2021-01-06 Nr. AB-341-3-62-3-02242-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4077-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02242-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1412 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-4046 „Dėl M. Š. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog Nutarimu nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi Nutarime nurodytų veiksmų 2019 m. liepos 24 d. nuo 22 val. 20 min. neįvykdė. 2019 m. liepos 25 d., apie 1 val. 30 min., jį ir kartu su juo vienoje kameroje buvusius kitus du nuteistuosius pažadino triukšmas, sklidęs iš bendrabučio 2-ojo aukšto. Apie 2.00 val. triukšmas nurimo, tačiau pareiškėjas per kameros langą pamatė po bendrabučio koridorių vaikščiojančius pareigūnus. Supratę, kad bus atliekama krata, pareiškėjas ir kiti du nuteistieji apsirengė. Pareigūnai atidarė kameros duris ir nurodė gultis ant grindų. Po to pareiškėjas buvo išvestas į kiemą, apie 6.00 val. – nuvestas į kamerą pasiimti čiužinio, po to – į bendrabučio 2-ajame aukšte esančią kamerą, o vakare – supažindintas su Nutarimu skirti nuobaudą. Pravieniškių PN-AK nesurinko objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę padarius pažeidimą. Tokiais įrodymais galėtų būti pareigūnų naudotų vaizdo registratorių ir bendrabučio koridoriuose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kokius veiksmus atliko ar neatliko pareiškėjas. Jam nebuvo leista pateikti paaiškinimą ir nebuvo pakviestas į Drausmės komisijos posėdį.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Pravieniškių PN-AK, vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. J.-G. ir šio skyriaus l. e. vyriausiojo specialisto pareigas einančio L. N. 2019 m. liepos 24 d. tarnybinių pranešimų Nr. 46-1568a ir Nr. 46-1568b (toliau – ir Tarnybiniai pranešimai) duomenimis, teigė, kad prie pataisos įstaigoje 2019 m. liepos 24 d., apie 22.20 val., prasidėjusių neramumų, kuriuos kėlė 11 ir 12 būrių nuteistieji, prisidėjo 9 ir 10 būrių nuteistieji, kurie irgi kėlė triukšmą bei nevykdė pareigūnų duodamų nurodymų. 10 būrio nuteistasis – pareiškėjas – pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50 punktą, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintą Nuteistųjų dienotvarkę (toliau – ir Nuteistųjų darbotvarkė). Skiriant pareiškėjui nuobaudą, buvo laikytasi nustatytos tvarkos: pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti pasiaiškinimą, jo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdyje. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas atsisakė pateikti pasiaiškinimą bei į Drausmės komisijos pasiūlymą ir padarytą pažeidimą, pareiškėjui buvo paskirta viena iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Skiriant pareiškėjui nuobaudą, abejonių dėl pareiškėjo padaryto bausmės atlikimo režimo pažeidimo nekilo.

5. Pravieniškių PN-AK taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 25 d., apie 1.00 val., siekiant suvaldyti ypatingą situaciją įstaigoje, buvo pasitelktos papildomos pajėgos, kurios, patekusios į nuteistųjų užkirstas gyvenamąsias patalpas, išvedė visus nuteistuosius į būrių lauko kiemelius ir, kol buvo atliekamos kratos, vykdė nuteistųjų priežiūrą. Prieš agresyvius, nepaklusnius, reikalavimų nevykdančius nuteistuosius buvo panaudotos specialiosios priemonės (2019 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas). Dėl šių aplinkybių visa susijusi medžiaga buvo pridėta prie 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19. Šioje medžiagoje 2019 m. liepos 25 d. buvo pradėtas patikslinimas pagal specialiųjų priemonių panaudojimo faktą ir ši medžiaga pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kalėjimų departamentas negali priimti sprendimo pradėti (nepradėti) tarnybinio patikrinimo procedūros, kol nebus priimtas procesinis sprendimas nurodytoje ikiteisminio tyrimo byloje. Dėl šių priežasčių atsakovas negali pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be to, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu dėl jo teisių pažeidimo.

6. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Kalėjimų departamentas nurodė, kad įvertino visą su pareiškėjo skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą ir nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val., apie 10-15 min., sąmoningai, bendru susitarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, nustatytą vidaus tvarkos režimą bei nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Buvo nustatyta, jog pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti, jo elgesys buvo apsvarstytas Pravieniškių PN-AK veikiančioje Drausmės komisijoje. Drausmės komisija, įvertinusi padaryto piktybiško pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasi režimo pažeidimą sistemiškumą ir piktybiškumą apibūdinančiu Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintais Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei kriterijais (toliau – ir Kriterijai) bei BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3 7 ir 8 punktais, pasiūlė pataisos namų direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo M. Š. skundą – panaikino Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

9. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistė K. J.-G. ir šio skyriaus l. e. vyriausiojo specialisto pareigas L. N. 2019 m. liepos 24 d. pateikė tarnybinius pranešimus Nr. 46-1568a ir Nr. 46-1568b, kuriuose nurodė, kad 10 būrio nuteistasis M. Š. 2019 m. liepos 24 d., apie 22.20 val., pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Taisyklių 50 punktą, Nuteistųjų dienotvarkę. Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdyje apsvarsčius M. Š. elgesį, Drausmės komisijos pirmininkas 2019 m. liepos 25 d. parengė teikimą Nr. 63-3031 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriame nurodė, jog M. Š. sistemingai pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir kad jis 2019 m. liepos 24 d., apie 22.20 min., pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Taisyklių 50 punktą, Nuteistųjų dienotvarkę bei pasiūlė skirti nuteistajam nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu M. Š. už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Taisyklių 50 punkto, Nuteistųjų dienotvarkės pažeidimus paskyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą ir prašė panaikinti Nutarimu paskirtą nuobaudą. Kalėjimų departamentas Sprendimu konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

10. Teismas iš Nutarimo turinio nustatė, kad Pravieniškių PN-AK vertino, jog pareiškėjo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad: jis niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių ir taip bendru susitarimu bei vieningais veiksmais su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką; jis nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų.

11. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK, įrodinėdamas M. Š. kaltę, iš esmės vadovavosi Tarnybiniais pranešimais, kuriuose iš esmės analogiškai nurodyta, kad 2019 m. liepos 24 d., apie 22.20 val., buvo nustatyta, jog 12 būrio 4 kameroje esantys nuteistieji gali naudotis mobiliojo ryšio telefonais; nustačius, kad 12 būrio 4 kameros durų magnetinė spyna mechaniniu būdu buvo užblokuota, ji buvo atkalta plaktuku; patekus į nurodytą kamerą, joje esantiems nuteistiesiems buvo pranešta, kad bus atliekama neplaninė krata; atlikus nuteistųjų dalinę apžiūrą, nuteistieji iš 4 kameros buvo išvesti į koridorių; pareigūnui L. N. atliekant 4 kameroje esančio tualeto kratą, kažkuris iš 12 būrio nuteistųjų sušuko „Š.“; nurodytą šūksnį ėmė kartoti ir daugiau 11 bei 12 būrių nuteistųjų; be to, šių būrių nuteistieji ėmė daužyti į kamerų duris, garsiai šaukti, reikšdami pretenzijas ir nepasitenkinimą, keiktis; po kelių akimirkų triukšmas ėmė sklisti ir iš 9 bei 10 būrių kamerų; nuteistieji nereagavo į pareigūnų duodamus nurodymus; nustatyti nuteistuosius, iš vidaus daužiusius kameros duris, galimybės nebuvo, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Iš esmės analogiškas 10 būrio nuteistojo M. Š. neteisėtų veikų aprašymas pateiktas ir Drausmės komisijos pirmininko 2019 m. liepos 25 d. parengtame Teikime. Teismas pažymėjo, kad kitų įrodymų, kuriais remiantis buvo įrodinėjama M. Š. kaltė, nebuvo surinkta.

12. Teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK nesurinko ir teismui nepateikė jokių įrodymų (durų apžiūros akto, vaizdo medžiagos ir kt.), patvirtinančių, kad pareiškėjas niokojo, t. y. naikino, kameros duris ir kitą inventorių. Pravieniškių PN-AK, siekdami pagrįsti nurodytą Nutarimo teiginį, privalėjo ir turėjo galimybes užfiksuoti 10 būrio kameros, kurioje 2019 m. liepos 24 d. buvo kalinamas pareiškėjas, padarytus durų ir kameros inventoriaus pakenkimus. Teismui pateiktuose Tarnybiniuose pranešimuose nėra konkrečiai nurodyta, kad 9 ir 10 būrių nuteistieji niokojo kamerų duris bei kitą inventorių ir kad buvo rasti tam tikri 10 būrio kameros, kurioje 2019 m. liepos 24 d. buvo kalinamas pareiškėjas, durų, grotų, kito materialaus turto sugadinimai ir pakenkimai. Teismas akcentavo, kad Tarnybiniuose pranešimuose 9 bei 10 būrių nuteistųjų, iš jų – ir M. Š., veiksmai neindividualizuoti; nuteistųjų veiksmai apibūdinti apibendrintai kaip triukšmo skleidimas, konkrečiai nenurodant, kokiu būdu 9 bei 10 būrių nuteistieji kėlė triukšmą (keikdamiesi, daužydami į kamerų duris, reiškiant pretenzijas ir nepasitenkinimą garsiai šaukdami ir pan.); apibendrintai nurodyta, kad į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji nereagavo, o nustatyti nuteistuosius, iš vidaus daužiusius kameros duris, galimybės nebuvo, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismas vertino, kad Tarnybinių pranešimų duomenys neleidžia objektyviai nustatyti pareiškėjo įvykdytų konkrečių teisei priešingų veiksmų, pareiškėjui nurodymus davusio pareigūno, pareigūno duotų nurodymų turinio ir kokiu metu šie nurodymai buvo duoti.

13. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK Nutarime nenurodė kokios konkrečios dienotvarkės ir kokią konkrečią nuostatą galimai pažeidė pareiškėjas. Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-362 1.1–1.7 papunkčiais patvirtino nuteistųjų dienotvarkes, taikomas septynioms skirtingoms kategorijoms priskiriamiems nuteistiesiems.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, tirdamas 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. pareiškėjo galimai padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, nesurinko objektyvių įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti pareiškėjo kaltę, įvykdžius BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Taisyklių 50 punkto pažeidimus, o dėl Nutarime esančios abstrakčios nuorodos apie Nuteistųjų dienotvarkės pažeidimą negali būti pripažįstama, kad kaltinimas tinkamai suformuluotas.

15. Teismas, akcentuodamas BVK įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias nuobaudų skyrimą, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pateikė pataisos įstaigos pareigūno 2019 m. liepos 25 d. parengtą nustatytos formos protokolą Nr. 63-2948 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“, kuriame nurodyta, kad 10 būrio nuteistasis M. Š., pranešus, kad jis 2019 m. liepos 24 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pasiaiškinti raštu atsisakė, žodžiu pareiškė, jog paaiškinimo nėra. Pravieniškių PN-AK veikiančios Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. protokolo Nr. 3099 (toliau – ir Drausmės komisijos Protokolas) duomenimis, šios komisijos posėdyje buvo svarstomas 98 nuteistųjų, įskaitant ir M. Š., elgesys.

16. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 242 ir 243 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Drausmės komisijai svarstant pareiškėjo padarytą nusižengimą ir skirtinos nuobaudos klausimą, turėjo būti užtikrintas pareiškėjo dalyvavimas šios komisijos posėdyje. Teismas, įvertinęs Drausmės komisijos protokolo įžanginę dalį, pripažino pagrįstu pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus dėl pranešimo apie padarytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus.

17. Teismas pažymėjo, kad Drausmės komisijos protokolo Nr. 3099 duomenys leidžia teigti, kad šios komisijos 2019 m. liepos 25 d. posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo elgesys, pasireiškęs įstaigos administracijos reikalavimų, kurie protokole konkrečiai neapibrėžti, nevykdymu. Drausmės komisijos pirmininko Teikime pareiškėjui pateiktas kaltinimas padarius vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus išplėstas: be kaltinimo nevykdžius teisėtų duodamų nurodymų nusiraminti, kas gali būti vertina kaip Drausmės komisijos protokole nurodytas įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, Teikime įvardintas ir masinių neramumų kėlimas, niokojant kamerose esančias duris ir inventorių (grotas), taip šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką.

18. Teismas darė išvadą, kad nustatyti procedūrinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimai Pravieniškių PN-AK vadovui užkirto kelią objektyviai nustatyti visas pareiškėjo galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, jas tinkamai įvertinti ir pagrįsti sprendimą. Nutarimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Panaikinus Nutarimą, naikinamas ir Kalėjimų departamento Sprendimas.

III. 19. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovo teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti pareiškėjo skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Reikšmingos faktinės aplinkybės dėl 2019 m. liepos 25 d. įvykių yra užfiksuotos pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-0-00181-19. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovas teismą informavo atsiliepime į skundą. Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, ne kitos medžiagos teismui pateikti negalėjo, kadangi visi duomenys yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą. Tačiau teismas užėmė tik pasyvaus stebėtojo poziciją. Be to, šioje situacijoje teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

21. Atsakovas nurodo, kad teismas, neišreikalaudamas įrodymus, reikalingus visapusiškam ginčo išnagrinėjimui, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas pateikė teismui melagingą versiją apie įvykio aplinkybes, kurią paneigia Tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Identiškus parodymus nurodė daugelis nuteistųjų, kurie kėlė masinius neramumus ir gavo nuobaudas. Šių nuteistųjų skundai nagrinėjami administraciniame teisme. Teismas pareiškėjo paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį nei pareigūnų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, paaiškinimams. Visiškai nepagrįsti teismo argumentai ir išvada, kad byloje nėra neginčijamų bei pakankamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą. Tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik tuo atveju, jei būtų įvykdęs įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui.

22. Pasak atsakovo, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios prievartos priemonės, po kurių medicininės apžiūros metu jis skundėsi nugaros skausmu, apžiūros metu jo sėdmenų srityje dešinėje pusėje buvo pastebėtas audinių paraudimas. Šis faktas patvirtina Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas aktyviai priešinosi, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta – pareiškėjas galimai gumine lazda gavo per sėdmenis ir tik tada nutraukė savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo skunde teismui nieko nepasakyta apie jam konstatuotus paraudimus sėdmenyse, jis tik paaiškina, kad, be kita ko, atsigulė ant grindų, o vėliau, panaudojus smurtą ir specialias priemones, buvo išvestas į lauką. Šie pareiškėjo skundo paaiškinimai akivaizdžiai melagingi ir nelogiški. Šių aplinkybių teismas neįvertino.

23. Atsakovas pažymi, kad teismo argumentas, jog nėra pateiktas aktas dėl sugadinto inventoriaus, yra nepagrįstas. Turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Jeigu teismas ir matė, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylą, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas, todėl naikinti Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

25. Atsakovas Kalėjimų departamentas prisidėjime prie Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.

26. Kalėjimų departamentas pažymi, kad prieš priimdamas Sprendimą, surinko ir išsamiai išanalizavo visą su pareiškėjui skirta nuobauda susijusią medžiagą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą.

27. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, procesinių pareigų nevykdymą, nepagrįstą ir melagingą apeliacinio skundo pateikimą skirti atsakovui baudą, o esant abejonėms – išreikalauti iš atsakovo bylai reikšmingus dokumentus.

28. Pareiškėjo teigimu, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovo Tarnybiniuose pranešimuose yra rašoma apie pažeidimus 11 ir 12 būrių patalpose, tačiau pareiškėjas buvo patalpintas 9–10 būrių patalpose, kurios yra kitame bloke ir kitame pastato aukšte. Be to, kamerose esant sienai su dideliu stiklu, pareigūnai turėjo galimybę nustatyti daužiusių į kameros duris nuteistųjų asmenybes bei tai užfiksuoti vaizdo registratoriumi. Tarnybiniai pranešimai yra šabloniški, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nesilaikyta BVK 142 ir 143 straipsnių nuostatų.

29. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimas surašytas vadovaujantis Tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodomas 2019 m. liepos 24 d. įvykęs įvykis, todėl teismas pagrįstai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje, pasak atsakovo, buvo nustatinėjamos 2019 m. liepos 25 d. veiksmų aplinkybės.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nepateikė teismui nei vieno naktį budėjusio būrių patalpose (jų įvykio metu buvo mažiausiai keturi) pareigūno tarnybinio pranešimo. Šie pareigūnai mažiausiai suinteresuoti bylos baigtimi. Visi tarnybiniai pranešimai buvo surašyti pareigūnų, priklausančių Pravieniškių PN-AK 3-čiojo sektoriaus vadovybei, kurie įstaigoje elgiasi savavališkai ir nesivadovauja humanizmo principais. Šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai nesutampa su atsakovo pateiktomis versijomis, neatitinka tikrovės ir negali būti traktuojami kaip įrodymai.

31. Pareiškėjas pažymi, kad, pasak atsakovo, triukšmas truko 10–15 min., taigi jeigu kaliniai ir triukšmavo iš vakaro, tai vis tiek pilnai tikėtina, kad gerokai po vidurnakčio miegojo, todėl ir nurodė tai, ką tuo metu veikė. Šviesą ir televiziją prižiūrėtojai 22.30 val. išjungia, o tiems nuteistiesiems, kurie nesilaiko režimo (po 22.30 val.), pareigūnai skiria nuobaudas. Nuteistieji yra įpratinti anksti gultis ir stengtis užmigti;

32. Pareiškėjo teigimu, atsakovo paaiškinimai dėl pareiškėjo priešinimosi ir apie paraudimus sėdmenyse yra melagingi ir nelogiški. Jis jokių sužalojimų nepatyrė, medicininės apžiūros metu nugaros skausmu nesiskundė. Ši aplinkybė niekur nėra konstatuota.

33. Pareiškėjas pažymi, kad visi tarnybiniai pranešimai, surašyti nuteistųjų atžvilgiu, yra vienodi: surašyti tik pakeičiant laiką, kameros numerį ir žodžius, kuriuos vartojo nuteistieji. Veiksmai, kuriuos, kaip nurodyta, atliko nuteistieji, visiškai identiški („gulėjo lovoje“), nors veiksmas vyko skirtingose patalpose ir su skirtingais dalyviais. Atsakovas nenurodė priežasčių, kas ir kokiu tikslu surašė šiuos pranešimus, kurie buvo pasirašyti skirtingų asmenų.

34. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 11 straipsnio 2 dalimi, 52 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atsakovas pats turėjo būti aktyvus ir sąžiningai naudotis savo procesinėmis pareigomis ir teisėmis, neperkeliant naštos teismui.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad Tarnybiniuose pranešimuose 9–10 būrių nuteistųjų veiksmai neindividualizuoti; nuteistųjų veiksmai apibūdinami apibendrintai – triukšmo skleidimas, konkrečiai nenurodant, kokiu būdu 9–10 būrių nuteistieji kėlė triukšmą; apibendrintai nurodyta, kad į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji nereagavo, o nustatyti nuteistuosius, iš vidaus daužiusius kameros duris, galimybės nebuvo, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Pareigūnai nenurodė, kokiu principu nustatė, ar visų kamerų durys buvo daužomos, būtent kurių kamerų durys buvo daužomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1412, kuriuo pareiškėjui M. Š. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 dienų, ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2S-4046, kuriuo nuobauda palikta nepakeista, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad padaryti procedūrinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimai Pravieniškių PN-AK vadovui užkirto kelią objektyviai nustatyti visas pareiškėjo galimai padaryto nusižengimo aplinkybes, jas tinkamai įvertinti ir priimti pagrįstą sprendimą, taip pat kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 69-1412 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, panaikino ginčijamus Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1412, Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-4046.

38. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas Pravieniškių PN-AK, kuriame teigia, kad: viena vertus, teismas nebuvo aktyvus ir pažeidė ABTĮ nuostatas, nes į bylą neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-0-00181-19, iš atsakovo – duomenų apie pareiškėjo sugadintą inventorių; nesprendė dėl administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu; kita vertus, byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti pareiškėjui skirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą: tai patvirtina Tarnybiniai pranešimai ir kiti įrodymai. Teismas nepagrįstai pareiškėjo paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį nei pareigūnų paaiškinimams. Aplinkybė, kad prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios prievartos priemonės, patvirtina Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas aktyviai priešinosi, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta.

39. Atsakovas Kalėjimų departamentas prisidėjime prie apeliacinio skundo palaiko apeliacinį skundą.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, kurie yra pakankami teisingam sprendimui priimti, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

42. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visų pirma, pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

43. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad teismas visapusiškam bylos išnagrinėjimui turėjo išreikalauti duomenis iš medžiagos, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00181-19, ir nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas, pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nenurodė, nei kokie duomenys, susiję su pareiškėju, yra ikiteisminės tyrimo medžiagoje, nei kad šiame tyrime pareiškėjui yra pareikšti įtarimai / kaltinimai. Tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, byloje nėra duomenų, kad priimant ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1412, tokie duomenys buvo vertinami, juo labiau – kad jais būtų grindžiami ginčijami aktai. Nesant tokių duomenų – kad ikiteisminiame tyrime pareiškėjui yra pareikšti įtarimai / kaltinimai, nebuvo pagrindo stabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

44. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

45. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra klastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

46. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pateiktuose įrodymuose – Tarnybiniuose pranešimuose, Drausmės komisijos protokole ir Teikime – užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareiškėją atlikus veiksmus, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda.

47. Pažymėtina, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš pareiškėją nevertintinos, kadangi konkrečios aplinkybės bei jas galimai patvirtinantys įrodymai nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

48. Be to, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 str. 1 d.). Taigi nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013; 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1675/2013; 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013).

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir dėl procedūrinio pobūdžio pažeidimų: dėl Nutarime netinkamai suformuluoto kaltinimo, kuriame nenurodyta, kokią konkrečią Nuteistųjų dienotvarkės nuostatą galimai pažeidė pareiškėjas; Drausmės komisijos pirmininko teikime nepagrįstai išplėsto kaltinimo; pareiškėjo teisės dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo elgesys, apribojimo.

50. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

51. Pareiškėjo prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatytas atsakovo siekis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan