39d2f010-4801-460b-a804-d2ec3680adf9 · Vilniaus apygardos teismas

  Civilinė byla Nr. 2A-567-580/2016                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10175-2012-5   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.5; 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 9 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovei D.

B.,atsakovo AB SEB banko atstovei advokatei Kristinai Saukalienei,viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir atsakovo AB SEB banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinį atsakovams AB SEB bankui, bankrutavusiai tikrajai ūkinei bendrijai „Jarmeta“, A.

M., L. M., S. M., D. M., tretiesiems asmenims J. S. ir R. S. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 13 570,27 Eur žalos atlyginimÄ (46 855,45 Lt) už neteisėtai sunaudotas dujas, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ fizinių asmenų, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ juridinių asmenų ir 1 221,30 Eur (4 216,92 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 51,94 Eur (179,33 Lt) už dujų sistemos pažeidimo likvidavimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ fizinių asmenų, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ juridinių asmenų ir 4,66 Eur (16,08 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, kad 2012-03-06 AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo darbuotojai nustatė, jog name (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Pastatas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui AB SEB bankas (po AB „SEB lizingas“ reorganizacijos teisių ir pareigų perėmėjas AB SEB bankas), neteisėtai prisijungus bei nesudarius gamtinių dujų tiekimo sutarties buvo vartojamos gamtinės dujos.

AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas su BTŪB „Jarmeta“ 2007-12-20 buvo sudaręs Gamtinių dujų tiekimo sutartį, kuri nutraukta 2009-06-16. Gamtinių dujų tiekimas nutrauktas užfiksavus skaitiklio rodmenis 31 950 m3. Gamtinių dujų tiekimas atnaujintas savavaliÅ¡kai, pažeidžiant įvadinio rutulinio ventilio dujų atjungimÄ fiksuojantį elementÄ . Nustačius neteisėtÄ vartojimÄ , skaitiklis buvo demontuotas, užfiksuoti skaitiklio rodmenys – 55 919 m3. Kadangi gamtinės dujos buvo vartojamos per dujų apskaitos prietaisÄ , kuris buvo nepažeistas, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) nutarė, jog pastato savininkas privalo sumokėti žalÄ už neteisėtai suvartotas gamtines dujas pagal faktinius dujų apskaitos prietaiso rodmenis, t. y. už 23 969 m3 gamtinių dujų bei iÅ¡laidas dėl dujų tiekimo nutraukimo. 2012-03-07 Komisija Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo akte Nr. 6-12 paskaičiavo bendrÄ Å¾alÄ , kuri sudaro 47 034,78 Lt (su PVM).

Pastato savininkui AB SEB bankas buvo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros LD Nr. 056765 ir LD Nr. 054708. Pastatas pagal 2010-04-09 priėmimo-perdavimo aktÄ perduotas AB „SEB bankas“ ir sutartis su BTŪB „Jarmeta“ yra pasibaigusi. AB „SEB bankas“ beveik dvejus metus turtu nesidomėjo, 2010-04-09 Susitarime dėl turto pagal lizingo sutartį grÄ Å¾inimo ir atlaisvinimo tvarkos (toliau – 2010-04-09 Susitarimas dėl atlaisvinimo) dujų skaitiklio duomenys neužfiksuoti, todėl laikytina, kad žala ieÅ¡kovams padaryta po turto grÄ Å¾inimo, laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2012-03-01.

NesirÅ«pinimas turtu lėmė tai, kad Pastate apsigyveno paÅ¡aliniai asmenys, dėl ko savavaliÅ¡kai atnaujintas dujų tiekimas. M. Pastate yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ . AB „SEB bankas“ atžvilgiu ieÅ¡kovas prašė taikyti deliktinę atsakomybę, neteisėtais veiksmais pripažįstant nesirÅ«pinimÄ turtu.BTŪB „Jarmeta“ atžvilgiu taip pat prašė taikyti deliktinę atsakomybę, kadangi jis po 2010-04-09 neatlaisvino Pastato, ir laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2012-03-01 Pastatu naudojosi.

BTŪB „Jarmeta“ nebuvo pakankamai apdairus, nes nerÅ«pestingai valdė PastatÄ ir sudarė sÄ lygas į jį patekti kitiems asmenims. PastatÄ savavaliÅ¡kai užėmė ir juo naudojosi atsakovai A. M., L. M., D. M. ir S. M.. kurie neteisėtai atnaujino dujų tiekimÄ ir tiesiogiai naudojosi dujomis, todėl jie yra atsakingi dėl žalos padarymo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.257 straipsnio nuostatas, skolininkas (atsakovas), pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui (ieÅ¡kovui), kai prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai dėl trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

Teigė, jog atsakovų atsakomybė yra solidari, nes žala padaryta bendrais veiksmais ir neįmanoma nustatyti, kuris asmuo neteisėtai atnaujino dujų tiekimÄ , tačiau visi atsakovai galėjo laisvai patekti į PastatÄ ir daryti poveikį turtui. Atsakovas AB SEB bankas su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas turėjo reikÅ¡ti reikalavimus atsakovui BTŪB „Jarmeta“, o ne AB SEB bankui. Deliktinė atsakomybė turi bÅ«ti taikoma asmeniui, kuris padarė žalÄ .

Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su neteisėtu dujų vartojimu. Žalos padarymas priežastiniu ryÅ¡iu nesusijęs su atsakovo veiksmais, todėl AB SEB bankas nėra atsakingas už žalÄ . Atsakovų veiksmų ir žalos pobÅ«dis yra skirtingi, todėl atsakomybė gali bÅ«ti tik dalinė, o ne solidari. Net, jei AB SEB bankas bÅ«tų anksčiau pradėjęs iÅ¡keldinimo veiksmus, tai netrukdytų neteisėtam dujų vartojimui iki faktiÅ¡ko Pastato atsiėmimo. 2010-04-09 Susitarime dėl atlaisvinimo numatyta, jog Pastatas turi bÅ«ti atlaisvintas per 30 dienų, tačiau Pastatas bankui perduotas nebuvo ir Turto atlaisvinimo aktas nesuraÅ¡ytas.

AB SEB bankas neturėjo galimybės daryti Pastatui poveikio iki jo atlaisvinimo. Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimÄ , kuriame ieÅ¡kinį pripažino iÅ¡ dalies. Nurodė, jog nei jai, nei jos vaikams nebuvo žinoma apie dujų tiekimo nutraukimÄ . Jos sutuoktinis atsakovas A. M. visus sprendimus priiminėjo vienasmeniÅ¡kai. Namas buvo Å¡ildomas dujomis, todėl naudojosi dujomis ir toje dalyje pripažįsta ieÅ¡kinio reikalavimus solidariai su atsakovu A. M.. D. M. ir S. M. negyveno name, todėl jie negali bÅ«ti atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog negyveno su tėvais ginčo pastate, todėl negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ . Nurodė, jog įsiteisėjusiame teismo sprendime dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ Pastato nurodytos aplinkybės yra neteisingos, nes tokius parodymus davė siekdama, kad tėvai su nepilnamečiu broliu nebÅ«tų iÅ¡kraustyti iÅ¡ ginčo namo. Prašė taikyti senaties terminÄ dėl žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieÅ¡kinius patenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovui AB „Lietuvos dujos“ (teises perėmė AB „Energijos skirstymo operatorius“) iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 51,94 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 4,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo AB „Lietuvos dujos“ ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ priteisė iÅ¡ atsakovo AB SEB banko 9 603,58 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 867,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo AB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-03-02 AB SEB bankas ir BTŪB „Jarmeta“ pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030018 (toliau – Lizingo sutartis), kuria lizingo davėjas įsigijo PastatÄ ir perdavė juo naudotis lizingo gavėjui BTŪB „Jarmeta“. 2007-12-20 AB „Lietuvos dujos“ ir BTŪB „Jarmeta“ sudarė Gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 42/2008-127. Lizingo sutartis 2009-03-16 buvo nutraukta.

AB SEB bankas apie tai, kad name gyvena A. M. ir L. M. sužinojo po Lizingo sutarties nutraukimo, bandydamas susigrÄ Å¾inti turtÄ . 2009-06-16 nutrauktas dujų tiekimas, užplombuota dujų skaitiklio spintelė bei uždarytas ir užplombuotas ventilis. 2010-04-09 pasiraÅ¡ytas Susitarimas dėl atlaisvinimo, kuriuo pasibaigė lizingo santykiai ir tarp buvusių Lizingo sutarties Å¡alių prasidėjo panaudos santykiai. 2012-03-01 Dujų sistemos, dujų vartojimo apžiÅ«ros aktu ieÅ¡kovas nustatė, kad buvo savavaliÅ¡kai atnaujintas dujų tiekimas. 2012-03-16 suraÅ¡ytas Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas Nr. 42/2012-25 už atliktus dujų nutraukimo ir aklės pastatymo darbus. 2012-03-07 Komisija nustatė, kad sunaudota 23 969 m3 dujų ir padaryta 47 034,78 Lt žala, tame tarpe 179,33 Lt už dujų sistemos pažeidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dujų pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra dujų tiekėjas ir pastato dujų sistemos savininkas – dujų vartotojas, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiamos dujos. Atsakovai A. M. ir L. M. naudojosi dujomis laikotarpiu nuo 2009-06-16 iki 2012-03-06, tačiau jie nėra vartotojai, kadangi nėra sudarę dujų pirkimo-pardavimo sutarties. Kauno miesto apylinkės teismo 2013-09-17 sprendimu nustatyta, jog iki iškeldinimo Pastate gyveno ir S. M., D.

M. ir K. M., kuris buvo nepilnametis.Teismas nustatė, kad registre 2010-04-19 buvo padarytas įraÅ¡as dėl Lizingo sutarties nutraukimo nuo 2010-04-09, todėl laikė, kad nuo Å¡ios dienos Pastato savininku tapo AB SEB bankas. AB SEB bankas pretenzijų dėl M. Å¡eimos gyvenimo nei BTŪB „Jarmeta“, nei M. nereiÅ¡kė beveik dvejus metus. BTŪB „Jarmeta“ negali bÅ«ti atsakinga dėl tolimesnį M. Å¡eimos gyvenimÄ Pastate.Pirmosios instancijos teismas laikė, jog negalima tiksliai nustatyti, kiek kurį mėnesį buvo suvartota dujų, todėl nustatė vidutinį mėnesinį dujų suvartojimÄ â€“ 737,51 m3 / mėn. (23 969 m3 / 32,5 mėn.).

IeÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl skolos priteisimo laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2012-03-01, Å¡iuo laikotarpiu buvo suvartota 16 962,73 m3 dujų. Pirmosios instancijos teismas perskaičiavo žalos dydį ir nustatė, kad UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ padaryta 9 603,58 Eur žala. Likusioje dalyje ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų teikimas“ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Priteisdamas žalÄ teismas rėmėsi Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisykles, patvirtintų Å«kio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 (toliau – Taisyklės) 183 punktu bei CK 6.389 straipsnio 3 dalimi.

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad už AB „Lietuvos dujos“ 51,94 Eur žalÄ už dujų sistemos pažeidimo likvidavimÄ atsakingas Pastato savininkas, todėl iÅ¡ atsakovo AB SEB bankas ieÅ¡kovui AB „Lietuvos dujos“ priteisė 51,94 Eur (179,33 Lt) žalos atlyginimÄ . BTŪB „Jarmeta“ atžvilgiu ieÅ¡kinys atmestas, nes reikalavimai buvo reiÅ¡kiami nuo 2010-04-09, o nuo Å¡ios datos atsakovas Pastato neturėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu ginčo name gyveno atsakovai A.

M. ir L. M. neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pagal Gamtinių dujų įstatymo 6 straipsnio 4 dalį už neteisėtÄ dujų vartojimÄ atsakingas namo savininkas, jei kitas teisėtas valdytojas nesudarė tiesioginės sutarties su dujų tiekėju. Atsakovai A. M. ir L. M. nebuvo sudarę tiesioginių sutarčių su dujų tiekėju, todėl jie nėra vartotojai ir nėra atsakingi dėl neteisėto dujų vartojimo prieÅ¡ dujų tiekėjÄ . Teismas taikė trejų metų senaties terminÄ ir pripažino, jog jis nėra praleistas.

Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovai apie žalos padarymo faktÄ sužinojo 2012-03-01, ieÅ¡kinį pateikė 2012-07-23, o patikslintÄ â€“ 2014-06-23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡ dalies patenkino jo ieÅ¡kinį ir iÅ¡ atsakovo AB SEB banko priteisė 9 603,58 Eur žalos atlyginimÄ panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo tenkinti ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ reikalavimÄ visiÅ¡kai, priteisiant iÅ¡ atsakovo visÄ Å¾alos atlyginimÄ â€“ 13 570,28 Eur.

Likusioje dalyje sprendimÄ prašė palikti nepakeistÄ . Prašė priteisti 305 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Žala padaryta neteisėtai atnaujinant gamtinių dujų tiekimÄ ir neteisėtai vartojant gamtines dujas nesudarius sutarties, tačiau per tinkamÄ apskaitos priemonę. Tikslus žalos dydis buvo suskaičiuotas, suraÅ¡ant Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktÄ , vadovaujantis tretiesiems asmenims taikomais gamtinių dujų tarifais. Atsakovai žalos dydžio neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo mažinti žalos dydžio savo iniciatyva.2.

Perskaičiuodamas žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi savo iÅ¡vestu vidutiniÅ¡kai per mėnesį galimai suvartojamu gamtinių dujų kiekiu. Tokio skaičiavimo metodo nenumato nei vienas įstatymas. Žalos skaičiavimo tvarkÄ Å¾alos nustatymo momentu reglamentavo Taisyklių XV skyriaus nuostatos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 151 punktu, kadangi Å¡is punktas numato buitinių vartotojų, atsiskaitančių pagal atsiskaitymo knygelę, atsiskaitymo tvarkÄ .

Å io punkto esmė yra ta, kad vartotojas už bÅ«tent per tÄ ataskaitinį mėnesį suvartotas gamtines dujas atsiskaitytų bÅ«tent tÄ ataskaitinį laikotarpį galiojusiais gamtinių dujų tarifais. Žala buvo priteista ne iÅ¡ buitinio vartotojo, o iÅ¡ juridinio asmens.3. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas žalos skaičiavimo laikotarpis nuo 2010-04-09 iki 2012-03-01 prieÅ¡tarauja Taisyklių 176.1 punktui, kuriame nurodoma, kad žalos skaičiavimo laikotarpio terminas negali bÅ«ti ilgesnis nei vieneri metai.

4. Teismas nenustatė nei vieno pagrindo žalos dydžiui sumažinti ar ieÅ¡kovo veiksmų, dėl kurių galima sumažinti žalos atlyginimÄ . Net ir nutraukęs gamtinių dujų tiekimÄ , ieÅ¡kovas atlikdavo periodinius patikrinimus, kurių metu ir nustatė neteisėtÄ gamtinių dujų tiekimo atnaujinimÄ .Atsakovas AB SEB bankas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir turi būti sprendžiamas BTŪB „Jarmeta“ teisinės atsakomybės klausimas. Pirmosios instancijos teismas naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014, nenustatė.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad AB SEB bankas buvo nepakankamai rūpestingas, tačiau nenurodo kaip, esant byloje nustatytoms aplinkybėms (kai lizingo gavėjas turto neperduoda ir įleidžia trečiuosius asmenis, kuriuos po ilgų derybų reikėjo iškeldinti teismine tvarka), turėjo elgtis AB SEB bankas, kad nebūtų savavaldžiavimo požymių.3.

Nesutiko, kad reikalavimai reiÅ¡kiami laikotarpiu nuo 2010-04-09, o nuo Å¡ios datos atsakovas BTŪB „Jarmeta“ ginčo namo savo dispozicijoje nebeturėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nutraukus Lizingo sutartį, teisiniai santykiai transformavosi į panaudos teisinius santykius. Per Susitarime dėl atlaisvinimo nustatytÄ terminÄ turtas atsakovui AB SEB bankui nebuvo perduotas.

4. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad deliktinės atsakomybės atveju žalÄ atlyginti privalo tiesiogiai už jos padarymÄ atsakingas asmuo, o ne turto savininkas. IeÅ¡kovai įrodinėja, kad tarp AB SEB banko ir ieÅ¡kovams atsiradusios žalos yra tik netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir SEB banko apeliacinius skundus. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė Å¡iuos argumentus:1.

Teismas nustatė, kad lizingo santykiai tarp AB SEB banko ir BTŪB „Jarmeta“ žalos padarymo metu buvo pasibaigę. Pastatas pagal Lizingo sutartį iki 2010-04-09 buvo perduotas naudotis BTŪB „Jarmeta“. Susitarime dėl atlaisvinimo dujų skaitiklio rodmenys nenurodyti, todėl preziumuojama, kad neteisėtas dujų vartojimas atsirado ir žala ieÅ¡kovams padaryta po turto grÄ Å¾inimo AB SEB bankui, t. y. laikotarpiu nuo 2010-04-09 iki 2012-03-01. Lizingo santykių pabaigos faktas buvo iÅ¡vieÅ¡intas VÄ® Registrų centre.

2. Lizingo gavėjo pareiga atlyginti žalÄ tretiesiems asmenims yra tada, kai lizingo sutartis yra įregistruota (iÅ¡vieÅ¡inta). AB SEB banko 2009-03-06 praneÅ¡imu Nr. 02-937 faktiÅ¡kai Lizingo sutartis nutraukta 2009-03-16, t. y. dar prieÅ¡ gamtinių dujų tiekimo nutraukimÄ 2009-06-16, kas patvirtina, kad netaikytina lizingo santykiams taikytina atsakomybė, o AB SEB bankas yra tinkamas atsakovas.

3. Atsakovo AB SEB banko neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, kaip savininkas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas. Net žinodamas, kad jam priklausančiame turte žalos padarymo laikotarpiu neteisėtai, be jo sutikimo (kaip jis pats teigia), gyvena A. M. ir L. M. šeima, aktyvių veiksmų dėl iškeldinimo ėmėsi tik 2013 m. pradžioje, kai 2013-02-26 pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl iškeldinimo.

4. Nepagrįsti atsakovo AB SEB banko argumentai dėl priežastinio ryÅ¡io. Priežastinis ryÅ¡ys atsiranda, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks jo elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis faktinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo iÅ¡ esmės pasikeitus proceso Å¡alių padėčiai, ieÅ¡kovų ir atsakovų atsiliepimuose pateikus naujus argumentus. Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad kasacinio teismo pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų privalomumas susijęs tik su teisės aiÅ¡kinimu, bet ne su fakto klausimų sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs lizingo santykių pabaigÄ , negalėjo vadovautis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir likusioje dalyje sprendimÄ pagrįstai grindė ir motyvavo, atsižvelgdamas į naujai nustatytas aplinkybes.

2. Tai, kad lizingo gavėjas laiku neperdavė lizingo davėjui atlaisvintų patalpų negali bÅ«ti laikoma lizingo santykių pratęsimu. Å alys nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu nutraukus Lizingo sutartį buvo naudojamasi patalpomis, todėl Å¡alių santykiai turėjo bÅ«ti perkvalifikuojami iÅ¡ naujo į panaudos teisinius santykius. Tai, kad atsakovas bandė tartis dėl lizingo santykių pratęsimo patvirtina faktÄ , kad pats atsakovas lizingo santykius laikė pasibaigusiais.

3. Atsakovas neįrodė, kad kaip atsakingas turto savininkas kreipėsi dėl turto atgavimo. Vienintelis aktyvus apelianto veiksmas – kreipimasis į teismÄ dėl neteisėtai užvaldžiusių asmenų iÅ¡keldinimo, buvo atliktas jau bylos nagrinėjimo metu.

4. Kai nėra raÅ¡ytinės dujų pirkimo-pardavimo sutarties, gamtinių dujų pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turi bÅ«ti laikomas objekto savininkas, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama energija. Atsakovas AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo reiÅ¡kiami prieÅ¡taravimai dėl pareikÅ¡to reikalavimo dydžio bei jo paskaičiavimo. Ne vienÄ kartÄ tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir bylos eigoje buvo akcentuojama, kad ieÅ¡kovai neįgyvendino CPK 178 straipsnyje numatytos pareigos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo dydžio pagrįstumo.

2. Dujų tiekimas ginčo patalpoms nutrauktas dar 2009-06-16, pakartotinai nutrauktas 2012-03-06. Kodėl ieÅ¡kovas teikė dujas daugiau nei du metus, nors buvo pats nutraukęs dujų tiekimÄ , apie dujų suvartojimo faktÄ neinformavo turto savininko, nors pripažįsta, kad dujos teikiamos per apskaitos prietaisÄ , ieÅ¡kovas paaiÅ¡kinimų nepateikė. IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas tenkintinas, ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Å iuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.              Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ su apeliaciniu skundu pateikė AB „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo Tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2011-12-30 įsakymu Nr. 1-118 (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) (4 t., b. l. 67-71) bei buvo papildomai pateikti teismo pasiÅ«lyti duomenys dėl nuostolių paskaičiavimo.

Å iais įrodymais ieÅ¡kovas grindžia apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prijungia prie bylos ieÅ¡kovo pateiktus naujus įrodymus, kurie gali turėti įrodomÄ jÄ vertę, sprendžiant klausimÄ dėl sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 314 straipsnis). Ginčas byloje kilo dėl dujų tiekimo įmonės reikalavimo visiÅ¡kai atlyginti nuostolius, padarytus dėl neteisėto prisijungimo prie dujų tiekimo tinklų, kai patalpos, į kurias neteisėtai tiektos dujos nuosavybės teise priklausė bankui, jos buvo finansinio lizingo sutartimi nuomojamos Å«kinei bendrijai, nutarukus finansinio lizingo sutartį bankui nebuvo grÄ Å¾intos, o patalpose gyveno fiziniai asmenys.

IeÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kelia ginÄÄ dėl atsiskaitymo už neteisėtai sunaudotas dujas. Neteisėto dujų sunaudojimo faktas buvo nustatytas dėl neteisėto savavaliÅ¡ko dujų tiekimo atnaujinimo prisijungiant prie dujų tiekimo tinklų, nesudarisu gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties. 2009-06-16 Pažymoje dėl dujų apskaitos patikrinimo nurodyta, jog, nustačius, kad vartotojas neatsiskaito už dujas, vartotojui BTŪB „Jarmeta“ nutrauktas dujų tiekimas, užplombuota dujų skaitiklio spintelė bei uždarytas ir užplombuotas ventilis.

IeÅ¡kovas 2012-03-06 Dujų sistemos, dujų vartojimo tyrimo aktu Nr. 6-12 nustatė, kad Pastato gyventojai savavaliÅ¡kai atnaujino dujų tiekimÄ , pažeisdami įvadinio rutulinio ventilio dujų atjungimÄ fiksuojantį elementÄ , ir vartojo dujas, nesudarę dujų tiekimo sutarties. Nustatytas skaitiklio rodmuo yra 55 919 m3, o suvartotas dujų kiekis 23 969 m3. Pažeidimo tyrimui buvo sudaryta Komisija, kuri Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktu nustatė, jog Pastato gyventojas savavaliÅ¡kai atnaujino dujų tiekimÄ , pažeisdamas įvadinio rutulinio ventilio dujų atjungimÄ fiksuojantį elementÄ ir vartojo dujas nesudaręs dujų tiekimo sutarties.

Dujos buvo vartotos per dujų apskaitos prietaisÄ , kuris nepažeistas. Nustatyta, jog pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-01, paskaičiuota 46 855,45 Lt žala. SavavaliÅ¡ko prisijungimo aplinkybės nei pirmosios instancijos teisme, nei bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo ginčijamos.Ginčas byloje kilo dėl asmens, turinčio pareigÄ atlyginti už savavaliÅ¡kai prisijungtus neteisėtai suvartotas dujas, nustatymo. Nustatant dėl nuostolių padarymo kaltÄ asmenį svarbu tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinio pagrindÄ bei tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

Å ioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡alių ginčas byloje kyla iÅ¡ esmės sutartinės atsakomybės pagrindu. Nors po kasacinio teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovai tikslino ieÅ¡kinį teismui ir patikslintame ieÅ¡kinyje papildomai akcentavo žalos padarymo aplinkybes ir sÄ lygas bei prašė taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau iÅ¡ esmės jokių naujų faktinių duomenų, kurie turėtų įtakos ginčo santykių kvalifikavimui nepateikė.

Nenustačius jokių naujų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje reikalinga laikytis kasacinės instancijos teismo nurodymų ir taikyti sutartinę atsakomybę, o ne žalos atlyginimÄ reguliuojančias teisės normas.Sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo, atsakingais asmenimis laikomi asmenys, kurie atliko neteisėtus veiksmus, iÅ¡skyrus CK 6.263 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardintÄ atvejį, kai įstatymų numatytais atvejais kitas asmuo privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Å ioje byloje kasacinės instancijos teismas nesutiko su ankstesnio nagrinėjimo metu teismų padaryta iÅ¡vada, jog žalÄ atsakingu asmeniu gali bÅ«ti tiesiogiai padarę žalÄ asmenys ir nukreipė teismus atsakingų už nuostolius asmenų nustatymui tarp sutartines prievoles su ieÅ¡kovais turinčių asmenų.

Byloje aptariamu atveju Pastate gyveno ir neteisėtai dujomis naudojosi atsakovų M. šeima, nors yra nesutariama dėl konkrečiai gyvenusių asmenų. 2013-05-07 Kauno apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į AB „SEB lizingas“ ieškinį dėl iškeldinimo atsakovai M. pripažino, jog Pastate gyvena visa šeima – kartu su tėvais gyvena ir trys vaikai, iš kurių vienas nepilnametis. L. M. atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, jog nuo 2009 m. iki iškeldinimo neteisėtai gaunamomis dujomis naudojosi ji pati, A.

M. bei jų sÅ«nus K. M.. Kauno apylinkės teismo 2013-09-17 sprendime konstatuota, jog byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovui AB „SEB lizingas“ nuo 2007-03-09 nuosavybės teise priklauso namų valda – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais Kaune, (duomenys neskelbtini), kurioje visi atsakovai A. M., L. M., D. M., S. M. ir K. M. gyvena ir tuo nekilnojamuoju turtu naudojasi. Kasacinės instancijos teismo nesutikimas dėl reikalavimų taikymo Å¡iems asmenims patvirtina iÅ¡vadÄ dėl deliktinės atsakomybės netaikymo.

Kalbant apie dujų tiekėjo dėl neteisėto dujų vartojimo turėtų nuostolių atlyginimÄ bei Å¡ių nuostolių atsiradimo pagrindÄ reikalinga įvertinti ir tai, kad gamtinių dujų vartojimÄ reglamentuoja specialios CK normos, Gamtinių dujų įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (nuostolių patyrimo metu galiojusios Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos 2002-02-05 Å«kio ministro įsakymu Nr. 43 (aktuali redakcija nuo 2009-04-19 iki 2014-10-24).

Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas pateikė Tvarkos apraÅ¡Ä (4 t., b. l. 67–71). Apeliacine tvarka keliamas ginčas dėl to, kuris asmuo laikytinas atsakingu už dujų tiekimo įmonei dėl neteisėto prisijungimo padarytÄ Å¾alÄ . Gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, jog gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Gamtinių dujų įstatymo 15 straipsnis draudžia perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti gamtines dujas be gamtinių dujų tiekimo sutarties arba nesilaikant sutarties sÄ lygų (1 dalis).

