elementus – laiduotoja iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti jo prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su sutuoktiniu, o ne kaip Å¡alutinė, papildoma skolininkė pagal aksesorinę prievolę.

Nagrinėjamoje byloje abiems sutuoktiniams buvo suteikti skirtingo dydžio Banko kreditai, Kredito sutarčių bendrosios dalies 14 punktuose atsakovai įsipareigojo lėšas naudoti šeimos poreikių tenkinimui. Tokiu būdu atsakovai Bankui įsipareigojo solidariai atsakyti pagal minėtas Kredito sutartis, kartu sudarė Laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo laiduoti vienas už kito prievoles, t. y. dalyvauti kaip šalutiniai, papildomi skolininkai.              Dėl procesinių palūkanų dydžio              Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų G.

M. ir A. M. argumentus, kad teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti kredito sutartyse Å¡alių sulygtas procesines palÅ«kanas.              Nagrinėjant Å¡iuos atsakovų teiginius, pirmiausiai pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas Bankas, nesutikdamas su tokiais motyvais, savo atsiliepime į jų apeliacinį skundÄ teisingai nurodo, jog Å¡alys Kredito sutartyse (sutarčių 41 punktas) specialiai yra susitarusios, kad tais atvejais, kai kredito gavėjo prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimÄ (nutartį), Å¡is įsipareigoja mokėti 11 procentų dydžio metų palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos pinigų sumos už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo (1 t., 13-14, 22-24 b. l.).

             Taigi pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutarties laisvės principo nuostatas sutarties Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti Å¡io kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Pagal CK 6.210 straipsnį, reglamentuojantį palÅ«kanų pagal prievoles klausimus, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams, o pagal 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

Jeigu Å¡alys nėra susitarusios dėl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. Å iame kontekste pabrėžtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).              Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti, per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidė jo interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturi teisinės reikÅ¡mės, ar skolininko prievolė grÄ Å¾inti priteistas lėšas kilo iÅ¡ laidavimo, kaip Å¡alutinės prievolės. Jos skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir jų, kaip civilines atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iÅ¡ paties laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai papildomai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį.

Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininkÄ . Laiduotojai neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti procesinių palÅ«kanų, o laiduotojas įgyja naujÄ pareigÄ â€“ sumokėti Å¡iam palÅ«kanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo.                           Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo paminėta, Å¡alys sudarydamos Kredito sutartis aptarė procesinių palÅ«kanų dydį, ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent tokio dydžio netesybas nutarė laikyti iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai kreditus ėmė verslo plėtojimui – investavimui į nekilnojamÄ jį turtÄ , formuluodami tai kaip Å¡eimos poreikių tenkinimÄ (Kredito sutarčių bendrųjų sÄ lygų 14 punktas), jie buvo sukaupę daug nekilnojamojo turto, patys pripažino, jog turi didelę patirtį vykdant investicinius projektus (kredito lėšomis buvo įsigytas ir sėkmingai parduotas ne vienas nekilnojamojo turto objektas ( 2 t., 21– 23 b. l.). Taigi atsakovai iÅ¡ties turėjo patirtį ir objektyviai galėjo ir turėjo įvertinti atsakomybę ir galimÄ rizikÄ plėtojant verslÄ , o tuo pačiu ir prisiimtas prievoles dėl procesinių palÅ«kanų dydžio.

Taigi, Å¡iuo atveju, jie nelaikytini silpnesne sandorio Å¡alimi ir teismas teisingai sprendė, kad tokiu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti Sutartimis sulygtų procesinių palÅ«kanų dydžio ar konstatuoti, jog jos bÅ«tų neprotingai didelės. Be to, bÅ«tina pažymėti, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kuriomis savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu grindžia apeliantai, nustato žemiausiÄ jÄ netesybų mažinimo ribÄ , kuri atitinkamai nustato teismo diskrecijos teisės ribas.

             Remdamasi aukščiau pareiktais argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo naikinti ar keisti taip pat ir Å¡iÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 185 str.).              Dėl vykdymo tvarkos pakeitimo              Atsakovai G. M. ir A. M. apeliacinį skundÄ grindžia teigdami, kad teismas, pažeisdamas civilinio proceso reikalavimus bei jų teises, sprendime nepasisakė dėl visų jų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų (2010-06-03 G.

M. prieÅ¡taravimai, 2014-01-13 atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį etc.). Pasak atsakovų, teismui, be kita ko, buvo nurodyta aplinkybė, kad Bankas yra pradėjęs priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Kredito sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 užtikrinimui įkeisto turto, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas į jų kitÄ turtÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas tik iÅ¡varžius šį turtÄ .              Teisėjų kolegija pirmiau Å¡ioje nutartyje jau pažymėjo, kad byloje sprendžiama dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo Laidavimo sutarčių pagrindu.

Todėl atsakovų nurodomi argumentai dėl vykdymo tvarkos nustatymo nebuvo šios bylos dalykas, atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išsamiai pasisakyti dėl išieškojimo iš atsakovų turto eiliškumo ir masto. Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs Banko ieškinį atsakovams skolininkams A.

M. ir G. M., tinkamai atskleidė bylos esmę ir teisingai iÅ¡nagrinėjo šį ginÄÄ (CPK 185 str., CK 263 str. 1 d.).              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme              Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovų G. M. ir A. M. argumentus dėl neteisingai iÅ¡ jų Bankui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.              IÅ¡ atsakovų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį atsakovai grindžia ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje nurodyta reikalavimo suma, kuriame reikalavimai buvo reiÅ¡kiami taip pat ir T.

M. bei K. M.. Pirmiau minėta, kad Banko reikalavimai Å¡iems atsakovams buvo iÅ¡skirti į atskirÄ civilinę bylÄ ir prijungti prie jų santuokos nutraukimo bylos, be to, Banko ieÅ¡kinys buvo tikslinamas, atitinkamai atsakovams reikalavimas sumažėjo, todėl negalima laikyti, kad Banko reikalavimas A. M. patenkintas tik 75,72 procentais, o G. M. tik 14,26 procentais. Nagrinėjamu atveju Banko materialinis reikalavimas atsakovams iÅ¡ esmės patenkintas 99 procentais, nors iÅ¡vestinis reikalavimas dėl priverstinės hipotekos ir buvo atmestas (CPK 185 str.).             Todėl atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė ir priteisė iÅ¡ atsakovų Bankui bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.).

             Dėl ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinio skundo              IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovų turtui taikyti priverstinę hipotekÄ . Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bankas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ tenkinti šį reikalavimÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, teismo sprendimu Banko naudai patenkinto turtinio reikalavimo suma yra didelė, todėl yra objektyvi grėsmė, jog atsakovai gali Bankui trukdyti iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ turimo turto. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iuos argumentus patvirtina ir atsakovų procesinis elgesys, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovai skundžia visus procesinius teismo sprendimus ir tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo.              Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.).

Å is užtikrinimo bÅ«das pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedÅ«romis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.             Pagal CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje Å¡i teisės norma detalizuojama, numatant, kad pagal teismo sprendimÄ patenkinus reikalavimÄ dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditoriaus praÅ¡ymu gali bÅ«ti įregistruota skolininko daikto hipoteka.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisę susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gėrių apsauga (pvz., prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 str. 1 d. ir pan.). Hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), todėl asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ , o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra bÅ«tina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-307/2010).Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012, yra nurodęs, kad priverstinės hipotekos bÅ«tinumas turi bÅ«ti grindžiamas svarbiu ir iÅ¡skirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali bÅ«ti bÅ«dingas kiekvienam kreditoriui.

PraÅ¡antis nustatyti priverstinę hipotekÄ kreditorius bÅ«tinumÄ jÄ nustatyti turi grįsti aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iÅ¡ kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinės hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus.             Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad priverstinės hipotekos bÅ«tinumas nėra pagrįstas iÅ¡skirtiniu apelianto, kaip kreditoriaus, interesu kitų atsakovų kreditorių atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).             Visų pirma, ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pagal Kredito sutartis ieÅ¡kovui jau yra įkeistas atsakovų nekilnojamasis turtas ir ieÅ¡kovas jau turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus kreditorius.

IeÅ¡kovo reikalavimų pagal Kredito sutartis įvykdymas taip pat yra užtikrintas atsakovų laidavimu. Å io ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi jau yra areÅ¡tavęs atsakovų Bankui neįkeistÄ turtÄ (2 t., 80-82 b. l.), todėl atsakovas objektyviai neturi galimybės perleisti jo tretiesiems asmenims. Atsakovai turi sukaupę pakankamai didelės vertės nekilnojamojo turto, į kurį Bankas gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bendra tvarka tuo atveju, jeigu realizavus Bankui įkeistÄ turtÄ , neužtektų lėšų patenkinti Banko reikalavimų.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kurio tikslas yra pelno gavimas, o ne socialiai reikÅ¡mingų teisinių gėrių apsauga. IeÅ¡kovas yra profesionalas savo srityje, todėl manydamas, kad jo teisės nepakankamai užtikrintos įkeisto turto hipoteka, turėjo galimybę reikalauti papildomo atsakovų turto hipotekos dar iki vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarčių nutraukimo, tačiau tokia teise, keičiantis nekilnojamojo turto rinkos kainoms, nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius priverstinę hipotekÄ pelno siekiančio privataus juridinio asmens naudai, Å¡is kreditorius taptų privilegijuotas kitų atsakovų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo ir iÅ¡skirtinių apelianto specifiÅ¡kumÄ kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžiančių aplinkybių.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas bei iÅ¡kreipiama CPK ir kituose teisės aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).              Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė Å¡ios bylos esmę – teisingai taikė, aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, – todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , bei atsakovų G.

M. ir A. M. apeliaciniai skundai atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme              Apeliacinės instancijos teismas apeliantams priėmė nepalankų procesinį sprendimÄ , todėl jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

                          Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                                           Danguolė Martinavičienė                                                                               Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė            Â