Legislator Case Law & Legislation
39cecbc6-ea68-4159-ab83-c87006f15ee5 AI generated

39cecbc6-ea68-4159-ab83-c87006f15ee5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 39cecbc6-ea68-4159-ab83-c87006f15ee5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Nerijui Stukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

Legislator headnote

AI generated

39cecbc6-ea68-4159-ab83-c87006f15ee5 · Vilniaus apygardos teismas: Å ie įrodymai leidžia teigti, kad Lietuvos valstybinės institucijos tinkamai suprato ir taikė teisės aktus reglamentuojančius tokių objektų (golfo laukai) statybÄ . Todėl nesuprantama, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju, o bÅ«tent golfo laukams Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., įrengti turėtų bÅ«ti taikomi kitokie teisės aktų reikalavimai.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagristai nesivadovavo liudytojų S. T., A. C., M. B. parodymais motyvuodamas, kad jie nepasitvirtino teisme peržiÅ«rėta foto ir vaizdo medžiaga.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                  Nuorašas                                                                                    Baudžiamoji byla 1A-253-843/2016                          Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00082-2009-2       Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gudžiūnui, išteisintajam V.

J., iÅ¡teisintojo gynėjui advokatui Nerijui Stukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. iÅ¡teisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), požymių.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. J. buvo kaltinamas pagal BK 271 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2005-07-25 iki 2007-12-31, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė) direktoriumi, žinodamas, kad Europos centro valstybinis kraÅ¡tovaizdžio draustinis pagal 1997-12-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sÄ rašų patvirtinimo“ yra įtrauktas į valstybinių kraÅ¡tovaizdžio draustinių sÄ raÅ¡Ä , tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnį, aktuali redakcija nuo 2001-12-04 iki 2010-07-09 (draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 143, 145 punktus, aktuali redakcija nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11 (nesuderino darbų su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir negavo atitinkamų leidimų), Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 2 priedo 10.2 punktÄ , aktuali redakcija nuo 2005-06-21 iki 2008-07-16 (neturėjo golfo aikÅ¡tyno ir infrastruktÅ«ros objektų poveikio aplinkai vertinimo), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 p., aktuali redakcija nuo 2003-06-11 (golfo aikÅ¡tynas priskirtinas prie sporto paskirties inžinerinių statinių), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p. aktuali reakcija nuo 2005-07-24 iki 2010-09-30 (statybos darbų atlikimui privalomas statybos leidimas), neteisėtai tyčia sunaikino 9 proc. (daugiau negu 83 ha) Europos centro valstybinio kraÅ¡tovaizdžio draustinio, esančio Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., įrengdamas minėtoje vietovėje golfo laukus, t. y. nustÅ«mė pavirÅ¡inį žemės sluoksnį (sunaikino tai vietovei bÅ«dingÄ Å¾olinę augmenijÄ ) ir užpylė žemės pavirÅ¡ių gruntu, pakeitė natÅ«raliÄ Å¾olinę augmenijÄ kitos rūšies augalais (intensyviai prižiÅ«rimame golfo aikÅ¡tynų plote), tokiu bÅ«du, iÅ¡kreipė buvusį kraÅ¡tovaizdį ir suniokojo vertybę, kuriÄ valstybė pripažino kaip saugotinÄ objektÄ , t. y.

Europos centro valstybinį kraÅ¡tovaizdžio draustinį. V. J. buvo kaltinamas ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį tuo, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (valstybės tarnautoju prilyginamas asmuo baudžiamÄ ja prasme) nuo 2005-07-25 iki 2007-12-31, veikdamas pagal kompetencijÄ Å¡ios bendrovės vardu ir turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus, tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. organizavo ir vadovavo Europos centro valstybinio kraÅ¡tovaizdžio draustinio, esančio Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., niokojimui, įrenginėjo minėtoje vietovėje golfo laukus, t. y. samdė darbininkus, užsakinėjo darbų atlikimus, o bÅ«tent, nustumti pavirÅ¡inį žemės sluoksnį, užpilti žemės pavirÅ¡ių gruntu, pakeisti natÅ«raliÄ Å¾olinę augmenijÄ kitos rūšies augalais, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipė buvusį kraÅ¡tovaizdį ir suniokojo vertybę, kuriÄ valstybė pripažino kaip saugotinÄ objektÄ , t. y.

Europos centro valstybinį kraštovaizdžio draustinį, dėl ko buvo padaryta valstybei didelė žala, nes buvo nepataisomai suniokota didelę reikšmę valstybei turinti unikali įstatymais saugoma teritorija, o būtent, pripažįstamo Europos geografinio centro - Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-01-05 nuosprendžiu V. J. išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė jam inkriminuotos veikos, turinčios BK 271 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija), BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija) požymių.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 271 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija), ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme; V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 VIII-1968 redakcija), ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir V. J. paskirti galutinę subendrintÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nusutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir nurodoma, kad bet koks ir bet kokia forma kraÅ¡tovaizdžio pakeitimas, nepriklausomai ar tai bÅ«tų žolinės augmenijos naikinimas, reljefo keitimas, inžinerinių statinių atsiradimas, žemės pavirÅ¡iaus užpylimas gruntu ar pan., reiÅ¡kia kraÅ¡tovaizdžio niokojimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju įstatymų leidėjas kaip vertybę pasirinko tokiÄ teritorijÄ , kurioje kraÅ¡tovaizdis iÅ¡laiko natÅ«ralų pobÅ«dį. Europos centro valstybinio kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, esančiame Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., V. J., įrengdamas golfo laukus, pakeitė natÅ«ralų pobÅ«dį iÅ¡laikantį kraÅ¡tovaizdį, jį iÅ¡kreipė ir Å¡iais veiksmais suniokojo vertybę, kuriÄ valstybė pripažino kaip saugotinÄ objektÄ , t.y. Europos centro valstybinį kraÅ¡tovaizdžio draustinį.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, cituodamas dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodyto žodžio „sunaikinti“ reikÅ¡mę - ­padaryti, kad iÅ¡nyktų, žūtų, padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jo taikymo Å¡ioje byloje. Neatsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes susiaurino kitų teisės aktų normų aiÅ¡kinimÄ . O bÅ«tent, darydamas iÅ¡vadÄ , jog draustinis kaltinime nurodytu laikotarpiu 2005-2007 m. niekur neiÅ¡nyko ir nežuvo, nesivadovavo LR Saugomų teritorijų įstatyme (galiojusio veikos padarymo metu) numatytomis sÄ vokomis.

