39cccfcb-01db-4df2-b401-241dcf4cfc3e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1920-834/2020

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00713-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.3.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P.,

nedalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui (toliau – Institucijos atstovė),

iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ANK ) 351 straipsnio 5 dalį ir ,

n u s t a t ė :

M. P. 2020 m. balandžio 30 d. 11 val. ( nusižengimas nustatytas ), (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai, neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, statė neypatingos kategorijos dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (įrengti monolitniai GB pamatai, užstatytas plotas apie 328 kv. m., iÅ¡matavimai plane apie 22,3x14,7 m.), (duomenys neskelbtini)., sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),

t. y. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. P. apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, taip pat raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės bei pasiÅ«lyta savo pozicijÄ iÅ¡dėstyti raÅ¡tu, siekiant bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos. PraÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ negautas ir nepateikta prieÅ¡taravimų dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Institucijai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas bei pasiÅ«lyta savo pozicijÄ iÅ¡dėstyti raÅ¡tu, siekiant bylÄ iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos.

Administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad statybas pradėjo be leidimo, kadangi dėl paskelbto karantino negalėjo laiku jo gauti. SavavaliÅ¡kas statybas pradėjo, nes jautė didelę atsakomybę savo darbuotojams, kuriuos bÅ«tų tekę atleisti arba iÅ¡leisti nemokamų atostogų dėl darbo trÅ«kumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priedo (įmokos už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ mokėjimo principai) nuostatomis savo iniciatyva nustatė statybų sÄ matinę vertę, atliko ekspertizę bei sumokėjo įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ . LeidimÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini) projektui jau gavęs. Dėl savo neteisėtų poelgių gailisi, ateityje nekartos, teismo praÅ¡o atsižvelgti į Å¡iuo metu esančiÄ sunkiÄ ekonominę padėtį ir skirti Å¡velniausiÄ bausmę, o jeigu bausmė finansinė praÅ¡o jÄ padalinti, sumokant per 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo.

Institucija rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Dėl veikos kvalifikavimo

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ .

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo ( toliau Ä®statymo) 1 punktas ir 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas). Ä®statymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Ä®statymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ . Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog statybÄ leidžiantis dokumentas yra – leidimas tęsti sustabdytÄ statybÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai statyba tęsiama paÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas numato, kad su savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimu susijusiems statybos darbams gali bÅ«ti iÅ¡duodamas statybÄ leidžiantis dokumentas. Ä®statymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Ä®statymo 1 priedo 1 straipsnis numato, kad įmokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ moka statytojai (užsakovai), statinių (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, žemės sklypų (jų dalių) savininkai, valdytojai, naudotojai, įgyvendinantys Å¡iame įstatyme numatytÄ galimybę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savavaliÅ¡kos statybos atveju.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nusižengimas įrodytas, administracinio nusižengimo protokolu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavaliÅ¡kos statybos aktu, foto nuotraukomis, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u ir kitais dokumentais. Byloje surinktais įrodymais ir administracinės atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais, nustatyta, kad neypatingo dvibučio gyvenamojo namo statyba pradėta žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) neturint statybos leidimo ir Å¡io pastato statytojas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P.. Taigi iÅ¡dėstyti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. P. 2020 m. balandžio 7 d., (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai, neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, statė neypatingos kategorijos dvibutį gyvenamÄ jį namÄ (įrengti monolitniai GB pamatai, užstatytas plotas apie 328 kv. m.), (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , 27 straipsnio 16 dalies 1 punktÄ , 18 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , 14 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ . Tokie M. P. veiksmai atitinka ANK 351 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuoti.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo

M. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Skiriant nuobaudÄ M. P. atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , padarymo aplinkybes, į M. P. asmenybę, kuris anksčiau nėra baustas už tokio pobÅ«džio administracinio nusižengimo padarymÄ . Taip pat teismas pažymi ir tai, kad iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o už 5 metus matyti, jog M. P. atžvilgiu praeityje buvo suraÅ¡ytas tik vienas protokolas su administraciniu nurodymu už savi izoliacijos taisyklių pažeidimÄ , paskirta bauda sumokėta. Kas rodo, jog nėra linkęs pažeidinėti įstatymų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusios institucijos (pareigÅ«no) sprendimÄ sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Teismų praktika taip pat laikosi nuostatos, jog tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, atitinkamai turi bÅ«ti skiriamos ir Å¡velnesnės nuobaudos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2-78-468/2020).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji.

Taigi, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Skiriant nuobaudÄ M. P., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų apie M. P. baustumus už analogiÅ¡kus administracinius nusižengimus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei jo veiksmus, nustačius savavaliÅ¡kos statybos faktÄ bei operatyvų jos padarinių paÅ¡alinimÄ .

Pažymėtina, kad siekis įgyvendinti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nereiÅ¡kia, kad visiems teisės pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos, prieÅ¡ingai, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į konkrečioje byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui turinčias įtakos aplinkybes ir paskirti individualiÄ nuobaudÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-7-4-2013).

Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ skirti mažesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje minimali, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi bÅ«ti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir mano, kad Å¡iuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

M. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam skirti 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) baudÄ .

Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo Å¡io nutarimo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iÅ¡davimo ar iÅ¡siuntimo dienos, į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ , vardÄ , pavardę bei administracinio nusižengimo pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė