39c61272-2860-4331-87f1-e37763ddec46 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-882/2012       Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3690-464/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ikolta“ dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo.Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.IeÅ¡kovas UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ikolta“ 417 786,54 Lt skolos – negrÄ Å¾into avanso, sumokėto 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP-32 pagrindu, 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) areštuoti atsakovo UAB „Ikolta“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ir turtines teises ieškinio reikalavimų sumai – 417 786,54 Lt;

2) uždrausti atsakovui UAB „Ikolta“ balsuoti turimomis ieÅ¡kovo UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ akcijomis UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Nurodė, jog ieÅ¡kinio suma yra didelė, o atsakovas ilgÄ laikÄ vengia atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Taip pat nurodė, jog atsakovas, bÅ«damas 34 proc. ieÅ¡kovo akcijų turėtojas bei konkurentas, veikiantis panaÅ¡ioje kaip ir ieÅ¡kovas veiklos srityje, siekia pasinaudoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo akcininkui suteiktomis teisėmis, kad bÅ«tų pakeistas ieÅ¡kovo vadovas, perimta ieÅ¡kovo įmonės kontrolė ir tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta didelės vertės avanso grÄ Å¾inimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad ėmėsi priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo mokumÄ , todėl realios grėsmės savo turiniams interesams palankaus jam sprendimo priėmimo atveju iÅ¡ esmės neįrodė.

Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad atsakovui Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ Lietuvos Respublikos teismuose nėra pareikÅ¡ta jokių kitų turtinių reikalavimų. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovo UAB „Ikolta“ pateiktas balansas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. taip pat leidžia vertinti atsakovo finansines galimybes: atsakovo įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 198 340 Lt sumÄ , o atsakovo turtas iÅ¡ viso sudaro 683 614 Lt, iÅ¡ jo – 324 822 Lt ilgalaikio turto.

Teismas sprendė, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina atsakovo 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita, iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovo pelnas minėtu laikotarpius sudaro 305 460 Lt. Teismas sprendė, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma, lyginant su atsakovo turimu turtu ir gaunamu pelnu, pastarajam nėra tokia didelė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas įtakotų bÅ«simo sprendimo realų įvykdymÄ . Dėl tikėtino reikalavimų pagrindimo teismas sprendė, jog pirkimo – pardavimo sutarties, kurios nuostatomis yra grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, kartu su ieÅ¡kiniu teismui ieÅ¡kovas apskritai nepateikė ir tai Å¡ioje bylos procesinėje stadijoje apsunkino jo argumentų, jog atsakovas ilgÄ laikÄ vengia atsiskaityti su ieÅ¡kovu, teisingumo įvertinimÄ terminų aspektu, juo labiau, kad apie pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimÄ bei reikalavimÄ ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 15 d. grÄ Å¾inti avansÄ ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ 2011 m. gruodžio 30 d. praneÅ¡imu ir 2012 m. sausio 24 d. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ .

Esant iÅ¡vardintoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti net tikėtinos iÅ¡vados, jog atsakovas vengia įvykdyti prievolę ieÅ¡kovui jau ilgÄ laikÄ . Pažymėjo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovo jam sumokėtÄ avansÄ bei procesines palÅ«kanas (turtinis materialinis reikalavimas), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui balsuoti jo nuosavybes teise valdomomis UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ akcijomis – ne tik nesusijusi su ieÅ¡kinio dalyku, bet ir akivaizdžiai rodanti kitokius atsakovo ketinimus inicijuojant Å¡iÄ bylÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinio užtikrinimui areÅ¡tuoti 417 786,54 Lt sumai atsakovo UAB „Ikolta“ kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui UAB „Ikolta“, esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie atsakovo ekonominę padėtį bei įrodymų apie jo mokumÄ . Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui nepagrįstai perkeliama pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje bÅ«tinybę, kai tokia bÅ«tinybė yra preziumuojama remiantis didele ieÅ¡kinio suma, o prievolė pateikti papildomus įrodymus prezumpcijai paneigti tenka atsakovui.

2. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra mokus ir pajėgus įvykdyti ieÅ¡kovui galimai palankų teismo sprendimÄ , teismas nutartyje nesivadovavo jokiais duomenimis už vėlesnį laikotarpį nei 2010 metai. Be to, 2010 metais atsakovo ilgalaikio turto vertė siekė 324 822 Lt, o pelnas – 305 460 Lt, tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovo 417 786,54 Lt, t. y. sumÄ , virÅ¡ijančiÄ tiek atsakovo valdyto turto, tiek jo uždirbto pelno dydį. Nesant duomenų apie atsakovo turto pokyčius ir įmonės uždirbto pelno paskirstymÄ 2011 metais, taip pat apie atsakovo 2011 metais prisiimtų įsipareigojimų mastÄ , atsakovui reiÅ¡kiamo 417 786,54 Lt reikalavimo suma, lyginant su jo turtinę padėtį 2010 metais nusakančiais ekonominiais rodikliais, yra laikytina didele.3.

Remiantis 2011 m. gruodžio 30 d. praneÅ¡imu atsakovui apie sutarties nutraukimÄ ir reikalavimÄ iki 2012 m. sausio 15 d. grÄ Å¾inti sutarties pagrindu sumokėtÄ avansÄ , ieÅ¡kovas ėmėsi aktyvių veiksmų įsiskolinimui iÅ¡ atsakovo atgauti, tuo tarpu atsakovas piniginės prievolės ieÅ¡kovui neįvykdė nei iki praneÅ¡ime nustatytos 2012 m. sausio 15 d., nei iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos – 2012 m. sausio 24 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas sumokėti ieÅ¡kovui skolÄ , dėl kurios priteisimo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, vengia.4.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP-32 teismui nepateikė per apsirikimÄ , ir ginčo Å¡alių sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį teikia kartu su atskiruoju skundu. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „Ikolta“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skirti ieÅ¡kovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas tik su atskiruoju skundu pateikė 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP-32, minėtas dokumentas nebuvo pateiktas sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimant skundžiamÄ nutartį. Taigi 2012 m. sausio 26 d., t. y. skundžiamos nutarties priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės vertinti minėto dokumento. IeÅ¡kovui su atskiruoju skundu pateikus 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP-32, nėra jokios tikimybės, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti tenkinamas pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, nes ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimo.2.

Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PP-32 4.3 punkte įtvirtinta, kad mokėjimai pagal sutartį vykdomi PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose nustatyta tvarka ir laiku, o sutarties 4.4 punktas įtvirtina, kad tuo atveju, kai ieÅ¡kovas turi atlikti iÅ¡ankstinį apmokėjimÄ pagal užsakyme numatytas apmokėjimo sÄ lygas, atsakovas turi pateikti kartu su užsakymu sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui. Taigi iÅ¡ankstiniai (avansiniai) mokėjimai pagal Å¡iÄ sutartį yra galimi tik tais atvejais, kai yra pateikiamas užsakymas ir sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui.

Tokių dokumentų ieÅ¡kovas į bylÄ taip pat nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas pagal Å¡iÄ sutartį yra permokėjęs atsakovui kokias nors pinigų sumas. Konstatuotina, kad pagal 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP-32 atsakovas ieÅ¡kovui nėra nieko skolingas.3. Atsakovas nuosavybės teise valdo 34 proc. ieÅ¡kovo akcijų. Pažymima, jog UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ vadovai ir 66 proc. ieÅ¡kovo akcijų nuosavybės teise valdantis Å .

G. galimai padarė žalos ieÅ¡kovui, todėl atsakovas, reikalaudamas atsakingų ieÅ¡kovo asmenų atlyginti UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ naudai padarytÄ 453 729 Lt žalÄ , 2011 m. gruodžio mėn. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Kauno apygardos teismÄ , kuriame buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-1225-324/2012. Atsakovas taip pat kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , kuriame iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-1632-273/2012 dėl UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“, jos vadovų bei akcininko veiklos tyrimo.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP-32 nutraukė nuo 2012 m. sausio 30 d., tačiau į teismÄ kreipėsi jau 2012 m. sausio 24 d. Atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, o tai patvirtina pirmosios instancijos teismo motyvai dėl 305 460 Lt 2010 metų atsakovo pelno, Lietuvos Respublikos teismuose atsakovui nėra pareikÅ¡ta jokių pretenzijų ar reikalavimų, nėra taikomi turto areÅ¡tai, todėl, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, atsakovo ir ieÅ¡kovo elgesį iki bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo metu, akivaizdu, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė, o jos dydį ieÅ¡kovas pateikia tik kaip vienintelį argumentÄ laikinosioms apsaugos priemonės taikyti.5.

IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir pateikė nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatitinkantį procesinių teisės normų ir teismų praktikos reikalavimų. IeÅ¡kinyje ir atskirajame skunde pateikiami klaidinantys duomenys, kuriems pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikia ir negali pateikti jokių įrodymų, o tokių duomenų nepateikimas akivaizdžiai reiÅ¡kia nesÄ Å¾iningumÄ , piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto areÅ¡to taikymo pagal ieÅ¡kinį dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

Tai gali bÅ«ti duomenys iÅ¡ viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumÄ , kredito įstaigų duomenys iÅ¡ sÄ skaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus.Jeigu teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

Tai reiÅ¡kia, kad teismui atlikus ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nutarus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti taikomos. Atsakovo turtinė padėtis, jeigu ji yra gera, gali bÅ«ti vertinama kaip papildomas kriterijus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas UAB „Informacijos saugumo agentÅ«ra“ ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Ikolta“ 417 786,54 Lt skolos – negrÄ Å¾into avanso, sumokėto 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties (dėl kompiuterinės įrangos įsigijimo - perleidimo), galiojančios iki 2015 m. lapkričio 25 d., pagrindu. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 30 d. iÅ¡siuntė atsakovui praneÅ¡imÄ apie tai, jog nuo 2012 m. sausio 30 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia su atsakovu pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui sumokėtÄ avansÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė Å¡iais dokumentais: ieÅ¡kovo praneÅ¡imu atsakovui apie sutarties nutraukimÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytu raÅ¡tu dėl skolų suderinimo, atsakovo finansine atskaitomybe, praneÅ¡imais atsakovui apie Å¡aukiamÄ visuotinį akcininkų susirinkimÄ , įmonės veiklos dokumentais (b. l. 1-39). Kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu teismui net nepateikė 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutarties, iÅ¡ kurios kildino reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , taip pat nepateikė jokių įmonės finansinių dokumentų (atsakovo iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kasos iÅ¡laidų orderių, banko pavedimų ir pan.), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigus (avansÄ ), kuriuos praÅ¡o priteisti.

Teismas, atlikęs pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ , turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas pagal pateiktus duomenis galės bÅ«ti priimtas. Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovas pateikė teismui 2010 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 50). IÅ¡ Å¡ios sutarties turinio matyti, kad tai Å¡alių sudarytas susitarimas dėl nuolatinio kompiuterinės įrangos pirkimo-pardavimo, kuris vykdomas pirkėjui (ieÅ¡kovui) pateikiant užsakymÄ , o pardavėjui (atsakovui) jį vykdant.

Užsakymas – tai Å¡alių susitarimas, kuriame patvirtinamas perkamų prekių asortimentas, jų kiekis ir kainos (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.2 punkte numatyta, jog kiekvienai parduodamai prekei ar vienu metu perkamam prekių kiekiui yra sudaromas atskiras prekių užsakymas. Vienu metu perkamam prekių kiekiui pirkėjas privalo pateikti prekių užsakymÄ (Sutarties 3.1 punktas). Å alys susitarė, kad apmokėjimas už prekes vykdomas PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nustatyta tvarka ir laiku (Sutarties 4.3 punktas).

Taigi iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog kiekvieno prekių įsigijimo atveju Å¡alys turi sudaryti atskirÄ susitarimÄ (užsakymÄ ), o apmokėjimas vykdomas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų apie atsakovo pateiktų prekių kiekį ir kainÄ bei ieÅ¡kovo apmokėtų atsakovui sumų už faktiÅ¡kai gautas prekes dydžio bei avansinių mokėjimų dydžio, t. y. nepagrindė avanso, kurį praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo, mokėjimo pagrindo bei sumokėjimo fakto.

Duomenų apie Å¡alių sudarytus užsakymus, iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovas nepateikė teismui nei su ieÅ¡kiniu, nei su atskiruoju skundu. Tuo tarpu atsakovas bet kokios skolos pagal sudarytÄ tarp Å¡alių pirkimo-pardavimo sutartį faktÄ neigia (b. l. 55-60). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad preliminarus ieÅ¡kovo pateiktų duomenų įvertinimas leidžia manyti, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas pagal pateiktus duomenis galės bÅ«ti priimtas.     Tuo pačiu kolegija pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo teismui pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos)) 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis matyti, jog UAB „Ikolta“ veikla pelninga, įmonė 2010 m. uždirbo 305 460 Lt grynojo pelno.

Įmonės balansinio turto vertė 683 614 Lt, iš kurių 324 822 Lt ilgalaikio turto vertė, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 198 340 Lt (b. l. 38-39). Juridinių asmenų registrui atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita)) 2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis patvirtina, kad įmonės turto vertė padidėjo iki 1 242 913 Lt, iš jo 593 749 Lt sudaro ilgalaikis turtas, įmonė ir 2011 m. veikė pelningai, grynasis pelnas sudarė 14 417 Lt. Tai reiškia, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, kurios turtinė padėtis nėra sunki.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Taigi ieÅ¡kovo pateiktų duomenų preliminarus vertinimas nesudaro pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas pagal Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje pateiktus duomenis galės bÅ«ti priimtas. Be to, atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, kurios balansinio turto vertė kelis kartus virÅ¡ija ieÅ¡kinio sumÄ . Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar jÄ naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Å i nutartis neužkerta galimybės ieÅ¡kovui, iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, praÅ¡yti teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 144, 145 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:

       Artūras Driukas        Rimvydas Norkus        Vigintas Višinskis