39d4a4bc-cd83-4caa-9da4-af8a0a6433cb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Danguolė Martinavičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-402-370/2013Teisėja Aldona Burbienė                                                                               (Proceso Nr. 2-33-3-01034-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 114.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. vasario 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1201-225/2012 pagal ieÅ¡kovo S. Å . ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Plungės duona“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, bei ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-10-25 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti 2012-06-04 UAB „Plungės duona“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 12-163 neteisėtu, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. 12 729,60 Lt (neatskaičius mokesčių), iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad 2000-03-15 Å¡alių sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę energetiku. Ginčijamu 2012-06-04 įsakymu Nr.12-163 jo darbo sutartis buvo nutraukta DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Ä®sakyme nurodyta, jog ieÅ¡kovas atleistas už pareiginių nuostatų nesilaikymÄ , Å¡iurkÅ¡tų pareigų pažeidimÄ , tačiau įsakyme nenurodyta jokių faktinių aplinkybių apie tai, koks ir kada buvo padarytas pažeidimas, už kurį ieÅ¡kovui skirta nuobauda. IeÅ¡kovas nepadarė jokių Å¡iurkščių pažeidimų, už kuriuos jį bÅ«tų galima atleisti iÅ¡ darbo.

Mano, jog darbdavys norėjo į Å¡iÄ darbo vietÄ priimti jam palankų darbuotojÄ , todėl pradžioje siÅ«lė pačiam nutraukti darbo sutartį, o nesutikus, darbo sutartį nutraukė ginčijamu pagrindu, į jo vietÄ priėmė kitÄ asmenį. Tai įrodo darbdavio susidorojimÄ ir įstatymų nesilaikymÄ . Mano, jog dėl direktoriaus prieÅ¡iÅ¡kumo jam bus sudarytos nepalankios sÄ lygos darbui, todėl nepraÅ¡o į darbÄ grÄ Å¾inti. Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo padaryta žala jo geram vardui ir reputacijai, sutriko sveikata.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Viena iÅ¡ jo pareigų – pildyti energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir grafikus. 2012-04-02 buvo gautas tarnybinis praneÅ¡imas, jog Å¡altkalvis remontininkas A. Å . nebuvo darbe kovo 10 ir 11 dienomis, o darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo pažymėtas kaip faktiÅ¡kai dirbęs. PaaiÅ¡kinime A. Å . nurodė, jog prastai jautėsi, apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ informavo ieÅ¡kovÄ , neatvykimÄ pateisinančio dokumento nepateikė.

IeÅ¡kovas 2012-04-03 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad kovo 10–11 dienomis A. Å . darbÄ atliko kitas Å¡altkalvis, už darbÄ reikia sumokėti, todėl jis A. Å . žymėjo kaip dirbantį. A. Å . už kovo 10 ir 11 d. buvo priskaičiuotas 82,06 Lt darbo užmokestis. Kadangi A. Å . yra ieÅ¡kovo sÅ«nus, tokie ieÅ¡kovo veiksmai buvo įvertinti kaip pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtas pajamas kitiems asmenims, Å¡iuo atveju – sÅ«nui. Taip pat nurodė, jog toks atvejis yra ne pirmas. 2012-03-30 nustatyta, jog energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje už vasario mėnesį Å¡altkalviui remontininkui A.

Å . buvo žymimas dirbtas laikas po 6 val., nors faktiÅ¡kai jis dirbo po 4 valandas, tuo įmonei buvo padarant 525 Lt žalÄ . TÄ kartÄ ieÅ¡kovui nuobauda nebuvo skirta, nes jis direktoriui įsipareigojo tokių pažeidimų ateityje nedaryti. Plungės rajono apylinkės teismas 2012-10-25 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieÅ¡kovas 2012 m. kovo mėnesio energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje tyčia nurodė neteisingus duomenis apie sÅ«naus A.

Å . darbo laikÄ , tuo buvo nuslėptas A. Å . nebuvimo darbe faktas, pagal Å¡iuos duomenis A. Å . nepagrįstai buvo priskaičiuotas 81,06 Lt darbo užmokestis, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas – pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtas pajamas kitam asmeniui (DK 235 str. 2 d. 4 p.). Teismas nurodė, jog tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos ar tvarka, galima bÅ«tų kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nėra bÅ«tina nustatyti, patyrė dėl to darbdavys realios žalos ar ne.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ vokÄ ir sudarė pagrindÄ atsakovui nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktÄ . IeÅ¡kovui buvo pavestos vyr. inžinieriaus pareigos, jis buvo atsakingas ne tik už gamybos proceso užtikrinimÄ , bet ir darbo įstatymų laikymÄ si jam patikėtame padalinyje, todėl ieÅ¡kovas negali remtis aplinkybe, kad darbovietėje buvo faktiÅ¡kai buvo susiklosčiusi įstatymų nuostatas neatitinkanti praktika.

Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad 2012 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje A. Å . vietoje faktiÅ¡kai dirbto laiko – 4 val. per dienÄ , buvo žymimas 6 val. per dienÄ darbo laikas. Ir nors dėl Å¡io fakto ieÅ¡kovui nebuvo skirta nuobauda, be pagrindo priskaitytos lėšos 525,73 Lt buvo grÄ Å¾intos, bendros situacijos kontekste Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai taip pat suteikė darbdaviui pagrindÄ darbuotoju nepasitikėti ir vertinami sprendžiant griežčiausios nuobaudos skyrimo pagrįstumÄ .

Aplinkybę, kad darbdavio įsakyme apie drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – paskyrimÄ nenurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, savaime nėra pagrindas panaikinti drausminę nuobaudÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad neginčija faktinės aplinkybės, jog 2012 m. kovo mėnesio energetikos padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodė neteisingus duomenis apie sÅ«naus darbo laikÄ , tuo buvo nuslėptas A.

Å . nebuvimo darbe faktas, tačiau nesutinka su Å¡ių aplinkybių vertinimu, kad Å¡iais veiksmais buvo siekiama gauti nepagrįstai pajamų ir taip pasipelnyti. Tiek byloje nagrinėjamu atveju, tiek anksčiau buvusiais atvejais, tiek ir dabar bendrovėje darbuotojams, kurie negali tÄ dienÄ dirbti, leidžiama susikeisti su kitu darbuotoju, atidirbant iÅ¡dirbtÄ laikÄ kitu metu, nekeičiant apmokėjimo tvarkos. Tai reiÅ¡kia, kad papildomų pajamų nė vienas darbuotojas negaudavo, o darbo valandas atidirbdavo susikeisdamas su pavadavusiu darbuotoju.

Å iuo atveju LenkÅ¡as, dirbęs už A. Å ., pajamų negavo, atsakovė iÅ¡ A. Å . iÅ¡skaitė 81,06 Lt, tačiau LenkÅ¡ui nesumokėjo, nors darbai buvo padaryti, tokiu bÅ«du atsakovė pasipelnė iÅ¡ Å¡ios situacijos. Kadangi ieÅ¡kovo veiksmai buvo sÄ lygoti įmonėje susiklosčiusios praktikos, todėl negali bÅ«ti laikomi Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nes darbdavys apie tai žinojo eilę metų, pavedė rÅ«pintis, kad nesustotų gamyba. Darbdavys nesuteikė laisvų darbuotojų (Å¡altkalvių) etatų ar budinčių asmenų, kurie galėtų pavaduoti susirgusius asmenis, todėl Å¡ias spragas reikėjo įgyvendinti patiems, ieÅ¡kant darbuotojų resursų, leidžiant patiems darbuotojams susitarti tarpusavyje dėl pavadavimo, susikeičiant darbo valandomis.

Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai I. Ž., A. Å ., V. Å ., kuris patvirtino, jog Å¡i tvarka buvo nuo 2004 metų. Pasitikėjimo praradimas negali bÅ«ti laikomas kaip pagrindas darbo sutarčiai nutraukti, konstatuojant Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ . Visų pirma atsakovė privalėjo pakeisti nusistovėjusiÄ tvarkÄ , užtikrinant darbuotojų resursus, o Å¡iuo atveju tik atėjus naujam direktoriui ir tapus ieÅ¡kovui nebereikalingu, buvo ieÅ¡koma bÅ«tų ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo, o ieÅ¡kovui nesutikus iÅ¡eiti savo noru, buvo imtasi drausmės pažeidimų, kurių pagalba atsakovė darbo sutartį nutraukė.

Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas.Atsakovė atsiliepime praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovo argumentas, kad bendrovėje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad darbuotojams visais atvejais leidžiama susikeisti, neatitinka realios padėties ir galiojančių teisės normų. IÅ¡ tikrųjų darbuotojams leidžiama susikeisti darbo dienomis su kitu darbuotoju tik darbdavio leidimu ir įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju ieÅ¡kovas siekė naudos sau artimam asmeniui – sÅ«nui, kurio nebuvimas darbe buvo slepiamas darbo apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymint jį dirbančiu.

Tokiu bÅ«du buvo ne tik pažeisti pareiginiai nuostatai, bet tikslingai buvo siekiam nuslėpti sÅ«naus neatvykimo į darbÄ faktÄ . Pats A. Å . patvirtino, kad tomis dienomis nedirbo, nors pagal grafikÄ privalėjo dirbti, taip pat pripažino, jog apie neatvykimÄ darbdaviui ir iÅ¡siimti nedarbingumo pažymėjimo nenorėjo, nes tokiu bÅ«du gautų mažiau pajamų, arba dėl per daug suteiktų nedarbingumo dienų per kalendorinius metus – pajamų iÅ¡ viso nebegautų. Akivaizdu, kad toks savavaliÅ¡kas ir be darbdavio žinios susikeitimas darbo dienomis turėjo tam tikriems asmenims materialinės naudos.

Apelianto teiginys, kad jo veiksmai sÄ lygoti susiklosčiusios praktikos ir apie tai darbdavys žinojo eilę metų, yra klaidinantis teismÄ , neatitinka tikrovės ir negali bÅ«ti priežastimi laikyti ieÅ¡kovo padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ ne Å¡iurkščiu. Darbo laiko žiniaraščio klaidingas pildymas gali lemti darbo užmokesčio permokÄ /nepriemokÄ , be to, gali turėti neigiamų pasekmių ne tik darbdaviui, bet ir pačiam darbuotojui, pavyzdžiui, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Nuostoliai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, kurio darbo laikas nefiksuojamas, galimi ir sugadinus įmonės inventorių, kitÄ turtÄ â€“ atsakingi bÅ«tų asmenys, žiniaraÅ¡tyje pažymėti kaip dirbantys. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo vykdyti neteisėti ir pažeidžiantys darbo tvarkÄ veiksmai, galėję lemti didelius nuostolius darbdaviui, pagrįstai kvalifikuoti Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Apeliantas nepagrįstai remiasi liudytojų parodymais, nes A. Å . ir V. Å . yra pernelyg susiję su apeliantu, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, o personalo vadove dirbanti I.

Ž. nepatvirtino, kad apelianto nurodyta tvarka jai buvo žinoma. IeÅ¡kovo veiksmai buvo atliekami siekiant gauti neteisėtų pajamų savo sÅ«nui bei dėl asmeninių motyvų – siekis nuslėpti sÅ«naus darbo trÅ«kumus ir gebėjimÄ dirbti. IeÅ¡kovo veiksmuose esama ir savivaliavimo požymių – ieÅ¡kovas nevykdė teisės aktų nustatytų pareigų tinkamai vykdyti darbuotojų pavadavimo tvarkÄ , klaidingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius.Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 1993-10-08 pradėjo dirbo UAB „Plungės duona“, Å¡alių 2000-06-01 sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo energetiku, o nuo 2002-06-24 pervestas dirbti vyr. inžinieriumi (b. l. 8–11). 2012-06-04 įsakymu Nr. 12163 ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. 2 punkto pagrindu – už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (b. l. 7).

IeÅ¡kovas 2012 m. kovo mėnesio Darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėjo, kad A. Å . 10 ir 11 dienomis dirbo (b. l. 35).Byloje nekilo ginčo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu buvusių faktinių aplinkybių, t. y. kad ieÅ¡kovas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėjo, kad 2012 m. kovo 10–11 dienomis jo sÅ«nus A. Å . dirbo, nors iÅ¡ tikrųjų Å¡is į darbÄ neatvyko. Ginčas kilo dėl Å¡io pažeidimo teisinio įvertinimo, t. y. ar Å¡is pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu DK 136 str. 3 d. 2 punkto ir, atitinkamai, 235 str. 2 d. 4 punkto prasme.Nėra ginčo, kad netinkamai užpildęs žiniaraÅ¡tį ieÅ¡kovas pažeidė Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr. 78 patvirtintÄ darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkÄ , savo pareiginius nuostatus.

Tačiau vertinant ieÅ¡kovo pažeidimÄ Å¡iurkÅ¡tumo požiÅ«riu apeliantas remiasi aplinkybe, kad liudytojai patvirtino, jog ieÅ¡kovo veiksmai atitiko įmonėje susiklosčiusiÄ praktikÄ , pagal kuriÄ darbuotojams, kurie negali tÄ dienÄ dirbti, leidžiama susikeisti su kitu darbuotoju, atidirbant iÅ¡dirbtÄ laikÄ kitu metu, nekeičiant apmokėjimo tvarkos, apie Å¡iÄ praktikÄ darbdaviui buvo žinoma, ji buvo toleruojama gamybos nepertraukiamumo labui. Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad byloje nagrinėjamu atveju svarbus ne pats darbuotojų pakeitimo faktas, o aplinkybė, kad apie šį faktÄ nebuvo informuotas darbdavys ir Å¡is faktas nebuvo tinkamai užfiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.

Todėl darbdavys savarankiÅ¡kai neturėjo galimybių kontroliuoti darbuotojų pakeitimus ir tinkamai vykdyti savo pareigų susijusių su darbo užmokesčio, o taip pat, mokesčių mokėjimu, nes asmuo, kuriam buvo pavesta tokia kontrolė, t. y. ieÅ¡kovas, Å¡iÄ savo pareigÄ vykdė netinkamai darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodydamas tikrovės neatitinkančius klaidingus duomenis. IÅ¡ 2012-10-05 teismo posėdžio protokolo matyti, kad prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, liudytoja I. Ž. nepatvirtino žinojusi apie ieÅ¡kovo nurodomÄ darbuotojų pakeitimo praktikÄ , be to, nurodė neturinti galimybių nustatyti, kas realiai dirbo, gali tik sulyginti darbo grafiko ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis.

Nė vienas teismo posėdyje apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog apie darbuotojų pakeitimus apie tai nežymint darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žinojo įmonės vadovas. Liudytoja I. Ž. nurodė, jog būna, kad padalinio vadovas pakeičia darbuotojus, pavyzdžiui, dėl ligos, tačiau keitimai tinkamai pažymimi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, be to, apie tai turi žinoti įmonės direktorius. Liudytojas V. Š. nurodė, kad jam neteko girdėti, jog direktoriui nesvarbu, kaip bus pildomi žiniaraščiai (b. l. 78).

Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo liudytojų parodymų įvertinimo ir laiko neįrodyta apelianto akcentuojamÄ faktinę aplinkybę, jog įmonėje buvo susiklosčiusi tokia darbuotojų keitimosi praktika, kad darbuotojų pakeitimas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, ir darbdavys apie tokiÄ praktikÄ Å¾inojo bei jÄ toleravo (CPK 178, 185 str.).Apelianto pasiteisinimas, kad darbdavys nesuteikė laisvų darbuotojų (Å¡altkalvių) etatų ar budinčių asmenų, kurie galėtų pavaduoti susirgusius asmenis, todėl Å¡ias spragas reikėjo įgyvendinti patiems, ieÅ¡kant darbuotojų resursų, leidžiant patiems darbuotojams susitarti tarpusavyje dėl pavadavimo, susikeičiant darbo valandomis, yra neįtikinantis, nes, kaip minėta, byloje reikÅ¡mingas ne pats darbuotojų pakeitimo faktas, o Å¡io fakto neįforminimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje.

Aplinkybė, kad trÅ«ksta darbuotojų ir todėl kartais reikia keisti jų darbo grafikÄ negalintį dirbti darbuotojÄ pakeičiant kitu, neÅ¡alina ieÅ¡kovo pareigos tai tinkamai įforminti, pats apeliantas nepaaiÅ¡kina, kas trukdė jam darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nurodyti tikrovę atitinkančius duomenis.Teisėjų kolegija taip pat atmesdama apelianto argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada DK 235 str. 2 d. 4 punkto aiÅ¡kinimo klausimu. Pagal UAB „Plungės duona“ direktoriaus 2011-12-30 įsakymÄ Nr. 11-488 (b. l. 32, 33) energetikos padalinyje bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus.

IeÅ¡kovas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėjo sÅ«nų dirbus, nors jis tomis dienomis į darbÄ atvykęs nebuvo, taigi įmonės vidaus dokumentu buvo sudaryta galimybė ieÅ¡kovo sÅ«nui nepagrįstai gauti darbinių pajamų, sutaupyti „Sodros“ biudžeto sÄ skaita. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovo sÅ«nus A. Å . teismo posėdyje nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimas yra ribotas, nenorėjau imti. Taip pat A. Å . nurodė ir kitÄ priežastį – negali virÅ¡yti įstatyme nustatyto nedarbingumo dienų skaičiaus.

Å ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo pažeidimas atitinka DK 235 str. 2 d. 4 punkto sÄ lygÄ , t. y. kad ieÅ¡kovas pasinaudojo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų kitam asmeniui – sÅ«nui, arba dėl kitokių asmeninių paskatų. Apelianto argumentas, kad neva sÅ«nus bÅ«tų atidirbęs už jį pakeitusį asmenį arba kitaip su juo atsiskaitęs, iÅ¡ esmės nekeičia ieÅ¡kovo veiksmų teisinio įvertinimo, nes ir tokiu atveju ieÅ¡kovo sÅ«nus bÅ«tų sutaupęs „Sodros“ biudžeto sÄ skaita, be to, jam nepadidėtų bendras nedarbingumo dienų skaičius.

Aplinkybė, kad atsakovė nagrinėjamu atveju sutaupė iÅ¡ A. Å . iÅ¡skaičiusi 81,06 Lt darbo užmokestį ir nesumokėjusi pastarÄ jį pavadavusiam LenkÅ¡ui, neturi įtakos ieÅ¡kovo veiksmų vertinimui, nes Å¡ios pasekmės tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios ne su ieÅ¡kovo neteisėtais veiksmais, o su tų neteisėtų veiksmų pasekmių paÅ¡alinimu (nepagrįstai A. Å . iÅ¡mokėto darbo užmokesčio susigrÄ Å¾inimu) iÅ¡aiÅ¡kinus ieÅ¡kovo padarytÄ pažeidimÄ , t. y. ieÅ¡kovas savo neteisėtais veiksmais siekė savo sÅ«nui naudingų pasekmių, o ne atsakovės sutaupymo, pažeidimo pagal DK 235 str. 2 d. 4 punktÄ konstatavimui neturi reikÅ¡mės, ar buvo pasiekti tie tikslai, kurių darbuotojas siekė pasinaudodamas pareigomis.

Be to, ieÅ¡kovas negali remtis atsakovės ir LenkÅ¡o tarpusavio teisiniais santykiais nebÅ«damas jų dalyviu, nes jei atsakovė ir praturtėjo/sutaupė, tai ne ieÅ¡kovo sÄ skaita (CK 6.237 str. 1 d.). Sprendžiant dėl pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumo ir paskirtos nuobaudos adekvatumo pažeidimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir faktinę aplinkybę, kad dėl ieÅ¡kovo netinkamo pareigų atlikimo – tikrovės neatitinkančių duomenų 2012 m. vasario mėn. žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡ymo (valandų priraÅ¡ymo), darbdavys nepagrįstai darbuotojui iÅ¡mokėjo 525,73 Lt darbo užmokesčio.

Minėtu atveju pažeidimas buvo pastebėtas ir pinigai sugrÄ Å¾inti, drausminė nuobauda ieÅ¡kovui nebuvo skirta, tačiau Å¡i aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad darbdavys dėl netinkamo ieÅ¡kovo pareigos tinkamai pildyti darbo apskaitos žiniaraÅ¡tį vykdymo gali patirti kur kas didesnių neigiamų pasekmių, nei byloje nagrinėjamu atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu buvusio ieÅ¡kovo pažeidimo, todėl darbdavio pasitikėjimo ieÅ¡kovu praradimas yra suprantamas. Vadovaudamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jo padarytas pažeidimas nelaikytinas Å¡iurkščiu (CPK 178 str., 185 str.).Apeliantas savo apeliaciniame skunde cituoja procesinės teisės normas dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, dispozityvumo ir rungimosi principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, teismo pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, argumentuoti sprendimÄ , iÅ¡spręsti ginÄÄ ir paÅ¡alinti galimų ginčų prielaidas ateičiai, tačiau nekonkretizuoja, kurios cituojamos teisės normos ir kokiu bÅ«du buvo pažeistos.

Teisėjų kolegija tokių pažeidimų nenustatė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertino jas patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325- 333 str., n u t a r i a:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                           Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Irma Čuchraj                                                                                                         Alvydas Žerlauskas