2017-06-21 Nr. AB-12567-3-62-3-00595-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-518-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00595-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą atsakovams M. K. individualiai įmonei, Registrų centro Marijampolės filialui, V. J. dėl kadastro duomenų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2016 metų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav. (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinius matavimus. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą.

Pareiškėjas paaiškino, kad, siekdamas apginti viešąjį interesą, teikė pareiškimą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų nuginčijimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1464-422/2017 pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėjas nurodė, kad į Tarnybą 2016 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi E. M. dėl bendro naudojimo kelio atstatymo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Buvo įvertinti visi Tarnybos Marijampolės Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus (toliau – ir Skyrius) archyve saugomų žemės sklypų privatizavimo bylose esantys dokumentai ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai, rengti 1999-2010 metais.

Buvo nustatyta, kad 4 m pločio bendro naudojimo kelias turi būti tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius šias aplinkybes Tarnybos direktorius 2016 m. lapkričio 29 d. pavedė Marijampolės Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui įvertinti vietovės reljefo ypatumus ir nustatyti, ar yra galimybė įrengti privažiuojamąjį kelią. 2016 m. gruodžio 21 d. vietovėje įvertinus reljefo ypatumus, nustatyta, kad tarp žemės sklypų galima įrengti privažiuojamąjį kelią, kuris yra pažymėtas Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko 1999 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. 176-ŽM (toliau – ir Projektas). Su V. J. tą pačią dieną vietoje buvo aptarta situacija dėl kelio atlaisvinimo, tačiau atsakovas su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2016 m. nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atliko M. K. IĮ matininkas M. K.. Pareiškėjas paaiškino, kad Skyrius, siekdamas susidariusią situaciją išspręsti taikiai, 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 20SD-7S47-(14.20.104.) kreipėsi į M. K. IĮ matininką M.

K., informuodamas, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Matavimo taisyklės) 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju pagal Projektą ir turi atitikti jame suprojektuoto žemės sklypo ribas.

Skyrius nurodė, kad vykdant kadastrinius matavimus Žemės sklypo parengtas planas neatitinka Projekto (bendro naudojimo kelias įmatuotas į sklypo ribas) ir tuo pažeisti Matavimo taisyklių 11 punktas ir Nuostatų 21 punktas, todėl, vadovaujantis Nuostatų 125 punkto nuoroda, kai naują planą parengia ir netikslumus ištaiso žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo (licencijos turėtojas), buvo prašoma pataisyti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, t. y. šio sklypo rytinę ribą pagal Projektą atitraukti 4 m atlaisvinant vietą 4 m bendro naudojimo keliui.

Tačiau matininkas, atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidimų neištaisė. Neradus susitarimo dėl kitos alternatyvios kelio įrengimo vietos, 2017 m. sausio 4 raštu Nr. 20SD-26-(l4.20.45.) V. J. buvo pasiūlyta patikslinti jo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastro duomenis administracine tvarka, šiaurinę ir pietinę ribas sutrumpinant 2 m iš rytinės sklypo pusės 4 m bendro naudojimo keliui įrengti. Buvo duotas terminas iki 2017 m. sausio 20 d. informuoti Skyrių raštu apie priimtą sprendimą, rašte buvo paaiškinta, kad iki nustatyto termino nepateikus sutikimo bus laikoma, kad jis nesutiko su pateiktu pasiūlymu ir dėl kadastro duomenų nuginčijimo (pakeitimo) bus kreiptasi į teismą.

Pareiškėjas darė išvadą, kad, prieš kreipdamasis į teismą dėl kadastro duomenų nuginčijimo, jis siekė išnaudoti visas galimas priemones taikiam sprendimo būdui, t. y. kreipėsi ir į kadastrinius matavimus atlikusią įmonę, Žemės sklypo savininką dėl galimybės pakeisti kadastro duomenis administracine tvarka. Ir tik tada, kai buvo išnaudotos visos priemonės pakeisti kadastro duomenis administracine tvarka ir nebeturėdamas kito sprendimo būdo, kreipėsi į teismą dėl kadastro duomenų nuginčijimo. Visa tai turėtų būti laikoma svarbiomis kreipimosi į teismą termino praleidimo priežastimis.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl reikalavimo panaikinti 2016 metų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., kadastrinius matavimus, ir su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad duomenys apie galimai pažeistą interesą Tarnybai tapo žinomi 2016 m. gruodžio 30 d., kuomet ji raštu Nr. 20SD-7847-(14.20.104) kreipėsi į matininką M. K., nurodydama, kad, vykdant kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog Žemės sklypo parengtas planas neatitinka Projekto (bendro naudojimo kelias įmatuotas į sklypo ribas), tuo pažeistas Taisyklių 11 punktas bei Nuostatų 21 punktas. Be to, Tarnyba 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr. 20SD-26-(14.20.45.) kreipėsi į V. J., prašydama iki 2017 m. sausio 20 d. informuoti, ar jis sutinka, jog jo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastro duomenys būtų pakeisti administracine tvarka.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų rinkęs daugiau informacijos ar ėmęsis kitų veiksmų, todėl darė išvadą, kad vėliausiai 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjas jau turėjo pakankamai duomenų viešojo intereso pažeidimui konstatuoti ir atsakovų pozicijai suprasti, todėl nuo šios dienos teismas skaičiavo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl viešojo intereso gynimo paduoti. Pareiškėjas tokį pareiškimą teismui išsiuntė tik 2017 m. kovo 29 d., t. y. praleidęs pareiškimo padavimo terminą.

