2019-04-10 Nr. AB-9126-3-61-3-00459-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-336-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vandenė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2017 m. sausio 1 d. sprendimą Nr. 3R-11(AG-378/03-2016) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2016 m. spalio 27 d. potvarkio Nr. 4D-176 „ (toliau – ir Potvarkis) dalį dėl UAB „Vandenė“,; 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjo UAB „Vandenė“ pateiktą paramos paraišką Nr. 19VK-KK-15-1-07-PR001 svarstyti iš naujo; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 14 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerija (toliau – ir NMA) pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – ir Paraiška). 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. S-PP-0194518 NMA kreipėsi į pareiškėją dėl reikiamų dokumentų pateikimo ir duomenų tikslinimo, į kurį pareiškėjas atsakė 2016 m. liepos 28 d. ir pateikė paaiškinimus bei papildomus dokumentus. 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. S-PP-0195602 NMA papildomai kreipėsi į pareiškėją dėl reikiamų dokumentų pateikimo bei duomenų tikslinimo, į kurį pareiškėjas atsakė 2016 m. rugpjūčio 11 d. bei pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus.

3. Ministerijos 2016 m. spalio 27 d. Potvarkiu Paraiška buvo pripažinta netinkama paramai gauti, nes neatitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Potvarkiu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. sausio 10 d. Sprendimu UAB „Vandenė“ skundą atmetė. Pareiškėjas nesutiko su Ministerijos ir Komijos išvada, kad UAB „Vandenė“ pateikti dokumentai nepagrindė projekto finansavimo nuosavų lėšų sumos. Vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 15.6 punktu pareiškėjas teigė, kad nuosavas lėšas jis gali pagrįsti: 1) pateikdamas banko sąskaitos išrašą; arba 2) tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis (už einamųjų metų pilnus ketvirčius). Kartu su bendrovės paraiška buvo pateiktas UAB „Vandenė“ vienintelės akcininkės sprendimas papildomais piniginiais įnašais – 200 000 Eur suma padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 58 000 vienetų paprastųjų vardinių 0,29 Eur nominaliosios vertės akcijų ir vienintelės akcininkės banko sąskaitos išrašas su nurodytu 200 000 Eur likučiu. Bendrovė taip pat pateikė savo banko sąskaitos išrašą su nurodytu 195 357,46 Eur ir 11 895,52 GBP likučiais. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, jog jis atitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.6 papunktyje įtvirtintus tinkamumo gauti paramą reikalavimus.

5. Potvarkyje ir Komisijos sprendime buvo nurodyta, kad nuosavos lėšos, skirtos projektui finansuoti, nebuvo tinkamai pagrįstos, nes 2015 m. rugsėjo 30 d. tarpinėje balanso ataskaitoje pinigų ir pinigų ekvivalento kiekis nebuvo pakankamas nuosavoms lėšoms pagrįsti, o banko sąskaitos išrašas su nurodytu pakankamu nuosavų lėšų projektui finansuoti likučiu buvo išduotas tik 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y. po Paraiškos pateikimo. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių 20 punkto nuostatoms, pagal kurias banko sąskaitos išrašas negali būti išduotas anksčiau nei prieš mėnesį iki paramos paraiškos pateikimo dienos, tačiau neabejotinai gali būti išduotas vėliau. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimo išvada, kad vienintelio pareiškėjo akcinės lėšos, turėtos paraiškos metu, negalėjo būti prilygintos bendrovės turėtoms lėšoms, nes nei Įgyvendinimo taisyklėse nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose administravimo taisyklėse (toliau – ir Administravimo taisyklės) nenurodoma kieno banko sąskaitos išrašas turi būti pateiktas, svarbiausia, kad šios lėšos būtų prieinamos panaudoti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

6. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad NMA įvertino pareiškėjo Paraišką ir pateikė Ministerijai 2016 m. rugsėjo 12 d. Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones vertinimo rezultatų suvestinę Nr. (SV)-92, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo Projektas netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių nustatytų tinkamumo kriterijų. Ministerijos Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, atrankos komitetas, išnagrinėjęs NMA pateiktą suvestinę, nutarė rekomenduoti neskirti paramos pareiškėjo Projektui. Potvarkiu pareiškėjo Projektas buvo pripažintas netinkamu paramai gauti, nes neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.6 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

8. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, kad projektą finansuos paramos lėšomis (199 232 Eur), nuosavomis lėšomis (200 000 Eur) bei iš numatytos vykdyti veiklos gautinomis lėšomis (346 656 Eur). Paraiškos vertinimo metu NMA nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo projekto finansavimo šaltinio, kadangi nuosavoms lėšoms pagrįsti pareiškėjas nepateikė banko sąskaitos išrašo, o kartu su Paraiška pateiktos tarpinės finansinės ataskaitos už einamųjų metų dešimt mėnesių (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) nurodytas pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekis (12 678 Eur) nėra pakankamas pagristi projekto finansavimą nuosavomis lėšomis. Atsižvelgusi į tai, kad tarpinės finansinės ataskaitos turi būti parengtos ir pateiktos už einamųjų metų tris ketvirčius bei į tai, kad nuosavos lėšos gali būti grindžiamos išimtinai tik banko sąskaitos išrašu, išduotu ne anksčiau nei mėnuo iki paramos paraiškos pateikimo dienos, jei nuosavos lėšos nepagrindžiamos tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis už einamųjų metų ketvirčius, NMA išsiuntė pareiškėjui 2016 m. liepos 18 d. paklausimą Nr. S-PP-0194518, prašydama užtikrinti Projekto finansavimo šaltinį nuosavomis lėšomis taip, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 35.6 papunktyje.

9. Pareiškėjas, atsakydamas į pirmą paklausimą, pateikė tarpines finansines ataskaitas už einamųjų metų ketvirčius (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.), tačiau tarpinėje balanso ataskaitoje nurodytas pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekis (971 Eur) nebuvo pakankamas pagrįsti Projekto finansavimo nuosavomis lėšomis dalį. Be to, pareiškėjas pateikė ne savo, o vienintelės akcininkės P. P. 2016 m. liepos 27 d. banko sąskaitos išrašą su nurodytu 200 000 Eur likučiu. Atsižvelgęs į tai, kad pateiktoje tarpinėje balanso ataskaitoje nurodytas pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekis (971 Eur) nebuvo pakankamas pagrįsti projekto finansavimą nuosavomis lėšomis, bei į tai, kad Paraiškos pateikimo dieną nebuvo pateiktas pareiškėjo banko sąskaitos išrašas, 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo parengtas ir išsiųstas paklausimas Nr. S-PP-0I95602, prašant užtikrinti projekto finansavimo šaltinį nuosavomis lėšomis taip, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 15.6 papunktyje.

10. Pareiškėjas, atsakydamas į antrą paklausimą, pateikė savo 2016 m. rugpjūčio 8 d. banko sąskaitos išrašą su nurodytu 195 357,46 Eur ir 11 895,52 GBP likučiu, tačiau nuosavos lėšos, skirtos projektui finansuoti, nebuvo tinkamai pagrįstos, kadangi 2015 m. rugsėjo 30 d. tarpinėje balanso ataskaitoje nurodytas pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekis nebuvo pakankamas nuosavoms lėšoms pagrįsti, o banko sąskaitos išrašas su nurodytu pakankamu nuosavų lėšų projektui finansuoti likučiu išduotas tik 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y. po Paraiškos pateikimo, todėl pareiškėjas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.6 papunktyje įtvirtinto tinkamumo gauti paramą reikalavimo. Ministerija nurodė, kad nuosavos pareiškėjo lėšos negalėjo būti pagrindžiamos akcininkės banko sąskaitos išrašu, nes uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jo akcininko turto, o tinkamumo finansuoti kriterijus pareiškėjas turi atitikti Paraiškos pateikimo dieną.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. NMA atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės sutapo su Ministerijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. NMA teigimu, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vandenė“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateiktoje Paraiškoje nurodė, jog projekto įgyvendinimui skirs 200 000 Eur nuosavų lėšų. Kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė 2015 m. lapkričio 25 d. vienintelės akcininkės V. P. sprendimą, kurio 3 punkte buvo nurodyta, jog projektas bus finansuojamas papildomais įnašais (200 000 Eur) į bendrovės įstatinį kapitalą, taip pat pareiškėjas pateikė 2015 m. spalio 31 d. sudarytą įmonės balansą, pelno nuostolio ataskaitą ir 2015 m. spalio 31 d. pinigų srautų ataskaitą, 2016 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė vienintelės akcininkės P. P. banko sąskaitos išrašą 2016 m. liepos 27 d. su 200 000 Eur likučiu, o 2016 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas pateikė 2016 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodytas 195 357,46 Eur ir 11 895,52 GBP likutis 2016 m. rugpjūčio 6 d. Atsižvelgusi į tai, Ministerija priėmė Potvarkį, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui UAB „Vandenė“ paramos projektui, kadangi pareiškėjas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.6 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Nesutikdamas su šiuo Ministerijos Potvarkiu, pareiškėjas kreipėsi į Komisija, kuri ginčijamu Sprendimu UAB „Vandenė“ skundo netenkino.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 14 punkto nuostatomis, pažymėjo, jog ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės (su PVM) turi sudaryti nuosavos pareiškėjo lėšos (apvalinama iki sveikojo skaičiaus), kurios pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant banko sąskaitos išrašą, jei nuosavos lėšos nepagrindžiamos tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis (už einamųjų metų pilnus ketvirčius). Pareiškėjo pateiktos ataskaitos nuosavų lėšų nepagrindė, todėl teismas sutiko su Komisijos išvada, jog tinkamumo gauti paramą sąlygas pareiškėjas turi atitikti teikdamas Paraišką, nes tokia nuostata tiesiogiai įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 15.6 punkte. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo sąskaitos išrašas 2016 m. rugpjūčio 6 d. taip pat laikytas netinkamu minėtam kriterijui pagrįsti.

15. Dėl pareiškėjo argumento, kad Paraiškos pateikimo metu akcininkės turėtos lėšos gali būti prilyginamos bendrovės turėtoms lėšoms, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas P. P. banko sąskaitos 2016 m. liepos 27 d. išrašas su 200 000 Eur likučiu taip pat buvo sudarytas ne Paraiškos pateikimo metu. Be to, juridinio asmens, taip pat ir uždarosios akcinės bendrovės, įsipareigojimai, teisės ir turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto.

16. Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka visas Įgyvendinimo taisyklių išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog Paraiškos pateikimo metu jis disponavo 200 000 Eur nuosavų lėšų suma, Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai jo skundo netenkino ir nepanaikino ginčijamo Ministerijos Potvarkio dalies, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjo pateikta Paraiška neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.6 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Vandenė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, o iš esmės tik perrašė atsakovo išdėstytus motyvus bei argumentus. Pareiškėjas pažymi, jog pagal Įgyvendinimo taisyklių 20 punktą banko sąskaitos išrašas negali būti išduotas anksčiau nei prieš mėnesį iki paramos paraiškos pateikimo dienos, tačiau neabejotinai jis gali būti išduotas vėliau, tačiau dėl šios Įgyvendinimo taisyklių nuostatos teismas visiškai nepasisakė.

19. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 15.6 punktu, nurodo, jog nuosavas lėšas pareiškėjas gali pagrįsti: 1) pateikiant banko sąskaitos išrašą; arba 2) tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis (už einamųjų metų pilnus ketvirčius). Be to, pagal Administravimo taisyklių 45 punktą paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamai dokumentais pagrįstus duomenis, viešuose registruose esančiais duomenimis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo. Atsižvelgus į tai, tinkamumas gauti paramą vertinamas ne tik pagal dokumentus, pateiktus kartus su paraiška, bet ir pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimų, kitaip tariant, turi būti vertinama pareiškėjo dokumentų visuma.

20. Kartu su Paraiška buvo pateiktas UAB „Vandenė“ vienintelės akcininkės sprendimas papildomais piniginiais įnašais padidinti UAB „Vandenė“ įstatyminį kapitalą, taip pat buvo pateiktas akcininkės banko išrašas su nurodytu 200 000 Eur likučiu. Šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjui yra prieinamos panaudoti 200 000 Eur vykdant Projektą.

21. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai sutampa su pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Papildomai pažymima, kad pareiškėjo teiginys, jog NMA turėjo vertinti visus pateiktus dokumentus, įskaitant ir pateiktus po paklausimų, prieštarauja teismų praktikai, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui numatyta galimybė teikti papildomus dokumentus jokiu būdu nesuponuoja pareiškėjo teisės teikti dokumentus, turinčius įtakos paraiškos tinkamumo vertinimui po paraiškos registracijos, kai šie dokumentai privalėjo būti pateikti kartu su paraiška. Be to, pagal Įgyvendinimo taisyklių 20 punktą, banko sąskaitos išrašas, kuriuo pagrindžiamos nuosavos lėšos, privalo būti pateiktas su paramos paraiška.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

24. NMA pažymi, jog paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis. NMA nuomone, tiek Komisija, tiek teismas sprendime pagrįstai pasisakė, kad įrodymų, jog Paraiškos pateikimo metu pareiškėjas disponavo 200 000 Eur nuosavų lėšų nei NMA, nei teismui nebuvo pateikta. Ginčijamas Potvarkis, NMA vertinimu, atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Potvarkyje aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeistų teisės aktų punktai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerio 2016 m. spalio 27 d. potvarkio Nr. 4D-176 dalies dėl UAB „Vandenė“ panaikinimo bei dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo UAB „Vandenė“ pateiktą paramos paraišką Nr. 19VK-KK-15-1-07-PR001 svarstyti iš naujo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

29. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

31. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės) 45 punkte nustatyta, kad „paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis”.

32. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, 15.6 punktas nustato, kad „pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – nuosavas lėšas, skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas – kuris turi būti pagrįstas verslo plano, finansinių ataskaitų duomenimis ir nurodytas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos finansuojant projektą negali sudaryti daugiau kaip 90 proc. projekto vertės (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Ne mažiau kaip 10 proc. projekto vertės (su PVM) turi sudaryti nuosavos pareiškėjo lėšos (apvalinama iki sveikojo skaičiaus). Nuosavos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant banko sąskaitos išrašą, jei nuosavos lėšos nepagrindžiamos tarpinėmis finansinėmis ataskaitomis (už einamųjų metų pilnus ketvirčius). Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansinės institucijos sprendimą, kuriuo patvirtinama paskolos suteikimo galimybė, o iki paramos sutarties pasirašymo paramos gavėjas turi pateikti su finansine institucija pasirašytą paskolos arba išperkamosios (finansinės) nuomos sutartį arba raštu patvirtinti, kad atitinkamą projekto dalį įgyvendins pagrįstomis nuosavomis lėšomis“.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose aiškindamas 31 ir 32 pastraipose nurodytų normų turinį, ne kartą nurodė, jog pareiškėjui numatyta galimybė teikti papildomus dokumentus jokiu būdu nesuponuoja pareiškėjo teisės teikti dokumentus, turinčius įtaką paraiškos tinkamumo vertinimui po paraiškos registracijos, kai šie dokumentai privalėjo būti pateikti kartu su paraiška (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2353/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2759/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2317/2012).

34. Nurodytų teisės normų analizė ir teismų praktika, suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog momentas, kai paramą siekiantis gauti asmuo turi atitikti visus tinkamumo šiai paramai gauti kriterijus yra paraiškos pateikimo diena.

35. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas nebuvo užtikrinęs tinkamo projekto finansavimo šaltinio, t.y. nuosavų lėšų, nėra. Taigi paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas akivaizdžiai neatitiko vieno iš tinkamumo gauti paramą kriterijaus – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, 15.6 punkte numatyto reikalavimo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį nuosavomis lėšomis. Tai, jog vėliau, po paraiškos pateikimo dienos, pareiškėjas pateikė 2016 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodytas 195 357,46 Eur ir 11 895,52 GBP likutis 2016 m. rugpjūčio 6 dienai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė.

36. Pareiškėjo argumentai dėl Administravimo taisyklių 45 punkto aiškinimo, kad tinkamumas gauti paramą vertinamas ne tik pagal dokumentus, pateiktus kartus su paraiška, bet ir pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimų, vertintini kaip subjektyvūs ir nepagrįsti, prieštaraujantys nuosekliam teismų praktikos suformuotam teisės aiškinimui, todėl atmestini.

37. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė