39d4ec0a-8122-4b89-a71c-fe676c40a8d3 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedcivilinÄ byla turÄjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu; Bankui iÅ¡ atsakovų priteisÄ nepagrįstai dideles bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Toliau Å¡ioje nutartyje teisÄjų kolegija pasisako dÄl atskirų paminÄto apeliacinio skundo pagrindų.              DÄl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu              Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turÄjo nutraukti bylÄ , vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi Bankas pakartotinai praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti skolas pagal minÄtas Kredito sutartis, kurios iÅ¡ atsakovų jau buvo priteistos įsiteisÄjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus teisÄjo 2010-03-30, 2011-01-11 nutartimis, priimtomis bylose Nr. 1011V/2009, Nr. I-768/2010, nes atsakovai yra kredito gavÄjai ir bendraskoliai, o ne vienas kito laiduotojai, todÄl, jų nuomone, jiems pakartotinai reiÅ¡kiami tokie patys reikalavimai, kurie jau yra iÅ¡sprÄsti hipotekos teisÄjo nutartimis.
Legislator headnote
AI generated39d4ec0a-8122-4b89-a71c-fe676c40a8d3 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovų nuoroda į CK 6.14 straipsnį, neturi jokios įtakos teisiniam Å¡ių santykių vertinimui, nes hipotekos teismo įsiteisÄjusios nutartys, priimtos vienų bendraskolių atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, t. y. jų pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas asmenų atžvilgiu, kurie nÄra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse. Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutarties Nr. 1011V/2009 pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo A.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-101-157/2015Teismo proceso Nr. 2-55-00078-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1.;50.1.;116.4. (S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 19 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų:
Virginijos ÄekanauskaitÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), DanguolÄs MartinaviÄienÄs ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovų G. M. ir A. M. bei ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikianÄio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-135-553/2014, pagal ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikianÄio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovams G.
M. ir A. M. dÄl skolos priteisimo bei priverstinÄs hipotekos jų turtui nustatymo.              TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â IeÅ¡kovas Danske bankas A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ (toliau â Bankas), kreipÄsi į teismÄ dokumentinio proceso tvarka su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti:              1) solidariai iÅ¡ atsakovų G. M. ir A.
M., pagal 2004-11-19 Kredito sutartį Nr. KVR0107041271, ir 2004-11-19 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0107041271, 1 349 739,85 eurų skolÄ ir 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas;             2) solidariai iÅ¡ atsakovų G. M. ir A. M., pagal 2005-08-01 Kredito sutartį Nr. KVR0110050563, ir 2005-08-01 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0110050563, 253 695,53 eurų skolÄ ir 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas;             3) solidariai iÅ¡ atsakovų T. M., K. M., A.
M. ir G. M., pagal 2005-11-09 Kredito sutartį Nr. KVR0116051146, ir 2005-11-09 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0116051146-1, bei 2005-11-09 Laidavimo sutartį Nr. FA-KVR0116051146-2 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skolÄ , ir nuo Å¡ios pinigų sumos 11 procentų dydžio metines palÅ«kanas;             4) praÅ¡Ä nustatyti ieÅ¡kinyje nurodytam atsakovų turtui priverstinÄ hipotekÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai nevykdÄ prievolių pagal kredito ir laidavimo sutartis ir kredito sutartys buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauktos, todÄl skola solidariai priteistina iÅ¡ skolininkų bei laiduotojų.
 Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužÄs 7 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai bei nustatÄ atsakovų turtui priverstinÄ hipotekÄ , nevirÅ¡ijant patenkintų reikalavimų sumos ir nustatant, kad hipoteka galioja iki sprendimo įvykdymo (1 t., 107-112 b. l.). Atsakovams pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, byla buvo nagrinÄjama pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles.Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos teisÄjo 2010 kovo 30 d. nutartimi Nr. 1011V/2009 nutarÄ iÅ¡ieÅ¡koti Banko naudai iÅ¡ atsakovÄs G.
M. 1 159 271,74 eurų negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 45 167,81 eurų palÅ«kanų, 220 457,37 eurų delspinigių, iÅ¡ viso: 1 424 896,92 eurų skolÄ 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas (2 t., 28-30 b. l.), nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamus daiktus.Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyrius 2011 m. sausio 11 d. nutartimi Nr. I-768V/2010, nutarÄ iÅ¡ieÅ¡koti Banko naudai iÅ¡ atsakovo A. M. 220 831,58 eurų negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 11 742,63 eurų palÅ«kanų, 49 924,44 eurų delspinigių, iÅ¡ viso: 282 498,43 eurų skolÄ ir 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistus nekilnojamus daiktus.IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į aukÅ¡Äiau nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos teisÄjo nutartis, 2011-02-23 patikslino savo ieÅ¡kininius reikalavimus (2 t., 170-176 b. l.) â teismo praÅ¡Ä ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A.
M. priteisti 1 349 739,85 eurų, o iÅ¡ atsakovÄs G. M. 253 695,53 eurų skolÄ ir nuo Å¡ių pinigų sumų 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; solidariai iÅ¡ atsakovų T. M., K. M., A. M. ir G. M. â 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skolÄ ir nuo Å¡ių pinigų sumų 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Atsakovai atsiliepime praÅ¡Ä bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, motyvuodami tuo, kad jie yra bendraskoliai pagal abi Kredito sutartis. DÄl to Bankas Hipotekos skyriaus nutarÄių pagrindu, gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , o jo nepakakus â ir į visÄ atsakovų asmeninÄs ir/ar bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ , dÄl to reikalavimai atsakovams yra nepagrįsti ir civilinÄ byla nutrauktina.
Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai paskaiÄiavo delspinigius už ilgesnį, nei 180 dienų laikotarpį. Atsakovai taip pat praÅ¡Ä sumažinti priteistinas palÅ«kanas iki 5 procentų ir delspinigius iki 0,02 procento, kadangi praÅ¡omi priteisti delspinigiai ir palÅ«kanos neprotingai dideli (3 t., 20-24 b. l.).Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi iÅ¡skyrÄ ieÅ¡kovo solidarųjį reikalavimÄ atsakovams T. M., K. M., A. M. ir G. M. dÄl 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skolos priteisimo į atskirÄ bylÄ .
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi bylos dalis pagal šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ pridÄta prie Vilniaus miesto apylinkÄs teisme nagrinÄjamos civilinÄs bylos Nr. N2-1299-127/2014. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužÄs 7 d. preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ solidarių atsakovų T. M., K. D. (M.), A. M. ir G. M. buvo priteista 168 657,65 eurų bei 177,23 Lt skola ir nuo Å¡ios pinigų sumos procesinÄs palÅ«kanos; kitÄ 2010 m. gegužÄs 7 d. preliminaraus sprendimo dalį pakeitÄ â ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies â ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo A.
M., kaip solidaraus su G. M. skolininko, priteisÄ l 159 271,74 eurų negrÄ Å¾into kredito, 45 167,81 eurų nesumokÄtų palÅ«kanų ir 137 381,34 eurų delspinigių, iÅ¡ viso 1 341 820,80 eurų skolÄ , ir nuo Å¡ios pinigų sumos 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; taip pat ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs G. M., kaip solidarios A. M. skolininkÄs, priteisÄ 220 925,97 eurų negrÄ Å¾into kredito, 6 121,18 eurų palÅ«kanų ir 25 769,69 eurų nesumokÄtų delspinigių, iÅ¡ viso 252 816,84 eurų skolÄ , ir nuo Å¡ios pinigų sumos 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas; kitų ieÅ¡kovo reikalavimų dÄl delspinigių priteisimo ir reikalavimo, atsakovų turtui nustatyti priverstinÄ hipotekÄ , netenkino, bei paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutartimi Nr. 1011V/2009 nebuvo iÅ¡sprÄstas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ A. M. klausimas pagal pirmÄ Kredito sutartį, kaip ir Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2011-01-11 nutartimi Nr. I-768V/2010 nebuvo iÅ¡sprÄstas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas iÅ¡ G. M. pagal antrÄ Kredito sutartį, todÄl nutraukti bylÄ Å¡ių asmenų atžvilgiu pagal likusius reikalavimus, nÄra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovų nuoroda į CK 6.14 straipsnį, neturi jokios įtakos teisiniam Å¡ių santykių vertinimui, nes hipotekos teismo įsiteisÄjusios nutartys, priimtos vienų bendraskolių atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, t. y. jų pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas asmenų atžvilgiu, kurie nÄra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse. Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2010-03-30 nutarties Nr. 1011V/2009 pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo A.
M., o Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus 2011-01-11 nutarties Nr. I-768V/2010 pagrindu negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovÄs G. M.. TaÄiau laikÄ pagrįstais atsakovų argumentus, kad jie yra ne tik vienas kito laiduotojai, taÄiau ir bendraskoliai pagal abi kredito sutartis, kadangi atsakovai tokiÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ procesiniuose dokumentuose, nurodydami, jog abu atsakovai kredito ir laidavimo sutartimis prisiÄmÄ solidarius įsipareigojimus Bankui pagal abiejų kredito sutarÄių nuostatas, o Kredito sutartyse nurodÄ, kad kreditai suteikiami tik bendriems Å¡ių atsakovų Å¡eimos poreikiams tenkinti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužÄs 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
TaÄiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybÄ nekeiÄia skundžiamo sprendimo esmÄs, kadangi atsakovai lieka solidariai atsakingi ieÅ¡kovui pagal abi Kredito sutartis, nes pirma bei antra Laidavimo sutartimis prisiÄmÄ prievoles pagal kredito sutartis kaip solidarÅ«s bendraskoliai.Teismas, įvertinÄs atsakovų patirtį vykdant įvairius investicinius projektus, aplinkybÄ, kad atsakovai sutiko su Kredito sutartyse nustatytu netesybų ir palÅ«kanų dydžiu, taip pat turimo turto kiekį, sprendÄ, jog nÄra pagrindo mažinti priteistinÄ netesybų ir palÅ«kanų dydį.
TaÄiau nustatÄs, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai kai kuriais atvejai buvo paskaiÄiuoti virÅ¡ijant 180 dienų terminÄ , delspinigius priteisÄ tik už 180 dienų. Teismas sprendÄ, kad Å¡iuo atveju nÄra pagrindo taikyti priverstinÄ atsakovų turto hipotekÄ , kadangi hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese ir taip turi pirmumo teisÄ prieÅ¡ kitus kreditorius, be to, asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ .
NagrinÄjamuoju atveju ieÅ¡kovas nenurodÄ ir neįrodÄ aplinkybių, sudaranÄių pagrindÄ vertinti, kad egzistuoja jo svarbus ir iÅ¡skirtinis interesas, kuris ieÅ¡kovui suteikia aiÅ¡kų prioritetÄ prieÅ¡ kitus kreditorius, todÄl atmetÄ Å¡Ä¯ ieÅ¡kovo reikalavimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              IeÅ¡kovas Danske bankas A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ (toliau â Bankas) apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovų turtui taikyti priverstinÄ hipotekÄ ir iÅ¡sprÄsti Å¡ioje dalyje klausimÄ iÅ¡ esmÄs â tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nustatyti priverstinÄ hipotekÄ nurodytam atsakovų turtui.
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Bankas nenurodÄ ir neįrodÄ aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovų turtui taikyti priverstinÄ hipotekÄ . Banko ieÅ¡kinys pateiktas 2010 m., todÄl taikomos iki 2012-07-01 pakeitimų galiojusios hipotekos teisinius santykius reglamentavusios teisÄs normos. Teismo sprendimu Banko naudai patenkinto turtinio reikalavimo suma yra didelÄ, todÄl yra objektyvi grÄsmÄ, jog atsakovai gali mÄginti trukdyti Bankui iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ turimo turto, t, y. gali atsirasti naujų realių ar apsimestinių kreditorių, kurie taip pat inicijuos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovų turimo turto.
Atsakovai teikÄ ieÅ¡kinius, skundus, praÅ¡ymus dÄl bylos sustabdymo ir pan., o tai parodo, jog jie vengia ir visais įmanomais bÅ«dais delsia grÄ Å¾inti Bankui skolÄ . IeÅ¡kinys teismui buvo pateiktas dar 2010 m. sausio mÄn., taÄiau dÄl atsakovų aktyvių veiksmų tik 2014-04-30 buvo priimtas sprendimas dÄl skolos priteisimo. Tai pagrindžia aplinkybÄ, kad atsakovai neabejotinai imsis veiksmų, siekdami suvaržyti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Be to, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2012), todÄl Banko, kaip kreditoriaus interesas susigrÄ Å¾inti skolÄ , yra iÅ¡skirtinai svarbus.
TaÄiau teismas Å¡ios aplinkybÄs neįvertino.              Atsakovai G. M. ir A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â nutraukti bylÄ , bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismui netenkinus Å¡io reikalavimo, praÅ¡o sumažinti skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovų priteistas procesines palÅ«kanas iki 5 procentų ir priteistas bylinÄjimosi iÅ¡laidas bei nustatyti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , nustatant, kad iÅ¡ atsakovo A.
M. priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti pradedamas vykdyti tik kai bus užbaigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ 2004-11-19 Kredito sutarties Nr. KVR0107041271 įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tais Nr. 03120040008225, Nr. 01120050024567, Nr. 01120060017770 įkeisto turto ir tik tokia apimtimi, kiek pardavus įkeistÄ turtÄ nepakaks gautų lÄšų patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų; taip pat nustatyti, kad iÅ¡ G. M. priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti pradedamas vykdyti tik tada, kai bus užbaigtas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ 2005-08-01 Kredito sutarties Nr. KVR0110050563 įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120050016671 įkeisto turto ir tik tokia apimtimi, kiek pardavus įkeistÄ turtÄ gautų lÄšų nepakaks ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimui.
Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad nÄra pagrindo nutraukti bylÄ remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsakovai yra ne vienas kito laiduotojai, o kredito gavÄjai (bendraskoliai) pagal abi Kredito sutartis. Å iuo metu yra priimtos ir įsiteisÄjusios hipotekos teismo nutartys Nr. 1011V/2009, Nr. I-768V/2010, kurios vertinamos kaip teismo sprendimai dÄl skolos priteisimo iÅ¡ kredito gavÄjų. Å ių nutarÄių pagrindu Bankas gali vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeisto turto, o jo nepakakus - nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir į visÄ kitÄ atsakovų, kaip solidarių skolininkų turtÄ (CK 4.193 str. 1 d.).
Kadangi skola pagal abi Kredito sutartis iÅ¡ atsakovų jau yra priteista minÄtomis Hipotekos teismo nutartimis, teismas bylÄ dÄl pakartotinio skolos priteisimo pagal abi Kredito sutartis turÄjo nutraukti, remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.              2. Teismas nepagrįstai atsisakÄ sumažinti procesines palÅ«kanas. Nuo Banko kreipimosi į teismÄ dienos iki skundžiamo sprendimo priÄmimo, pagal pirmÄ Kredito sutartį mokÄtinos palÅ«kanos bÅ«tų svyravusios apytiksliai nuo 4,25 proc. (2,4 proc. marža + 1,85 proc.
Euribor) iki 2,7 proc. (2,4 proc. marža + 0,3 proc. Euribor). Pagal antrÄ Kredito sutartį mokÄtinos palÅ«kanos bÅ«tų svyravusios apie 4,45 proc. â 2,9 proc. BÅ«tent tokio dydžio palÅ«kanų ieÅ¡kovas galÄjo netekti dÄl atsakovų SutarÄių nevykdymo ir bÅ«tent tokio dydžio yra realÅ«s ieÅ¡kovo nuostoliai. Be to, įstatyme įtvirtinta 5 procentų procesinių palÅ«kanų norma, kai prievolÄs neįvykdo fizinis asmuo. Taigi Kredito sutartyse numatytos 11 proc. dydžio procesinÄs palÅ«kanos yra akivaizdžiai per didelÄs ir daugiau kaip tris kartus virÅ¡ija realius ieÅ¡kovo nuostolius, todÄl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimis, procesinÄs palÅ«kanos turÄtų bÅ«ti sumažintos iki 5 procentų.
