39c4a650-b9e4-4fbd-b104-e7213b5a9477 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-446-343/2016Teisminio proceso Nr.2-69-3-07624-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.19; 3.3.2.1; 3.3.2.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama suinteresuoto asmens S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-12494-800/2015 pagal pareiÅ¡kėjų A.

J. ir A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys S. J., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G., n u s t a t ė :                                                          I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai pirmosios instancijos teismo prašė pratęsti jiems terminÄ priimti senelės I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ .

Nurodė, kad mirusiosios sÅ«nus K. J. (pareiÅ¡kėjų tėvas) mirė (duomenys neskelbtini). Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. 2015 04 07 raÅ¡tu informavo, kad biure po I. J. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ padavė mirusios I. J. sÅ«nus, pareiÅ¡kėjų tėvo brolis S. J.. Ä® dalį turto 2002 10 23 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 2000 11 23 mirus jų tėvui K. J. - pirmos eilės įpėdiniui, pareiÅ¡kėjai, bÅ«dami jo vaikai (mirusios I.

J. vaikaičiai), CK 5.12 straipsnio pagrindu, turi teisę paveldėti tÄ I. J. turto dalį, kuri tektų jų mirusiam tėvui paveldint pagal įstatymÄ . Trijų mėnesių laikotarpyje po močiutės mirties dėl palikimo priėmimo pas notarÄ nesikreipė, nes, jai mirus, abu buvo nepilnamečiai. PareiÅ¡kėjams nebuvo žinoma apie palikimo teisės atsiradimÄ , kadangi jų motina, bÅ«dama atstove pagal įstatymÄ , dėl leidimo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų vardu nesikreipė nei į notaro biurÄ , nei į teismÄ .

Suinteresuotas asmuo S. J. su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jį atmesti. PareiÅ¡kime nėra nurodyta jokių svarbių aplinkybių, kliudžiusių įstatyminei atstovei atlikti palikimo priėmimo veiksmus. PareiÅ¡kėjai pilnametystės sulaukė atitinkamai 2011 ir 2012 m., nuo to laiko niekas nekliudė patiems domėtis palikimu ir kreiptis dėl jo priėmimo. Nėra nustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių laiku priimti palikimÄ , taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visÄ termino praleidimo laikotarpį.

PareiÅ¡kėjai pripažino, kad jie pradėjo siekti priimti palikimÄ tik tada, kada iÅ¡ notarės sužinojo apie galimybę gauti I. J. palikimÄ . PareiÅ¡kėjų susidomėjimÄ močiutės palikimu lėmė tiktai vėliau pagausėjęs turtas (turtinės teisės) kurį praėjus 14 metų po I. J. mirties ir praėjus 3-4 metams po pareiÅ¡kėjų pilnametystės, pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kė norÄ paveldėti teikdami šį praÅ¡ymÄ .                                                     II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pratęsė terminÄ pareiÅ¡kėjams A. J. ir A. J. priimti palikimÄ , atsiradusį po jų senelės I. J. mirties (duomenys neskelbtini).           Teismas byloje nustatė, kad pareiÅ¡kėjai yra I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaičiai, kurie jos mirties dienÄ buvo nepilnamečiai – A. J. buvo 9 metai, A. J. buvo 8 metai. PareiÅ¡kėjų tėvas ir I. J. sÅ«nus K. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Å iuo metu O. P. (pareiÅ¡kėjų prosenelės ir I. J. motinos) vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 7 rekreacinių miÅ¡kų sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas iÅ¡ I. J. paveldėjimo bylos nustatė, kad dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi mirusiosios sÅ«nus S. J., kuris pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo nurodė, jog kitų įpėdinių nėra. 2002 12 23 jam iÅ¡duotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjai Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L.

G. 2015 03 12 praneÅ¡imais informuoti apie tai, kad biure vedama paveldėjimo byla po I. J. mirties ir kad jie, bÅ«dami I. J. vaikaičiai, gali paveldėti senolės turtÄ atstovavimo teise, kaip K. J. vaikai. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui po jų senelės mirties priimti praleido dėl objektyvių priežasčių:

1) pareiÅ¡kėjai buvo nepilnamečiai, jų įstatyminė atstovė – motina Ž. J. nebuvo informuota apie tai, jog ji gali nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ po I. J. mirties ir 2) ji neturėjo informacijos apie tai, kad I. J. vardu yra kokio nors turto ar ji turėjo teisę įgyti kokį nors turtÄ . Teismas nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

                                    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo S. J. atskirajame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentus:              1.  Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad I. J. mirties metu palikimo priėmimu turėjo rÅ«pintis nepilnamečių pareiÅ¡kėjų įstatyminė atstovė motina Ž.

J., jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė, kodėl ji nesirÅ«pino ar rÅ«pinosi aplaidžiai palikimo klausimais. Ž. J. paaiÅ¡kinimai, kad ji nebuvo informuota apie tai, kad ji gali nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ ir kad ji neturėjo informacijos, ar I. J. vardu yra kokio nors turto, nėra pakankamas pagrindas pratęsti terminÄ palikimui priimti. Ž. J. neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimÄ savo vaikų vardu per įstatymu nustatytÄ terminÄ : savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai, nedėjo pastangų iÅ¡siakinti aplinkybių dėl turto ir palikimo priėmimo.

Nesutinka su teismo argumentu, kad pareiÅ¡kėjai iki notarės praneÅ¡imo 2015 03 12 gavimo neturėjo objektyvių galimybių susižinoti apie senelei I. J. jos mirties metu priklausiusį turtÄ . IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos nekilnojamojo turto registro informacijos galima matyti, kam ir koks paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas, todėl pareiÅ¡kėjai, tapę pilnamečiais ir bÅ«dami rÅ«pestingais, atidžiais turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimo klausimus ir nedelsiant kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo arba į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, tačiau tai padaryti delsė 4-5 metus, kas nelaikytina rÅ«pestingu savo reikalų tvarkymu.Teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Apeliantas nurodo, kad teismui teikė įrodymus ir reiÅ¡kė praÅ¡ymus, susijusius su galimu jo teisių pažeidimu, tačiau teismas praÅ¡ymų netenkino.Teismas neužtikrino CPK 13 straipsnyje nustatytos Å¡alių teisės laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir nesilaikė CPK 12 straipsnyje nustatyto reikalavimo,  kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir iÅ¡laikant Å¡alių procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ .

     PareiÅ¡kėjai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 141-145) praÅ¡o jį atmesti, nutartį palikti nepakeistÄ . Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjų motina nežinojo mirusiosios I. J. turtinės padėties ir kad jos vaikai turi teisę paveldėti mirusiajam tėvui priklausančiÄ turto dalį turto. Todėl, tai, kad pareiÅ¡kėjų motina, bÅ«dama jų atstove pagal įstatymÄ , laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių pareiÅ¡kėjams atsiradimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.        Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiÅ¡kimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės priimdamas teismo sprendimÄ , o tokį procesinį sprendimÄ suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Nors nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ne sprendimÄ , o nutartį, nustatydamas 7 dienų terminÄ jai apskųsti, tačiau byla buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka ir CPK 15 str. įtvirtintas žodiÅ¡kumo principas, reiÅ¡kiantis, jog Å¡alys ir kiti proceso dalyviai paaiÅ¡kinimus, parodymus duoda, taip pat savo praÅ¡ymus, pageidavimus pateikia žodžiu, nepažeistas. Nebuvo apribota ir apelianto teisė skųsti teismo priimtÄ nutartį apeliacine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aptariamas pažeidimas, susijęs su galutinio procesinio sprendimo forma, nelaikytinas esminiu, jis asmenų teisių į tinkamÄ procesÄ neapribojo ir pats savaime nenulėmė bylos neteisingo iÅ¡sprendimo (CPK 328 str.).

        Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų A. J. ir A. J. senelė I. J. mirė (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus – pareiÅ¡kėjų tėvas K. J. mirė anksčiau – (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.12 str., pareiÅ¡kėjai, palikėjos I. J. vaikaičiai, turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jų tėvo, kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis. PareiÅ¡kėjai turi teisę paveldėti tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiam jų tėvui.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui po jų senelės mirties priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, nes pareiÅ¡kėjai buvo nepilnamečiai, jų įstatyminė atstovė – motina Ž. J. nebuvo informuota apie tai, jog ji gali nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ po I. J. mirties ir ji neturėjo informacijos apie tai, kad I. J. vardu yra kokio nors turto ar ji turėjo teisę įgyti kokį nors turtÄ . Byloje nustatyta, kad dėl palikėjos O.

J. turto paveldėjimo 2002 10 23 buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 70/2002 pagal palikėjos sÅ«naus S. J. pareiÅ¡kimÄ , jame nenurodant savo mirusio brolio K. J. įpėdinių. S. J. 2002 10 23 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į I. J. turtÄ . 2010 03 09 paveldėjimo byla užbaigta, kadangi mirusiosios vardu daugiau turto nėra (b. l. 56-79). Nuo 2015 03 18 Nekilnojamojo turto registre O. P. (I. J. motinai) nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 01 29 sprendimo pagrindu (b. l. 34-41).

Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. 2015 03 12 praneÅ¡imais informavo pareiÅ¡kėjus, kad biure vedama paveldėjimo byla po I. J. mirties ir kad jie, bÅ«dami I. J. vaikaičiai, galėtų paveldėti senolės turtÄ atstovavimo teise, kaip K. J. vaikai (b. l. 13, 14). PareiÅ¡kėjai 2015 04 17 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.          Vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali pratęsti terminÄ palikimui priimti, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Spręsdamas dėl termino pratęsimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat kiek terminas buvo praleistas, kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie palikimo atsiradimÄ , ar iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ , kokios svarbios priežastys lėmė, kad per įstatyme nustatytÄ terminÄ jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 03 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 05 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, kt).PareiÅ¡kėjai senolės palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjų motina Ž.

J. dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimÄ nepilnamečių vaikų – pareiÅ¡kėjų vardu kreipėsi į notarų biurÄ ar į teismÄ dėl leidimo gavimo CPK XXXIX skyriaus tvarka, todėl pareiÅ¡kėjų įstatyminės atstovės valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjai bei teisme apklausta liudytoja jų motina Ž. J. teigė, kad ji nežinojo, jog vaikai gali paveldėti po senelės mirties, nes yra pirmos eilės įpėdiniai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybę pagrįstai pripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Kai asmuo klysta dėl pačios teisės paveldėti, objektyvieji kriterijai – palikėjo mirtis, paveldėtino turto buvimas neturi reikšmės, nes net ir žinodamas tokias aplinkybes, asmuo nesuvokia savo teisės, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl pareiškėjų motina nesirūpino ar rūpinosi aplaidžiai palikimo klausimais. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjai negalėjo realiai įgyvendinti savo, kaip paveldėtojų teisės atstovavimo teise ne dėl savo kaltės. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad pareiškėjai iki notarės pranešimo 2015 03 12 gavimo neturėjo objektyvių galimybių susižinoti apie senelei I.

J. jos mirties metu priklausiusį turtÄ , kadangi iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos nekilnojamojo turto registro informacijos galima matyti, kam ir koks paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas, todėl pareiÅ¡kėjai, tapę pilnamečiais ir bÅ«dami rÅ«pestingais, atidžiais turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimo klausimus ir nedelsiant kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo arba į teismÄ dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, tačiau tai padaryti delsė 4-5 metus, kas nelaikytina rÅ«pestingu savo reikalų tvarkymu.

Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentÄ atmeta pritardamas pareiÅ¡kėjų atsiliepime į skundÄ nurodytiems argumentams, kad pareiÅ¡kėjų nesidomėjimas suinteresuoto asmens turtu tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjų motina nežinojo apie I. J. turtÄ ir nežinojo savo vaikų galimybių jį paveldėti, o pareiÅ¡kėjai, tapę pilnamečiais vaikais, nežinojo savo galimybės paveldėti senelės turtÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjai nesidomėjo suinteresuoto asmens vardu įregistruotu turtu vieÅ¡ajame registre, o gavę notaro praneÅ¡imus apie teisę paveldėti senelės turtÄ iÅ¡ kart kreipėsi į teismÄ dėl termino atnaujinimo/pratęsimo, tik patvirtina, jog apie galimybę paveldėti jie sužinojo tik iÅ¡ notarės praneÅ¡imų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pats apeliantas pripažino, kad po pareiÅ¡kėjų senelės mirties pareiÅ¡kėjų bendravimas su juo tapo itin retas, kad jis, nežinodamas, kad turi informuoti, neinformavo notarės G. P. apie mirusio brolio K. J. esamus vaikus, o pati notarė konkrečios informacijos apie mirusio brolio vaikus paveldėjimo byloje nepareikalavo.              Byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti, kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ neteikia pagrindo ir apelianto skundo argumentai, kad jis, reikÅ¡damas praÅ¡ymus, siekė įrodyti, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus, tačiau teismas jo praÅ¡ymų netenkino ir todėl nepagrįstai nenustatė aplinkybių, kad, atnaujinus pareiÅ¡kėjams terminÄ palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų įpėdinių teisėtiems interesams. Byloje matyti, kad apeliantas teismui teikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į bylÄ Å¡alimis VÄ® Registrų centras bei bankÄ , kuriam jis yra įkeitęs paveldėtÄ turtÄ už gautÄ paskolÄ , tačiau teismas pagrįstai netenkino Å¡io praÅ¡ymo, nes termino atnaujinimas palikimui priimti neįtakotų Å¡ių asmenų teisių.

Dėl to taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, kad, atmetant praÅ¡ymus, buvo pažeisti CPK 12, 13 straipsniai (CPK 185 str.). Apeliantas nenurodė kitų aplinkybių, vertintinų esmingai pažeidžiančiomis jo interesus, todėl termino palikimui priimti pratęsimas Å¡iuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis apelianto teises (CPK 12 str. 176 str. 178 str. 185 str.).         Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutartį naikinti (CPK 337 str. 1 d.1 p.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  Atskirojo skundo netenkinti.  Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .              Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja                                                                                            RÅ«ta Palubinskaitė