Sunaikinimas ar suniokojimas nereiškia visiško išnykimo materiale prasme (nustoja egzistuoti). Paties kraštovaizdžio keitimas (nepriklausomai nuo to, ar jis tampa patrauklesnis) yra draudžiamas ir tokie veiksmai turi būti suprantami kaip kraštovaizdžio niokojimas ar sunaikinimas. Be to, teismas nepagrįstai, susiaurindamas teisės aktais reguliuojančių saugomų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, nusprendė, kad „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje apskritai nebuvo saugomų vertybių ir nėra jokių saugomų gamtos objektų.

Å ioje situacijoje nepagrįstai didelis dėmesys nukreipiamas į saugomoje teritorijoje esančius objektus ir jų apsaugÄ , tačiau visai nekreipiama dėmesio į paties objekto (saugomos teritorijos vientisumÄ ) teisinę apsaugÄ . Prokuroro teigia, jog liudytojo A. M. parodymai tik patvirtina kaltinimo esmę, jog kraÅ¡tovaizdis pasikeitė iÅ¡ esmės (nors ir į teigiamÄ pusę), kadangi toje vietoje pradėjo lankytis daugiau lankytojų. Todėl bÅ«tina atkreipti dėmesį į vienÄ esminę aplinkybę - kraÅ¡tovaizdžio pasikeitimÄ , kuri pripažintina kaip kraÅ¡tovaizdžio pakeitimas (suniokojimas).Teismo iÅ¡vada, jog golfo aikÅ¡tynas nėra pastatas ir jam nėra reikalingas nė vienas iÅ¡ pareikÅ¡tame kaltinime nurodytų leidimų, dėl ko kaltinimai pagrįsti neteisingu teisės normų aiÅ¡kinimu ir inkriminuojama veika nepadaryta, iÅ¡kreipia ne tik teisės aktų, reglamentuojančių golfo laukų statybÄ , aiÅ¡kinimÄ , bet ir konkurencijos sampratÄ .

Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog analogiÅ¡kam objektui (golfo laukai) buvo reikalingas tiek statybos leidimas, tiek poveikio aplinkai vertinimas, tiek statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiimanti tokia pat veikla (objektas - golfo laukai) 2008-03-19 iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus buvo gavusi projektavimo sÄ lygas naujai statybai - golfo laukams įrengti. 2007-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡duotas statybos leidimas golfo laukams įrengti, statinio kategorija – neypatingas, taip pat buvo atliktas poveikio aplinkai įvertinimas.

Å ie įrodymai leidžia teigti, kad Lietuvos valstybinės institucijos tinkamai suprato ir taikė teisės aktus reglamentuojančius tokių objektų (golfo laukai) statybÄ . Todėl nesuprantama, kodėl Å¡iuo konkrečiu atveju, o bÅ«tent golfo laukams Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., įrengti turėtų bÅ«ti taikomi kitokie teisės aktų reikalavimai.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagristai nesivadovavo liudytojų S. T., A. C., M. B. parodymais motyvuodamas, kad jie nepasitvirtino teisme peržiÅ«rėta foto ir vaizdo medžiaga.

Teismas iÅ¡kreipė įrodymų vertinimo esmę, kadangi Å¡ioje situacijoje ne foto ir vaizdo medžiaga turi tvirtinti liudytojų S. T., A. C., M. B. parodymus, o prieÅ¡ingai. Vaizdo ir foto medžiagoje užfiksuotas aplinkybes patvirtino nurodytieji liudytojai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir konkrečius parodymus, o bÅ«tent, dėl laiko ir vietos, kuri patenka į niokojamo kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ . BÅ«tent Å¡ie liudytojai patvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietoje (Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r.) buvo niokojamas kraÅ¡tovaizdžio draustinis.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nekreipė dėmesio į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise įsigijusi žemės sklypus, esančius Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., vykdė komercinę veiklÄ (golfo laukų eksploatacija), nors Å¡ių sklypų paskirtis - žemės Å«kio. IÅ¡teisintasis V. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdžiusi Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinyje tiktai žemės Å«kio darbus:

žemės Å«kio paskirties ariamos žemės rekultivavimÄ , žolės sėjimÄ /atsėjimÄ , Å¡ienavimÄ ir pan. Jokie teisės aktai nedraudžia arti ir sėti žemės Å«kio paskirties žemėje. Tiesiogiai galimybė vykdyti arimo, rekultivavimo, sėjimo, kultÅ«rinių pievų įrengimo darbus yra numatyta ir žemės bei miÅ¡ko sklypų Vilniaus rajono, Nemenčinės seniÅ«nijos, Girijos kaime, tvarkymo projekte, kurį patvirtino tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyrius.

Tačiau, anot prokuroro, tokie parodymai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojas S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad įrengiant golfo aikÅ¡tynÄ su laistymo ir drenažo sistema, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parengti ir suderinti projektinę dokumentacijÄ su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, tačiau minėta bendrovė nurodytų dokumentų nepateikė. Kadangi golfo aikÅ¡tynas įrengtas žemes Å«kio paskirties žemėje, t.y. žemė naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį, todėl apie tai informavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių.

Minėta įstaiga informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoja bendrovei priklausančius žemės sklypus ne pagal paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinta aplinkybių visuma leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių iÅ¡teisintojo V. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas – skundÄ atmesti arba nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl senaties termino suėjimo.Byloje atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ buvo apklaustas iÅ¡teisintasis V.

J., kuris nurodė, kad internete buvo skelbiama informacija apie golfo laukus. Buvo pasamdyta kompanija, kuri sprendė kada ir kokiÄ informacijÄ pateikti, kokiu bÅ«du tai padaryti. Skelbiamos informacijos turinys jam kartais buvo žinomas, kartais – ne, nes tekstų nėra bÅ«tina derinti su vadovu. Apklaustas liudytojas J. B. nurodė, kad jis yra dirbęs Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, esančiame Nemenčinės seniÅ«nijoje, EitminiÅ¡kių kadastro vietovėje, Girijos kaime. Pradėjo dirbti maždaug nuo 2003 lapkričio mėn., buvo sudaręs sutartį su nacionaline žemės tarnyba.

Turėjo matuoti žemės sklypus atkuriant žemę. Šioje vietovėje yra buvęs daug kartų nuo 2004 metų pavasario. Toje vietoje buvo draustinis. Ten maždaug nuo 2005-2006 m. vyko kažkokie darbai, žmonės sakė, kad ten bus golfo laukai. Praėjo daug metų, tad jis nepamena konkrečiai, kokie darbai ten buvo atliekami. Liudytojui pateikus apžiūrai nuotraukas, esančias prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2131-619/2016, T. 2, b. l. 11-21, prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005 b. l. 11, 12, 13, 14, liudytojas nurodė, kad teritorija buvo tvarkoma, buvo labai dideli pasikeitimai.

PrieÅ¡ tai buvo pelkės, o po to buvo iÅ¡kasti prÅ«dai, praretėjo miÅ¡keliai, beveik jų neliko, tik pakraščiai. Tai buvo padaryta privačioje teritorijoje. Vilniaus rajono aplinkos ir gamtosaugos skyrius į jį kreipėsi dėl to, kad tose žemėse buvo sunaikintas dirvožemis, sustumtas gruntas, vyko darbai su technika. Ä®rengta dar nieko nebuvo. Jis atliko žemės plotų matavimus 2005 m. Jam pateiktose nuotraukose fiksuota situacija atitiko tai, kÄ jis matė 2005 m. Jis žinojo, kad toje teritorijoje yra draustinis.

Nežino, ar buvo darbams iÅ¡duoti leidimai. Toje vietoje keliai buvo perstumti ne pagal projektus, nukreipti į kitÄ pusę, ne pagal suregistruotus sklypus kaip nurodyta registre ir planuose. Pabaigoje ten pasirodė golfo laukų kontÅ«rai. Reljefas aiÅ¡kiai pasikeitė, nei buvo iki tol, nes buvo tam tikri darbai atlikti. Po to jie tų plotų nematavo, tose teritorijose matavo tik kur buvo laisvas žemės fondas ir žemė neprivatizuota, dalis tik sklypų buvo privatizuota ir buvo daromas žemės gražinimas.

Pagal gamtosaugininkų praÅ¡ymÄ jie matavo teritorijos žemės plotÄ , kur buvo sunaikintas dirvožemis, iÅ¡kasti prÅ«dai, miÅ¡keliai iÅ¡kirsti. BendrÄ teritorijÄ matavo, bet ne atskirais sklypais. Pagal iÅ¡silavinimÄ jis yra agronomas. Ten, kur buvo sustumtas dirvožemis, buvo negyvas gruntas. Tai yra, jei dirbamas sluoksnis sustumtas iki 15 cm, 12 cm, 25 cm, tai ten jau yra negyvas gruntas. Toks sluoksnis buvo nuimtas ir ten niekas neaugs, nebent po kažkiek metų, kai atsigaus. Buvo ir tokių vietų, kur dirvožemis nebuvo sustumtas.

Golfo laukų visa teritorija apima apie 80 ha, o darbai buvo vykdomi gal tik 17-20 ha plote. Sustumtu dirvožemiu buvo apimta dalis ten pasodintų Ä Å¾uolų. SunaikintÄ gruntÄ jis matavo gal 2005 spalio - lapkričio mėn., greičiausia spalio mėn. Vėliau buvo gruntas ruoÅ¡iamas specialiai golfo laukams, buvo vežamas specialus smėlis. Jam matuojant tÄ teritorijÄ gruntas tais metais ir buvo sunaikintas, nes jis Å¡viežiai buvo sustumtas. Å viežiai, nes gruntas nebuvo apaugęs. Seniau sustumtas gruntas bÅ«tų bent jau piktžolėmis apaugęs. PrÅ«das irgi buvo Å¡viežiai iÅ¡kastas, nes jame nebuvo jokios augmenijos.

Matuojant žemę dalyvavo iÅ¡ gamtosaugos M. B., dar kažkokie žmonės, kurių nepažįsta. V. J. nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tirtÄ ir prijungtų civilinių bylų Nr. 2-2131-619/2016 ir Nr. 2-1764-723/2005 medžiaga.             Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir padarė Å¡ias iÅ¡vadas.

Dėl senaties termino Apeliacinės instancijos teismas sutinka su gynybos iÅ¡sakyta pozicija, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas Å¡iuo metu jau yra suėjęs. V. J. įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-28 nuosprendžiu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2011-04-28 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-11-29 nutartimi paliko nepakeistÄ (T. 12, b. l. 97-109), nuteistas už BK 290 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ 2008-08-14, tad 8 metų senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo Å¡ios datos (BK 95 straipsnio 4 dalis).

Tačiau atsižvelgus į gynėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ Å¡iuo pagrindu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarimu pripažino, jog BPK 327 straipsnio 1 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek pagal jį apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir nutraukia bylÄ , jeigu yra Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, teismui neiÅ¡sprendus, ar iÅ¡teisintasis pagrįstai iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Paskelbus šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimÄ minėtas BPK 327 straipsnio 1 punktas nutarime nurodyta apimtimi negali bÅ«ti taikomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamosios bylos nenutraukia, nagrinėja apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės ir pasisako, ar V. J. buvo pagrįstai iÅ¡teisintas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ginčijamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra galimas tik V.

J. pareikÅ¡to kaltinimo ribose. Dėl BK 36 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo IÅ¡teisintojo gynėjas nurodo, kad nagrinėjama baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta taikant BK 36 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas inkriminuojamai veikai praradus pavojingumÄ , nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-04-14 nutarimu Nr. 411 buvo pakeistas Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio pavadinimas bei ribos, po ko nei vienas žemės sklypas, kuriuose V. J. buvo kaltintas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nebepatenka į draustinio teritorijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 36 straipsnio nuostatas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumÄ atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiÅ¡kos veikos visos Å¡alies mastu. Kitaip tariant esminės aplinkybės pasikeičia ne vienu konkrečiu atveju, o visais analogiÅ¡kais atvejais visoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-715/2003, 2K-480/2008 ir kt.).

Sumažinus vieno konkretaus kraštovaizdžio draustinio ribas visuose valstybiniuose kraštovaizdžio draustiniuose veiklos reglamentavimas nepasikeitė, kraštovaizdžio draustinių naikinimas ar niokojimas neprarado pavojingumo visuomenei bei priešingumo teisei, tad šiuo atveju bylos nutraukimas gynėjo nurodomu pagrindu nėra galimas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių Apeliacinės instancijos teismas, prieš vertindamas teismo išvadas, visų pirma pažymi, kad V. J. pareikštame kaltinime nebuvo detalizuota, konkrečiai kokioje Europos centro kraštovaizdžio draustinio vietoje buvo įvykdyti V.

J. inkriminuoti draustinio naikinimo/niokojimo veiksmai, apsiribojant abstrakčiu bendro ploto nurodymu - daugiau negu 83 ha. Be to, pasirinkta kaltinimo formuluotė yra dviprasmiška, nes tie patys inkriminuoti objektyvieji veiksmai įvardyti tiek draustinio naikinimu, tiek jo niokojimu, tuo pačiu neaiškiai nurodant ir inkriminuojamos veikos padarinius. Kaltinime nors ir yra nurodytos pažeistos teisės normos, jų reikalavimai, tačiau nėra įvardytos konkrečios kai kurių pažeistų teisės aktų straipsnių dalys, punktai.

