Legislator Case Law & Legislation
39d08efa-9f97-4cfd-80da-3f518dce0f56 AI generated

39d08efa-9f97-4cfd-80da-3f518dce0f56 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Case Number 39d08efa-9f97-4cfd-80da-3f518dce0f56
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovams Žemaičių partijai ir A. A. dėl Žemaičių partijos Klaipėdos m. skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Žemaičių partijos Klaipėdos apygardos skyrius, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , ir praÅ¡o teismo panaikinti Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimÄ dėl A.

Legislator headnote

AI generated

39d08efa-9f97-4cfd-80da-3f518dce0f56 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovas po Å¡io praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo skambino, sakė, kad toks svarstymas yra „nesÄ monė“, tačiau pačiame svarstyme nepasirodė. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ partijos narių. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad priimant ginčijamÄ sprendimÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ ir partijos narių nedalyvavo, todėl dėl faktinių aplinkybių pasisakyti negali.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-163-323/2016(Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14147-2013-4)Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.2.2.3.1.7.; 2.5.10.2.4.2.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 19 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui A. N., jo atstovams A. J., advokatui Jurijui Stepanovui, atsakovui A. A., atsakovų bei trečiojo asmens atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, trečiojo asmens atstovui R.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinį atsakovams Žemaičių partijai ir A. A. dėl Žemaičių partijos Klaipėdos m. skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Žemaičių partijos Klaipėdos apygardos skyrius, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismÄ , ir praÅ¡o teismo panaikinti Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimÄ dėl A.

N. paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių, įpareigoti Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos pirmininkÄ A. A. vieÅ¡ai paneigti informacijÄ apie Žemaičių partijos nario A. N. paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių tinklalapyje „www.zemaiciupartija.lt“ ir Gargždų miesto laikraÅ¡tyje „Banga“, priteisti iÅ¡ Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos pirmininko A. A. A. N. patirtus moralinius nuostolius - 10000,00 Lt ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-09-24 parašė praÅ¡ymÄ Å½emaičių partijos Palangos skyriaus pirmininkui R.

S. apie tai, jog gyvena Palangoje ir siekia iÅ¡ Klaipėdos miesto skyriaus pereiti į Palangos miesto skyrių. IeÅ¡kovo teigimu, R. S. elektroniniu paÅ¡tu apie tai informavo Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkÄ A. A. ir Žemaičių partijos valdybos narius. Pažymi, kad jis nebuvo informuotas apie jo personalinės bylos svarstymÄ . Nurodo, jog Å¡iuo metu Žemaičių partijos tinklalapyje yra patalpintas ginčijamas sprendimas apie ieÅ¡kovo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių, pažeidus Statuto reikalavimus.

Akcentuoja, kad su ginčijamu Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos sprendimu ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas, tokiu bÅ«du buvo užkirsta ieÅ¡kovo teisė ginčyti sprendimo teisėtumÄ Pažymi, jog dėl fakto, kad Žemaičių partijos tinklalapyje patalpinta tikrovės neatitinkanti informacija, ieÅ¡kovas patyrė stresÄ , pablogėjo sveikata ir klaidinanti informacija padarė didelę žalÄ ieÅ¡kovo autoritetui (t. 1, b. l. 2-3, 101-103).Atsakovė Žemaičių partija atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimu už Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus statuto 8.2 punkto reikalavimų pažeidimus buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Žemaičių partijos narių. Pažymi, jog apie tai, kad bus svarstomas klausimas dėl ieÅ¡kovo skyriaus statuto nuostatų nevykdymo, ieÅ¡kovas buvo informuotas. Taip pat akcentuoja, jog A. N. apie priimtÄ sprendimÄ , kuriuo jis paÅ¡alintas iÅ¡ Žemaičių partijos, buvo informuotas raÅ¡tu iÅ¡siunčiant laiÅ¡kÄ jo žinomos gyvenamosios vietos adresu.

Å i informacija paskelbta ir Žemaičių partijos interneto tinklalapyje. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o Žemaičių partijos įstatai nenumato procedÅ«rų, kai keičiasi partijos narių gyvenamoji ar darbo vieta, kad bÅ«tų vykdomas jų perkėlimas iÅ¡ vieno skyriaus į kitÄ . Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, jog ieÅ¡kovas apie priimtÄ ginčijamÄ sprendimÄ Å¾inojo jau 2013-04-04. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.

Todėl atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas apie ginčijamÄ sprendimÄ sužinojo 2013-04-04, o į teismÄ kreipėsi tik 2013-12-06, mano, jog yra teisinis pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį (t. 1, b. l. 122-125).Atsakovas A. A. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesi ir taikyti ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Atsiliepime iÅ¡ esmės iÅ¡dėstyti tokie patys nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentai kaip ir Žemaičių partijos atsiliepime (t. 1, b. l. 133-136).Trečiasis asmuo Žemaičių partijos Klaipėdos apygardos skyrius atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas teisėtai ir pagrįstai paÅ¡alintas iÅ¡ Žemaičių partijos, kadangi jis be Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus visuotinio susirinkimo sprendimo neteisėtai dalyvavo ir atstovavo Klaipėdos skyriaus interesus 2012-11-18 vykusioje Žemaičių partijos neeilinėje didžiojoje sueigoje. PraÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trijų mėnesių ieÅ¡kinio senatį (t. 1, b. l. 139-141).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, taikant ieÅ¡kinio senatį, atmetė.Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-23 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimÄ panaikino, atnaujino praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 2013 m. rudenį parašė pareiÅ¡kimÄ pereiti į partijos Palangos skyrių, kadangi su Å¡eima faktiÅ¡kai gyvena Å¡iame mieste. PraÅ¡ymÄ davė L. D., kad Å¡i jį perduotų A. A.. Palangos skyrius perėjimÄ pavieÅ¡ino, dalyvavo Palangos skyriaus veikloje. Be to, buvo partijos valdybos narys, todėl iÅ¡ partijos galėtų bÅ«ti paÅ¡alintas tik Didžiosios sueigos sprendimu. Tuo tarpu 2013-01-11 sprendimu iÅ¡ partijos paÅ¡alino Klaipėdos skyriaus taryba, nors net nebebuvo Klaipėdos skyriaus nariu.

Be to, apie posėdį dėl svarstymo paÅ¡alinti iÅ¡ partijos narių nebuvo informuotas. Dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad neteisėtas paÅ¡alinimas iÅ¡ partijos ir valdybos narių pažemino, įskaudino, kadangi Å¡iÄ partijÄ kÅ«rė, psichologinė įtampa paaÅ¡trino problemas su Å¡irdimi, yra pakilęs kraujo spaudimas. Iki 2013 m. taip pat turėjo sveikatos problemų, tačiau nagrinėjamas įvykis Å¡ias problemas suaÅ¡trino. Teismo posėdžio metu atsakovų ir trečiojo asmens atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad Klaipėdos skyriaus taryba teisėtai ir pagrįstai paÅ¡alino ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Žemaičių partijos narių. Teismo posėdžio metu atsakovas A. A. su ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. IeÅ¡kovas be skyriaus delegavimo dalyvavo kitos partijos sueigoje, ieÅ¡kovas joje prisistatė kaip Klaipėdos skyriaus pirmininkas. Dėl tokio elgesio ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas el. paÅ¡tu, kad jo elgesys bus svarstomas skyriaus tarybos posėdyje.

IeÅ¡kovas po Å¡io praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo skambino, sakė, kad toks svarstymas yra „nesÄ monė“, tačiau pačiame svarstyme nepasirodė. Posėdžio metu buvo priimtas sprendimas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ partijos narių. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad priimant ginčijamÄ sprendimÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ ir partijos narių nedalyvavo, todėl dėl faktinių aplinkybių pasisakyti negali.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R.

S. parodė, kad nuo 2009 m. rudens iki 2015 m. rudens buvo Žemaičių partijos Palangos skyriaus pirmininkas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ perėjo iÅ¡ Klaipėdos skyriaus į Palangos skyrių. 2012-09-24 internetu informavo Klaipėdos skyriaus pirmininkÄ A. A. apie ieÅ¡kovo perėjimÄ Ä¯ Palangos skyrių. Taip pat informavo partijos valdybÄ . PrieÅ¡ 2013-01-11 posėdį A. A. praÅ¡ymu dar kartÄ persiuntė informacijÄ , kad ieÅ¡kovas yra Palangos skyriaus narys. 2016-01-29 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad atsisako nuo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ vieÅ¡ai paneigti informacijÄ apie paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių Gargždų miesto laikraÅ¡tyje „Banga“.

Kadangi toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jis priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemaičių partija Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-02-13. Žemaičių partijos Steigiamojoje Didžiojoje sueigoje patvirtinti Žemaičių partijos įstatai (t. 1, b. l. 4-13). Įstatų 1.1 nurodyta, kad Žemaičių partija yra politinė partija.

LR Politinių partijų įstatymo 4 str. 1 d. numato, kad politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, politinių partijų ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa. Įstatymo 13 str. reglamentuoja, kad politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas A. N. Juridinių asmenų registre nuo 2009-02-13 iki 2014-04-10 yra nurodytas Žemaičių partijos valdybos nariu (t. 2, b. l. 94-98).

Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimu, remiantis Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus statuto (t. 1, b. l. 56-59) 8.2 punktu, už Statuto 22.1 punkto pažeidimÄ , iÅ¡ partijos narių sÄ raÅ¡o paÅ¡alintas A. N. už tai, kad be Klaipėdos skyriaus visuotinio susirinkimo sprendimo, kaip delegatas, dalyvavo 2012-11-18 neteisėtai vykusioje Žemaičių partijos sueigoje TelÅ¡ių mieste (t. 1, b. l. 29-30, 154-156).Pagal Žemaičių partijos įstatų 5.17 ir 5.22 punktus partijos valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje laikotarpiui tarp eilinių partijos Didžiųjų sueigų.

Ä®statų 5.23 punkte nurodyta, kad valdyba gali bÅ«ti atÅ¡aukta Didžiojoje sueigoje. Å iame punkte taip pat nustatyta, kad valdyba tvirtina ir įpareigoja pirmininkÄ teikti duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui. Ä®statų 3.6 punktas numato, kad skyriaus taryba, arba etikos komisijos teikimu partijos valdyba turi teisę motyvuotu sprendimu paÅ¡alinti iÅ¡ partijos narių bet kurį skyriuje įregistruotÄ narį arba sustabdyti jo narystę partijoje. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2015; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikÅ¡mė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2015).

Å iuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. A756-956/2014 pagal Žemaičių partijos skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir P. J. dėl atsisakymo patvirtinti Žemaičių partijos teikiamų duomenų tikrumÄ dalyje dėl Partijos valdybos narių paÅ¡alinimo iÅ¡ Partijos narių, teisėtumo ir pagrįstumo, 2014-05-30 nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nors Žemaičių partijos įstatuose nėra konkrečios nuostatos, įtvirtinančios partijos valdybos nario paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių procedÅ«ros, tačiau sisteminis ir teleologinis nuostatų, numatytų ne tik Ä®statų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktuose, bet ir 3.7 punkte (pagal kurį partijos narys turi teisę per 30 dienų apskųsti partijos valdybai skyriaus tarybos sprendimÄ paÅ¡alinti ar sustabdyti jo narystę partijoje) aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad partijos valdybos nario paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių klausimas partijos skyriaus tarybos lygmeniu negali bÅ«ti sprendžiamas.

Teismas sprendė, kad Žemaičių partijos įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktuose numatytos nuostatos yra specialiosios, gi 3.6 punkte numatyta – bendroji, ir todėl Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo bÅ«ti taikomos specialiosios, o ne bendroji norma. Teismas Å¡iuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus laiko turinčius prejudicinę reikÅ¡mę Å¡iam ginčui (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).Å iuo atveju ieÅ¡kovas A. N., bÅ«damas Žemaičių partijos valdymo organo – valdybos – nariu, iÅ¡ partijos buvo paÅ¡alintas Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos sprendimu, nors pagal Ä®statų 5.23 punktÄ kolegialaus valdymo organo - valdybos nario atÅ¡aukimÄ vykdo Didžioji sueiga.

Kadangi Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus taryba neturi kompetencijos atÅ¡aukti valdybos narių, neturi kompetencijos spręsti dėl valdymo organo nario paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Å¡iuo pagrindu Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimÄ paÅ¡alinti A. N. iÅ¡ Žemaičių partijos narių pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d., Žemaičių partijos įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktai). Be to, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio pagrindu nurodo ir jo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos procedÅ«ros neteisėtumÄ , todėl teismas taip pat pasisako dėl Å¡io ieÅ¡kinio argumento pagrįstumo.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, iÅ¡aiÅ¡kino, jog asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių paÅ¡alinimo, turi bÅ«ti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sÄ lygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi bÅ«ti iÅ¡ anksto ir aiÅ¡kiai suformuluojami paÅ¡alinimo pagrindai, sudaromos sÄ lygos (galimybės) surinkti ir pateikti visÄ Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi bÅ«ti užtikrinama, kad Å¡ie reikÅ¡mingi klausimai nebÅ«tų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iÅ¡ esmės nepasirengus.

Nors Å¡ios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikÅ¡mė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai. Be to, pažymėjo, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Å ios garantijos gali bÅ«ti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi bÅ«ti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iÅ¡ anksto, per protingÄ iki visuotinio narių susirinkimo terminÄ iÅ¡keliant klausimÄ dėl nario paÅ¡alinimo, jį iÅ¡ anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingÄ terminÄ nariui, kurio paÅ¡alinimo klausimÄ numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti Å¡io klausimo nagrinėjimui ir pan.

Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario paÅ¡alinimo procedÅ«ra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktÄ (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad A. A., ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvęs Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininku, 2013-01-08 12.35 val. el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui 2013-01-07 praneÅ¡imÄ , prisegtÄ kaip el. laiÅ¡ko priedas, kuriame nuodyta, jog ieÅ¡kovas kviečiamas 2013-01-11 18 val. atvykti į Klaipėdos skyriaus tarybos posėdį, kuriame bus svarstomas ieÅ¡kovo elgesys – dalyvavimas neeilinėje Žemaičių partijos sueigoje, nesant deleguotam tÄ daryti, siÅ«loma iki posėdžio pateikti paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ arba atvykti ir iÅ¡sakyti savo pozicijÄ Å¾odžiu (t. 1, b. l. 16, 127, t. 2, b. l. 126).

Byloje nėra duomenų, kada ieÅ¡kovas tokį praneÅ¡imÄ faktiÅ¡kai gavo (atsidarė el. paÅ¡to dėžutę), todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovas tokį laiÅ¡kÄ gavo per protingÄ laikÄ iki posėdžio datos. Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie posėdį dėl savo elgesio, pažeidžiančio Klaipėdos skyriaus statutÄ , ieÅ¡kovas taip pat buvo informuotas telefonu, tačiau į bylÄ atsakovas iÅ¡klotinių apie telefoninius skambučius ieÅ¡kovui nepateikė, taigi negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas telefonu apie ketinimÄ svarstyti jo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos klausimas buvo iÅ¡keltas nesuteikiant galimybės ieÅ¡kovui tinkamai pasirengti Å¡io klausimo nagrinėjimui, dėl ko sprendimas dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos buvo priimtas pažeidus bendro pobÅ«džio standartus, todėl negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir Å¡iuo pagrindu.Kadangi apie ieÅ¡kovo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių sÄ raÅ¡o buvo paskelbta partijos interneto svetainėje „www.zemaiciupartija.lt“ (t. 1, b. l. 20), todėl tokį paÅ¡alinimÄ pripažinus neteisėtu, atsakovė Žemaičių partija įpareigotina interneto tinklalapyje „www.zemaiciupartija.lt“ paneigti informacijÄ apie ieÅ¡kovo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo A. A., kuris ginčijamo sprendimo paÅ¡alinti iÅ¡ partijos narių priėmimo metu ėjo Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininko pareigas, priteisti 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad, sužinojęs apie paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių, patyrė stresÄ , pablogėjo sveikata, sutriko miegas, atsirado nemiga, paaÅ¡trėjo seniau buvusios ligos. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Kadangi neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl neturtinės žalos atsiradimo faktas turi bÅ«ti įrodomas, kaip ir kitos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, ir Å¡i įrodinėjimo pareiga tenka pačiam nukentėjusiajam, kuris kreipiasi į teismÄ dėl tokios žalos atlyginimo (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovas Å¡iam savo reikalavimui pagrįsti pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovÄ vargina aukÅ¡tas kraujo spaudimas, jis atitinkamais laikotarpiais buvo nedarbingas, nustatytas gulimas rėžimas, kt. (t. 1, b. l. 175, t. 2, b. l. 41, 117). Teismas, vertindamas Å¡ių duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, sprendžia, kad Å¡ie duomenys yra pernelyg abstraktÅ«s, ir nesudaro pagrindo teigti, jog tokie sveikatos sutrikimai buvo tiesiogiai įtakoti paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad dar iki paÅ¡alinimo iÅ¡ partijos narių turėjo sveikatos problemų, jam yra nustatytas neįgalumas (t. 2, b. l. 129), kas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nurodomi sveikatos sutrikimai, pasireiÅ¡kę po ginčijamo sprendimo priėmimo, buvo priežastiniame ryÅ¡yje su paÅ¡alinimu iÅ¡ partijos. Jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo pablogėjusiÄ emocinę savijautÄ ar kilusias psichologinio pobÅ«džio problemas, į bylÄ nėra pateikta. Galima sutikti, kad neteisėtas paÅ¡alinimas iÅ¡ tam tikro susivienijimo gali sukelti nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ie neigiami pojūčiai bÅ«tų buvę tokio intensyvumo, jog peržengė įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų ribÄ ir bÅ«tent piniginė kompensacija bÅ«tų tinkama ir teisinga priemonė patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus suÅ¡velninti.

Teismas sprendžia, kad sprendimo paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ partijos narių pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo atveju yra laikytinas pakankama satisfakcija. Be to, ieÅ¡kovas neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. A.. Pažymėtina, kad sprendimas paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Žemaičių partijos narių buvo priimtas kolegialaus organo – Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos, atsakovas A. A. ginčijimo sprendimo priėmimo metu buvo Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Partijos skyrius įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, tačiau civilinė atsakomybė kyla pačiam juridiniam asmeniui. Taigi tai, kad ginčijamÄ sprendimÄ savo paraÅ¡u pasirašė Klaipėdos skyriui pirmininkavęs atsakovas A. A., iÅ¡ esmės reiÅ¡kia veikimÄ Å½emaičių partijos Klaipėdos skyriaus vardu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad jam buvo padaryta pakankamo intensyvumo neturtinė žala, turėjusi reikÅ¡mingų neigiamų pasekmių jo sveikatai, savijautai, ir kuri bÅ«tų buvusi priežastiniame ryÅ¡yje su paÅ¡alinimu iÅ¡ partijos narių (CPK 178 str.), taip pat reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė ne tam asmeniui, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys netenkintinas.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Už reikalavimÄ priteisti 10 000 litų neturtinės žalos sumÄ ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl jam grÄ Å¾intina 253,42 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.) (t. 1, b. l. 39, t. 2, b. l. 66).Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Bylos duomenimis matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė 86,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl sprendimo panaikinimo sumokėjimÄ (t. 1, b. l. 3a, t. 2, b. l. 56). Atsakovė Žemaičių partija pateikė duomenis, kad patyrė 979,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 178-181, t. 2, b. l. 74-77, 86-89). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl sprendimo paÅ¡alinti iÅ¡ partijos narių panaikinimo patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Žemaičių partijos priteistina 86,02 Eur jo už šį reikalavimÄ sumokėjo žyminio mokesčio (už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 2, 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuris Å¡iuo sprendimu atmetamas, buvo pareikÅ¡tas atsakovui A. A., o pastarasis duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. A. Ž. partijai jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (2000 Lt) neatlygintinos, kadangi Å¡iai atsakovei buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo, kuris tenkintas, o 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirta dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo, tačiau ieÅ¡kovo apeliacinis skundas iÅ¡ esmės buvo tenkintas, todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat neatlygintinos (CPK 93 str. 2, 5 d.).Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur.

Teismas patyrė 16,94 Eur (58,50 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės Žemaičių partijos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : priimti ieÅ¡kovo A. N. ieÅ¡kinio atsisakymÄ dalyje nuo reikalavimo įpareigoti vieÅ¡ai paneigti informacijÄ apie paÅ¡alinimÄ iÅ¡ partijos narių Gargždų miesto laikraÅ¡tyje „Banga“, ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus tarybos 2013-01-11 sprendimÄ paÅ¡alinti A.

N. iÅ¡ Žemaičių partijos narių negaliojančiu. Ä®pareigoti atsakovę Žemaičių partijÄ interneto tinklalapyje „www.zemaiciupartija.lt“ paneigti informacijÄ apie ieÅ¡kovo A. N. paÅ¡alinimÄ iÅ¡ Žemaičių partijos narių.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui A. N. iÅ¡ atsakovės Žemaičių partijos 86,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. ir atsakovės Žemaičių partijos iÅ¡ kiekvieno po 8,47 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui A.

N., a. k. (duomenys neskelbtini), 253,42 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus 42 ct) žyminio mokesčio.Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                        Genovaitė Vaizgėlienė