Vartotojas ar sistemos naudotojas, neteisėtai vartojantys gamtines dujas, privalo atlyginti gamtinių dujų įmonei padarytus nuostolius (žalÄ ) (2 dalis). Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad buitinis gamtinių dujų vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, Å¡eimos ar namų Å«kio reikmėms, nesusijusioms su Å«kine komercine ar profesine veikla. Pagal to paties straipsnio 26 dalį gamtinių dujų sistemos naudotoju laikomas su gamtinių dujų sistemos operatoriumi sudaręs sutartį asmuo, kuris tiekia gamtines dujas į sistemÄ arba kuriam jos tiekiamos iÅ¡ sistemos.Minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, jog už neteisėtai vartojamas gamtines dujas, atsako ir privalo atlyginti nuostolius (žalÄ ) vartotojas ar sistemos naudotojas.

Vartotoju ar sistemos naudotoju asmuo pripažįstamas, atsižvelgiant į jo ypatybes. Vartotoju yra fizinis asmuo, o juridinis asmuo laikomas sistemos naudotoju. Neteisėto dujų vartojimo metu gamtinių dujų vartojimo sutartis nebuvo sudaryta, o ankstesnė su BTŪB „Jarmeta“ 2007-12-20 sudaryta sutartis buvo nutraukta. Taigi atsakingu asmeniu laikytinas asmuo, kuris turėjo teisę sudaryti sutartį dėl dujų tiekimo.Minėtoje Å¡ioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014 buvo padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas turėjo vadovautis CK 6.572 straipsnio 4 dalimi ir reikÅ¡ti reikalavimÄ atlyginti žalÄ lizingo gavėjui BTŪB „Jarmeta“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nutarė į kasacinės instancijos iÅ¡vadas, kurios buvo padarytos nagrinėjamoje byloje, neatsižvelgti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2007-04-02 buvo padarytas įraÅ¡as registre apie Lizingo sutarties sudarymÄ . Lizingo sutartis buvo nutraukta 2009-03-16, o 2010-05-19 registre padarytas įraÅ¡as, nurodant, jog Lizingo sutartis nutraukta 2010-04-09. Tuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lizingo sutartis buvo nutraukta nuo 2010-04-09, o vėlesniu metu tarp Å¡alių susiklostė panaudos teisiniai santykiai.

IÅ¡samus Nekilnoajmojo turto registro iÅ¡raÅ¡as į bylÄ buvo pateiktas 2012-10-17 (t. 1, b. l. 64-70). IÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o matyti, jog AB „SEB lizingas“ Pastato savininku tapo 2007-04-02, nuo tos pačios datos galioja ir įraÅ¡as dėl Lizingo sutarties sudarymo. Registre nurodoma, jog įraÅ¡as dėl Lizingo sutarties galioja iki 2010-05-19, o iÅ¡registravimo pagrindas yra 2010-04-09 priėmimo-perdavimo aktas. CK 6.572 straipsnio 4 dalis, kuria BTŪB „Jarmeta“ įvardindamas už nuostolių atlyginimÄ atsakingu asmeniu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodo, jog už trečiųjų asmenų patirtÄ Å¾alÄ dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo atsako lizingo gavėjas.

To paties straipsnio 3 dalis nukreipia į CK 6.478 straipsnio 2 dalį, pagal kuriÄ nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieÅ¡ trečiuosius asmenis gali bÅ«ti panaudota tik tuo atveju, kai ji įstatymų nustatyta tvarka registruota vieÅ¡ame registre.  Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad lizingo teisiniai santykiai pasibaigė 2010-04-09. Lizingo santykių pasibaigimo data nustatoma atsižvelgiant į 2010-04-09 SusitarimÄ dėl atlaisvinimo, kurio pagrindu registre buvo iÅ¡registruota Lizingo sutartis.

Å iame dokumente, kurį pasirašė UAB „SEB lizingas“ bei BTŪB „Jarmeta“ atstovai, nurodoma, jog Pastatas su žemės sklypu yra grÄ Å¾inamas lizingo davėjui ir Å¡is aktas pripažįstamas Lizingo sutarties 19.3 punkte nurodytu turto grÄ Å¾inimo aktu. Kartu pažymėta, jog turtas nėra atlaisvintas, Å¡alių susitarimu lizingo gavėjui paliekama teisė neatlygintinai valdyti turtÄ ir juo naudotis (panaudos teise) ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Lizingo sutartis nuo išregistravimo momento neteko galios ir lizingo teisiniai santykiai nuo Lizingo sutarties išregistravimo momento negali reglamentuoti bylos šalių santykių. 2010-04-09 Susitarimu dėl atlaisvinimo aiškiai apibrėžiama, jog šalys nuo 2010-04-09 susitaria dėl panaudos teisinių santykių, šių santykių trukmę apibrėždamos 30 kalendorinių dienų. Bylos aplinkybės patvirtina, jog panaudos santykiai faktiškai liko galioti ir praėjus 30 kalendorinių dienų po 2010-04-09 Susitarimo dėl atlaisvinimo pasirašymo, kadangi Pastatas AB SEB bankui nebuvo perduotas.

Panaudos teisiniuose santykiuose, analogiÅ¡kai, kaip ir lizingo teisiniuose santykiuose, remiantis CK 6.639 straipsniu už žalÄ , padarytÄ tretiesiems asmenims naudojant daiktÄ , perduotÄ pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Tai, kad pagal Lizingo sutartį bei 2010-04-09 SusitarimÄ dėl atlaisvinimo teisinius santykius dėl Pastato lizingo ir vėlesnės panaudos su banku buvo sukÅ«rusi BTŪB „Jarmeta“, patvirtina, jog Å¡i įmonė iki 2010-04-09 vykdė lizingo gavėjo, o po 2010-04-09 – panaudos gavėjo teises ir pareigas.

BÅ«dama lizingo ir panaudos gavėju BTŪB „Jarmeta“ yra atsakinga prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014 iÅ¡samiai iÅ¡dėstytas aiÅ¡kinimas, kuriuo atribojamas teisinis ir ekonominis turto savininkas. Å ie iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo duoti nagrinėjamos bylos kontekste, aiÅ¡kinant BTŪB „Jarmeta“ padėtį santykyje su ieÅ¡kovais.

Nors BTŪB „Jarmeta“ teisinės padėties kvalifikavimas keistinas iÅ¡ lizingo gavėjo į panaudos gavėjo, tačiau padėties panaÅ¡umas, BTŪB „Jarmeta“ teisių ir pareigų apimtis, aiÅ¡kintini vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014.CK 6.629 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog neatlygintinio daikto naudojimosi sutarčiai taikoma tame tarpe ir anksčiau minėta CK 6.478 straipsnio, nustatančio nekilnojamojo turto sandorių registracijÄ , taisyklė.

Atsižvelgiant į tai, kad panaudos sutartis, nors ir buvo sudaryta raÅ¡tiÅ¡kai 2010-04-09 Susitarimu dėl atleisvinimo, vėliau raÅ¡tu nebuvo pratęsta ir santykiai tęsėsi tik faktiÅ¡kai, nes BTŪB „Jarmeta“ turto bankui negrÄ Å¾ino, pripažįstama, jog nebuvo galima įvertinti reikalingumo panaudos sutartį registruoti registre. Nebuvo žinoma, kokiam laikui tęsis panaudos santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiais atvejais, kai tam tikrÄ privalomai registruotinÄ , bet neįregistruotÄ sandorį siekiama panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi bÅ«ti taikomas.

Tačiau jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas. Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , pripažintina, jog sutartinė atsakomybė dėl neteisėto dujų sunaudojimo turi bÅ«ti taikoma ne AB SEB bankui, tačiau BTŪB „Jarmeta“, kaip Pastato lizingo bei panaudos gavėjo teisių turėtojui. Nors pirmosios instancijos teismas, tinkamai vertino Å¡ioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties argumentus, tačiau pripažinęs panaudos santykių buvimÄ , neatsižvelgė ir netaikė CK 6.639 straipsnio taisyklės, kad tiek lizingo, tiek panaudos gavėjas prieÅ¡ trečiuosius asmenis atsako panaÅ¡iomis sÄ lygomis.

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliaciniu skundu ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir nesutiko su tuo, kad teismas sumažino nuostolių atlyginimÄ , padalinęs ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ iÅ¡ tarp dujų tiekimo sistemos patikrinimo aktų priėmimo buvusių mėnesių.Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir žodinio nagrinėjimo, vykusio apeliacinės instancijos teisme, metu, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovas nurodė, jog bendrovė siekia žalos atlyginimo už vienerius metus ir rėmėsi Taisyklių 176.1 punktu.

Taisyklių 176.1 punkte nustatyta, kad žalos nustatymo komisija nustato dujų vartojimo pažeidimo datÄ (paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo data arba kita žalos nustatymo komisijos ne daugiau kaip prieÅ¡ 1 metus nustatyta data) ir jo trukmę paromis. Taisyklių 1-2 punktuose nurodoma, jog Taisyklės nustato gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo tvarkÄ bei sÄ lygas. Å ios taisyklės taip pat nustato naudojimosi gamtinių dujų sistema tvarkÄ . Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, perduodantiems, paskirstantiems, laikantiems, tiekiantiems ir vartojantiems gamtines dujas.

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, matyti, jog Taisyklės turi bÅ«ti taikomos apibrėžiant Å¡alių teises ir pareigas gamtinių dujų tiekimo santykiuose. Esant Taisyklėse nuostatai dėl galimumo iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius už vienerius metus, toks periodas turi bÅ«ti taikomas ir sprendžiant ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ Å¡ioje byloje. Komisija 2012-03-07 Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktu nustatė, jog dujos neteisėtai buvo vartotos laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-03-01, t. y. numatė vienerių metų atsakomybės už neteisėtÄ dujų vartojimÄ terminÄ .

Pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kinio periodas nebuvo nurodytas, pažymėta, jog remiamasi Komisijos aktu, kas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog remiamasi ir Komisijos nustatytu periodu. 2014-06-20 ir 2014-12-29 patikslintuose ieÅ¡kiniuose ginčo periodu nurodytas laikotarpis nuo 2010-04-09 iki 2012-03-01. Nepaisant to, kad ginčo periodas keitėsi, priteistina suma visada buvo nurodoma vienoda. Atsakovė L. M. atsiliepime pripažino, jog dujos buvo naudojamos visÄ laikotarpį, Å¡eima nežinojo, jog dujų tiekimas buvo nutrauktas.

Pirmjosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo neteisėto naudojimosi dujomis laikotarpį apibrėžiančias aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dujos buvo naudojamos nuo 2009-06-16 iki 2012-03-01. Å iuo laikotarpiu dujų tiekimo sistemos patikrinimai nebuvo atliekami, todėl pažeidimo faktas nebuvo nustatytas. Taisyklės nustato detalias taisykles, kaip turi bÅ«ti nustatomi padaryti dėl netesiėto dujų vartojimo padaryti nuostoliai. Taisyklių 176.2-176.3 punktai įpareigoja KomisijÄ nustatyti skaičiuojamÄ jį dujų kiekį pagal didžiausiÄ visų dujinių prietaisų galiÄ , kuris neturi virÅ¡yti didžiausio dujotiekio laidumo ir faktinę žalÄ , kuriÄ turi atlyginti vartotojas, įvertinus vartotojo mokėjimus už dujas per skaičiuojamÄ jį laikotarpį.

Komisija 2012-03-07 Trečiojo asmens padarytos žalos nustatymo aktu pasirėmė skaitikliu fiksuotu dujų kiekio skirtumu ir pagal šį dydį paskaičiavo žalos atlyginimÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo praÅ¡omas atlikti nuostolių paskaičiavimÄ , vadovaujantis Taisyklių nusotatomis. Teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016-10-17 raÅ¡tu pateiktame paskaičiavime nuostoliai nurodomi įvertinant ne dujinių prietaisių galiÄ , o dujų apskaitos prietaiso parametrus, kurie yra visiÅ¡kai nesusiję su nuostolių paskaičiavimu.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma iÅ¡vada, kad praėjus daugiau nei ketveriems metams po dujų tiekimo sistemos pažeidimo nustatymo, kitokiu bÅ«du, nei pritaikė pirmosios instancijos teismas, paskaičiuoti neteisėtÄ dujų sunaudojimÄ , norint paskaičiuoti nuostolius už vienerius metus, neįmanoma. Neteisėtai suvartotų dujų kiekis paskaičiuojamas pagal Taisyklių XV skyrių. Teikdamas ieÅ¡kinį bei paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ taip pat rėmėsi minimų taisyklių nuostatomis.

Jau minėta, kad Å¡ių Taisyklių 176.1 punktas numato žalos atlyginimÄ už laikotarpį ne ilgesnį nei vieneri metai. Tokiu atveju nuostolių (žalos) paskaičiavimas turi bÅ«ti daromas pirmosiosios instancijos teismo nustatytÄ vieno mėnesio dujų suvartojimo kiekį 737,50 m3 dauginant iÅ¡ 12 mėnesių, viso 8 850 m3. Taikant Komisijos pritaikytÄ vieno kubinio metro tarifÄ , gaunama ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai už vienerių metų laikotarpį 5 010,51 Eur (17 300,29 Lt). Apeliacine tvarka atsakovas AB SEB bankas prašė panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistas žalos atlyginimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka bei nustačiu atsakingu už neteisėtÄ dujų pajungimÄ atsakingÄ asmenį BTŪB „Jarmeta“, Å¡io ieÅ¡kovo nusotoliai taip pat, vadovaujantis tais pačiais motyvais, priteisiami iÅ¡ BTŪB „Jarmeta“. Apibendrinant daroma iÅ¡vada, jog atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinis skundas atmestinas. Ä®vertinus apeliacinės instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas keičiamas, atsakovu pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius nustatant BTŪB „Jarmeta“, o priteistinÄ sumÄ sumažinant iki nuostolių sumos už vienerius metus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Ieškovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinio tenkinimo procentas sudaro 37 proc., o AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 100 proc. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ patyrė 4,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteisiamos iš BTŪB „Jarmeta“. Ieškovas UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ patyrė 1 221,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo BTŪB „Jarmeta“ priteistina 451,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 89,54 Eur. Valstybei iš atsakovo BTŪB „Jarmeta“ priteistina 33,13 Eur, likusi suma 56,41 Eur priteistina iš ieškovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Iš ieškovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atsakovei S. M. priteistina 2,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.Apeliacinės instancijos teisme UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ prašė atlyginti 305 Eur žyminio mokesčio. AB SEB bankas sumokėjo 290 Eur žyminio mokesčio.

UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, o AB SEB bankas sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.Ä®monių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nurodo, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, apie Å¡ioje byloje priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ .

Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria BUAB „Jarmeta“ iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2015-01-23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartimi trečiojo asmens statusas BTŪB „Jarmeta“ buvo pakeistas į atsakovo. Kadangi byla nebuvo perduota bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, tai apie Å¡ioje byloje priimtÄ ir įsiteisėjusį teismo sprendimÄ praneÅ¡tina bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas, n u t a r i a: IeÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovo AB SEB banko apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti sekančiai:„IeÅ¡kovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ iÅ¡ atsakovo BTŪB „Jarmeta“ 51,94 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ euro ir 94 euro centus) nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 51,94 Eur (penkiasdeÅ¡imt vieno euro ir 94 euro centų) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei 4,66 Eur (keturis eurus ir 66 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atmesti ieÅ¡kovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimus likusioje dalyje.Tenkinti ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ iÅ¡ atsakovo BTŪB „Jarmeta“ 5 010,51 Eur (penkis tÅ«kstančius deÅ¡imt eurų ir 51 euro centÄ ) nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos – 5 010,51 Eur (penkis tÅ«kstančius deÅ¡imt eurų ir 51 euro centas) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei 451,88 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 88 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Atmesti ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieÅ¡kinio reikalavimus likusioje dalyje.Priteisti atsakovei S. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2,10 Eur (du eurus ir 10 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo BTŪB „Jarmeta“ 33,13 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus ir 13 euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 56,41 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 41 euro centÄ ) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai, teismui bÅ«tina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“Priteisti iÅ¡ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ AB SEB bankas naudai 290 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) už apeliacinį skundÄ .Informuoti Vilniaus apygardos teismÄ civilinėje byloje B2-832-866/2016 apie priimtÄ ir įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Teisėjai                                                                                                                     A.

I.     Jūra Marija Strumskienė Alma Urbanavičienė