             3. Teismas sprendime nepasisakÄ dÄl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, taip pat dÄl atsakovų nurodomų aplinkybių, kad Bankas jau yra pradÄjÄs priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto Bankui turto pagal minÄtas Kredito sutartis, todÄl iÅ¡ieÅ¡kojimas į kitÄ atsakovų turtÄ galÄtų bÅ«ti nukreiptas tik iÅ¡varžius įkeistÄ turtÄ .              4. Teismas neteisingai paskirstÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas, pateikdamas pradinį ieÅ¡kinį, sumokÄjo 18 500 Lt žyminio mokesÄio.
Tuo tarpu teismas iÅ¡ atsakovo A. M. ieÅ¡kovui priteisÄ 15 000 Lt žyminio mokesÄio, o iÅ¡ atsakovÄs G. M. â 3 500 Lt žyminio mokesÄio, nors ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas 75,72 procentų, o atsakovÄs atžvilgiu tik 14,26 procentų.               Atsakovai atsiliepime į Banko apeliacinį skundÄ , praÅ¡o skundžiamÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovų Bankui priteista 1 594 640 eurų skola.
Å ie reikalavimai Bankui yra užtikrinti atsakovams ir jų sÅ«nui G. M. priklausanÄio nekilnojamojo turto hipoteka. Bendra įkeisto turto vertÄ sudaro apie 6 410 253 Lt (1 856 537,59 eurai). Taigi Banko reikalavimų patenkinimui turÄtų pakakti sutartinÄmis hipotekomis įkeisto turto, todÄl papildomas priverstinÄs hipotekos nustatymas bÅ«tų perteklinis. AplinkybÄ, kad atsakovai ginasi nuo jiems pareikÅ¡tų reikalavimų, nereiÅ¡kia, jog jie neabejotinai apsunkins iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes. Atsakovai turi ir kitų kreditorių, kurių padÄtis ir interesai gali nukentÄti, nustaÄius priverstinÄ hipotekÄ atsakovų turtui.
Kadangi byloje nebuvo vertinama, ar atsakovai turi kitų kreditorių, atsakovų visų įsipareigojimų apimtis, kokiÄ Ä¯takÄ priverstinÄs hipotekos nustatymas turÄtų jų teisÄms ir pareigoms, kiti kreditoriai taip pat nebuvo įtraukti į bylÄ treÄiaisiais asmenimis, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, remiantis apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika, negalÄtų tenkinti apeliacinio skundo ir iÅ¡sprÄsti priverstinÄs hipotekos klausimo iÅ¡ esmÄs. Kasacinio teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-307/2010, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas ir Bankas, yra pateikta atskiroji nuomonÄ, kurioje iÅ¡dÄstyti argumentai yra aktualÅ«s Å¡ioje byloje.
Atskirojoje nuomonÄje nurodyta, kad galimybÄ nustatyti hipotekÄ bet kurio kreditoriaus naudai, pažeistų kitų, tos paÄios eilÄs skolininko kreditorių teises, nes nÄra jokių kriterijų pagal kuriuos vienam kreditoriui bÅ«tų galima suteikti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus. IÅ¡imtys privilegijuoti kreditorius, Å¡iems suteikiant hipotekÄ , nustatytos tik įstatyme (pvz., CK 3.72 str. 10 d., 3.78 str. 5 d., 3.197 str. ir kt.). Tuo tarpu Bankas nepatenka į šį kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Be to, pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ (įsigaliojusį nuo 2012-07-01) teismo teisÄ nustatyti priverstinÄ hipotekÄ yra susiaurinta, numatant, jog ji gali bÅ«ti nustatyta tik konkreÄiais civiliniame kodekse nustatytais atvejais.
Atsakovų nuomone, Å¡ie minÄto straipsnio pakeitimai patvirtina įstatymų leidÄjo pozicijÄ , jog ankstesnis priverstinÄs hipotekos reglamentavimas buvo ydingas.              IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas pagrįstai sprendÄ, kad nÄra teisinio pagrindo nutraukti bylÄ remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi minÄtomis hipotekos teismo nutartimis iÅ¡ atsakovų priteistos skolos pagal kredito sutartis.
Å ioje byloje Bankas reiÅ¡kia reikalavimÄ laiduotojams pagal Laidavimo sutartis.                          2. Teismas pagrįstai atsisakÄ sumažinti 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, kadangi toks palÅ«kanų dydis sulygtas Å¡alių Sutartimis. Be to, jeigu ir nebÅ«tų Å¡alių nustatytas procesinių palÅ«kanų dydis, CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato 10 procentų (5 proc. + 5 proc.) procesines palÅ«kanas fiziniams asmenims už paskolos negrÄ Å¾inimÄ .                 3.
Nesant sprendimo dÄl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laiduotojų ir laukiant Bankui įkeisto turto realizavimo, Banko interesai gali nukentÄti, nes tikÄtina, jog Bankas nebesusigrÄ Å¾intų paskolintų lÄšų, kadangi atsakovai perleis visÄ Bankui neįkeistÄ turtÄ tretiesiems asmenims. Be to, CK 4.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu realizavus įkeistÄ daiktÄ gaunama mažesnÄ suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisÄ reikalauti iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Å iuo metu Bankui jau yra žinoma, kad realizavus pagal abi Kredito sutartis įkeistÄ atsakovų turtÄ , nebus padengti atsakovų įsiskolinimai, todÄl Bankas turi turÄti galimybÄ iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ Bankui neįkeisto turto Laidavimo sutarÄių pagrindu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).              DÄl atsakovų G. M. ir A. M. apeliacinio skundo              Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kvestionuoja Å¡iais pagrindais:
1) civilinÄ byla turÄjo bÅ«ti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu;
2) teismas nepasisakÄ dÄl visų Å¡alių reikalavimų;
3) be pagrindo nesumažino delspinigių;
4) Bankui iÅ¡ atsakovų priteisÄ nepagrįstai dideles bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Toliau Å¡ioje nutartyje teisÄjų kolegija pasisako dÄl atskirų paminÄto apeliacinio skundo pagrindų.              DÄl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu              Atsakovų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turÄjo nutraukti bylÄ , vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi Bankas pakartotinai praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti skolas pagal minÄtas Kredito sutartis, kurios iÅ¡ atsakovų jau buvo priteistos įsiteisÄjusiomis Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyriaus teisÄjo 2010-03-30, 2011-01-11 nutartimis, priimtomis bylose Nr. 1011V/2009, Nr. I-768/2010, nes atsakovai yra kredito gavÄjai ir bendraskoliai, o ne vienas kito laiduotojai, todÄl, jų nuomone, jiems pakartotinai reiÅ¡kiami tokie patys reikalavimai, kurie jau yra iÅ¡sprÄsti hipotekos teisÄjo nutartimis.
TokiÄ pozicijÄ grindžia Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 18 nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-229/2009.                           CPK 293 straipsnis reglamentuoja bylos nutraukimo pagrindus. Teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisÄjÄs teismo sprendimas, priimtas dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
             Byloje nustatyta, kad Bankas su atsakovais 2004-11-19 ir 2005-08-01 sudarÄ dvi Kredito sutartis Nr. KVRO107041271, Nr. KVR0110050563, kuriomis atsakovei suteikÄ 1 440 280 eurų kreditÄ , o atsakovui â 289 620 eurų kreditÄ . Atsakovai su Banku 2004-11-19 ir 2005-08-01 taip pat sudarÄ dvi Laidavimo sutartis Nr. FA- KVR0107041271, Nr. FA- KVR0110050563, kuriomis įsipareigojo solidariai su kredito gavÄju atsakyti Bankui, jeigu kredito gavÄjas nevykdytų prievolių. Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo hipotekos skyrius 2010-03-30 bei 2011-01-11 nutartimis (bylos Nr. 1011 V/2009, Nr. I-768V/2010) Bankui iÅ¡ atsakovÄs iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto iÅ¡ viso 1 424 896,92 eurų skolÄ , o iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 282 498,43 eurų skolÄ bei 11 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas.
TaÄiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ias lÄÅ¡as Bankui buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti vadovaujantis pirmiau minÄtomis Kredito, o ne Laidavimo sutartimis. Tuo tarpu Å¡ioje byloje Bankas patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovams reiÅ¡kia reikalavimus minÄtų Laidavimo sutarÄių pagrindu (2 t., 170-176 b. l.). TodÄl apeliantai nepagrįstai teigia, kad Banko ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu, todÄl yra pagrindas nutraukti bylÄ vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi.              TeisÄjų kolegija, atsakydama į atsakovų argumentus, kad jie yra bendraskoliai, o ne vienas kito laiduotojai (kreditai suteikti bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti), o Kredito sutartimis jie solidariai prisiÄmÄ prievoles Bankui, pažymi, kad aplinkybÄ, jog atsakovai yra bendraskoliai pagal Kredito sutartis, nepanaikina Banko teisÄs reikÅ¡ti nagrinÄjamus reikalavimus.
Visų pirma, kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, hipotekos teisÄjo nutartis už skolÄ Ä¯keistÄ daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to, o iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal tokį dokumentÄ vyksta iÅ¡ asmens (ir turto), nurodyto nutartyje. NagrinÄjamu atveju atsakovų nurodomose hipotekos teismo nutartyse nusprÄsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ konkretaus atsakovo hipotekos nutartyje nurodyto turto, nepaisant to, jog atsakovai paskolas naudojo bendriems Å¡eimos poreikiams ir yra bendraskoliai Kredito sutarÄių pagrindu.
Tokiu atveju, hipotekos teismo įsiteisÄjusios nutartys, priimtos vieno bendraskolio atžvilgiu, kitiems bendraskoliams nesukelia vienodų pasekmių, nes iÅ¡ jų negali bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas â jie nÄra nurodyti tose hipotekos teismo nutartyse. Antra, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinÄs prievolÄs, jis ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisÄ reikalauti, kad prievolÄ Ä¯vykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ (CK 6.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. lapkriÄio 23 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-364/2010 ir kt.). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisÄs normos suteikia kreditoriui teisÄ pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nusprÄsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolÄs įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.
