2025-12-10 Nr. AB-22273-3-64-3-02679-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1415-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02679-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. Įsakymo Nr. A1-837 dalies, apskundimo terminą; 3) įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (https://www. infolex.lt/ta/32966, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8-10 punktai) normas; 4) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1221); 5) patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 6) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 970).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie Įsakymo Nr. A1-837 egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties, t. y. laiku nebuvo supažindintas su Įsakymu Nr. A1-837. Pareiškėjas dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas procesiniame dokumente, pavadintame pareiškimu, kelia reikalavimą panaikinti tris Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius sprendimus: 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą; 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221; 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970, ir reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus, o procesinis dokumentas teismui pateiktas 2025 m. rugsėjo 25 d., t. y. praėjus įstatymo nustatytiems terminams, per kuriuos šie administraciniai sprendimai galėjo būti apskųsti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą tik dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleistą terminą apskųsti Įsakymą Nr. A1-1221 ir Įsakymą Nr. P1-970, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą apskųsti šiuos įsakymus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklaususias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį reikalavimą, bet ir kitus reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu teismas vertino, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, atsisakoma priimti.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog pareiškėjas į Regionų administracinį teismą tapačiais reikalavimais jau kreipiasi ne pirmą kartą: Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymų panaikinimo; Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11346-952/2025 nutarta pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, atsisakyti priimti; Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11522-952/2025 nutarta pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, atsisakyti priimti; Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12334-931/2025 nutarta atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-13557-621/2025, 2025 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14137-595/2025, 2025 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14443-595/2025 taip pat nutarta atmesti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintu pareiškimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad analogiškas pareiškėjo procesinio dokumento, pavadinto pareiškimu, priėmimo ir prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti klausimas paskutinį kartą yra išspręstas Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-17640-809/2025, taip pat ir 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eI3-17639-595/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eI3-17984-595/2025 ir Nr. eI3-17986-595/2025, 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-18442-402/2025, 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-18932-641/2025 ir kitose.

Teismo vertinimu, pareiškėjui nenurodžius svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku paduoti skundą teismui, ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, buvo pagrindas atsisakyti priimti procesinio dokumento, pavadinto pareiškimu, reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skyrė 50 Eur baudą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka faktinės tikrovės; 3) priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu bei skirti jam baudą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, tik 2025 m. spalio 3 d., taigi praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. priimto Įsakymo Nr. A1-837 paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik reikalavimui dėl minėto Įsakymo Nr. A1-837 panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą reikalavimams dėl kitų: Įsakymo Nr. 1221 ir Įsakymo Nr. 970, panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o argumentai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais argumentais bei įrodymais.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės ir pan., nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą bei skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis