2020-09-18 Nr. AB-17460-3-66-3-00124-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-99-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00124-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. P. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 18 d. gautas pareiškėjo S. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma:

1) atstatyti dėl objektyvių ir pateisinamų, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių praleistą terminą Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2020 m. rugsėjo 10 d. sprendimui Nr. Sp-169 „Dėl įrašų prie kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius pavardžių“ (toliau – ir Sprendimas) apskųsti bei nagrinėti šį pareiškėjo skundą kartu su 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktu skundu ir jo priedais iš esmės;

2) panaikinti VRK Sprendimo 2 dalį dėl įrašo apie teistumo duomenis prie pareiškėjo pavardės, kaip prieštaraujančią įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. R-7-438/2020;

3) įpareigoti VRK nedelsiant ir tiksliai pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje individualizuoti duomenis apie buvusį, bet išnykusį teistumą, nurodyti žodžiais padarytos veikos rūšį ir pobūdį, kas nereikalauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo ir priklauso atsakovo kompetencijai ir jurisdikcijai, o būtent: „2014 m. Raseinių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (KET pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą) ir nubaustas 2600 Lt bauda. Bauda sumokėta. Teistumas išnykęs, todėl šis asmuo yra laikomas neteistu“ ir užtikrinti, kad šie kandidato anketos duomenys būtų viešai pateikti ir nevaržomai pasiekiami kiekvienam rinkėjui vienodai rinkimų metu balsavimo vietose (balsavimo kabinose), nenaudojant jokių papildomų įrenginių ar priemonių;

4) nustatyti atsakovui privalomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą artimiausiu metu, t. y. per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki išankstinio balsavimo pradžios, ir tiksliai nurodyti, kokio turinio įrašo tekstą atsakovas privalo nurodyti ir paskelbti rinkėjams pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje, plakate ir kandidatų sąraše.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-71-261/2020 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriuo jis taip pat prašė: 1) panaikinti VRK Sprendimo 2 dalį dėl įrašo apie teistumo duomenis prie pareiškėjo pavardės, kaip prieštaraujančią įsiteisėjusiam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. R-7438/2020; 2) įpareigoti VRK nedelsiant ir tiksliai pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje individualizuoti duomenis apie buvusį, bet išnykusį teistumą, nurodyti žodžiais padarytos veikos rūšį ir pobūdį, kas nereikalauja Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo ir atsakovo kompetencijai, o būtent: „2014 m. Raseinių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, pagal LR BK 281 str. 1 d. (KET pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą) ir nubaustas 2600 Lt bauda. Bauda sumokėta. Teistumas išnykęs, todėl šis asmuo yra laikomas neteistu“ ir užtikrinti, kad šie kandidato anketos duomenys būtų viešai pateikti ir nevaržomai pasiekiami kiekvienam rinkėjui vienodai rinkimų metu balsavimo vietose (balsavimo kabinose), nenaudojant jokių papildomų įrenginių ar priemonių; 3) nustatyti atsakovui privalomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą artimiausiu metu, t. y. per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki išankstinio balsavimo pradžios, ir tiksliai nurodyti, kokio turinio įrašo tekstą atsakovas privalo nurodyti ir paskelbti rinkėjams pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje, plakate ir kandidatų sąraše.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą skundui dėl VRK Sprendimo paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kai nėra skundžiamas ir priimtas nagrinėti teisme atitinkamas VRK sprendimas dėl tokių veiksmų neatlikimo ar atsisakymo juos atlikti, negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui). Pareiškėjo reikalavimą nustatyti atsakovui privalomą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą, teismas įvertino kaip išvestinį ir atsisakė jį priimti tuo pačiu ABTĮ numatytu pagrindu kaip ir pagrindinį reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui taip pat išaiškino, kad teismo sprendimo vykdymas yra vykdymo proceso dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalis), nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.), o ginčai dėl teismo sprendimo vykdymo, kiti klausimai, kilę vykdymo procese, nagrinėtini Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir neskundžiama.

Kaip minėta, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą VRK Sprendimo apskundimo terminą. Šį prašymą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad apie 2020 m. rugsėjo 10 d. VRK posėdį ir jo darbotvarkėje numatytus svarstyti klausimus nebuvo informuotas, taip pat kad skundžiamas VRK Sprendimas 2020 m. rugsėjo 10–14 d. nebuvo skelbiamas VRK tinklapyje, todėl pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 14 d. pats kreipėsi į VRK, Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 14 d. 11 val. 18 min.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1–2 dalimis, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Kaip pareiškėjui jau buvo išaiškinta įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, nagrinėjamu atveju VRK sprendimų apskundimo termino pradžią įstatymų leidėjas susiejo būtent su skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, o ne su šio sprendimo paskelbimo momentu arba su ta aplinkybe, kada suinteresuotas asmuo sužinojo apie skundžiamą VRK sprendimą. Toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti VRK veiklos ir su tuo susijusių teisinių santykių stabilumą, asmenų, dėl kurių buvo priimti VRK sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą (žr., pvz., 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas VRK Sprendimas buvo paskelbtas viešai, be to, pareiškėjas taip pat nurodo, kad su Sprendimo turiniu susipažino 2020 m. rugsėjo 14 d., t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti skundo teismui nepraleisdamas Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto šio Sprendimo apskundimo termino. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo informuotas apie 2020 m. rugsėjo 10 d. VRK posėdį ir jo darbotvarkėje numatytus svarstyti klausimus, pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. VRK posėdžių darbotvarkė ir šio posėdžio protokolas taip pat yra paskelbti VRK tinklapyje. Todėl pareiškėjas, būdamas kandidatu į Seimo narius, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę domėtis šia informacija, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui dėl VRK Sprendimo paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir ekstraordinariomis, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą VRK Sprendimo apskundimo terminą netenkintinas, pareiškėjo skundą dėl šio Sprendimo panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.)

Pareiškėjo reikalavimų įpareigoti VRK nedelsiant ir tiksliai pareiškėjo kandidato į Seimo narius anketoje individualizuoti duomenis apie buvusį, bet išnykusį teistumą, nurodyti žodžiais padarytos veikos rūšį ir pobūdį, taip pat nustatyti atsakovui privalomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą, priimtinumo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl to nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. P. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Skirgailė Žalimienė