39d44cd1-4cb7-4f8c-b7f7-8fe3c57f7edb · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-458/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02948-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. vasario 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Å . atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties ir nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-122243884-17 A. Å . pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalį ir jai skirta nuobauda – įspėjimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Å . atstovas advokatas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundÄ teismui ir prašė panaikinti priimtÄ nutarimÄ . Nesutiko, jog A. Å . padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 184 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi A.

Å . atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus skundo netenkino. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimÄ , priimtÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VPTANH-122243884-17, paliko nepakeistÄ .Nesutikdamas su nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Å . atstovas advokatas G. Aleknavičius skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį, panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. spalio 10 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nes veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. gegužės 23 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) vertinimo iÅ¡vada yra nepagrįsta, nes joje nurodyti duomenys apie tariamai padarytÄ nusižengimÄ yra klaidingi. Be to, remiantis tik VPT iÅ¡vada pripažinti, kad buvo pažeista vieÅ¡ojo pirkimo organizavimo tvarka, negalima. VPT iÅ¡vadose pateikta tik nuomonė dėl pirkimų organizavimo tvarkos teisėtumo. Skunde pažymėta, kad perkančioji organizacija po VPT iÅ¡vados sudarymo pateikė daug duomenų, kuriais grindė, kad nėra padarytas pažeidimas, ir VPT atsisakė savo pozicijos, kad sutartis su UAB „A.“ turi bÅ«ti nutraukta.

Tokia pozicija tik patvirtina, kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo atliktos tinkamai. Tačiau teismas to nepagrįstai neįvertino. NesiaiÅ¡kino, ar buvo pažeista vieÅ¡ojo pirkimo organizavimo tvarka, o rėmėsi VPT iÅ¡vada, kuri yra tik nuomonė, ir formaliai konstatavo pažeidimo padarymo faktÄ . Skunde teigiama, kad perkančioji organizacija pateikė duomenis, jog jokio pažeidimo nebuvo padaryta. Dėl projekto dalių vadovų kvalifikacijos atitikties apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vykdydama projekto dalių vadovų kvalifikacijos atitikties patikrinimÄ , Viešųjų pirkimų komisija kreipėsi į tiekėjÄ UAB ,,A.“ dėl kvalifikacijos duomenų patikslinimo, dalis praÅ¡omų duomenų buvo gauti, kiti duomenys buvo patikrinti ekspertų grupės pasitelkiant papildomas priemones, leidžiančias objektyviai įvertinti tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, ir vien tik faktas, kad ekspertų grupė (arba VieÅ¡ojo pirkimo komisija) neįvykdė formalios pareigos papraÅ¡yti dokumento, nors apie atitiktį buvo įsitikinusi iÅ¡ kitų prieinamų Å¡altinių, negali bÅ«ti pagrindas atsakomybei kilti.

Skunde pažymima, kad ekspertų grupė ėmėsi priemonių tam, kad bÅ«tų įsitikinta, jog projekto dalių vadovų patirtis tikrai atitinka kvalifikacinius reikalavimus. IÅ¡ informacinės sistemos ,,I.“ duomenų buvo nustatyta, kad visi pasiÅ«lyme nurodyti specialistai atitinka Pirkimo sÄ lygų apraÅ¡o reikalavimus, ir šį faktÄ patvirtinantys duomenys buvo tarnybai pateikti kartu su 2017 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tu Nr. (4.44)-R2-1644. Taigi pasinaudojus informacinės sistemos ,,I.“ duomenimis įsitikinta, kad UAB ,,A.“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, patvirtinančius architektÅ«ros, konstrukcijų, vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo, Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektrotechnikos, elektroninių ryÅ¡ių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos bei procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalių vadovų patirtį.

Atkreiptas dėmesys, kad informacinės sistemos ,,I.“ duomenimis pasinaudota siekiant optimizuoti laikÄ . Tvirtinama, jog vien tik faktas, kad ekspertų grupė, teikdama savo iÅ¡vadÄ , arba komisija, priimdama sprendimÄ , nepareikalavo, jog tiekėjas papildomai pateiktų elektroninėje sistemoje „I.“ esančiÄ informacijÄ patvirtinančius dokumentus, nesudaro pagrindo kilti administracinei atsakomybei. Apeliaciniame skunde pateikta nuomonė, jog svarbu, kad buvo faktas, patvirtinantis tiekėjų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nagrinėjamu atveju ekspertų grupės ar komisijos tariamas neteisėtas neveikimas buvo visiÅ¡kai nepavojingas, nes tiekėjo atitikimas kvalifikacijos reikalavimams objektyviai egzistavo vertinimo atlikimo metu.

Taigi, akivaizdu, kad toks neveikimas negali bÅ«ti laikomas administraciniu nusižengimu. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama, kad buvo padarytas pažeidimas ir dėl subrangovo atitikties. Nurodyta, jog tiekėja UAB „A.“ pagal Pirkimo sÄ lygų apraÅ¡o 24 punktÄ neprivalėjo pateikti duomenų, kad jai bus prieinami subtiekėjos UAB „P.“ iÅ¡tekliai, todėl ir nutarimas dėl tokių duomenų nepareikalavimo negalėjo bÅ«ti priimtas.Apeliaciniame skunde keliamas ir tinkamo subjekto atsakomybės klausimas.

Pateikta nuomonė, kad Viešųjų pirkimų komisijos nariai negalėjo padaryti jokio administracinio nusižengimo, kadangi sprendimÄ priėmė vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, pagal kurį komisija įvykdė įpareigojimÄ atsižvelgti į ekspertų komisijos iÅ¡vadÄ . Skunde pažymėta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri, o ne VieÅ¡ojo pirkimo komisija, ir turėjo įvertinti pateiktų pasiÅ«lymų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams.

Atkreiptas dėmesys, kad VieÅ¡ojo pirkimo komisija pagal Reglamento nuostatas neturi teisės nesivadovauti ekspertų grupės pateikta iÅ¡vada. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų yra manoma, kad jei buvo padarytas nusižengimas, tai už jį atsakingi ekspertų grupės nariai. Nurodyta, kad VPT už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ surašė nutarimus tiek VieÅ¡ojo pirkimo komisijos nariams, tiek ekspertų grupės nariams, nors už vienÄ ir tÄ patį nusižengimÄ administracinėn atsakomybėn negali bÅ«ti patraukti ir nubausti keli subjektai, susiję su tuo pačiu vieÅ¡uoju pirkimu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Viešųjų pirkimų tarnyba praÅ¡o palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog nusižengimas nebuvo padarytas, nes informacijÄ apie tiekėjus pasitikrino elektroninės sistemos ,,I.“ puslapyje. Atsiliepime nurodoma, kad iÅ¡ pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokiu bÅ«du ir kuriuo metu jie yra gauti, t. y. pateikti duomenys neįrodo, kad kvalifikacija buvo patikrinta informacinėje sistemoje „I.“ ir juolab kad tokia informacija buvo patikrina prieÅ¡ priimant sprendimÄ pripažinti tiekėjo kvalifikacijÄ tinkama.

Pažymėta, kad VPT tokie duomenys buvo pateikti tik po vertinimo iÅ¡vados. Dėl tinkamo subjekto atsiliepime nurodyta, kad iÅ¡ Reglamento, kurį mini apeliantės atstovas, 6.5 papunkčio aiÅ¡kiai matyti, kad bÅ«tent Viešųjų pirkimų komisija yra įpareigota priimti sprendimÄ dėl tiekėjų atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Nesutinkama, kad komisijai privalomas ekspertų grupės sprendimas, nes prieÅ¡ingu atveju jų balsavimas svarstomu klausimu bÅ«tų tik fiktyvi procedÅ«ra.

Toks komisijos vaidmuo, anot Institucijos, suraÅ¡iusios nutarimÄ , yra nesuderinamas su skaidriu viešųjų pirkimų procedÅ«rų vykdymu. Institucija, suraÅ¡iusi nutarimÄ , tvirtina, kad tiek pagal Reglamento, tiek pagal Pirkimo sÄ lygų nuostatas komisija yra įgaliota priimti sprendimÄ dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį komisija ir kiekvienas jos narys atskirai yra atsakingas už neteisėtų sprendimų priėmimÄ .

Apeliacinis skundas netenkintinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas kelia klausimÄ dėl tinkamo subjekto ir iÅ¡ esmės nesutinka su inkriminuojamu nusižengimu, tvirtina, kad nėra jokių Å¡io nusižengimo požymių.Dėl tinkamo subjektoApeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, jog perkančiosios organizacijos VieÅ¡ojo pirkimo komisijos narė Å¡iuo atveju turi atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.

Esminis argumentas yra tai, kad ne komisijos nariai priėmė sprendimÄ dėl tiekėjo atitikties minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, o ekspertai, kuriems ir buvo pavesta atlikti tiekėjų pasiÅ«lymų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimÄ , t. y. jie buvo atsakingi už kvalifikacijos atitikties patikrinimÄ . BÅ«tent tai, anot apeliantės atstovo, eliminuoja komisijos narių kaltę. Kita vertus, nurodo, kad už tÄ patį nusižengimÄ negali atsakyti du subjektai, t. y. ekspertai ir komisijos nariai.

Kadangi nutarimai dėl padarytų nusižengimų yra suraÅ¡yti ir ekspertams, mano, kad komisijos nariai administracinėn atsakomybėn patraukti nepagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Å iuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad A. Å . – perkančiosios organizacijos komisijos narė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį.Apeliantės atstovas, teigdamas, kad komisijos nariai neturi atsakyti už tai, kad nebuvo sutikrinta, ar tiekėjai atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, remiasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos, ekspertų darbo reglamento 6.5 punktu, kuris įpareigoja komisijÄ atsižvelgti į ekspertų iÅ¡vadÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutiki, kad Å¡is punktas paneigia bet kokiÄ perkančiosios organizacijos komisijos atsakomybę. Pirma, Å¡is punktas neeliminuoja perkančiosios organizacijos komisijos narių pareigos vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Antra, pati minėto Reglamento 6.5 punkto nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad komisijai ekspertų grupės sprendimas nėra privalomas, į jį komisija tik atsižvelgia ir, įvertinusi pateiktų duomenų turinį, priima sprendimÄ .Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ekspertas nėra vieÅ¡ojo pirkimo komisijos narys, nepriima sprendimų dėl tiekėjo pasiÅ«lymo, o jo pasiÅ«lymai, nuomonės, vertinimai, kad ir kokio turinio ar formuluočių bÅ«tų, neįpareigoja vieÅ¡ojo pirkimo komisijos priimti konkretaus sprendimo.

Eksperto iÅ¡vada nagrinėjamos bylos atveju yra tik asmens, turinčio specialiųjų žinių tam tikroje srityje, nuomonė ir tam tikros iÅ¡vados, gautos susipažinus su konkurso dalyvio techniniu pasiÅ«lymu bei jam pateikta pirkimų komisijos medžiaga, tačiau, kaip jau minėta, neįpareigojančios pirkimo komisijos priimti tam tikrus sprendimus, yra tik jo atlikto tyrimo pritaikius specialiÄ sias žinias rezultatas. Ekspertas, kaip asmuo, turintis specialiųjų žinių, gali duoti technine analize paremtas iÅ¡vadas dėl tiekėjų techninių pasiÅ«lymų atitikties konkurso sÄ lygų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostata (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.), kurioje numatyta, kad „kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedÅ«romis <...>“, įtvirtina komisijos pareigÄ tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ atlikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytÄ tvarkÄ .

Pirkimo sÄ lygų 65 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kad „komisija tikrina tiekėjų pasiÅ«lymuose pateiktų kvalifikacijos duomenų atitiktį konkurso sÄ lygų apraÅ¡e nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams“. Taigi bÅ«tent komisija, o ne ekspertų grupė yra įpareigota atlikti tiekėjų kvalifikacijos vertinimÄ ir priimti sprendimÄ dėl tiekėjų atitikties nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. BÅ«tent komisijos nariai pagal savo atliekamas funkcijas ir jų teisinį reglamentavimÄ privalėjo susipažinti su tiekėjo pateiktais dokumentais, įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sÄ lygų reikalavimams ir priimti sprendimÄ dėl tiekėjų atitikties Pirkimo sÄ lygų nuostatoms.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad už netinkamai atliktas savo pareigas atsakyti turi komisijos nariai, taip pat ir A. Å .Atsakant į argumentÄ , jog dėl to paties nusižengimo negalima bausti dviejų subjektų, nes ekspertai taip pat yra nubausti ir jie nutarimų neskundė, nurodytina, kad už ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ atsako visi subjektai, kurie pažeidė Å¡iame straipsnyje numatytus teisės aktus. Å ioje byloje buvo sprendžiamas tik komisijos narės A.

Å . atsakomybės pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį klausimas, o aplinkybės, susijusiosios su kitais asmenimis, nėra Å¡ios bylos dalykas. Byloje konstatuota, kad A. Å . yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 184 straipsnio 1 dalį, o tam kiti subjektai, kurių veiksmai taip pat galbÅ«t atitiko to paties nusižengimo požymius, neturi įtakos. Dėl ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiųApeliantės atstovo advokato manymu, byloje, konstatuojant nusižengimo padarymo faktÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai buvo remiamasi VPT vertinimo iÅ¡vada, kuri yra tik nuomonė, ir nesiimta jokių priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tiesų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros buvo pažeistos.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad VPT pagrįstai nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatų (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) pažeidimÄ ir surašė nutarimÄ A. Å . IÅ¡ 2017 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. VPTANH-122243884-17 matyti, kad A. Å . nubausta už tai, kad bÅ«dama perkančiosios organizacijos Viešųjų pirkimų komisijos nare, nagrinėjant tiekėjų kvalifikacijos atitiktį Pirkimo sÄ lygų III skyriuje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams ir priimant sprendimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, t. y. tiekėjų kvalifikacijÄ vertino nesivadovaudama Pirkimo sÄ lygose nustatytais kriterijais.

Tiekėja UAB ,,A.“ savo pasiÅ«lyme nurodė subtiekėjÄ UAB „P.“, tačiau nepateikė nei sutarties, nei kitų dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos iÅ¡teklių prieinamumÄ , nesilaikė nustatytų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų dėl projekto dalies vadovų patirties ir neprašė tiekėjo Å¡iuos duomenis patikslinti. Komisija, taip pat ir jos narė A. Å ., nagrinėdama tiekėjų pateiktus kvalifikacinius duomenis, nutarė pripažinti, kad tiekėja UAB „A.“ atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nors tiekėjos pateiktuose kvalifikacijÄ patvirtinančiuose dokumentuose nebuvo informacijos apie projekto vandens ir nuotekų Å¡alinimo dalies vadovo, Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo, elektrotechnikos dalies vadovo, elektroninių ryÅ¡ių (telekomunikacijų) dalies vadovo, apsauginės signalizacijos dalies vadovo, gaisrinės signalizacijos dalies vadovo, procesų valdymo ir automatizacijos dalies vadovo reikalaujamÄ 2 metų patirtį, o projekto konstrukcinės dalies vadovo, architektÅ«rinės dalies vadovo, vandentiekio ir nuotekų dalies vadovo, Å¡ildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalies vadovo patirtis projektuojant pastatÄ grindžiama UAB „B.“ administracinio pastato projektavimu, kurio tÅ«ris (6 710 kub.

m) yra mažesnis, nei reikalaujama Pirkimo sÄ lygose. Patikslinti (papildyti) Å¡iuos neiÅ¡samius duomenis tiekėjos praÅ¡yta nebuvo.Nesutiktina su apeliantu dėl VPT iÅ¡vados vertinimo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politikÄ Ä¯gyvendinanti ir prižiÅ«rinti institucija. Ji prižiÅ«ri, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, tai valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymÄ ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus bei savo nuostatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.)).

Be kitų funkcijų, ji vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ , kontroliuoja, kaip laikomasi Å¡ių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sÄ lygų įsigyjant reikiamų prekių, paslaugų ar darbų, kaip užtikrinamas tinkamas pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.)); tai yra institucija, valstybės įgaliota tirti administracinius nusižengimus ir suraÅ¡yti protokolus (ANK 589 straipsnis).

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 82 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn VPÄ® pažeidusius ir Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimų ar sprendimų nevykdančius asmenis. VPÄ® 211 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) numato, kad perkančiosios organizacijos vadovai ar jų įgalioti asmenys, komisijos nariai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, pažeidę Viešųjų pirkimų įstatymÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teigti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vada yra tik informacinio – aiÅ¡kinamojo pobÅ«džio dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, nėra pagrindo. Viešųjų pirkimų tarnyba yra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡i institucija nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir priėmė sprendimÄ paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ Viešųjų pirkimų komisijos nariui, o Å¡ios nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ANK nustatyta tvarka patikrina teismas.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, nusižengimas susijęs su duomenų apie tiekėjÄ nepatikrinimu.

Apeliantės atstovo advokato tvirtinimu, nusižengimas nebuvo padarytas, nes informacija apie UAB „A.“ atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams buvo gauta pasinaudojus informacinės sistemos „I.“ duomenimis. Be kita ko, apeliaciniame skunde pažymėta, kad UAB „A.“ atitiko kvalifikacinius reikalavimus, todėl vien faktas, kad informacija buvo patikrinta informacinėje sistemoje ir nepareikalauta pateikti tai patvirtinančius duomenis, nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei kilti. Su tokiais argumentais apygardos teismas nesutinka.Pirkimo sÄ lygų 13.8 punkte numatyta, kad kiekvienas projekto dalies vadovas privalo turėti ne mažesnę kaip 2 metų ypatingų statinių atitinkamos projekto dalies vadovo patirtį bei kiekvienas nurodytos projekto dalies vadovas turi bÅ«ti atlikęs atitinkamos projekto dalies vadovo funkcijas, projektuojant pastatÄ (statinių grupė – negyvenamieji pastatai), kurio tÅ«ris – ne mažesnis kaip 15 000 kub. m.

UAB „A.“ nepateikė tikslių duomenų, patvirtinančių, kad atitinka Å¡iuos reikalavimus, ir perkančioji organizacija neprašė patikslinti duomenų. Institucija, suraÅ¡iusi nutarimÄ , nurodė, kad informacija iÅ¡ informacinės sistemos „I.“ apelianto buvo pateikta po to, kai VPT atliko pirkimo vertinimo procedÅ«ras ir nustatė pažeidimus. Tai tik patvirtina, kad pareigos įsitikinti, jog tiekėjas atitinka reikalavimus, Viešųjų pirkimų komisija neįvykdė. Duomenų, apie tai, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktį tikrino informacinėje sistemoje „I.“ dar iki VPT iÅ¡vadų, nėra.

Apeliantės atstovo advokato tvirtinimu, nepagrįstai konstatuota, kad komisija privalėjo pareikalauti iÅ¡ tiekėjo duomenų, patvirtinančių subtiekėjo iÅ¡teklių prieinamumÄ , nes to nenumatė Pirkimo sÄ lygos. Nurodo, kad pagal Pirkimo sÄ lygų apraÅ¡o 24 punktÄ tiekėja neturėjo pareigos pateikti dokumentų, patvirtinančių subtiekėjos UAB „P.“ iÅ¡teklių prieinamumÄ .Nustatyta, kad VPT, konstatuodama šį nusižengimÄ , vadovavosi Pirkimo sÄ lygų 22 punktu, kuriame nurodyta, kad „tiekėjai gali remtis kitų Å«kio subjektų pajėgumais <...>.

Å iuo atveju tiekėjai privalo įrodyti Perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie iÅ¡tekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti sutarčių ar kitų dokumentų nuoraÅ¡us, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų Å«kio subjektų iÅ¡tekliai bus prieinami per visÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį“. IÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 22 punkto matyti, kad Å¡i nuostata numato tiekėjams bendrÄ pareigÄ Ä¯rodyti perkančiajai organizacijai, kad jiems bus prieinami iÅ¡tekliai tų Å«kio subjektų, kurių pajėgumais jie remsis.

Tiekėja UAB „A.“ nurodė, kad remsis subtiekėjos UAB „P.“ paslaugomis, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių Å¡ios subtiekėjos iÅ¡teklių prieinamumÄ . Å iuo atveju nepagrįstai apeliantas remiasi tik Pirkimo sÄ lygų apraÅ¡o 24 punktu, kuriame detalizuoti reikalavimai tretiesiems asmenims, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į 22 punktÄ , kuriame nurodyta bendra pareiga pateikti informacijÄ apie kitų Å«kio subjektų, kuriais remsis tiekėjas, pajėgumÄ . Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, suraÅ¡iusia nutarimÄ , kad komisijos nariai nepagrįstai nesiėmė veiksmų patikrinti, ar tiekėjai UAB „A.“, vykdant pirkimo sutartį, bus prieinami jos nurodytos subtiekėjos UAB „P.“ iÅ¡tekliai.Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų bÅ«ti nutraukta ir dėl to, kad padaryti nusižengimai yra nepavojingi, nes nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

Iš ANK 184 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad komisijos nariai, taip pat ir A. Š. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.). Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ANK nuostatos nesudaro net teisinio pagrindo svarstyti klausimÄ dėl A. Å . padaryto nusižengimo pripažinimo mažiau pavojingu. ANK 12 straipsnyje numatyta, kokios veikos yra mažai pavojingos. Nors konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nusižengimas gali bÅ«ti pripažintas mažiau pavojingu, nėra nurodyta, tačiau Å¡io straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as tokių veikų ir į šį sÄ raÅ¡Ä administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 184 straipsnyje, nepatenka.

Taigi nėra net formalaus pagrindo A. Å . nusižengimÄ vertinti kaip mažai pavojingÄ ir dėl to nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ .Apeliantės atstovas advokatas G. Aleknavičius 2018 m. sausio 18 d. papildomai pateikė informacijÄ , susijusiÄ su kita Klaipėdos apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas klausimas ir komisijos nariui L. D. administracinio nusižengimo byla nutraukta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai.

Teismų praktikÄ , kuria teismai privalo remtis, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kita vertus, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl ja, kaip pagrįsta ir teisėta, vadovautis nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Å . atstovo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                               Arvydas Daugėla