39ce7b15-4daf-4679-89c8-88cdabb1bfb3 · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas                                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-733-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01231-2014-0                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.1.; 2.3.2.3.; 2.5.1.3.6.; 2.5.37.; 2.6.2.8.; 3.3.1.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 14 d.

Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkės), Danutės Burbulienės ir Egidijaus Mockevičiaus,teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams L.

J., M. J., trečiajam asmeniui K. J. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, jo atidalijimo, laidojimo iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovų L. J., M. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. R. dėl turto padalijimo ir be teisėto pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                              I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. R. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad ji ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu ir visas velionio A. J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė A. J. ir D. R. nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po 1/2 nuosavybės teisės dalį; pripažinti visÄ A. J. vardu registruotÄ turtÄ D. R. ir A. J. teisių ir pareigų perėmėjų L. J., M. J. ir K. J. bendra daline nuosavybe, kurioje D. R. priklauso 1/2 nuosavybės teisės dalies, o L.

J., M. J. ir K. J. priklauso po 1/6 nuosavybės teisės dalį kiekvienam; atidalinti L. J., M. J. ir K. J. priklausančias nuosavybės teisės dalis ir visÄ A. J. vardu registruotÄ turtÄ priteisti jai, D. R. natÅ«ra, L. J., M. J. ir K. J. priteisiant po 1806,67 Eur kompensacijÄ kiekvienam; priteisti jai iÅ¡ atsakovų L. J., M. J. po 548,98 Eur kompensacijÄ iÅ¡ kiekvieno už A. J. laidojimo iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atsakovai L.

J. ir M. J. patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, A. J. priklausiusį turtÄ padalinti įpėdiniams: 2/3 nuosavybės teisių dalių L. J. ir M. J., o K. J. 1/3 nuosavybės teisių dalį; priteisti K. J. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 7160 Eur; pagalbinį Å«kio pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 8000 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 29 Eur. Priteisti L. J. ir M. J. lygiomis dalimis po 1/2 dalį Å¡io turto: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 6801 Eur; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 4296 Eur; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3022,60 Eur; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1965 Eur;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1619 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2317 Eur; priekabÄ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 290 Eur; pinigines lėšas banko sÄ skaitose 60 Eur; priteisti L. J. ir M. J. kompensacijÄ už nelygiomis dalimis padalintÄ turtÄ â€“ 3335,80 Eur; priteisti L. J. ir M. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės D. R. po 487 Eur kiekvienam neteisėtai įgytas „Swedbank“, AB banke laikytas A.

J. pinigines lėšas (5050 Lt), po 579 Eur kiekvienam už neteisėtai įgytÄ P. Å . skolÄ už iÅ¡sinuomotus žemės sklypus (6000 Lt); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 procentų metines palÅ«kanas nuo be pagrindo įgytų pinigų sumų (974 Eur ir 1158 Eur) nuo 2014 m. vasario 2 d. bei procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino, kad D.

R. ir A. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) vedė bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu ir visas A. J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė A. J. ir D. R. nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį, ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtus, panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ L. J. ir M. J. priteisė D.

R. lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas 791 Eur, iÅ¡ D. R. priteisė L. J. ir M. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas kiekvienam po 300 Eur. Teismas iÅ¡ turto pasidalijimo sutarties, kitų dokumentų sprendė, kad (duomenys neskelbtini) A. J. ir I. J. nutraukę santuokÄ pasidalijo sugyventÄ turtÄ . Pagal sutartį A. J. atiteko gyvuliai, žemės Å«kio technika, javai, bulvės, baldai. IeÅ¡kovė gyveno su A. J., kartu augino nepilnametį sÅ«nų K. J., nuo (duomenys neskelbtini) m. pradėjo globoti mergaitę, likusiÄ be tėvų globos, jų tarpusavio santykiai buvo geri, gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo (duomenys neskelbtini) metų, rÅ«pinosi vienas kitu.

Å ias aplinkybes patvirtino liudytojai O. P., V. S., O. R., P. Å ., J. Å .. IeÅ¡kovė su A. J. gyveno jos tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini), jie kartu priimdavo svečius, atvykusius į namus, bendravo su buvusia A. J. žmona I. U., jo vaikais, seserimis ir kitais giminaičiais. BÅ«dami nepilnamečiai atsakovai L. J., M. J. kurį laikÄ gyveno kartu su D. R. ir A. J. Å¡eima, nes jų motina I. U. buvo iÅ¡vykusi gyventi į užsienį. L. J. parodymus, jog ji toje Å¡eimoje jausdavosi svetima, su D.

R. tėvas bendro Å«kio nevedė, vertino kritiÅ¡kai, kaip paremtus emocijomis, asmeniniais iÅ¡gyvenimais. Teismas pripažino, kad per 17 bendrų gyvenimo metų D. R. ir A. J. gyvenamojoje vietoje buvo atliktas remontas, įsigyti baldai ar buitinė technika, ieÅ¡kovė mokėjo draudimo įmokas pagal bÅ«sto draudimo sutartį, galėjo nevaržomai disponuoti A. J. turimomis lėšomis, žinojo jo banko kortelės identifikacinius duomenis, net pinigų iÅ¡gryninimas iÅ¡ A. J. sÄ skaitos ieÅ¡kovei buvo natÅ«ralus dalykas, ji elgėsi su sÄ skaitoje esančiais pinigais kaip su savais.

Å ias aplinkybes vertino kaip patvirtinančias ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Atsakovų bei liudytojos V. S., O. R. parodymus, jog pinigus iÅ¡ V. K. skolinosi A. J. vertino kartu su V. K. parodymais, kad už paskolÄ jo Å«kyje atidirbo ne tik A. J., bet ir D. R. sÅ«nÅ«s. Pripažino, jog sodybos pirkimas buvo visos Å¡eimos interesas, D. R. sÅ«nÅ«s atidirbdami dalį paskolos prisidėjo prie jos įsigijimo. Teismas sprendė, kad byloje esanti medžiaga, fotonuotraukos, liudytojų O. P. parodymai patvirtina, kad sodyboje (duomenys neskelbtini), dirbo ne vienas A.

J., tačiau dirbo ir D. R., kiti asmenys, ieÅ¡kovė statybos darbų neatliko, tačiau investavo savo darbÄ , žinias į sodybos aplinkos tvarkymÄ , apželdinimÄ . IÅ¡ bylos aplinkybių sprendė, kad kartu buvo įsigyti ir žemės sklypai, sodyba įsigyta 2010 m., tačiau iki pat mirties (duomenys neskelbtini) A. J. gyveno kartu su ieÅ¡kove (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad indėlis į bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ gali bÅ«ti žinios, pagalba, fizinis darbas ir pan. IeÅ¡kovė su A.