Toks kaltinimo nekonkretumas ir dviprasmiÅ¡kumas neabejotinai apsunkino tiek kaltinamojo galimybes gintis, tiek nustatinėtinų byloje aplinkybių klausimo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nepateikta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog rengiant pagrindÄ golfo laukų žolei buvo sunaikinta joje auganti žolinė augmenija ir bÅ«tent V. J. įrengdamas minėtoje vietovėje golfo laukus nustÅ«mė pavirÅ¡inį žemės sluoksnį, sunaikino tai vietovei bÅ«dingÄ Å¾olinę augmenijÄ , užpylė žemės pavirÅ¡ių gruntu, pakeitė natÅ«raliÄ Å¾olinę augmenijÄ kitos rūšies ir tokiu bÅ«du iÅ¡kreipė buvusį kraÅ¡tovaizdį ir suniokojo vertybę, kuriÄ valstybė pripažino kaip saugotinÄ objektÄ .

Apylinkės teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinyje yra vykdžiusi tiktai žemės Å«kio darbus: žemės Å«kio paskirties ariamos žemės rekultivavimÄ , žolės sėjimÄ /atsėjimÄ , Å¡ienavimÄ ir pan. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad iki kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios, t.y. iki 2005-07-25, UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje buvęs kraÅ¡tovaizdis skiriasi nuo kaltinime nurodyto laikotarpio pabaigoje 2007-12-31 buvusio kraÅ¡tovaizdžio.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pirmosios instancijos teismo tirtus bei vertintus įrodymus, tiek apeliacinės instancijos teismo atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad aukščiau nurodytos teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, padarytos nevertinant byloje surinktos įrodymų visumos, jai prieÅ¡tarauja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad tuometiniame Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., buvo įrengtas golfo aikÅ¡tynas, kurį po įrengimo eksploatavo V. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl Å¡ioje byloje, įvertinus reiÅ¡kiamo kaltinimo formuluotę, be kita ko turėjo bÅ«ti nustatyti Å¡ie objektyvieji veiksmai, o bÅ«tent, kad įrengiant minėtÄ aikÅ¡tynÄ buvo iÅ¡kreiptas buvęs kraÅ¡tovaizdis nustumiant pavirÅ¡inį žemės sluoksnį, žemės pavirÅ¡ių užpilant gruntu ir taip sunaikinant tai vietovei bÅ«dingÄ natÅ«raliÄ Å¾olinę augmenijÄ , jÄ pakeičiant kitos rūšies augalais, taip pat kada įvykdyti Å¡ie veiksmai, kokiame plote.

Pagal reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ buvo iÅ¡kreiptas kraÅ¡tovaizdis 83 ha plote ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje įrodymų, patvirtinančių tokios apimties veikÄ , nėra. Vieninteliai konkretÅ«s duomenys, iÅ¡ kurių galima spręsti apie atliktų kraÅ¡tovaizdžio keitimo darbų lokalizacijÄ ir apimtį, yra Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateikti duomenys, konkrečiai kokiuose žemės sklypuose įrengiant golfo laukus buvo sunaikinta žolinė augmenija ir kokiame plote (T. 5, b. l. 158-160).

Ploto matavimo darbus atlikęs J. B. buvo apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme patvirtino atlikęs šiuos matavimo darbus. Iš pateiktų paaiškinimų bei sudarytos schemos matyti, kad žolinė augmenija buvo sunaikinta 6 plotuose, esančiuose 21 žemės sklype, o būtent: plotas Nr. 1 – 5505 m2 žemės sklype kadastriniu numeriu 4127/0300:119, plotas Nr. 2 – 13001 m2 žemės sklypuose kadastriniu numeriu 4127/0300:119, 4127/0300:112, plotas Nr. 3 – 234376 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:132, 4127/0300:127, 4127/0300:116, 4127/0300:118, 4127/0300:115, 4127/0300:109, 4127/0300:133, 4127/0300:113, 4127/0300:123, 4127/0300:004, 4127/0300:107, 4127/0300:111, plotas Nr. 4 – 16805 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:124, 4127/0300:120, 4127/0300:112, plotas Nr. 58 – 72001 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:114, 4127/0300:110, 4127/0300:82, plotas Nr. 6 – 11002 m2 žemės sklypuose Nr. 4127/0300:106, 4127/0300:162.

Bendras sunaikintos augmenijos plotas pagal minėtÄ schemÄ ir paaiÅ¡kinimus yra 352 690 m2. Å ie duomenys vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Visų pirma vertintinas byloje pateiktas Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ekspertizės aktas (T. 11, b. l. 72-75), kurio iÅ¡vados patvirtina, kad visuose minėtuose Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nurodytuose žemės plotuose (T. 5, b. l. 158-160) yra įrengtas sporto aikÅ¡tynas – golfo laukai, juose auga Å¡iai vietovei nebÅ«dinga žolinė augalija (eksperto atsakymas į klausimÄ Nr. 1); sporto aikÅ¡tyno vyraujančiÄ Å¾olinę augalijÄ sudaro miglinių (Poaceae) Å¡eimos augalai.

Žolinei dangai sukurti panaudoti ne Lietuvos floros augalai arba tai galėtų bÅ«ti Lietuvoje aptinkamų augalų kultÅ«rinės veislės (eksperto atsakymas į klausimÄ Nr. 2); dabartinės golfo laukų formos yra dirbtinai suformuotos, daugumoje atvejų žolė įsėta į užvežtÄ / užpiltÄ / sustumtÄ substratÄ , padengtÄ plonu durpės sluoksniu (atsakymas į klausimÄ Nr. 3); iki įrengiant sporto aikÅ¡tynÄ buvusi vietovei bÅ«dinga dirbamų laukų, pievų, pamiÅ¡kių, vandens telkinių pakraščių augalija buvo sunaikinta visuose schemoje pažymėtuose plotuose (atsakymas į klausimÄ Nr. 4); ant įrengto golfo laukų mineralinio pagrindo suformuotÄ Å¾olinę vejÄ sudaro nebÅ«dingi Å¡iai vietovei miglinių (Poaceae) Å¡eimos augalai.

Eksperto tvirtinimu, ankstesnė vietovei bÅ«dinga augalinė danga turėjo bÅ«ti sunaikinta. Tai patvirtina su golfo laukais besiribojančių sklypų augalijos struktÅ«ra (atsakymas į klausimÄ Nr. 7). Taigi, Å¡ios eksperto iÅ¡vados leidžia spręsti, kad nurodytuose žemės plotuose, bendrai 352 690 m2 ploto teritorijoje, buvo atlikti kaltinime įvardyti objektyvieji kraÅ¡tovaizdžio keitimo veiksmai. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, kam nuosavybės teise priklausė minėti plotai, esminės reikÅ¡mės baudžiamosios atsakomybės taikymui neturi.

Padarytos išvados gretintinos ir su kitais byloje surinktais įrodymais.Kad minėtoje teritorijoje buvo vykdomi aukščiau įvardyti kraštovaizdžio keitimo darbai patvirtina ir teismo apklaustų liudytojų M. B., S. T., A. C., taip pat J. B., A. M., J. V. L. parodymai. Šie parodymai vertintini kartu su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teismui pateiktomis nuotraukomis (T. 1, b. l. 2-4, T. 11, b. l. 76, 77-132, prie bylos pridėti kompaktiniai diskai, kuriuose įrašyti spalvoti nuotraukų variantai) bei vaizdo įrašu (kompaktinis diskas pridėtas prie baudžiamosios bylos), kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsietai nuo kitų byloje surinktų duomenų.

Nors byloje pateiktame 2015-03-31 ekspertizės akte Nr. 11K-296(14) (T. 13, b. l. 3-6) buvo nurodyta, kad skaitmeninio failo įrašymo/sukūrimo laikas yra generuojamas įrenginio, kuriuo failas buvo sukurtas/įrašytas, failų sistemos; failų sistemos generuojamas laikas gali neatitikti tikrovės, kadangi yra nustatomas rankiniu būdu, vis tik šie duomenys turi būti vertinami kartu su kitomis minėtos ekspertizės išvadomis bei kitų surinktų įrodymų kontekste, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Pažymėtina, kad minėtu ekspertizės aktu buvo nustatytos pateiktos vaizdinės medžiagos sukÅ«rimo datos – vaizdo byla „Golfo laukai 2007 03 29.wmv“ sukurta 2008-12-18, tačiau kartu nurodyta, kad konvertuojant DVD formato vaizdo įraÅ¡Ä , programinė įranga nenuskaito datos ir laiko atributų į konvertuotÄ vaizdo bylÄ , o į vaizdo bylos meta duomenis įraÅ¡o tik konvertuotos vaizdo bylos sukÅ«rimo datÄ ir laikÄ . Atlikus vaizdo bylos vizualinį tyrimÄ nustatyta, kad vaizdo bylos datos ir laiko atributai, įrenginio failų sistemos generuotas laikas yra 2007-03-29.

Taip pat, be kita ko, nurodyta, kad kataloge „100KM015“ esančios nuotraukos sukurtos 2005-11-30, kataloge „2005-10-26“ – 2005-10-26. Vertintina ir tai, kad ant pačių minėtų nuotraukų, vaizdo įraÅ¡o yra nurodytos datos, atitinkančios eksperto nurodytÄ jų sukÅ«rimo datÄ . Be to, minėtas datas atitinka ir pačiose nuotraukose bei vaizdo įraÅ¡e fiksuota gamtinių objektų bÅ«klė sezoniÅ¡kumo prasme. Vaizdo įraÅ¡o filmavimo datÄ (2007-03-29) patvirtino ir vaizdo įraÅ¡Ä dariusio liudytojo R.

V. parodymai. Kad nuotraukose fiksuotas vaizdas atitiko įvykio vietos būklę 2005 m. spalio mėn. patvirtino ir teismo apklaustas liudytojas J. B., tuo metu buvęs įvykio vietoje. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad nustatyta minėtos vaizdo medžiagos sukūrimo data atitiko tikrovę ir keičiama nebuvo. Todėl pateiktoje vaizdinėje medžiagoje fiksuoti duomenys turėjo būti vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, jose fiksuota technika, įgalinanti dirbti plataus masto kasimo, žemės stumdymo, paviršiaus lyginimo darbus (T. 11, b. l. 80, 81, 82-87, 89).

Ant dalies technikos yra užrašas „Ciedra A“ (T. 11, b. l. 83, 84). Iš nuotraukose fiksuotų vaizdų spręstina, kad su minėta technika fotografavimo metu buvo dirbama, nes nuotraukose fiksuoti ir darbininkai. Kad žemės paviršius neseniai buvo apdirbtas stumiant ir lyginant paviršinį sluoksnį spręstina ir iš nuotraukose fiksuotų plataus masto nenatūraliai lygių žemės laukų, jų paviršiuje paliktų vikšrinių technikos važiavimo žymių, neapsnigto šviežiai išlyginto žemės paviršiaus, technikos išsidėstymo lauko pakraščiuose, juose esančių akivaizdžiai sustumtos žemės kauburių.

Šie duomenys tuo pačiu paneigia V. J. teiginius, kad nuotraukose fiksuota technika buvo naudojama tik kelio gerinimo darbams. Be to, iš 2005-10-26 datuotų nuotraukų matyti, kad jose yra fiksuotos didelės supilto smėlio krūvos, plačiai išdėstytos vidury laukų (T. 11, b. l. 91, 92, 95), be to, nuotraukose fiksuoti ir jau paskleisto smėlio plotai (T. 11, b. l. 97, 98), kas tuo pačiu paneigia V. J. teiginius, kad smėlis buvo sandėliuojamas ir vėliau sunaudotas kelio gerinimui. 2007-03-29 datuotame vaizdo įraše yra fiksuoti jau įrengti golfo laukai, matyti žole apsėti išlyginto žemės paviršiaus plotai, kuriuose, be kita ko, matyti ir paskleisto smėlio plotai.

Be to, teismas vertina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (T. 7, b. l. 150-200, T. 8, b. l. 1-99), iÅ¡ kurių nustatyta, kad 2005 m. ir 2006 m. sausio – rugpjūčio mėn., kuomet bendrovei vadovavo V. J. (T. 8, b. l. 128-131), bendrovė dideliais kiekiais pirko smėlį, smėlio-žvyro miÅ¡inį, ilgÄ laikÄ nuomojo technikÄ , o bÅ«tent traktorių, buldozerį, ekskavatorių, tame tarpe ir iÅ¡ Latvijos įmonės „Ciedra A“, nurodoma technikos darbo vieta – Girijos kaimas, Europos centras, nurodomi ir grunto kasimo, perstÅ«mimo darbai.

Pateikti buhalteriniai dokumentai patvirtina paslaugų bei darbų, teiktų kitų užsienio kompanijų, sietinų su golfo laukų projektavimu ir įrengimu, apmokėjimu. Teismas atsižvelgia į tai, kad tarp pateiktų dokumentų yra ir sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Rangava“ dėl privažiavimo kelio ir pėsčiųjų tako įrengimo (T. 8, b. l. 17-18). Å i sutartis sudaryta 2006-05-02 ir papildomai pateikti dokumentai, o bÅ«tent PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, atliktų darbų aktai (T. 8, b. l. 19 - 24) tik patvirtina, kad bÅ«tent minėta bendrovė įrengė keliÄ ir takÄ V.

J. vadovavimo laikotarpiu, tačiau tuo pačiu aukščiau padarytų iÅ¡vadų dėl kitų asmenų kitų atliktų darbų nepaneigia. Kaip papildantys padarytas iÅ¡vadas vertintini ir byloje pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje www.golfclub.lt skelbti duomenys (T. 1, b. l. 26-33). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Å¡ie duomenys iÅ¡ tiesų skelbiami marketingo, reklaminiais tikslais, tačiau jie turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, tokiu bÅ«du nustatant jų įrodomÄ jÄ vertę, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Minėtoje interneto svetainėje jau 2007 m. gegužės mėn. buvo vieÅ¡ai skelbiama apie įrengtÄ golfo aikÅ¡tynÄ , taip pat, kad golfo aikÅ¡tyno įrengimo, statybos darbus vykdė, aktyviai dalyvavo projektuojant aikÅ¡tynÄ bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini), kuriai tuo metu vadovavo V. J.. Nors iÅ¡teisintasis teismui tvirtino, kad interneto svetainę sukÅ«rė pasamdyta įmonė, kuri sprendė kada ir kokiÄ informacijÄ pateikti, ne visos skelbiamos informacijos turinys jam buvo žinomas, tačiau Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinama ir skelbtos informacijos svarba, jos atitikmuo kitiems byloje surinktiems įrodymams, kurių visumos pagrindu spręstina, kad skelbta informacija atitiko tikrovę.

Apeliacinės instancijos teismas vertino ir pirmosios instancijos teismo 2015-08-20 kartu su specialiste Lietuvos kraÅ¡tovaizdžio architektų sÄ jungos architekte N. J. bei proceso dalyviais atliktos žemės sklypų golfo aikÅ¡tyne Girijos kaime apžiÅ«ros metu gautus duomenis, specialistės paaiÅ¡kinimus (T. 13, b. l. 58-63, vaizdo įraÅ¡as kompaktiniame diske, pridėtame prie bylos). Ginčijamame nuosprendyje teigiama, kad specialistė negalėjo nurodyti sunaikintų ar sužalotų reljefo formų ar saugomų objektų, tačiau specialistė apžiÅ«ros metu patvirtino, kad dalyje apžiÅ«rėtų žemės sklypų matyti reljefo lyginimo požymiai, dirbtinai užsėta žolė (sklypai Nr. 4127/0300:119, 4127/0300:107, 4127/0300:111, 4127/0300:120, 4127/0300:114, 4127/0300:110).

Dalis žemės sklypų, nurodytų T. 5, b. l. 158-160, apskritai nebuvo apžiÅ«rėti arba apžiÅ«rėti sklypai, nepatenkantys į minėtÄ schemÄ (Nr. 4127/0300:159, 4127/0300:117, 4127/0300:125, 4127/0300:126). Vertinant specialistės paaiÅ¡kinimus, kad sklypuose Nr. 4127/0300:112, 4127/0300:109, 4127/0300:123 dirbtinės veiklos požymių nematyti, atkreiptinas dėmesys, kad apžiÅ«ra atlikta praėjus maždaug 10 metų nuo kitų įrodymų pagrindu nustatytų veiksmų atlikimo, pačios specialistės paaiÅ¡kinimai nebuvo kategoriÅ¡ki, tad aukščiau padarytų iÅ¡vadų nepaneigia.

Be to, kad sklype Nr. 4127-0300:109 buvo kultivuota žemė ir dirbtinai pasėta žolė 2007-04-17 teismo vykdytos vietos apžiÅ«ros metu (T. 2, b. l. 131-134) buvo nurodęs ir pats V. J.. Taigi, Å¡ie aukščiau aptarti įrodymai (jų grupė) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad jie vertintini kaip patikimi ir jais vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui konstatuoti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, V.

J. vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė golfo aikÅ¡tynÄ Girijos kaime, tuometinio Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijoje, nustumiant pavirÅ¡inį žemės sluoksnį, žemės pavirÅ¡ių užpilant gruntu ir taip sunaikinant tai vietovei bÅ«dingÄ natÅ«raliÄ Å¾olinę augmenijÄ , jÄ pakeičiant kitos rūšies augalais, tokiu bÅ«du suniokojant toje vietoje buvusį kraÅ¡tovaizdį 352 690 m2 ploto draustinio teritorijoje, nurodytoje pateiktoje schemoje (T. 5, b. l. 158-160).

Apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl įrodymų, kuriuos vertino kaip nepatikimus ir kuriais nesivadovavo nustatant objektyviuosius inkriminuojamos veikos požymius. Tokias teisėjų kolegija pripažįsta paties iÅ¡teisintojo V. J. parodymus. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė dėl Å¡ių parodymų nenuoseklumo, jų prieÅ¡taravimo aukščiau minėtiems patikimiems įrodymams. V. J. neigė įvykdęs kaltinime nurodytus veiksmus, tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik leidžiamus žemės Å«kio darbus, tvarkė miÅ¡kus, pjovė krÅ«mus, kam turėjo leidimus, nuotraukose fiksuotas smėlis buvo sandėliuojamas, vėliau naudojamas kelio gerinimo darbams, kurie buvo vykdomi su nuotraukose fiksuota technika.

Taip pat tvirtino, kad kaltinime įvardytus kraštovaizdžio keitimo darbus atliko UAB „Vilnius golf & country club" iki kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios, tai yra iki 2005-07-25. Tačiau apeliacinės instancijos teismo šie paaiškinimai neįtikino. Visų pirma pažymėtina, kad aukščiau aptarti patikimi įrodymai neabejotinai patvirtina, kad atliekant kraštovaizdžio keitimo veiksmus nebuvo vykdomi žemės ūkio darbai, nes apdirbtuose teritorijos plotuose buvo įrengti golfo laukai, tad tokia veikla, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai yra ne žemės ūkio, o komercinės paskirties.

Iš byloje pateiktų įrodymų, kuriuos akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, spręstina, kad iš tiesų, iki kaltinime nurodyto laikotarpio pradžios UAB „Vilnius golf & country club" vykdė tam tikrus golfo laukų įrengimo darbus. Kad minėtus darbus vykdė minėta bendrovė, vadovaujama V. K. (byloje neapklaustas, jo buvimo vieta nežinoma (T. 7, b. l. 125-126)), patvirtino teismo apklausti liudytojai M. B., A. M., A. C., Š. Š., V. L., T. G., A. G.. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2004-04-16 rašte Nr. V37.7-316, be kita ko, nurodyta, jog draustinio teritorijoje neturint leidimo yra vykdomi žemės kasimo ir stumdymo darbai (T. 1, b. l. 8).

Kad iki kaltinimo laikotarpio pradžios dalis golfo aikÅ¡tyno jau buvo įrengta spręstina ir iÅ¡ pateiktų V. L. individualios įmonės sÄ skaitų faktÅ«rų, atliktų darbų aktų (T. 2, b. l. 174-177), 2003-05-19 žurnalo Ekstra publikacijos (t. 2, b. l. 168-171), 2004-10-11 laikraščio Lietuvos rytas priedo BÅ«stas publikacijos (T. 2, b. l. 172-173), pateiktų papildomų raÅ¡ytinių dokumentų (T. 2, b. l. 127-130). Civilinėje byloje Nr. 2-1764-723/2005 (prijungta prie bylos, iÅ¡tirta apeliacinės instancijos teisme) teismo sprendimu UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ buvo pripažinta kalta dėl gamtai padarytos žalos sunaikinus žolinę augmenijÄ Å¾emės sklypuose, kurių bendras plotas 3,32 ha.

Ä®vertinus byloje pateiktÄ medžiagÄ spręstina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra inkriminuoti kiti sunaikintos augmenijos plotai. Kad sunaikintos augmenijos plotai nesidubliuoja patvirtino ir skaičiavimus pateikusios Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«ros vedėjas M. B., kurio paaiÅ¡kinimai fiksuoti teismo vykdytos 2007-04-17 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (T. 2, b. l. 131-134). IÅ¡ surinktų duomenų visumos darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujant V.

J., UAB „Vilniaus Golf & Country Club“ pradėtus golfo laukų įrengimo darbus pratęsė ir praplėtė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats V. J. apklausose ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad golfų laukų įrengimo darbai buvo tęsiami, kad buvo ariamas, lyginamas žemės paviršius, sėjama žolė (T. 2, b. l. 18-21). Kad žemės sklype Nr. 4127-0300-106 buvo pilamas smėlis lyginant žemės sklypo paviršių, pasėta žolė 2007 m. balandį, o žemės sklypuose Nr. 4127-0300-004, 4127-0300-013, 4127-0300-107, 4127-0300-111, 4127-0300-109 buvo kultivuota žemė ir dirbtinai pasėta žolė jis patvirtino ir 2007-04-17 teismo vykdytos vietos apžiūros metu (T. 2, b. l. 131-134).

Pasisakant dėl aukščiau minėtų nustatytų veiksmų atitikties kaltinime nurodytiems teisės aktų reikalavimams pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2001-12-04 iki 2010-07-09) 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (aktuali redakcija nuo 2005-03-14 iki 2007-10-11) 143 punktÄ pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymÄ Å¾emės naudmenų, esančių kraÅ¡tovaizdžio draustiniuose, sudėtis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija; pagal 145.1 punktÄ kraÅ¡tovaizdžio draustinių teritorijoje draudžiama žaloti ir keisti reljefÄ , vykdyti žemės kasybos darbus, iÅ¡skyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija.

Pagal kaltinime nurodyto Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 12 punktÄ (aktuali redakcija nuo 2003-06-11) golfo aikÅ¡tynas priskirtinas prie sporto paskirties inžinierinių statinių. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punktÄ (aktuali reakcija nuo 2005-07-24 iki 2010-09-30) statybos darbų atlikimui privalomas statybos leidimas.

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2005-06-21 iki 2008-07-16) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 2 priedo 10.2 punktÄ privalomas golfo aikÅ¡tyno ir infrastruktÅ«ros objektų poveikio aplinkai vertinimas. Nagrinėjamu atveju Å¡ie reikalavimai buvo pažeisti.Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodyti objektyvieji neteisėti veiksmai buvo įvykdyti, tačiau vien Å¡ių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271 straipsnio 1 dalį taikymui.

Minėtoje teisės normoje apraÅ¡ytos nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis elementas yra ir nusikalstamos veikos dalykas – tam tikros saugomos ir aplinkosaugine prasme vertingos teritorijos ar gamtos objektai. Kartu pažymėtina, kad vien tai, kad tam tikrai teritorijai ar gamtos objektui yra taikomas teisinis valstybės apsaugos režimas, pavyzdžiui, kaip Å¡iuo atveju tam tikrai teritorijai yra suteiktas kraÅ¡tovaizdžio draustinio statusas, baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme savaime nereiÅ¡kia, kad neigiamai paveikus tokios teritorijos dalį yra ir pagrindas konstatuoti BK 271 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto nusikaltimo dalyko egzistavimÄ .

Å is elementas įrodinėtinas kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai. Kad nusikalstamos veikos dalyko, kuriam taikomas tam tikras teisinis valstybės apsaugos režimas, nustatymo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas formaliai, pasisakyta ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-76-222/2016). Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad objektyvusis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271 straipsnio 1 dalį taikymÄ , yra ne tik tai, ar Å¡iuo atveju suniokotai teritorijai buvo nustatytas kraÅ¡tovaizdžio draustinio statusas, bet ir tai, ar realiai buvo suniokota gamtiniu požiÅ«riu vertinga teritorijos dalis, pagal savo svarbÄ atitinkanti jai taikytos teisinės apsaugos lygį.

Tik tokiu atveju nustatyti veiksmai gali bÅ«ti vertinami kaip pavojingi ir nusikalstami, pažeidžiantys BK 271 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yto nusikaltimo objektÄ .Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčijama, kad žemės sklypai, nurodyti T. 5, b. l. 158-160, kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijoje. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-04-14 nutarimu Nr. 411 Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio pavadinimas bei ribos buvo pakeisti, po ko nei vienas minėtas žemės sklypas nebepatenka į draustinio teritorijÄ (T. 5, b. l. 155-156).

Esant Å¡iai situacijai itin svarbu nustatyti priežastis, sÄ lygojusias minėtų ribų pakeitimÄ . Å ių aplinkybių nustatymui bÅ«tina analizuoti ir Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio įsteigimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 buvo įsteigtas Europos kartografinis (ne kraÅ¡tovaizdžio) draustinis 912 ha. NežiÅ«rint to, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 (originali redakcija) minėtas draustinis buvo įtrauktas į valstybinių kraÅ¡tovaizdžio draustinių sÄ raÅ¡Ä nurodant, jog saugomas objektas Å¡iame draustinyje yra geografinio Europos centro apylinkių kraÅ¡tovaizdis.

Kaip patvirtino teismo apklaustas liudytojas kraÅ¡tovaizdžio architektas A. M., jis dalyvavo draustinio įsteigimo procese ir įsteigtu draustiniu buvo siekiama apsaugoti kartografinę vietovę - Europos geografinį centrÄ . Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinis įsteigtas pernelyg didelėje teritorijoje, kurioje nebuvo jokių saugomų gamtinių vertybių. IÅ¡ esmės tokios pačios draustinio įteigimo aplinkybės nurodomos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008-02-25 raÅ¡te Nr. V3-7.7-432 (T. 4, b. l. 165).

Kaip patvirtina minėto raÅ¡to duomenys, siekiant taikyti Europos centrui jo vertÄ statusÄ ir nustatyti kartografiniam draustiniui tinkamÄ režimÄ , optimizuoti draustinio ribas ir numatyti tvarkymo priemones, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius 2003-07-31 įsakymu Nr. 65V buvo pradėtas Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribų ir tvarkymo planų rengimo (specialiojo planavimo) procesas. Tiek iÅ¡ minėto raÅ¡to, tiek iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio pavadinimo bei ribų pakeitimo projektÄ lydinčios dokumentacijos (2010-04-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raÅ¡tas Nr. (23-1)-D8-3296, T. 12, b. l. 65-66) matyti, kad Europos geografinio centro teritorijoms, neturinčioms gamtiniu požiÅ«riu iÅ¡skirtinės vertės, taikyti griežtus, draustinių teritorijoms nustatomus naudojimo ir apsaugos reglamentus, netikslinga.

Pagal kraÅ¡totvarkos ekspertų pateiktas iÅ¡vadas Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinis įsteigtas pernelyg didelėje teritorijoje (912 ha), neatlikus reikalingų tyrimų ir teritorijos gamtinės bei kultÅ«rinės vertės pagrindimo. Ekspertų siÅ«lymais, kraÅ¡tovaizdžio draustinio statusÄ tikslinga palikti tik Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijos daliai, turinčiai 121 ha plotÄ â€“ gamtiÅ¡kai vertingam Girijos miÅ¡ko masyvui. Priimtu Vyriausybės 2010-04-14 nutarimu Nr. 411 tai ir buvo padaryta.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iÅ¡ minėto raÅ¡to, tiek ir iÅ¡ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005-05-06 raÅ¡to Nr. V3-7.7-494, 2009-10-14 raÅ¡to Nr. V3-2.8-1806 (T. 4, b. l. 163-164, 167) spręstina, kad Europos centro kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribų plano korektÅ«ra, mažinant jo ribas ir keičiant pavadinimÄ , buvo parengta jau 2005 metais. Be to, siÅ«lymas mažinti draustinio ribas nėra siejamas su jau įrengtais golfo laukais, tokiu bÅ«du siekiant juos paÅ¡alinant iÅ¡ draustinio teritorijos.

Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad buvusios draustinio ribos (912 ha) sumažintos daugiau nei 7 kartus (iki 121 ha), tame tarpe į draustinio ribas neįtraukiant ne tik įrengto golfo aikÅ¡tyno teritorijÄ , bet ir kitus aplink bei greta esančius didelės apimties plotus. Å iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pagal reiÅ¡kiamo kaltinimo formuluotę esminis faktorius, nulėmęs neigiamÄ poveikį kraÅ¡tovaizdžiui, buvo jam bÅ«dingos natÅ«ralios žolinės augmenijos sunaikinimas. Tačiau iÅ¡ nekilnojamojo turto kadastro, VÄ® valstybės žemės fondo pateiktų duomenų (T. 3, b. l. 106-157, T. 7, b. l. 26-34, T. 11, b. l. 156-178, 180-184, civilinės bylos Nr. 2-2131-619/2016 T. 5, b. l. 55-578) seka, kad visų žemės sklypų, nurodytų T. 5, b. l. 158-160, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo žemės Å«kio, iÅ¡skyrus žemės sklypÄ Nr. 4127/0300:162, kurio paskirtis - kita.

Kaip jau buvo nustatyta, minėtÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiÅ¡kai naudojo ne pagal paskirtį, tačiau baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju numatyta ne už tai. Pateikti duomenys patvirtina, kad daugumos minėtų žemės Å«kio paskirties sklypų nustatytas naudojimo bÅ«das yra ariama žemė. Ariamos žemės nuolatinis sezoninis arimas, kas žemės Å«kyje bÅ«tų įprasta praktika, neabejotinai neigiamai įtakotų natÅ«ralios žolinės augmenijos augimÄ , vystymÄ si tokioje žemėje.

Tai galima spręsti ir iÅ¡ Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ekspertizės akte (T. 11, b. l. 72-75) pateikto eksperto atsakymo į klausimÄ Nr. 13, kad natÅ«ralios augalijos atkÅ«rimas gali trukti nuo kelių metų iki deÅ¡imties metų. Tačiau nežiÅ«rint to tokia veikla Å¡ioje teritorijoje bÅ«tų buvusi teisėta ir leidžiama. Tai leidžia spręsti, kad natÅ«rali žolinė augmenija Å¡ioje vietovėje faktiÅ¡kai nebuvo laikoma gamtiÅ¡kai vertinga, nes prieÅ¡ingu atveju tokio pobÅ«džio žemės Å«kio veikla nebÅ«tų leidžiama.

Be to, tiesiogiai galimybė vykdyti arimo, rekultivavimo, sėjimo, kultūrinių pievų įrengimo darbus buvo numatyta ir žemės bei miško sklypų Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijos Girijos kaime tvarkymo projekte, kurį patvirtino tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrius (priedas prie prijungtos civilinės bylos). Teismas atsižvelgia, kad šioje byloje nustatyti faktiškai vykdyti darbai akivaizdžiai neatitiko minėtame projekte nurodytus, tačiau šiuo atveju vertintina ne tai.

Minėtas dokumentas patvirtina, kad pagal jį žemės sklypuose bÅ«tų buvęs teisėtas ir leistinas vaistažolių, prieskoninių augalų auginimas, nors tai neabejotinai taip pat neigiamai įtakotų natÅ«ralios žolinės augmenijos augimÄ toje vietovėje. Tad Å¡is dokumentas papildomai patvirtina, kad natÅ«rali žolinė augmenija Å¡iuo atveju nebuvo iÅ¡skirtinai vertinga ir realiai saugoma.Apibendrinant Å¡iuos duomenis teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nebuvo suniokota gamtiniu požiÅ«riu iÅ¡skirtinai vertinga teritorija ar objektas, tad nėra pagrindo konstatuoti ir BK 271 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos dalyko, o tuo pačiu ir Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal reiÅ¡kiamus kaltinimus abi V. J. inkriminuotos veikos, kvalifikuotos pagal BK 271 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, įvykdytos veikiant idealia veikų sutaptimi. Nenustačius, kad V. J. suniokojo gamtiniu požiÅ«riu iÅ¡skirtinai vertinga teritorijÄ ar objektÄ , dėl ko valstybei bÅ«tų buvusi padaryta didelė žala, nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad V. J. veikoje yra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos sudėtis.Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra.Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.              Teisėjai             (paraÅ¡ai)                                                                Audrius Cininas                                                                                                                    Regina Pocienė                                                                                                                                                                                                                                                                                          AuÅ¡ra ValinskienėNuoraÅ¡as tikrasTeisėja A.

Valinskienė