             NagrinÄjamu atveju kreditoriaus reikalavimai buvo užtikrinti tiek hipoteka, tiek laidavimu. Kreditorius atsakovams pirmiausiai pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ Kredito sutarÄių pagrindu, o vÄliau ir Laidavimo sutarÄių pagrindu. Kredito ir Laidavimo sutarÄių turinys patvirtina, jog Å¡alys nebuvo susitarusios, jog kreditorius turi teisÄ reikalauti, kad skolininko prievolÄ Ä¯vykdytų laiduotojas tik tokiu atveju, kai bus pasinaudota teise patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto atsakovų turto.
Nesant tokio susitarimo, ieÅ¡kovas, kaip kreditorius, turÄjo teisÄ atsakovams reikÅ¡ti reikalavimus taip pat ir Laidavimo sutarÄių pagrindu. DÄl to negalima sutikti su atsakovų pozicija, kad jiems buvo pareikÅ¡tas tapatus reikalavimas.              Atsakovai, praÅ¡ydami nutraukti civilinÄ bylÄ CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepagrįstai remiasi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-229/2009), nes iÅ¡ esmÄs skiriasi nagrinÄjamos bei nurodytos kasacinio teismo bylos racio decidendi.
Kasacinio teismo byloje vienam iÅ¡ sutuoktinių buvo suteiktas Banko kreditas ir vartojimo paskola, o kitas sutuoktinis laidavo už Å¡ias prievoles. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tokiu atveju neturi reikÅ¡mÄs tai, kad laiduotojos pasiraÅ¡ytos sutartys pavadintos laidavimo sutartimis, nes jos iÅ¡ esmÄs atitiko kreditavimo sutartims bÅ«dingus elementus â laiduotoja iÅ¡reiÅ¡kÄ tikrÄ jÄ valiÄ ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolÄ, bet prisiimti jo prievolÄ, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinÄ skolininkÄ bendrai su sutuoktiniu, o ne kaip Å¡alutinÄ, papildoma skolininkÄ pagal aksesorinÄ prievolÄ.
NagrinÄjamoje byloje abiems sutuoktiniams buvo suteikti skirtingo dydžio Banko kreditai, Kredito sutarÄių bendrosios dalies 14 punktuose atsakovai įsipareigojo lÄÅ¡as naudoti Å¡eimos poreikių tenkinimui. Tokiu bÅ«du atsakovai Bankui įsipareigojo solidariai atsakyti pagal minÄtas Kredito sutartis, kartu sudarÄ Laidavimo sutartis, kuriomis įsipareigojo laiduoti vienas už kito prievoles, t. y. dalyvauti kaip Å¡alutiniai, papildomi skolininkai.              DÄl procesinių palÅ«kanų dydžio              TeisÄjų kolegija taip pat atmeta apeliantų G.
M. ir A. M. argumentus, kad teismas nepagrįstai atsisakÄ sumažinti kredito sutartyse Å¡alių sulygtas procesines palÅ«kanas.              NagrinÄjant Å¡iuos atsakovų teiginius, pirmiausiai pažymÄtina tai, kad ieÅ¡kovas Bankas, nesutikdamas su tokiais motyvais, savo atsiliepime į jų apeliacinį skundÄ teisingai nurodo, jog Å¡alys Kredito sutartyse (sutarÄių 41 punktas) specialiai yra susitarusios, kad tais atvejais, kai kredito gavÄjo prievolÄs bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimÄ (nutartį), Å¡is įsipareigoja mokÄti 11 procentų dydžio metų palÅ«kanas nuo banko naudai iÅ¡ieÅ¡komos pinigų sumos už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos iki faktinio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo (1 t., 13-14, 22-24 b. l.).
             Taigi pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutarties laisvÄs principo nuostatas sutarties Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti Å¡io kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Pagal CK 6.210 straipsnį, reglamentuojantį palÅ«kanų pagal prievoles klausimus, terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dÄl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams, o pagal 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokÄjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.
Jeigu Å¡alys nÄra susitarusios dÄl palÅ«kanų dydžio, palÅ«kanos nustatomos pagal paskolos davÄjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ paskolos sutarties sudarymo momentu. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad teisÄtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).              Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinÄ funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti, per bylinÄjimosi laikÄ skolininkas naudojosi kreditoriaus lÄÅ¡omis, gavo iÅ¡ to naudos, taip pažeidÄ jo interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 3 dalies pagrindu mokÄti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.
Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, ar skolininko prievolÄ grÄ Å¾inti priteistas lÄÅ¡as kilo iÅ¡ laidavimo, kaip Å¡alutinÄs prievolÄs. Jos skaiÄiuojamos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir jų, kaip civilines atsakomybÄs netesybų forma, mokÄjimas kildintinas iÅ¡ paties laiduotojo neteisÄtų veiksmų â pinigų nesumokÄjimo geruoju, esant jo galiojanÄiai papildomai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį.
Laiduotojui neįvykdžius prievolÄs už skolininkÄ kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai â sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs teisiniai santykiai, kurie tÄsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolÄ už skolininkÄ . Laiduotojai neįvykdžius prievolÄs, kreditorius įgyja naujÄ teisÄ â teisÄ reikalauti procesinių palÅ«kanų, o laiduotojas įgyja naujÄ pareigÄ â sumokÄti Å¡iam palÅ«kanas, atsiradusias dÄl prievolÄs neįvykdymo.                           NagrinÄjamu atveju, kaip jau buvo paminÄta, Å¡alys sudarydamos Kredito sutartis aptarÄ procesinių palÅ«kanų dydį, ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent tokio dydžio netesybas nutarÄ laikyti iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai kreditus ÄmÄ verslo plÄtojimui â investavimui į nekilnojamÄ jį turtÄ , formuluodami tai kaip Å¡eimos poreikių tenkinimÄ (Kredito sutarÄių bendrųjų sÄ lygų 14 punktas), jie buvo sukaupÄ daug nekilnojamojo turto, patys pripažino, jog turi didelÄ patirtį vykdant investicinius projektus (kredito lÄÅ¡omis buvo įsigytas ir sÄkmingai parduotas ne vienas nekilnojamojo turto objektas ( 2 t., 21â 23 b. l.). Taigi atsakovai iÅ¡ties turÄjo patirtį ir objektyviai galÄjo ir turÄjo įvertinti atsakomybÄ ir galimÄ rizikÄ plÄtojant verslÄ , o tuo paÄiu ir prisiimtas prievoles dÄl procesinių palÅ«kanų dydžio.
Taigi, Å¡iuo atveju, jie nelaikytini silpnesne sandorio Å¡alimi ir teismas teisingai sprendÄ, kad tokiu atveju nÄra teisinio pagrindo mažinti Sutartimis sulygtų procesinių palÅ«kanų dydžio ar konstatuoti, jog jos bÅ«tų neprotingai didelÄs. Be to, bÅ«tina pažymÄti, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei CK 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kuriomis savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu grindžia apeliantai, nustato žemiausiÄ jÄ netesybų mažinimo ribÄ , kuri atitinkamai nustato teismo diskrecijos teisÄs ribas.
             Remdamasi aukÅ¡Äiau pareiktais argumentais teisÄjų kolegija neturi teisinio pagrindo naikinti ar keisti taip pat ir Å¡iÄ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 185 str.).              DÄl vykdymo tvarkos pakeitimo              Atsakovai G. M. ir A. M. apeliacinį skundÄ grindžia teigdami, kad teismas, pažeisdamas civilinio proceso reikalavimus bei jų teises, sprendime nepasisakÄ dÄl visų jų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų (2010-06-03 G.
M. prieÅ¡taravimai, 2014-01-13 atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį etc.). Pasak atsakovų, teismui, be kita ko, buvo nurodyta aplinkybÄ, kad Bankas yra pradÄjÄs priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ Kredito sutarÄių Nr. 1 ir Nr. 2 užtikrinimui įkeisto turto, todÄl iÅ¡ieÅ¡kojimas į jų kitÄ turtÄ galÄtų bÅ«ti nukreiptas tik iÅ¡varžius šį turtÄ .              TeisÄjų kolegija pirmiau Å¡ioje nutartyje jau pažymÄjo, kad byloje sprendžiama dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumo Laidavimo sutarÄių pagrindu.
TodÄl atsakovų nurodomi argumentai dÄl vykdymo tvarkos nustatymo nebuvo Å¡ios bylos dalykas, atitinkamai pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo iÅ¡samiai pasisakyti dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovų turto eiliÅ¡kumo ir masto. Be to, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinÄs teisÄs normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dÄl Å¡io pažeidimo galÄjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡sprÄsta byla. Tuo tarpu teisÄjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkinÄs Banko ieÅ¡kinį atsakovams skolininkams A.
M. ir G. M., tinkamai atskleidÄ bylos esmÄ ir teisingai iÅ¡nagrinÄjo šį ginÄÄ (CPK 185 str., CK 263 str. 1 d.).              DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme              ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat atmeta atsakovų G. M. ir A. M. argumentus dÄl neteisingai iÅ¡ jų Bankui priteistų bylinÄjimosi iÅ¡laidų.              IÅ¡ atsakovų apeliacinio skundo argumentų matyti, kad teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį atsakovai grindžia ieÅ¡kovo pradiniame ieÅ¡kinyje nurodyta reikalavimo suma, kuriame reikalavimai buvo reiÅ¡kiami taip pat ir T.
M. bei K. M.. Pirmiau minÄta, kad Banko reikalavimai Å¡iems atsakovams buvo iÅ¡skirti į atskirÄ civilinÄ bylÄ ir prijungti prie jų santuokos nutraukimo bylos, be to, Banko ieÅ¡kinys buvo tikslinamas, atitinkamai atsakovams reikalavimas sumažÄjo, todÄl negalima laikyti, kad Banko reikalavimas A. M. patenkintas tik 75,72 procentais, o G. M. tik 14,26 procentais. NagrinÄjamu atveju Banko materialinis reikalavimas atsakovams iÅ¡ esmÄs patenkintas 99 procentais, nors iÅ¡vestinis reikalavimas dÄl priverstinÄs hipotekos ir buvo atmestas (CPK 185 str.).             TodÄl atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatÄ ir priteisÄ iÅ¡ atsakovų Bankui bylinÄjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str.).
             DÄl ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikianÄio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinio skundo              IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovų turtui taikyti priverstinÄ hipotekÄ . Pasak apeliantų, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Bankas nenurodÄ ir neįrodÄ aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ tenkinti šį reikalavimÄ .
Pasak ieÅ¡kovo, teismo sprendimu Banko naudai patenkinto turtinio reikalavimo suma yra didelÄ, todÄl yra objektyvi grÄsmÄ, jog atsakovai gali Bankui trukdyti iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ turimo turto. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iuos argumentus patvirtina ir atsakovų procesinis elgesys, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovai skundžia visus procesinius teismo sprendimus ir tokiu bÅ«du siekia iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo.              Hipoteka â tai daiktinÄ teisÄ Ä¯ svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinÄs prievolÄs įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.).
Å is užtikrinimo bÅ«das pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedÅ«romis, kuriose hipotekos kreditoriui suteikiama privilegijuota padÄtis prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.             Pagal CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ priverstinÄ hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje Å¡i teisÄs norma detalizuojama, numatant, kad pagal teismo sprendimÄ patenkinus reikalavimÄ dÄl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditoriaus praÅ¡ymu gali bÅ«ti įregistruota skolininko daikto hipoteka.
Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidÄjas, įtvirtindamas galimybÄ nustatyti hipotekÄ pagal teismo sprendimÄ patenkintiems reikalavimams užtikrinti, visų pirma tokiÄ teisÄ susiejo su socialiai reikÅ¡mingų teisinių gÄrių apsauga (pvz., prioritetinÄs vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 str. 1 d. ir pan.). Hipotekos kreditorius iÅ¡ieÅ¡kojimo procese turi pirmumo teisÄ prieÅ¡ kitus kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), todÄl asmuo, praÅ¡ydamas, kad teismo sprendimu bÅ«tų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ , o teismas â įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra bÅ«tina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinÄje Nr. 3K-3-307/2010).Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2012 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-87/2012, yra nurodÄs, kad priverstinÄs hipotekos bÅ«tinumas turi bÅ«ti grindžiamas svarbiu ir iÅ¡skirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, o ne interesu, kuris gali bÅ«ti bÅ«dingas kiekvienam kreditoriui.
PraÅ¡antis nustatyti priverstinÄ hipotekÄ kreditorius bÅ«tinumÄ jÄ nustatyti turi grįsti aplinkybÄmis, kuriomis negali remtis bet kuris iÅ¡ kreditorių, nes teismas naudojasi priverstinÄs hipotekos nustatymo teise siekdamas apginti ypatingus ir individualius kreditoriaus interesus.             TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamo ginÄo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendÄ, kad priverstinÄs hipotekos bÅ«tinumas nÄra pagrįstas iÅ¡skirtiniu apelianto, kaip kreditoriaus, interesu kitų atsakovų kreditorių atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).             Visų pirma, ieÅ¡kovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pagal Kredito sutartis ieÅ¡kovui jau yra įkeistas atsakovų nekilnojamasis turtas ir ieÅ¡kovas jau turi pirmumo teisÄ prieÅ¡ kitus kreditorius.
IeÅ¡kovo reikalavimų pagal Kredito sutartis įvykdymas taip pat yra užtikrintas atsakovų laidavimu. Å io ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi jau yra areÅ¡tavÄs atsakovų Bankui neįkeistÄ turtÄ (2 t., 80-82 b. l.), todÄl atsakovas objektyviai neturi galimybÄs perleisti jo tretiesiems asmenims. Atsakovai turi sukaupÄ pakankamai didelÄs vertÄs nekilnojamojo turto, į kurį Bankas gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bendra tvarka tuo atveju, jeigu realizavus Bankui įkeistÄ turtÄ , neužtektų lÄšų patenkinti Banko reikalavimų.
PažymÄtina, kad ieÅ¡kovas yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kurio tikslas yra pelno gavimas, o ne socialiai reikÅ¡mingų teisinių gÄrių apsauga. IeÅ¡kovas yra profesionalas savo srityje, todÄl manydamas, kad jo teisÄs nepakankamai užtikrintos įkeisto turto hipoteka, turÄjo galimybÄ reikalauti papildomo atsakovų turto hipotekos dar iki vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarÄių nutraukimo, taÄiau tokia teise, keiÄiantis nekilnojamojo turto rinkos kainoms, nepasinaudojo. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nustaÄius priverstinÄ hipotekÄ pelno siekianÄio privataus juridinio asmens naudai, Å¡is kreditorius taptų privilegijuotas kitų atsakovų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui Å¡iuo atveju nÄra teisinio pagrindo ir iÅ¡skirtinių apelianto specifiÅ¡kumÄ kitų kreditorių atžvilgiu pagrindžianÄių aplinkybių.
Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo principas bei iÅ¡kreipiama CPK ir kituose teisÄs aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimo dÄl priverstinÄs hipotekos nustatymo, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nÄra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).              Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidÄ Å¡ios bylos esmÄ â teisingai taikÄ, aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisÄs normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, â todÄl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovo Danske banko A/S, veikianÄio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , bei atsakovų G.
M. ir A. M. apeliaciniai skundai atmestini, kaip nepagrįsti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).              DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliacinÄs instancijos teisme              ApeliacinÄs instancijos teismas apeliantams priÄmÄ nepalankų procesinį sprendimÄ , todÄl jų turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :
                          Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                  Virginija ÄekanauskaitÄ                                                                                           DanguolÄ MartinaviÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ            Â