J. gyveno kartu ilgus metus, neskirstė gaunamų pajamų, visas lėšas laikė bendromis, nustatyti kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo neįmanoma, visÄ Ä¯gyjamÄ turtÄ jie laikė bendru ir kiekvienas prie turto įsigijimo prisidėjo kaip galėdami. Byloje nustatytos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovės ir A. J. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o A. J. palikimÄ sudarantis turtas buvo sukurtas bendra Å¡alių veikla.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė D. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo atmestas, pakeisti, nurodant, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu; sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti, atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisiant, o ieÅ¡kovei priteisiant 1.094,01 Eur už advokatų teisinę pagalbÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo turto atidalijimo dalyje nurodo, kad teismas, pripažinęs, jog ieÅ¡kovė su A. J. vedė bendrÄ Å«kį ir visas A. J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė A. J. ir ieÅ¡kovės nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po 1/2 nuosavybės dalį, ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės atmetė nepagrįstai, nes prieÅ¡ieÅ¡kinį visoje apimtyje paliko nenagrinėtÄ , tokiu atveju sukÅ«rė dviprasmiÅ¡kÄ situacijÄ , nes ieÅ¡kovui ateityje nebelieka galimybės kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tuo tarpu ieÅ¡kinio palikimas nenagrinėtu tokios galimybės nepanaikina.

IeÅ¡kinio reikalavimo atmetimas taip pat suponuoja ir iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas apskritai buvo nepagrįstas, arba buvo pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų buvęs pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams, bet nustatė, jog reikalavimas dėl atidalijimo negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, nes Å¡iai dienai ieÅ¡kovė su atsakovais neturi turto, esančio jų bendrÄ ja daline nuosavybe. Pažymėjo, kad atsakovai neatsikirtinėjo į ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad jie yra netinkami atsakovai, jie patys pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį su reikalavimu padalinti ginčo turtÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pripažindami, kad jie yra tinkami atsakovai Å¡ioje byloje.

Teismas nesprendė reikalavimo dėl atidalijimo pagrįstumo, nevertino, ar ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto dalies atidalijimo bÅ«das pagrįstas, todėl teismas neturėjo pagrindo Å¡io reikalavimo atmesti. Teismas rėmėsi tomis pačiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovai ir nepilnametis K. J. yra velionio A. J. įpėdiniai ir turto padalijimÄ gali patys spręsti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ame registre, nekilnojamųjų daiktų padalijimÄ Ä¯forminant notarine sutartimi ir tik įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieÅ¡kinį turtÄ padalija teismas.

IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo teismas taip pat paliko nenagrinėtÄ , o ne atmetė, ieÅ¡kovė, galimai apmokėjusi A. J. laidojimo iÅ¡laidas, nebÅ«dama jo įpėdine, tapo A. J. įpėdinių kreditore, tačiau Å¡iuo teismo sprendimu laidojimo iÅ¡laidų kompensavimo klausimo teismas nesprendė. Todėl mano, kad turės ateityje galimybę kreiptis į teismÄ su reikalavimu atidalinti jiems priklausančias turto dalis, tuo tarpu ieÅ¡kovė, atmetus jos reikalavimÄ dėl atidalijimo, tokios galimybės nebeturėtų, nors ir taptų ginčyto turto bendraturčiais.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodo, kad teismas iÅ¡ atsakovų L. J. ir M. J. priteisė ieÅ¡kovei D. R. lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas - 791,00 Eur (41,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 750,00 Eur iÅ¡laidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti); iÅ¡ ieÅ¡kovės D. R. priteisė atsakovams L. J. ir M. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas - kiekvienam po 300,00 Eur. Byloje buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir detalizavimo pažyma, jog ieÅ¡kovė viso patyrė 1.426,54 Eur iÅ¡laidų už advokatų teisinę pagalbÄ - 1.226,54 Eur buvo sumokėti advokatui H.

M., o 200,00 Eur - advokatei K. Ž.. Pagal pateiktus mokėjimo kvitus ir bankinius pavedimus matyti, kad advokatui H. M. sumokėta suma gaunasi didesnė (1.361,21 Eur), tačiau bankiniais pavedimais ieÅ¡kovė buvo kompensavusi advokatui ir dalį už ieÅ¡kovę sumokėto žyminio mokesčio (134,67 Eur). Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei priteisė proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, nors nedetalizavo, kokia bÅ«tent ieÅ¡kinio dalis, teismo nuomone, buvo patenkinta. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kusi iÅ¡ viso 8 reikalavimus - iÅ¡ jų 4 buvo materialinio pobÅ«džio, teismas netinkamai įvertino Å¡alių procesinį elgesį ir to pasėkoje ieÅ¡kovei priteisė per mažai iÅ¡laidų už advokatų teisinę pagalbÄ , nes ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti priteista 1.094,01 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (1.426,54 Eur x 76,69%), o ne 750,00 Eur.

Nurodo, kad įvertinus bylos eigÄ , teismo posėdžių atidėjimo priežastis, byla buvo iÅ¡nagrinėta praėjus beveik dvejiems metams nuo ieÅ¡kinio pateikimo, nes atsakovai bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai ir veikė prieÅ¡ operatyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Atsakovė L. J. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės D. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinio reikalavimai dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybes atmesti nurodo, kad teismas priėmė ieÅ¡kinį neÅ¡alinus trÅ«kumų, byla buvo nagrinėjama netinkamiems atsakovams, tad ieÅ¡kovės reikalavimai negalėjo bÅ«ti nukreipti į M.

J. ir L. J.. IeÅ¡kinio padavimo dienai faktiÅ¡kai tik K. J. galėjo bÅ«ti Å¡ioje byloje atsakovu, jo procesinė padėtis - tretysis asmuo - yra netinkama. Teismas, nagrinėdamas bylÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas netinkamiems atsakovams turėjo pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei jos teisę kreiptis su praÅ¡ymu pakeisti netinkamÄ proceso Å¡alį tinkama. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).

Å ioje byloje ieÅ¡kovė 2016 m. balandžio 20 d. pateikė pažymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų pagrindimo, kurioje nurodė, kad faktiÅ¡kai gautas advokato H. M. honoraras yra 1.226.54 Eur kurį sudaro 1.013.67 Eur bei 212.87 Eur pridėtinės vertės mokestis ir advokatės K. Ž. faktiÅ¡kai gautas honoraras 200.00 Eur. Taip pat pridėti iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai. Apeliantės reikalavimas TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti, atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisiant, o ieÅ¡kovei priteisiant 1.094.01 Eur už advokatų teisinę pagalbÄ , yra nelogiÅ¡kas.

Teismas iÅ¡ aÅ¡tuonių ieÅ¡kovės reikalavimų patenkino tik vienÄ , nes kiti ieÅ¡kinio reikalavimai yra pareikÅ¡ti netinkamiems atsakovams ir nepagrįsti. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovai sistemingai nuo pat bylos pradžios pažeidinėjo LR CPK 42 str. str. 5 d. nuostatas, nes atsakovai sÄ Å¾iningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, veikė, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta ne tik greitai, bet ir teisingai, domėjosi nagrinėjamos bylos eiga. Atsižvelgiant į pinigų mokėjimo ieÅ¡kovės atstovui datas ir sumas (2014 06 18 3000 Lt, 2014-07 08 1700 Lt, 2016 04 16 - 200 Eur) nurodytas mokėjimo dokumentuose, galima teigti, kad dėl du metus vykusio proceso ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos padidėjo tik 200 Eur suma.

                                     Atsakovė L. J. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti atsakovei L. J. visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos vertinant įrodymus, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o civilinė byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡kai, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus procesinės teisės normas, kurios galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui.

Dėl ieÅ¡kovės ir A. J. jungtinės veiklos nurodo, kad atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinyje buvo suformuluotas reikalavimas, kuriuo ji prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ bankų ieÅ¡kovės piniginių lėšų likučius 2014-02-01 datai, taip pat prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Regitra duomenis apie ieÅ¡kovės vardu registruotas transporto priemones, Å¡ie atsakovės reikalavimai nebuvo tenkinti, taip iÅ¡reiÅ¡kiant Å¡aliÅ¡kumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teismas taip pripažino, kad visas A.

J. priklausęs turtas buvo ieÅ¡kovės ir velionio bendra dalinė nuosavybė, o ieÅ¡kovei priklausęs turtas buvo tik jos asmeninė nuosavybė. Apie tai, kad sÄ skaitos yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė ir jos nėra bendros su velioniu A. J., ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2015 m. kovo 27 d. teismo posėdžio metu, atsisakydama pateikti teismui jos vardu atidarytų sÄ skaitų likučius ir nurodydama, kad jos sÄ skaitose yra asmeniniai pinigai. Å i aplinkybė įrodo, kad ieÅ¡kovės ir velionio A.

J. turtas nebuvo bendras, nes banko sÄ skaitos buvo kiekvieno asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė galėjo nevaržomai disponuoti velionio A. J. turimomis lėšomis, žinojo jo banko kortelės identifikacinius duomenis, net pinigų iÅ¡gryninimas iÅ¡ velionio A. J. sÄ skaitos ieÅ¡kovei buvo natÅ«ralus dalykas, padarė remdamasis vien tik žodiniu ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu teismo posėdžio metu, nes jokie įrodymai, patvirtinantys Å¡ias ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, nėra pateikti.

A. J. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose nėra duomenų, kad bÅ«tų atlikti kokie tai mokėjimai, skirti ieÅ¡kovės poreikių tenkinimui ar ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto iÅ¡laikymui ar pagerinimui. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas rėmėsi ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad ji kartu su A. J. įsigijo žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini). Vienintelis liudytojas P. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su velioniu A. J. ieÅ¡kojo sodybos, buvo kartu atvykę pas jį, kaip seniÅ«nÄ , jie nenurodė, kokiam tikslui A.

J. planavo įsigyti sodybÄ . Tuo tarpu atsakovai bei liudytojos A. J. seserys V. S. ir O. R. nurodė, jog A. J. norėjo iÅ¡sikraustyti į sodybÄ gyventi vienas, įsirenginėjo sodybÄ tik savo reikmėms. IeÅ¡kovė teismui aiÅ¡kino, kad įsigyta sodyba buvo remontuojama ne tam, kad joje nuolat gyventi, tačiau ieÅ¡kovė tikėjosi gauti tikslines lėšas ir įsteigti edukacinį centrÄ vaikams. Apie tokius planus nežinojo nei ieÅ¡kovės, nei atsakovų kviesti liudytojai. Pirmosios instancijos teismas net neatsižvelgė į tokius prieÅ¡taringus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl įsigytos sodybos panaudojimo paskirties.

Liudytojas J. Å . patvirtino girdėjęs, kaip velionis A. J. keletÄ dienų prieÅ¡ mirtį jam sakė, kad jam pinigai reikalingi sumokėti už atliktÄ pirties projektÄ . Teismas turėjo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ieÅ¡kovė turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, patvirtinančius jos indėlį į pagalbinio Å«kio pastato rekonstrukcijÄ ir praÅ¡yti priteisti kompensacijÄ už jos indėlį į velioniui priklausiusį turtÄ .

IeÅ¡kovei neįrodžius konkrečios indėlio sumos, negali bÅ«ti priteista net dalis natÅ«ra, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji gyveno ginčo statiniuose, naudojosi jais kaip savais, mokėjo už juos mokesčius, nepateikė duomenų, jos asmeninių lėšų panaudojimÄ statant ir įsigyjant statinius bei buvus susitarimÄ sukurti bendrÄ nuosavybę. Nesant raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti konkretų savo indėlį į bendro turto įsigijimÄ ar sukÅ«rimÄ , Å¡io indėlio dydį.

Prisidėti darbu prie sklypų bei visų statinių įsigijimo nebuvo galimybės, nes jie buvo įsigyti sandoriu, sumokant pinigines lėšas. Dėl žemės sklypų pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe nurodo, kad visi žemės sklypai turi atskirus registro numerius, yra suformuoti kaip atskiri kadastriniai vienetai, tačiau velionis A. J. visus žemės sklypus įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nei vienas turtinis vienetas nebuvo įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, visam įsigytam turtui buvo įregistruotas juridinis faktas: asmeninė nuosavybė.

Taigi, velionis A. J. nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise, tikslu asmeniÅ¡kai juo disponuoti bei gauti iÅ¡ jo pajamas, žemės sklypus A. J. iÅ¡nuomojo P. ir J. Å .. Ä®sigytÄ turtÄ Ä¯registruodamas kaip asmeninę nuosavybę, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , kad visas jam priklausęs turtas po jo mirties atitektų paveldėtojams - jo vaikams lygiomis dalimis. Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos A. J. mokėjo iÅ¡mokas už pasėlius, 2011-05-13 buvo pasiraÅ¡ytos žemės sklypų nuomos sutartys, kurių pagrindu velionis A.

J. 1,14 ha, 1,99 ha ir 2,49 ha žemės sklypus iÅ¡nuomojo P. Å .. Nors ieÅ¡kovė nepripažįsta, tačiau liudytojai P. ir J. Å . paliudijo, kad laidotuvių dienÄ perdavė ieÅ¡kovei 6000 Lt kaip grÄ Å¾inamÄ skolÄ už iÅ¡sinuomotus žemės sklypus. Tokio objekto kaip žemės sklypas specifiÅ¡kumas lemia, kad jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes Å¡is įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytÄ kainÄ , todėl sklypas negali bÅ«ti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu.

T.y. gali bÅ«ti įgyjamas už asmenines ar bendras lėšas. Dėl procesiniu teisės normų pažeidimo nurodo, kad K. J., gim. (duomenys neskelbtini), procesinė padėtis, nurodyta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje - trečiasis asmuo, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė teismo pripažinti procesiniu trečiojo asmens K. J. atstovu TelÅ¡ių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodė, kad ginčo tarp jos (ieÅ¡kovės) ir trečiojo asmens K. J. nėra. IeÅ¡kovė taip pat prašė padalinti turtÄ Ä¯pėdiniams - L.

J., M. J. ir K. J., atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės 1/2 dalį viso turto, o tai sÄ lygoja K. J. priklausančios turto dalies sumažėjimÄ . Tad ieÅ¡kovės teiginys, kad tarp jos ir trečiojo asmens K. J. nėra ginčo, neatitinka tikrovei. 2014, 2015 ir 2016 m. TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pasiraÅ¡ytuose įgaliojimuose TelÅ¡ių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei D. N. suteikta teisė atstovauti teismuose nagrinėjant administracines ir baudžiamÄ sias bylas.

Taigi, Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė dalyvavo byloje neturėdama procesinių teisių atstovauti nepilnametį K. J., Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė D. N. nepasisakė kaip civilinės bylos šalis, neteikė parodymų ir paaiškinimų. Šioje civilinėje byloje nėra nei vieno procesinio dokumento, pasirašyto K. J. vardu, teigia, kad nepilnametis K. J. buvo netinkamai atstovaujamas šioje civilinėje byloje, tad jo teisės yra pažeistos. 2016 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje vyresnioji specialistė D.

N. paaiÅ¡kino teismui, kad ji palaiko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, tokiu bÅ«du pasisakydama dėl nepilnamečiui K. J. priklausančios paveldimos turto dalies sumažinimo, taip pažeisdama K. J. interesus. IeÅ¡kovė D. R. pateiktu atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl ieÅ¡kovės ir velionio A. J. susitarimo dėl jungtinės veiklos nurodo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad A.

J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė nuosavybė. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kimais dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo taip pat reiÅ¡kė reikalavimus tik dėl velioniui A. J. priklausiusio turto, nė viena Å¡alis nereiÅ¡kė reikalavimų dėl ieÅ¡kovės vardu registruoto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo, todėl atsakovų praÅ¡ymai dėl duomenų apie ieÅ¡kovės bankų sÄ skaitų likučius ir turimas transporto priemones iÅ¡reikalavimo buvo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Nagrinėjamoje byloje kiekviena Å¡alis turėjo vadovautis rungtyniÅ¡kumo principu ir savo iniciatyva rinkti, jos manymu, reikalingus įrodymus. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai prašė ieÅ¡kovę pateikti net keturių bankų ir vienos kredito unijos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už 2010 01 01 - 2014 02 01 laikotarpį, kokiu pagrindu buvo praÅ¡oma pateikti iÅ¡raÅ¡us už ketverius metus, nenurodyta. Atsakovams reikalingus įrodymus jie siekė gauti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės lėšomis, kas neatitinka nei rungtyniÅ¡kumo, nei teisingumo principų.

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad teismas sprendime ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog ji kartu su A. J. įsigijo žemės sklypÄ su statiniais, patvirtino liudytojai P. V., P. Å . ir J. Å . (pastarieji du buvo kviesti atsakovų iniciatyva). Liudytojas P. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su A. J. ieÅ¡kojo sodybos, buvo kartu atvykę pas jį, kaip seniÅ«nÄ , paklausti, ar jis nežino, kas parduoda nuoÅ¡aliÄ sodybÄ . Liudytojai P. Å . ir J. Å . paliudijo, kad užsukus į sodybÄ , joje sutikdavo ne tik A.

J., bet ir ieÅ¡kovę. Be to, sodyba buvo įsigyta už iÅ¡ V. K. skolintus 8688,60 Eur (kÄ iÅ¡ esmės pripažino ir atsakovai), V. K. nurodė, kad už paskolÄ jo Å«kyje atidirbo ne tik A. J., bet ir D. R. sÅ«nÅ«s. Tai, kad liudytojai negalėjo tiksliai įvardyti sodybos pirkimo tikslo, nereiÅ¡kia, kad liudytojų parodymai Å¡aliÅ¡ki, sodyba įsigyta 2010 metais, tačiau iki pat mirties, 2014 02 01, A. J. gyveno kartu su ieÅ¡kove. Teismas vienodai vadovavosi tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų kviestų liudytojų parodymais, be to, visi liudytojai liudijo iÅ¡ esmės vienodas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės ir velionio bendro gyvenimo - visi liudytojai patvirtino, kad ieÅ¡kovę ir velionį pažinojo kaip Å¡eimÄ , matydavo juos kartu, bendraudavo.

Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iÅ¡ partnerių neprisidėti prie bendrosios veiklos jokiu materialiu turtu, nes partneris gali prisidėti savo darbu ar kitais įsipareigojimais, todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti asmeninių lėšų panaudojimÄ bendro turto sukÅ«rimui ar konkretų įneÅ¡tÄ materialų indėlį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad A. J. turėjo statybos darbų patirties, visÄ gyvenimÄ dirbo Å¡ioje srityje, todėl sodyboje galėjo atlikti sudėtingesnius statinių priežiÅ«ros, rekonstrukcijos, statybos darbus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė pati pripažino, kad statybos darbų neatliko, tačiau investavo savo darbÄ , žinias į sodybos aplinkos tvarkymÄ , apželdinimÄ . Byloje buvo pareikÅ¡ti konkretÅ«s reikalavimai dėl bendros jungtinės veiklos pripažinimo ir turto padalijimo - nė viena Å¡alis nereiÅ¡kė reikalavimų nei dėl rekonstrukcijos, nei dėl kompensacijų už kažkokios rekonstrukcijos atlikimÄ . Dėl žemės sklypų pripažinimo bendra daline nuosavybe nurodo, kad turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 01 25 civilinėje byloje Nr.3K-3-2/2011), todėl ta aplinkybė, kad sklypai registruoti tik velionio vardu, nereiÅ¡kia, kad tai buvo iÅ¡imtinai jo nuosavybė.

Kitus ginčui dėl turto priklausomybės, teismas turi vertinti ne tik teisinę registracijÄ , bet ir turto įsigijimo aplinkybes. IeÅ¡kovei su velioniu vedant bendrÄ Å«kį, jų bendros piniginės lėšos įsigyjant žemės sklypus buvo transformuotos į jų bendrÄ dalinę nuosavybę - žemės sklypus. Ta aplinkybė, kad velionis ginčo sklypus iÅ¡nuomojo P. Å ., niekaip nepagrindžia, kad sklypai buvo iÅ¡imtinai velionio asmeninė nuosavybė. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo nurodo, kad IeÅ¡kovė, gyvendama su velioniu 17 metų ir vesdama bendrÄ Å«kį, bei kartu su velioniu sukÅ«rusi bendrÄ dalinę nuosavybę, turi teisę ginti jai priklausančiÄ nuosavybės teisės dalį ir savo turtinius interesus, o tai savaime nereiÅ¡kia, kad yra pažeidžiami K.

J. ar atsakovų turtiniai interesai. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad tarp ieÅ¡kovės D. R. ir trečiojo asmens K. J. nėra ginčo, nes trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu - nežiÅ«rint į tai, kad, patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, trečiasis asmuo gaus mažesnės apimties paveldimÄ turtÄ . Å ioje civilinėje byloje K. J. atstovavusi Vaiko teisių skyriaus atstovė D. N. tinkamai vykdė savo pareigas, kiekviename teismo posėdyje, sprendžiant visus klausimus, teismas iÅ¡klausydavo ir specialistės nuomonės, 2015 01 21 byloje buvo pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija apie ieÅ¡kovės ir velionio Å¡eimÄ , o teismo posėdžio metu specialistė papildomai pasisakė apie skyriaus turimÄ informacijÄ bei paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį palaiko.

Tai, kad specialistė nepalaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, nereiÅ¡kia, kad ji netinkamai vykdė savo pareigas ar negynė K. J. interesų. K. J., kaip trečiasis asmuo, savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kė, o LR CPK 142 str. nenumato pareigos trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. L. J. skundžia teismo sprendimÄ dalyje dėl K. J. teisių ir pareigų, kai K. J. su tokiu teismo sprendimu sutinka. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundÄ teikia tik atsakovė L. J. - atsakovas M. J. su teismo sprendimu sutinka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovai bÅ«tų priėmę velionio A. J. palikimÄ , ir kad Å¡iai dienai ieÅ¡kovė su atsakovais nėra velionio turto bendraturčiai, teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Su apeliaciniu skundu pridedamas apeliantės 2014 02 11 pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo pagal apyraÅ¡Ä , nors praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus apeliacinėje instancijoje nereiÅ¡kiama. Pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovų, kaip įpėdinių, teisę reikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus, kilo atsakovams teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį, o ne apeliacinės instancijos teisme, kuomet iÅ¡ esmės yra sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

     Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.     Dėl ieÅ¡kovės ir A. J. susitarimo vykdyti jungtinę veiklÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â LR CK 6.969 str. 1 d. nurodoma, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo nurodoma, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos visais įmanomais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas įstatymo nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė D. R. su A. J. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį nuo 1997 metų, susilaukė sÅ«naus, rÅ«pinosi vienas kitu. Tai, jog ieÅ¡kovė su A. J. ilgus metus gyveno kartu kaip Å¡eima, patvirtino byloje apklausti liudytojai O. P., V. S., O. R., P. Å ., J. Å .. IeÅ¡kovė su A. J. gyveno jos tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini), priimdavo svečius, bendravo su buvusia A.

J. žmona I. U., jo vaikais, seserimis ir kitais giminaičiais. Atsakovai L. J., M. J. patvirtino, jog pas tėvÄ atvažiuodavo, nakvodavo, leisdavo laikÄ bÅ«tent D. R. ir A. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Atsakovai L. J., M. J. bÅ«dami nepilnamečiai kurį laikÄ gyveno kartu su D. R. ir A. J. Å¡eima, nes jų motina I. U. buvo iÅ¡vykusi gyventi į užsienį. L. J. parodymai, jog ji toje Å¡eimoje jausdavosi svetima ir atvykdavo iÅ¡imtinai tik pas tėtį, o su D. R. tėvas bendro Å«kio nevedė, teismas vertino kaip subjektyvius, paremtus emocijomis, nes atsakovė L.

J. pripažino, jog dažnai lankydavosi pas tėvÄ , ne kartÄ yra buvusi ir sodyboje (duomenys neskelbtini), su D. R. jos abi dirbo sodyboje, ravėjo darÅ¾Ä , jų santykiai buvo pagarbÅ«s, draugiÅ¡ki. Kaip įrodinėja ieÅ¡kovė, per 17 bendrų gyvenimo metų D. R. ir A. J. gyvenamojoje vietoje buvo atliktas remontas, įsigyti baldai ar buitinė technika, kas yra natÅ«ralÅ«s, bÅ«tini procesai, siekiant pagerinti gyvenimo sÄ lygas ir patvirtina bendro Å¡eimyninio gyvenimo faktÄ . IeÅ¡kovė mokėjo draudimo įmokas pagal bÅ«sto draudimo sutartį, galėjo nevaržomai disponuoti A.

J. turimomis lėšomis, žinojo jo banko kortelės identifikacinius duomenis, nes pinigų iÅ¡gryninimas iÅ¡ A. J. sÄ skaitos ieÅ¡kovei buvo natÅ«ralus dalykas, ji elgėsi su sÄ skaitoje esančiais pinigais kaip su savais. Taip pat byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovė kartu su A. J. pradėjo globoti mergaitę iÅ¡ vaikų globos namų, kartu ruošėsi nepilnamečio vaiko globai, lankė kursus. Å i aplinkybė patvirtina, kad jie gyveno kaip Å¡eima, kÅ«rė bendrus planus ir ateitį, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad ji kartu su A.

J. įsigijo žemės sklypÄ su statiniais (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojai P. V., P. Å . ir J. Å .. Liudytojas P. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su A. J. ieÅ¡kojo sodybos, buvo kartu atvykę pas jį, kaip seniÅ«nÄ , paklausti ar jis nežino, kas parduoda nuoÅ¡aliÄ sodybÄ . Liudytojai P. Å . ir J. Å ., parodė, kad užsukus į sodybÄ , joje sutikdavo ne tik A. J., bet ir ieÅ¡kovę. Sodyba buvo įsigyta už iÅ¡ V. K. skolintus 30000 Lt. Nors atsakovai bei liudytojos V. S., O. R. nurodo, jog pinigus iÅ¡ V.

K. skolinosi A. J. ir už juos atidirbo, tačiau pats pinigus skolinęs V. K. nurodė, kad už paskolÄ jo Å«kyje atidirbo ne tik A. J., bet ir D. R. sÅ«nÅ«s. Tai rodo, jog sodybos pirkimas buvo visos Å¡eimos interesas, D. R. sÅ«nÅ«s atidirbdami dalį paskolos prisidėjo prie jos įsigijimo. Byloje esanti medžiaga, fotonuotraukos, liudytojų O. P. parodymai patvirtina, kad sodyboje (duomenys neskelbtini), dirbo ne vienas A. J., tačiau dirbo ir D. R., kiti asmenys. A. J. turėjo statybos darbų patirties, sodyboje galėjo atlikti sudėtingesnius statinių priežiÅ«ros, rekonstrukcijos, statybos darbus, ieÅ¡kovė investavo savo darbÄ , žinias į sodybos aplinkos tvarkymÄ , apželdinimÄ , Å¡ias aplinkybes pripažino ir atsakovai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos įrodymai nepaneigia ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovės parodymais, kad ji kartu su A. J. siekė įsigyti savo poreikiams sodybÄ kaime ir 2010 metais tÄ padarė. Buvo įsigyti žemės sklypai, sodyba įsigyta 2010 metais, tačiau iki mirties (duomenys neskelbtini) A. J. gyveno kartu su ieÅ¡kove (duomenys neskelbtini). Atsakovų bei liudytojų A. J. seserų V. S., O. R. parodymai, jog A. J. norėjo iÅ¡sikraustyti į sodybÄ gyventi vienas yra pagrįstai teismo atmesti, kaip nepaneigiantys ieÅ¡kovės įrodinėjamų aplinkybių.

Byloje pateiktos fotonuotraukos rodo, kad sodybos gyvenamasis namas buvo senas, todėl ketverius metus buvo investuojamos lėšos, darbas į naujo pastato kÅ«rimÄ . Atsakovų teiginiai, kad tėvas pas ieÅ¡kovę gyveno kaip nuomininkas ar globotinis prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, o konkrečiai ne tik paaiÅ¡kinimams ir liudytojų parodymams, bet ir raÅ¡ytiniam dokumentui - A. J. 2003 m. Vaiko teisių apsaugos tarnybai raÅ¡ytame pareiÅ¡kime, kuriame ieÅ¡kovę D. R. įvardijo sugyventine. Liudytojai P. V., V.

K. ieÅ¡kovę ir A. J. nurodė buvus Å¡eima, liudytoja P. Å . patvirtino, jog nuvykusi į minėtÄ sodybÄ ne kartÄ ten sutiko A. J. su sugyventine D. R., jie bendrai augino kiaules, rÅ«pinosi Å«kiu. Atsakovai ieÅ¡kinį prašė atmesti motyvuodami tuo, kad visas A. J. vardu įgytas turtas buvo jo asmeninė nuosavybė, nes turtas įgytas 2007-2010 m. už lėšas, pardavus po santuokos su I. U. nutraukimo jam atitekusį turtÄ , taip pat jam asmeniÅ¡kai pasiskolinus trÅ«kstamas lėšas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovų minimi žemės sklypai buvo parduoti 2007 m., nauji žemės sklypai ir sodyba nupirkti 2010 m. gegužės 5d., o A.

J. asmeninės nuosavybės teise turėtas butas (duomenys neskelbtini) parduotas 2010 m. lapkričio 25 t. y. jau po sodybos ir žemės sklypų įsigijimo. Ä®rodymų, patvirtinančių, jog 2007 m. pardavus A. J. padalintÄ turtÄ , gauti pinigai bÅ«tų investuoti į sodybos kÅ«rimÄ atsakovai nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė su A. J. gyveno kartu ilgus metus, jie neskirstė gaunamų pajamų, visas lėšas laikė bendromis, nustatyti kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo neįmanoma, visÄ Ä¯gyjamÄ turtÄ jie laikė bendru ir kiekvienas prie turto įsigijimo prisidėjo kaip galėdami, nes indėlis į bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ gali bÅ«ti žinios, pagalba, fizinis darbas.

Teismui pripažinus įgytÄ turtÄ bendru, iÅ¡ jo gaunamos pajamos – už nuomÄ , iÅ¡mokos už pasėlius taip pat pripažintinos bendromis. Teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir A. J. buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o A. J. palikimÄ sudarantis turtas buvo sukurtas bendra Å¡alių veikla, ir visas A. J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė A. J. ir ieÅ¡kovės nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės dalį, tenkintinas.

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis apie ieÅ¡kovės bankų sÄ skaitų likučius 2014 02 01 dienai bei turimas transporto priemones nebuvo tenkintas, o pirmosios instancijos teismas, netenkinęs Å¡ių praÅ¡ymų, buvo Å¡aliÅ¡kas ieÅ¡kovės atžvilgiu ir tokiu bÅ«du teismas pripažino ieÅ¡kovės pinigines lėšas ir turimas transporto priemones jos asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, jog D.

R. ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu ir visas velionio A. J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė A. J. ir D. R. nuosavybė, t. y. ieÅ¡kinio reikalavimus pareiÅ¡kė tik dėl A. J. priklausiusio turto. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir pareiÅ¡kimais dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo taip pat reiÅ¡kė reikalavimus tik dėl A. J. priklausiusio turto priteisimo. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo reiÅ¡kiamas vienintelis savarankiÅ¡kas reikalavimas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti be teisinio pagrindo paimtas iÅ¡ banko (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A.

J. iki mirties priklausiusias pinigines lėšas atsakovams L. J. ir M. J. po 1/3 dalį - po 487,00 Eur kiekvienam. PareiÅ¡kimais dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo atsakovai reiÅ¡kė reikalavimus dėl palikėjo turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, piniginių lėšų bei skolos už žemės sklypų nuomÄ priteisimo. Dėl ieÅ¡kovės vardu registruoto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo padalijimo reikalavimai nepareikÅ¡ti, todėl praÅ¡ymai dėl duomenų apie ieÅ¡kovės bankų sÄ skaitų likučius ir turimas transporto priemones iÅ¡reikalavimo buvo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Pagal LR CPK 135 str. 2 d., prie ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas (atsakovas) grindžia savo reikalavimus, bei praÅ¡ymai dėl įrodymų, kurių ieÅ¡kovas (atsakovas) pateikti negali, iÅ¡reikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti Å¡ių įrodymų. ReikÅ¡dami praÅ¡ymÄ , atsakovai nenurodė, kokie reikalavimai ar atsikirtimai byloje bÅ«tų pagrįsti ar paneigti remiantis praÅ¡omais įrodymais, nepateikė duomenų, kad jie bandė kreiptis dėl praÅ¡omų duomenų gavimo, ir kad jiems buvo atsisakyta praÅ¡omus duomenis pateikti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjama byla nepriskirtina byloms, kylančioms iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, ar byloms, turinčioms padidintÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl Å¡alys turėjo vadovautis rungtyniÅ¡kumo principu ir rinkti reikalingus įrodymus ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ribose. Atsakovai prašė ieÅ¡kovę pateikti keturių bankų ir vienos kredito unijos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us už 2010 01 01 - 2014 02 01 laikotarpį. Atsiliepime dėl apeliacinio skundo D.

R. nurodo, kad 2015 03 27 vykusio teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nepagrindė prašymo, teismo posėdyje ieškovės pareiškimas, jog pinigai yra asmeniniai, yra traktuojama dviprasmiškai - ieškovė pareiškė, kad asmeniniai yra jai vaikų duodami (atvežami) pinigai, tačiau ieškovė nepasisakė apie piniginių santykių pobūdį, todėl apeliaciniame skunde šios aplinkybės nurodomos neteisingai. Vadovaujantis LR CPK 135 str. 2 d. bei rungtyniškumo principu pripažintina, kad šalis negali būti įpareigojama teikti įrodymus, kurie gali būti jai nenaudingi, kaip ir teigia ieškovė, grįsdama savo ieškinį, ji pateikė reikalingus įrodymus, atsakovai jiems reikalingų įrodymų nepateikė.

IÅ¡ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 21 d. nutarties matyti, kad teismas atsakovų praÅ¡ymÄ sprendė ir atmetė, atsižvelgus į ieÅ¡kovei galimas nemažas iÅ¡laidas, bei atsakovams nenurodžius konkrečių priežasčių, dėl kurių praÅ¡oma užtikrinti įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijoje teismas tinkamai iÅ¡sprendė šį klausimÄ atsižvelgdamas į pareikÅ¡tų reikalavimų esmę bei praÅ¡ymo pateikimo turinį, neperžengė ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, nenagrinėjo ginčo dėl ieÅ¡kovės vardu registruoto turto ir nesprendė ieÅ¡kovės sÄ skaitose buvusių lėšų nuosavybės pobÅ«džio.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė galėjo disponuoti A. J. turimomis lėšomis, žinojo jo banko kortelės identifikacinius duomenis, pinigų iÅ¡gryninimas ieÅ¡kovei buvo natÅ«ralus dalykas, Å¡i aplinkybė patvirtinta Å¡alies parodymais, bylos nagrinėjimo metu nekeliant ginčo dėl atliktų bankinių operacijų pobÅ«džio. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentÄ dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo kaip nepagrįstÄ . Dėl faktinių aplinkybių vertinimo Apeliantės L. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad ji kartu su velioniu įsigijo žemės sklypÄ su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė ketino steigti edukacinį centrÄ vaikams.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuo argumentus ir pripažįsta, kad teismas vertino įrodymų visumÄ ir liudytojų P. V., V. S. ir O. R., P. Å . ir J. Å . parodymus visų įrodymų kontekste. Tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu. Liudytojų V. S. ir O. R. parodymai, kad velionis norėjo į sodybÄ iÅ¡sikraustyti gyventi vienas, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl turto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«du.

Liudytojo P. V. parodymai apie tai, kad dėl sodybos pirkimo kreipėsi abu, t. y. ir ieÅ¡kovė, teismo įvertinti tinkamai, kaip faktas apie kartu įsigytÄ sodybÄ . Liudytojas P. V. nurodė, kad ieÅ¡kovė kartu su A. J. ieÅ¡kojo sodybos, buvo atvykę pas jį, kaip seniÅ«nÄ , atsakovų iniciatyva kviesti liudytojai P. Å . ir J. Å . paliudijo, kad užsukus į sodybÄ , joje sutikdavo ne tik A. J., bet ir ieÅ¡kovę. Tai, kad sodyba įsigyta už skolintÄ 8688,60 Eur sumÄ , neneigė ir atsakovai, pinigus paskolinęs liudytojas V.

K. nurodė, kad už paskolÄ jo Å«kyje atidirbo A. J. ir D. R. sÅ«nÅ«s, taigi, teismas pagrįstai vertino, jog sodybos pirkimas buvo visos Å¡eimos interesas. Byloje nustatyta, kad po sodybos (duomenys neskelbtini), įsigijimo iki mirties (duomenys neskelbtini) A. J. gyveno kartu su ieÅ¡kove (duomenys neskelbtini), todėl liudytojų nuoroda apie A. J. ketinimÄ vienam iÅ¡sikraustyti į sodybÄ yra spėjama, nepatvirtinta aplinkybė ir neturi esminės reikÅ¡mės. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į prieÅ¡taringus ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymus, liudytojo P. Å . parodymai, kad A.

J. sakė, jog jam reikalingi pinigai sumokėti už pirties projektÄ , neturi esminės reikÅ¡mės ir nepaneigia kitų liudytojų parodymų bei raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovė 17 metų vedė bendrÄ gyvenimÄ ir Å«kį su A. J.. Susitarimas dėl jungtinės veiklos nedraudžia vienam iÅ¡ partnerių prisidėti prie bendrosios veiklos ne tik materialiu turtu, bet savo darbu ar kitais įsipareigojimais, todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo įrodinėti tik asmeninių lėšų panaudojimÄ bendro turto sukÅ«rimui ar įneÅ¡tÄ materialų indėlį.

Kaip ir nurodo ieÅ¡kovė, gyvenant ilgus metus, jie neskirstė gaunamų pajamų - visas lėšas laikė bendromis, todėl nurodyti, kiek materialiai kiekvienas prisidėjo prie turto įgijimo neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 17 metų ieÅ¡kovės ir A. J. bendrÄ gyvenimÄ ir Å«kio vedimÄ , tinkamai įvertino įrodymų visumÄ , aptarė A. J. 2003 metais Vaiko teisių apsaugos skyriui raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame D. R. įvardijo kaip sugyventinę, įvertino jų indėlius į bendro turto sukÅ«rimÄ - A.

J. statybos darbų patirtį, ieÅ¡kovės darbÄ , žinias į sodybos aplinkos tvarkymÄ , apželdinimÄ , skolos grÄ Å¾inimÄ atidirbtu A. J. ir D. R. sÅ«nų darbu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės atsakovai ir neginčijo. Kaip ir nurodo ieÅ¡kovė, gyvenant Å¡eimoje ir vedant bendrÄ Å«kį, jų gaunamos pajamos bendro gyvenimo metu taip pat buvo jų bendra dalinė nuosavybė, todėl negalima teigti, jog prie sodybos įgijimo ir tvarkymo nebuvo prisidėta bendromis lėšomis, t. y., ir ieÅ¡kovei priklausančia piniginių lėšų dalimi.

Teismas turėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimui dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę. Pripažintina, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigos reikalauti iÅ¡ atsakovų kompensacijos už įneÅ¡tÄ indėlį, nes Å¡alis pati sprendžia kokius ieÅ¡kinio reikalavimus ir atsikirtimus reikÅ¡ti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė naudojosi ginčo turtu, juo rÅ«pinosi, iÅ¡laikė, mokėjo draudimo įmokas nuo 2010 metų pagal A.

J. vardu sudarytÄ turto, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«sto draudimo sutartį, Å¡iuo metu rÅ«pinasi turtu ir jį iÅ¡laiko. LR CK 6.970 str. 2 d. preziumuojama, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, o reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus įrodymus ir LR CPK 185 str. reikalavimų nepažeidė.

Dėl žemės sklypų pripažinimo bendra daline nuosavybe Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visi sklypai yra atskiri turto objektai, registruoti kaip asmeninė A. J. nuosavybė. IeÅ¡kovė atsikirtimuose pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kur nurodoma, kad turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-2/2011). Teismas pagrįstai vertino ne tik teisinę registracijÄ , bet ir turto įsigijimo aplinkybių visumÄ .

TurtÄ Ä¯gyjant sandoriu vertino tai, kad ieÅ¡kovės ir A. J. gaunamos pajamos bendro gyvenimo metu taip pat buvo jų bendra dalinė nuosavybė, todėl prie sklypų įgijimo buvo prisidėta ir jų bendromis piniginėmis lėšomis, kurios įsigyjant žemės sklypus buvo transformuotos į jų bendrÄ dalinę nuosavybę - žemės sklypus. Sklypai buvo perkami Å¡eimos interesais - visi sklypai įsigyti tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir sodyba, tame pačiame kaime, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo sodyba, tame tarpe ir Å¡alia esantys žemės sklypai, įsigyti už iÅ¡ V.

K. pasiskolintus pinigus, už kuriuos atidirbo velionis ir ieÅ¡kovės sÅ«nÅ«s. Žemės nuomos sutartis sudaryta A. J. vardu nepaneigia Å¡io fakto, nes ir 6000,00 skolÄ už žemės nuomÄ P. Å . A. J. laidojimo dienÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo Teisėjų kolegija apeliantės L. J. argumentus dėl netinkamo atstovavimo ir K. J. procesinių teisių pažeidimo laiko nepagrįstais. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad civilinėje byloje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D.

N. atstovavo K. J., iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio, argumentas, kad civilinėje byloje K. J. atstovavusi Vaiko teisių skyriaus atstovė D. N. netinkamai vykdė savo pareigas, nėra pagrįstas. IeÅ¡kovė nurodo, jog susiklosčius tokiai situacijai, pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas teismas turėtų pripažinti procesiniu trečiojo asmens K. J. atstovu TelÅ¡ių rajono savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyrių. Tai buvo padaryta pavedant K.

J. atstovauti specialistei D. N.. IÅ¡ Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos akivaizdu, kad specialistė iÅ¡sakė pozicijÄ reikalavimų atžvilgiu. Tarp ieÅ¡kovės D. R. ir trečiojo asmens K. J. nėra ginčo, trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu ir su tuo, kad patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, trečiasis asmuo gaus mažesnės apimties paveldimÄ turtÄ . K. J. yra nepilnametis, gyvena su savo įstatymine atstove, yra jos iÅ¡laikomas, todėl reiÅ¡kiant ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ dėl ieÅ¡kovės ir A.

J. susitarimo vykdyti jungtinę veiklÄ , trečiojo asmens K. J. teisės nebuvo pažeistos. CPK 142 str. nenumato pareigos trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį, K. J. teismo sprendimo neskundė, nenurodė apie turtinių interesų pažeidimÄ , prie apeliacinių skundų neprisidėjo. Pažymėtina, kad apeliantė atsakovė L. J. nėra įgaliota atstovauti K. J. interesų ar jo interesais pareikÅ¡ti apeliacijÄ .    Dėl kitų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, jų palikimo nenagrinėtais Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų priteisimo paliko nenagrinėtÄ , atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

Teismas nurodė, kad kiti ieÅ¡kinio reikalavimai ir visi atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai yra iÅ¡ esmės susiję su atidalijimu iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, po A. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi K. J., jis priėmė palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , duomenų apie tai, kad atsakovai L. J., M. J. yra priėmę A. J. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėję paveldimÄ turtÄ valdyti, ar kreipęsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, byloje nėra.

Nurodė, kad įpėdiniai K. J., L. J., M. J. gali patys spręsti bendru sutarimu dėl paveldimo turto padalijimo (LR CK 5.70 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendro turto, nenagrinėjo Å¡io reikalavimo iÅ¡ esmės ir nevertino, ar ieÅ¡kovės siÅ«lomas turto dalies atidalijimo bÅ«das pagrįstas. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio dalį dėl atidalijimo atmetė, o visÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (tame tarpe ir dalyje dėl turto padalijimo) paliko nenagrinėtu, nors abiem atvejais teismas rėmėsi tomis pačiomis byloje pripažintomis aplinkybėmis, kad atsakovai ir nepilnametis K.

J. yra A. J. įpėdiniai. Teismo argumentai bei iÅ¡vados dėl atsakovų teisės pasidalinti A. J. turtÄ yra prieÅ¡taringi, kas nulėmė materialinių ir procesinių teisių pažeidimÄ bei netinkamo procesinio sprendimo priėmimÄ ginčo dalyje. Teismas pripažino ieÅ¡kovę įpėdinių kreditore, tačiau laidojimo iÅ¡laidų kompensavimo klausimo teismas neiÅ¡sprendė, kaip ir nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, susidarė situacija, jog iÅ¡sisprendus atsakovų palikimo priėmimo klausimui ir paaiÅ¡kėjus, kad atsakovai yra įpėdiniai, atsakovai ir ieÅ¡kovė taps turto bendraturčiais, atsakovai turės ateityje galimybę kreiptis į teismÄ su reikalavimu atidalinti jiems priklausančias turto dalis, tuo tarpu ieÅ¡kovės, atmetus jos reikalavimÄ dėl atidalijimo, kaip turto bendraturtės, teisė į atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės negali bÅ«ti ribojama.

Byloje su atsakovės apeliaciniu skundu yra pateikti duomenys apie tai, kad atsakovai M. J. ir L. J. 2014 02 11 priėmė palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismas paliko prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtu tuo pagrindu, kad nėra duomenų ar atsakovai priėmė palikimÄ . Taigi pripažintina, kad teismas iÅ¡ esmės nenagrinėjo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, kaip ir dalies ieÅ¡kovės reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra CPK 314 straipsnio sÄ lygų, kada apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio ir dalies ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimui Å¡ių įrodymų pateikimas turėjo esminę reikÅ¡mę ir teismas privalėjo bylos nagrinėjimo eigoje pasiÅ«lyti Å¡alims tokius įrodymus pateikti bei iÅ¡spręsti priimto ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad teismas nenustatė, jog ieÅ¡kinys bÅ«tų buvęs pareikÅ¡tas netinkamiems atsakovams, bet sprendė, jog reikalavimas dėl atidalijimo negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, nes Å¡iai dienai ieÅ¡kovė su atsakovais neturi turto, esančio jų bendrÄ ja daline nuosavybe.

Atsakovai neatsikirtinėjo į ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad jie yra netinkami atsakovai, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį su reikalavimu padalinti ginčo turtÄ , taip pripažindami, kad jie yra tinkami atsakovai Å¡ioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams jis priklauso nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.1, 5.50 straipsniai).

Taikant kasacinio teismo praktikÄ pripažintina, kad palikimo priėmimo faktas egzistavo nuo 2014- 02–11, pateiktų įrodymų pakako pirmosios instancijos teismui bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, todėl proceso teisės normų pažeidimas yra esminis ir dėl jo buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie atsakovų palikimo priėmimÄ galima buvo spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, kilus abejonėms, teismas Å¡iuos duomenis galėjo patikrinti vieÅ¡ajame registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas priėmęs ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, esant Å¡alių ginčui, juos turi iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės, todėl nuoroda dėl atidalijimo bei turto padalijimo K. J., L. J. ir M. J. bendru sutarimu yra nepagrįsta. Byla nagrinėjama ilgÄ laikÄ , Å¡alys bylos nagrinėjimo metu nesudarė taikaus susitarimo, todėl teismo siÅ«lymas Å¡alims grįžti į neteisminę paveldėjimo dokumentų iÅ¡davimo ir paveldimo turto padalijimo procedÅ«rÄ , prieÅ¡tarauja Å¡alių teisėms ir teisingumo principams (CPK 5 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, ieÅ¡kovės dalį reikalavimo atmesdamas, o kitus minėtus reikalavimus palikdamas nenagrinėtais, pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ , kuris naikintinas perduodant bylÄ dalyje reikalavimų nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, nes gražinant bylÄ dėl dalies reikalavimų nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas spręstinas proporcingai visų iÅ¡nagrinėtų reikalavimų apimtyje, taigi, dėl dalies reikalavimų apeliacinėje instancijoje nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., dalies, 4 punktÄ n u t a r i a :       TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir pripažinta, kad D. R. ir A. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) vedė bendrÄ Å«kį, veikė jungtinės veiklos pagrindu ir visas A. J. vardu įgytas turtas buvo bendra dalinė A. J. ir D. R. nuosavybė, kurioje kiekvienam priklausė po ½ nuosavybės teisės dalį, palikti nepakeistÄ .

                 KitÄ sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (atmestas), dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti laidojimo iÅ¡laidas (paliktas nenagrinėtu), dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio (paliktas nenagrinėtu), bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, panaikinti ir gražinti civilinę bylÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismui Å¡ioje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                      Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                          Danutė Burbulienė                                                                                                           Egidijus Mockevičius                                                                           Â