39c9ae29-8e8a-41dd-af02-e3258fa3d576 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-971-603/2015                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05381-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 122. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. birželio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi skolininko UAB „Baltic Hearts“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, n u s t a t ė: pirmos instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal kreditoriaus UAB „VILSTA“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui UAB „Baltic Hearts“ dėl skolos priteisimo.Tenkindamas kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kimo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areÅ¡tuoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ 70 088 EUR sumai, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti.Teismas nustatė, kad prievolė yra turtinė, reikalavimo suma didelė, prievolė nėra užtikrinta kitomis priemonėmis, todėl sprendė, jog pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.Skolininkas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.Nurodė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvi grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, dėl ko nėra pagrindo taikyti apsaugos priemones.

PaaiÅ¡kino, kad reikalavimo suma nėra didelė lyginant su skolininko turtine padėtimi, kadangi skolininkui priklauso verslo centras, kurio vertė pagal VÄ® Registrų centras duomenis yra 13 379 000 EUR, bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 4 057 576,46 EUR, metinė apyvarta yra nuo 500 000 EUR iki 1 000 000 EUR, o banko sÄ skaitoje bendrovė turi didesnę nei 1,5 mln. EUR sumÄ . Kreditorius nepateikė jokių duomenų, jog skolininkas siektų turtÄ paslėpti, realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip sumažinti savo mokumo galimybes.

Atsisakymas vykdyti kreditoriaus reikalavimÄ yra pagrindas reikalauti ginti pažeistÄ teisę, o ne taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Kreditorius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė skundo netenkinti.Nurodė, kad skolininkas nepagrįstai ilgÄ laikÄ neatsiskaito su kreditoriumi, nereaguoja į raginimus. Skolininkas, įrodinėdamas savo gerÄ finansinę padėtį, nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Pirmos instancijos teismas, gavęs atskirÄ jį skundÄ , nepasinaudojo CPK 334 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta teise – sutinkant su atskiruoju skundu pačiam panaikinti/pakeisti skundžiamÄ nutartį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmos instancijos teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ne tik motyvais, nurodytais 2015 m. vasario 19 d. nutartyje, bet ir įvertinęs papildomai pateiktus argumentus bei įrodymus.IÅ¡nagrinėjus bylos duomenis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesines bei materialinės teisės normas bei pagrįstai tenkino kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir taikė areÅ¡tÄ skolininko turto atžvilgiu.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Viena iÅ¡ pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sudėtinių dalių yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Aplinkybė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).

Vertinant, ar byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikÅ¡mingumÄ asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį. Vertinant pirmos instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ aukščiau apraÅ¡ytu pagrindu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma yra pakankamai didelė, kad bÅ«tų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotÄ prezumpcijÄ .

Tuo tarpu apeliantas, pateikdamas atskirÄ jį skundÄ , Å¡ios prezumpcijos nepaneigė – kartu su atskiruoju skundu pateikė neiÅ¡samius duomenis tik iÅ¡ dalies atspindinčius realiÄ apelianto finansinę padėtį. Pažymėtina, kad iÅ¡ apelianto pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad visas apeliantui nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka, todėl realiai Å¡is turtas nėra likvidus. Apeliantas nepateikė duomenų apie turimų įsipareigojimų dydį, įrodymų, jog kitas turtas, tame tarpe ir lėšos, esančios banko sÄ skaitose, nėra apsunkintas.

Šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog neegzistuoja objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, atskirojo skundo motyvais pakeisti nutartį nėra pagrindo, o kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Loreta Bujokaitė