Teismas nurodė, kad terminas pareiškimui dėl viešojo intereso gynimo paduoti nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas. Teismas rėmėsi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl taikaus ginčo sprendimo nelaikė objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad kai bylos šalimi yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, Tarnyboje dirba savo srities profesionalai, dalyvauja ne vienoje administracinėje byloje, todėl jai negali būti taikomi tokie patys atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai kaip fiziniams asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais. Teismas akcentavo, kad Tarnyba ar jos teritorinis padalinys privalo žinoti, jog pagal įstatymus jie turi pareigą kreiptis į teismą, atstovaudami valstybės interesus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, turėdamas teisę nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, tačiau to neatlikęs teisės aktuose nustatyta tvarka bei terminais, ir vietoje to bandydamas susiklosčiusią situaciją spręsti taikiu būdu, veikė nerūpestingai, todėl tokių veiksmų negalima laikyti objektyvia termino pareiškimui paduoti praleidimo aplinkybe, dėl kurios šis terminas galėtų būti atnaujintas.

III. Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl kadastro duomenų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo manymu, siekis išspręsti konfliktinę situaciją taikiai neturi būti kliūtis, nepavykus susitarti, kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas remiasi Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Registro įstatymo 4 straipsniu ir pažymi, kad Žemės sklypo kadastro duomenys administracine tvarka gali būti keičiami tik žemės sklypo savininkui sutikus, o jam nesutikus, klausimas dėl tokių duomenų nuginčijimo (pakeitimo) turi būti sprendžiamas teismine tvarka. Pareiškėjas nurodo, kad matininkas M. K., 2016 m. atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą pateikė kadastro tvarkytojui, t. y. Tarnyba šios kadastro duomenų bylos nebuvo tikrinusi ir archyve ji nėra saugoma. Pareiškėjas daro išvadą, kad tai jam apsunkino dokumentų rengimą teismui ir sąlygojo termino paduoti prašymą praleidimą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nors terminas buvo duotas iki 2017 m. sausio 20 d., V. J. apie priimtą sprendimą galėjo informuoti paštu, todėl pašto korespondencijos gavimas 2017 m. sausio 20 d., pareiškėjo teigimu, buvo mažai tikėtinas. Pareiškėjas remiasi ABTĮ 51 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad siekis ginčus spręsti taikiai neturėtų būti kliūtis apginti valstybės interesus teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria, neatnaujinus pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo padavimo termino, pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą ( kai pareiškimas paduotas praleidus nustatytą pareiškimo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas) atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl reikalavimo panaikinti 2016 metų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., kadastrinius matavimus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenys apie galimai pažeistą interesą Tarnybai tapo žinomi 2016 m. gruodžio 30 d., vėliausiai 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjas jau turėjo pakankamai duomenų viešojo intereso pažeidimui konstatuoti, tačiau pareiškimas teismui buvo išsiųstas tik 2017 m. kovo 29 d., t. y. praleidus pareiškimo padavimo terminą.

Tarnyba neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių, tačiau atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino termino pareiškimui paduoti praleidimo priežastis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 sr. 2 d.).

Kaip minėta, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti pareiškimo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Pažymėtina, jog įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą, o visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti įrodymais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog praleistas terminas turėtų būti atnaujintinas, kadangi buvo siekiama susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnyba po V. J. nustatyto termino, t. y. 2017 m. sausio 20 d., būtų atlikusi kokius nors veiksmus, patvirtinančius pareiškėjo tolesnį siekį susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Nors negalima nesutikti su pareiškėjo nurodoma hipotetine situacija, kad pilietis savo atsakymą galėjo pateikti paštu, todėl jo gavimas galėjo būti vėlesnis nei 2017 m. sausio 20 d., kita vertus, tokia aplinkybė negali būti priežastimi, pateisinančia daugiau kaip mėnesį praleistą pareiškimo pateikimo teismui terminą, be to, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, jog V. J. pateikė savo atsakymą po 2017 m. sausio 20 dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017 m. sausio 4 d. rašte Nr. 20SD-26-(14.20.45.) V. J. pažymėta, jog iki nustatyto termino, t. y. 2017 m. sausio 20 d., V. J. nepateikus sutikimo bus laikoma, kad jis nesutiko su pateiktu pasiūlymu ir dėl kadastro duomenų nuginčijimo (pakeitimo) bus kreiptasi į teismą. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl kadastro duomenų bylos neturėjimo. Pareiškėjas nenurodo, kad buvo ėmęsis kokių nors veiksmų dėl tokios informacijos gavimo, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, be to, kaip nurodė valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas, Tarnyba, nagrinėdama Žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo aplinkybes, į valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pateikimo pareiškėjas nesikreipė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl reikalavimo panaikinti Žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimui. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamos bylos aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių ar viešojo intereso gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Įvertinusi visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai pripažino, kad terminas kreiptis į teismą dėl 2016 metų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav., kadastrinių matavimų panaikinimo yra praleistas dėl subjektyvių priežasčių ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl šio termino atnaujinimo. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl termino atnaujinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, visiškai nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjui paduoti pareiškimą, o pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė