39c239cc-c075-48d1-bd2a-b72553f2e499 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1901-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22231-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.4.2; 2.4.2.4.3; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1374-909/2022 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Patria Domi“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VÄ®) „Registrų centras“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: panaikinti pastato – daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registracijÄ atsakovės vardu; pripažinti ieÅ¡kovei pastato – daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teises; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė atsakove nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ .

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 1999 m. liepos 23 d. sudarė statinio, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Objektas) nuomos sutartį (toliau – Statinio nuomos sutartis, Nuomos sutartis). 1999 m. rugsėjo 29 d. ieškovė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija (šiuo metu Nacionaline žemės tarnyba) sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (toliau – Sklypo nuomos sutartis). Statinio nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti statinio darbus. 2006 m. lapkričio 28 d.

Å¡alys patikslino sutartį, t. y. kad Objekto (rÅ«sio) vietoje bus statomas daugiabutis namas (toliau – Pastatas, daugiabutis pastatas) ir naujai pastatyto Pastato dalys bus registruojamos ieÅ¡kovės vardu. 3. 2005 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovė gavo leidimÄ atlikti kultÅ«ros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. LTV-016 (toliau – Statybos leidimas). Pagal tai turėjo bÅ«ti atliekamas Pastato rÅ«sio dalies su sienų sutvirtinimu atstatymas. Vykdydama darbus, ieÅ¡kovė apytikriai suinvestavo 926 753 Lt (268 406,22 Eur).

Dėl investicijų kilo ginčas teisme, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3284-656/2012 nustatė prejudicinį faktÄ , kad faktinė ieÅ¡kovės atliktų darbų vertė 2007 m. birželio 26 d. buvo 473 132,80 Eur (137 028,73 Eur); byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė investavo žymiai didesnes lėšas į Pastato atstatymÄ , tačiau teismas konstatavo, kad atsakovė buvo davusi sutikimÄ tik 473 132,80 Lt dydžio investicijoms atlikti.

4. IeÅ¡kovei pabaigus darbus, 2007 m. spalio 5 d. buvo iÅ¡duota pažyma apie nebaigtÄ statyti statinį, joje nurodoma, kad statybos darbai buvo atlikti pagal Statybos leidimÄ ; statinio statytojas yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba; statinio paskirtis, pavadinimas ir dydis: daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Vėliau 2008 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovei iÅ¡duota pažyma, kuri patvirtino, kad pagal Statybos leidimÄ atlikti RÅ«sio patalpų įrengimo darbai, rÅ«siai iÅ¡valyti, sustiprintos jų sienos. Vykdydama savo įsipareigojimus, prisiimtus Statinio nuomos sutartimi, ieÅ¡kovė 2005 m. spalio 5 d. sudarė Elektros įrenginių iÅ¡kėlimo (pertvarkymo) paslaugų sutartį, nes tai buvo reikalinga siekiant Sklype vykdyti Pastato statybÄ , Å¡iuo tikslu atlikti darbai ieÅ¡kovei kainavo 176 348,18 Eur. Atlikus visus darbus, ieÅ¡kovė siekė įregistruoti PastatÄ savo vardu, tačiau 2019 m. vasario 12 d. nuosavybės teises įregistravo atsakovė.

5. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės atlikta teisine registracija į PastatÄ , nes pagal statinio nuomos sutarties sÄ lygas Pastatas priklauso ieÅ¡kovei, atitinkamai ieÅ¡kovė prašė panaikinti atsakovės teisinę registracijÄ Ä¯ PastatÄ ir pripažinti, jog Pastatas nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nurodė, kad Statinio nuomos sutartyje buvo numatyta, kad atlikus sutartus Pastato atstatymo darbus, naujai atstatytas Pastatas bus registruojamas ieÅ¡kovės vardu, taigi atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo įregistruoti PastatÄ savo vardu.

6. Atsakovė pagal pradinį ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Akcentavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybės teisių į Statinį registracijÄ , nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Statinys nuosavybės teise nuo 1998 m. gruodžio 1 d. Statinio priėmimo perdavimo akto Nr. 1268-01 sudarymo priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

7. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovė siekia negaliojančios ir pačios ieÅ¡kovės savalaikiai neįvykdytos sutarties nuostatų vykdymo ir nepagrįsto Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto nusavinimo. IeÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ ir piktybiÅ¡kai ignoruoja kitose civilinėse bylose tarp Å¡alių nustatytus, ieÅ¡kovei nenaudingus prejudicinius faktus. Teigė, kad objektas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ginčo sutarties sudarymo metu, tiek dabar yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė.

Pagal Statinio nuomos sutarties nuostatas ieÅ¡kovė turėjo esmines pareigas, t. y. mokėti nuomos mokestį ir atlikti RÅ«sio atstatymo/rekonstrukcijos darbus. IeÅ¡kovė įsipareigojo per 2 metus nuo Statinio nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo dienos atlikti rekonstrukcijos darbus, iki tol nusistatė nuomos mokestį. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė nuo 2008 m. gruodžio mėnesio nevykdė ginčo sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, todėl atsakovė kreipėsi į teismÄ , kuriame už nuomÄ (iki 2010 m. gegužės 31 d.) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 694,19 Lt bei 6 proc. metinių palÅ«kanų.

IeÅ¡kovė 2012 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu įpareigoti atsakovę privatizuoti tiesioginių derybų bÅ«du negyvenamÄ sias patalpas, tačiau toks ieÅ¡kovės reikalavimas nebuvo tenkintas. IeÅ¡kovei toliau nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį, atsakovė teikė ieÅ¡kinį dėl skolos ir iÅ¡keldinimo bei teismas patenkino atsakovės reikalavimÄ . Pažymėjo, kad jokia Statinio nuomos sutarties nuostata neįpareigojo perduoti ieÅ¡kovei Objekto nuosavybės teises, kol nebuvo atliktas Objekto atstatymas.

IeÅ¡kovė Å¡ios pareigos taip ir neįvykdė, o ginčo sutartis teismo buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Å iuo atveju ieÅ¡kovė siekia nutrauktos sutarties vykdymo, kas prieÅ¡tarauja sutarčių vykdymo institutui, net ir galiojant ginčo sutarčiai ieÅ¡kovė neįgytų jokių nuosavybės teisių į Statinį, kadangi per visÄ ginčo sutarties galiojimo laikotarpį ieÅ¡kovė taip ir neįvykdė pareigos Statinį atstatyti. Objektas tiek Statinio nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, tiek dabar priklausė ir priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

8. IeÅ¡kovė dublike prašė tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi. Kartu su dubliku ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti pradinę atsakovę iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į Vilniaus miesto savivaldybę. Tuo pačiu ieÅ¡kovė prašė pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesinį statusÄ Ä¯ trečiojo asmens ir papildomai trečiuoju asmeniu įtraukti VÄ® „Registrų centras“. Teismas 2021 m. lapkričio 19 d. rezoliucija priėmė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio patikslinimÄ ir tenkino praÅ¡ymÄ pakeisti netinkamÄ atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ tinkama atsakove – Vilniaus miesto savivaldybe. Ä® bylÄ trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas VÄ® „Registrų centras“.

9. Po ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė), atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pateikė atsiliepimÄ , kuriuo prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, o netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ esmės atsakovė pakartojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus.

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® „Registrų centras“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė dėl VÄ® „Registrų centras“ atžvilgiu reiÅ¡kiamo pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo bylÄ nutraukti, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, reikalavimÄ dėl teisinės registracijos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl likusių ieÅ¡kovės reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra.

11. Triplike atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, o Å¡io reikalavimo netenkinus, atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

13. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ dėl skolos, nuomos sutarties nutraukimo, iÅ¡keldinimo, ieÅ¡kovė – Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovė – UAB „Patria Domi“. 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. nutraukė 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, kuria UAB „Patria Domi“ buvo iÅ¡nuomotos negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡keldino atsakovę UAB „Patria Domi“ iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), su visu atsakovei priklausančiu turtu.

Atnaujinus procesÄ Å¡ioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu byloje Nr. A2-7543-545/2015 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 pakeitė, patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino pilnai - nutraukė 1999 m. liepos 23 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi byloje Nr. 2A-552-614/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendime konstatavo, kad UAB „Patria Domi“ negavo statybos leidimo, pažeidė ginčo sutarties 15 punktÄ , nes per protingÄ terminÄ nesikreipė dėl techninių sÄ lygų sÄ vado bei statybos leidimo iÅ¡davimo rekonstruoti pastatÄ , pastato nerekonstravo, neatliko inventorizacijos bei teisinės registracijos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu nustatymo kriterijus – Savivaldybė negavo iÅ¡ sutarties, ko pagrįstai tikėjosi, sudarydama ginčo sutartį - pilnai atstatyto ir funkcionuojančio pastato miesto centre.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2016 m. kovo 10 d. nutartyje konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybė 1999 m. liepos 23 d. negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytÄ su UAB „Patria Domi“ nutraukė nepažeisdama nei įstatymo, nei sutarties nuostatų, kadangi nustatytu terminu nebuvo įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai.

14. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai ignoruoja minėtose bylose teismų nustatytus prejudicinius faktus. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pozicija, kad anksčiau paminėtose bylose nebuvo nustatyti jokie prejudiciniai faktai yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nurodė, jog minėti teismo sprendimai yra įsiteisėję, Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir nekvestionuojami.

IeÅ¡kovės argumentai, kad ji įvykdė nuomos sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo nuosavybei į daugiabutį pastatÄ Ä¯registruoti paneigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, todėl teismas iÅ¡ naujo Å¡ioje byloje jų nevertino. IeÅ¡kovės teiginį, kad ji nepraÅ¡o vykdyti nuomos sutarties teismas vertino kritiÅ¡kai, nes antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡ydama pripažinti jai nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia nutrauktos nuomos sutarties 23 punkto tolimesnio vykdymo.

Teismas pažymėjo, kad teismai aukščiau paminėtais įsiteisėjusiais sprendimais, kurie turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje, konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir esminis sutarties tikslas - rekonstruoti (atstatyti) statinį (Sutarties 14-15 p.) nebuvo pasiektas. Taip pat byloje nepateiktas susitarimas, kuriame bÅ«tų nustatytas kiekvienai iÅ¡ Å¡alių tenkančios Statinio dalys. Taigi, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia nutrauktos Statinio nuomos sutarties vykdymo, t. y. 23 punkto realizavimo.

15. Kadangi, kaip byloje nustatyta, daugiabutis gyvenamasis namas de facto nebuvo pastatytas, jis iÅ¡ esmės sutapo su rÅ«siu, kaip atskiru nekilnojamojo turto vienetu. Atsižvelgiant į tai, teismas ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė nepagrįstai tapatina du atskirus nekilnojamojo turto vienetus (daugiabutį namÄ (PastatÄ ) ir rÅ«sį), turinčius atskirus unikalius numerius, laikė nepagrįstu ir neįrodytu.

16. Teismas taip pat sutiko su trečiojo asmens VÄ® „Registrų centras“ argumentu, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ panaikinti pastato – daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis – teisinę registracijÄ atsakovės vardu, tačiau ieÅ¡kovė neginčijo nei vieno dokumento, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre į daugiabutį pastatÄ buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti ginčo įraÅ¡Ä , tačiau Å¡is ieÅ¡kovės teiginys byloje nebuvo įrodytas. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė byloje neginčijo ir nenuginčijo nei vieno dokumento, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre į ginčo daugiabutį pastatÄ buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės. IeÅ¡kovė nenuginčijo aplinkybės, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo tik patikslinti statinio duomenys, o ne įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į pastatÄ .

17. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad ji sukÅ«rė naujÄ daiktÄ . Teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje pagal pateiktus įrodymus ieÅ¡kovė neįrodė, kad teisėtai sukÅ«rė naujÄ daiktÄ , kad daugiabutis namas buvo pastatytas de facto. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės kadastrinių matavimų byloje nurodyti parametrai yra identiÅ¡ki su esamu Objektu, naujo statinio (Pastato) su atskiru nekilnojamojo turto numeriu nebuvo sukurta. Pastatas, kadastrinių matavimų byloje nurodytas kaip „daugiabutis gyvenamasis namas“ nebuvo pastatytas, kadangi Pastato matmenys identiÅ¡ki Objektui (rÅ«siui), vertę apskaičiavus pagal Objekto (rÅ«sio) parametrus. Teismas nurodė, jog tai dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad Pastatas ir Objektas (rÅ«sys) yra skirtingi objektai, su skirtingomis vertėmis, kadastriniais numeriais ir pan., yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

18. Teismas laikė, kad institucijos ieÅ¡kovei iÅ¡davė tvarkomųjų paveldosaugos darbų leidimÄ , kuris nėra leidimu Objekto rekonstrukcijos darbams. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovės leidimų gavimo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatyme buvo numatyta, kad statinio rekonstrukcijai buvo reikalingas statybos leidimas, kurį iÅ¡duodavo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (direktorius) (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2 punktas, suvestinė redakcija nuo 2005-03-17 (2005-03-17 įstatymas Nr. X-136)).

Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovei leido atlikti tam tikrus darbus, kurie užtikrintų paveldosaugos teritorijoje esančio Objekto autentiÅ¡kumÄ , t. y. leidimuose numatyti darbai apėmė fasadinės sienos restauravimÄ , stiprinimÄ ir kt. (2006 m. birželio 7 d. ir 2006 m. rugsėjo 20 d. leidimų Nr. 15, 27 skiltys „leidžiama atlikti Å¡iuos tvarkomuosius paveldosaugos darbus“ bei „Papildomi paveldosaugos reikalavimai atliekant tvarkomuosius paveldosaugos darbus“).

Todėl teismas vertino, jog pagal esamas sÄ vokas, apibrėžimus bei iÅ¡duotus leidimus, tvarkomieji paveldosaugos darbai neapima Objekto rekonstrukcijos, kadangi tam bÅ«tų reikalingas statybos leidimas, kurį iÅ¡duota atsakovė – Savivaldybė. Papildomai teismas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų įgyvendinusi iÅ¡duotus paveldosaugos tvarkybos leidimus. Taigi, teismas laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog sukÅ«rė naujÄ daiktÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl ginčo pastato nuosavybės teisės pripažinimo teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .

19. Teismas, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimÄ konstatavo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir netenkintinas, todėl atmetė visa apimtimi.

20. Teismo vertino, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, nes iÅ¡ esmės ieÅ¡kovė siekė nuginčyti nuo 2019 m. vasario 12 d. galiojantį nekilnojamojo turto registro įraÅ¡Ä dėl atsakovės nuosavybės teisių į daugiabutį pastatÄ , todėl ieÅ¡kovė objektyviai negali bÅ«ti laikoma praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi, teismas atsakovės reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė (apeliantė) BUAB „Patria Domi“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Apeliantės teigimu, rÅ«sys ir daugiabutis pastatas yra du atskiri nekilnojamojo turto vienetai (objektai). IeÅ¡kovei atlikus darbus, bÅ«tent ji iÅ¡skyrė du atskirus nekilnojamojo turto vienetus siekiant tęsti Nuomos sutarties vykdymÄ ir įregistruoti nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ . Nurodo, jog remiantis Nuomos sutarties objekto registro iÅ¡raÅ¡u, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos statinio liekanos, kai statinio tipas yra pastatas.

Å iame iÅ¡raÅ¡e nebuvo nurodytas nei rÅ«sys, nei daugiabutis pastatas. Savivaldybė turėjo teises į statinio liekanas, kurios buvo iÅ¡nuomotos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovei atlikus darbus pagal projektÄ , gautus tvarkybos leidimus ir gavus pažymas apie darbų užbaigimÄ 2007 m., ieÅ¡kovė parengė kadastrinių matavimų bylas ir tokiu bÅ«du vietoje statinio liekanų, nekilnojamojo turto registre atsirado du atskiri nekilnojamojo turto vienetai (daugiabutis pastatas ir rÅ«sys). Tai, kad Savivaldybė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos Sutartį perregistruoti naujo daikto ieÅ¡kovės vardu, nekeičia fakto, kad atsirado naujas nekilnojamojo turto objektas – daugiabutis pastatas. 21.2.

IeÅ¡kovė nurodo, jog nesiekia pasibaigusios Nuomos Sutarties vykdymo, nes teisių pripažinimas yra atskiras civilinių teisių gynybos bÅ«das. Net ir Sutarčiai pasibaigus vienu ar kitu pagrindu, ieÅ¡kovė nepraranda teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl (nuosavybės) teisės pripažinimo. IeÅ¡kovės teigimu, teismas nevertino jos pateiktų argumentų ir teisinio reikalavimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015. 21.3. Nurodo, jog ieÅ¡kovė neneigė kitose bylose priimtų teismų sprendimų aplinkybių, tačiau kitose teismo akcentuotose bylose buvo nagrinėjami su nuosavybės teisės pripažinimu nesusiję klausimai.

Ankstesnės bylose buvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su Nuomos Sutartimi, jos vykdymo ir jos pagrindu kylančiais teisiniais padariniais, tačiau Å¡iai bylai reikÅ¡mingų prejudicinių faktų teismų sprendimai ankstesnėse bylose nesukÅ«rė ir nenustatė. 21.4. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė nesukÅ«rė daugiabučio pastato, susidarė situacija, kad daugiabutis pastatas tiesiog atsirado iÅ¡ niekur, o vietoje rÅ«sio Savivaldybė įregistravo be jokio teisinio pagrindo nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ .

Nurodo, jog Savivaldybė buvo nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės ir jos kreditorių atžvilgiu: ji neturėjo teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teises į minėtÄ pastatÄ . Savivaldybė ignoruodama ieÅ¡kovės atliktas investicijas, buvusius sutartinius įsipareigojimus, pasinaudodama vykstančiais ginčais (ankstesnėmis bylomis), panaikino rÅ«sio teisinę registracijÄ ir vietoje jo įregistravo savo nuosavybės teises į minėtÄ pastatÄ . Tokiu neteisėtu bÅ«du Savivaldybė sutapatino du skirtingus nekilnojamojo turto objektus, kurių vienas priklauso ieÅ¡kovei. 21.5.

Apeliantės teigimu, byloje Savivaldybė nepaaiÅ¡kino, kaip ir kokiu bÅ«du, neinvestavusi jokių piniginių lėšų, vietoje patalpos (apleisto rÅ«sio), ji sugebėjo užregistruoti nuosavybės teises į visiÅ¡kai kitokį nekilnojamojo turto vienetÄ â€“ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių į daugiabučius gyvenamuosius namus su komercinėmis patalpomis įgijimas nėra vieÅ¡oji funkcija ir tai nėra savivaldybės infrastruktÅ«ra, skirta vieÅ¡iesiems poreikiams tenkinti.

Atsakovė taip pat nepaaiÅ¡kino ir nepateikė jokių duomenų, kaip kitokiais įstatymų nustatytais bÅ«dais ji galėjo įgyti nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ . 21.6. Apeliantė nurodo, jog skundžiamu sprendimu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta svarbi aplinkybė, kokiu teisiniu pagrindu Registrų centras tenkino Savivaldybės ieÅ¡kinį ir atstatė vietoje rÅ«sio Savivaldybės nuosavybės teisę į minėtÄ pastatÄ ir rÅ«sio duomenys buvo patikslinti į daugiabutį pastatÄ . Nei Savivaldybė, nei VÄ® Registrų centras nenurodė Å¡io konkretaus teisinio pagrindo.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 22.1. Atsakovė nurodo, jog apeliaciniame skunde, praÅ¡ant panaikinti teismo priimtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės yra dėstomi ne skundžiamo teismo sprendimo tariamÄ neteisėtumÄ pagrindžiantys argumentai, tačiau atkartojama ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose teismui dėstyta pozicija. 22.2.

Atsakovė pažymėjo, jog apeliantė nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados, jog de facto daugiabutis pastatas ir rÅ«sys vis tiek yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto vienetas. 22.3. Atsakovės teigimu, apeliantė sÄ moningai klaidina teismÄ nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius, tokius kaip „Savivaldybė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos Sutartį perregistruoti naujo daikto ieÅ¡kovės vardu“. Atsakovė pažymi, jog Nuomos sutartimi ji nebuvo įsipareigojusi nieko perregistruoti ieÅ¡kovės vardu, Nuomos sutarties 23 punkte buvo numatyta, jog užbaigus Statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Savivaldybė ir nuomininkas pasiraÅ¡o papildomÄ susitarimÄ dėl pastato dalių įregistravimo Savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu, tačiau nagrinėjamu atveju statinio rekonstrukcijos darbų ieÅ¡kovė neatliko, todėl pagrindo papildomam susitarimui dėl pastato dalių įregistravimo pasiraÅ¡yti apskritai neatsirado. 22.4.

Apeliantės pozicija, neva ji „sukÅ«rė“ daugiabutį pastatÄ , prieÅ¡tarauja elementariai logikai – viena vertus apeliantė neginčija ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad apeliantė rekonstrukcijos darbų (kaip jie yra apibrėžti Statybos įstatyme) neatliko, kita vertus, apeliantė vis tiek bando įrodyti, neva jos atliktų darbų rezultatu tariamai buvo sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas, nors byloje esantys įrodymai ir kitose tarp apeliantės ir Savivaldybės iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose nustatyti prejudiciniai faktai tokiÄ jos pozicijÄ paneigia.

Pažymėjo, jog apeliantė netinkamai sau nenaudingus prejudicinius faktus sÄ moningai ignoruoja, nurodydama, neva prejudiciniu faktu galima laikyti tik tÄ faktÄ kurio ieÅ¡kovė neginčijo – tokia apeliantės interpretacija neatitinka nei teisinio reglamentavimo, nei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl prejudicinių faktų sÄ vokos ir jų teisinės reikÅ¡mės. 22.5. Nors apeliantė teigia, jog teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl jos siekio toliau vykdyti pasibaigusiÄ nuomos sutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015, tačiau atsakovė pažymi, jog nurodomoje nutartyje buvo analizuotos iÅ¡ esmės kitos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog naujas daiktas – daugiabutis pastatas – nebuvo ieÅ¡kovės sukurtas, taigi pagrindo remtis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kai esminės bylų aplinkybės yra skirtingos, nebuvo. 22.6.

Atsakovė pažymi, jog tarp Å¡alių jau buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl statinio pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, kurioje galutiniu ir įsiteisėjusiu 2020 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1066-236/2020 ieÅ¡kovės reikalavimas buvo atmestas. Taigi, nagrinėjamu atveju ne Savivaldybė, o bÅ«tent apeliantė elgiasi nesÄ Å¾iningai, kai neįrodžiusi statinio pagerinimo iÅ¡laidų, dėl ko jos ieÅ¡kinys buvo atmestas, apeliantė netgi neslepia bandanti apeiti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir susigrÄ Å¾inti investicijas kitu bÅ«du – reikalaudama pripažinti jos nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektÄ , kuris nuosavybės teise jau daugiau nei 20 metų teisėtai ir nepertraukiamai priklauso Savivaldybei, t. y. yra vieÅ¡oji nuosavybė. 22.7.

Nustačius, kad daugiabutis pastatas ir rÅ«sys yra de facto tas pats nekilnojamojo turto vienetas, Savivaldybė neįgijo daugiau teisių nei turėjo iki tol – nuosavybės teise valdė ir valdo tÄ patį nekilnojamojo turto objektÄ . Pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia Savivaldybei kaip juridiniam asmeniui (turto savininkui) pasitelkti trečiuosius asmenis tam tikriems su tuo turtu susijusiems veiksmams atlikti, kas bÅ«tent ir buvo nagrinėjamu atveju padaryta, kai Nuomos sutartimi Savivaldybė susitarė su nuomininku dėl Å¡io pareigos atlikti nuomojamo objekto rekonstrukcijÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

26. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 28.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir ieÅ¡kovė sudarė Nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė, vykdydama Vilniaus miesto valdybos 1999 m. vasario 11 d. sprendimÄ Nr. 214V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir pamatų nuomos“ ir 1999 m. liepos 1 d. Nr. 1205V „Dėl statinio (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo“, perdavė ieÅ¡kovei nuomos teise 61 m2 užstatyto ploto negyvenamÄ jį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), naudoti visuomenei ir komercinei veiklai ir sutarties 1 punkte nustatė nuomos mokestį.

Statinio nuomos sutarties 14-15 punktuose numatyta, kad statiniui reikalinga rekonstrukcija (atstatymas) ir ieÅ¡kovas įsipareigojo per 2 metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos atlikti statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus. 29. 2002 m. kovo 28 d. Å¡alys pasirašė susitarimÄ , kuriuo buvo pakeistas Statinio nuomos sutarties 15 punktas, numatant, kad nuomininkas paruoÅ¡iamuosius rekonstrukcijos darbus turi užbaigti iki 2002 m. birželio 1 d., o neužbaigus Å¡ių darbų nurodytu terminu Å¡alys susitaria Statinio nuomos sutartį nutraukti. 2006 m. lapkričio 29 d. sutartimi dėl Negyvenamųjų pastatų ir patalpų 1999 m. liepos 23 d. nuomos sutarties Nr. 1452 pakeitimo bei papildymo, Å¡alys pakeitė 22 punktÄ bei 15 punktÄ :

„Statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Nuomininkas turi atlikti per 2 metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo dienos. Statinio projektavimo ir pasiruoÅ¡imo rekonstrukcijai (atstatymui) darbus Nuomininkas turi užbaigti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo žemės nuomos sutarties pakeitimo dienos“. Taip pat papildė 23 punktÄ : „Užbaigus Statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Savivaldybė ir Nuomininkas pasiraÅ¡o papildomÄ susitarimÄ dėl pastato dalių įregistravimo Savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo Nuomininko vardu“.

30. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamento turto valdymo ir privatizavimo skyrius 2008 m. birželio 25 d. praneÅ¡imu dėl objekto (duomenys neskelbtini) privatizavimo informavo ieÅ¡kovę, kad ieÅ¡kovė atliko dalies statinio atstatymo darbus. Buvo atstatoma (nebaigtos) 62,38 m2 negyvenamos rÅ«sio patalpos ir norint privatizuoti nebaigtas atstatyti 62,38 m2 rÅ«sio patalpas, reikalinga iÅ¡nuomotÄ objektÄ iÅ¡skaidyti į dvi dalis. PraneÅ¡ime paaiÅ¡kino, kad klausimÄ dėl minėto iÅ¡skaidymo teikė svarstyti Vilniaus savivaldybės Privatizavimo komisijai, tačiau komisija iÅ¡skaidymui nepritarė ir rÅ«sio patalpos nebuvo įraÅ¡ytos į privatizavimo programÄ .

31. IeÅ¡kovė 2012 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę privatizuoti tiesioginių derybų bÅ«du negyvenamÄ sias patalpas, esančias Å (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo netenkino. 32. 2019 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turto departamentas VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialui iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ dėl pastato (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė atstatyti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į PastatÄ ir iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro negyvenamÄ sias patalpas – rÅ«sio patalpas.

Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais Pastatas nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, 1998 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 1268-01 pagrindu. Išraše nurodyta, jog pastato būklė – nebaigtas statyti; rekonstravimo pradžios metai – 2006 m., o pabaigos – 2007 m.

33. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2008 m. gruodžio mėnesio nevykdė Nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, todėl Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ , kuris 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6373-155/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1235-516/2012 Vilniaus miesto savivaldybei už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomÄ (iki 2010 m. gegužės 31 d.) buvo priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 694,19 Lt.

Taip pat Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 555,75 Lt skolos ir 255,58 Lt delspinigių, nutraukė ginčo sutartį ir patenkino reikalavimÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ Statinio. Taip pat tarp Å¡alių buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl Statinio pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Galutiniu ir įsiteisėjusiu 2020 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1066-236/2020 ieÅ¡kovės reikalavimas buvo atmestas.

Dėl daugiabučio pastato ir rÅ«sio kaip nekilnojamojo turto objekto vertinimo 34. Apeliantės teigimu, rÅ«sys ir daugiabutis pastatas yra du atskiri nekilnojamojo turto vienetai (objektai). IeÅ¡kovei atlikus darbus, bÅ«tent ji iÅ¡skyrė du atskirus nekilnojamojo turto vienetus siekiant tęsti Nuomos sutarties vykdymÄ ir įregistruoti nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ .

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal kadastrinių matavimų bylÄ daugiabutis gyvenamasis namas buvo pažymėtas indeksu 1A3t, jo tÅ«ris 0 kub. m., o plotas 0 kv. m. Byloje užfiksuota, kad daugiabutis gyvenamasis namas turi tik pamatus (rÅ«sį), jo baigtumas 3 proc. Tuo tarpu ginčo sutarties objektu buvęs ir turėjęs bÅ«ti atstatytas rÅ«sys buvo pažymėtas indeksu R, jo tÅ«ris 485 kub. m., plotas 62,38 kv. m., baigtumas 9 proc. Byloje nurodoma, kad viso pastato plotas yra 62,38 kv. m., o tÅ«ris 485 kub. m., t. y. minimas pastatas, apimantis ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį rÅ«sį, yra tokio pat dydžio ir tÅ«rio kaip ir rÅ«sys.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, tai, jog daugiabutis pastatas ir rūsys yra tas pats nekilnojamojo turto vienetas, patvirtina kadastrinių matavimų byla, iš kurios duomenų matyti, kad daugiabutis pastatas susideda iš vienos patalpos, t. y. rūsio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog daugiabutis pastatas de facto ir yra rūsys.

36. Pažymėtina ir tai, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai turi tik vienÄ bei tÄ patį unikalų numerį – (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas 1998 m. rugpjūčio 18 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vardu įregistruota nuosavybės teisė į pastatÄ (apgriuvusį negyvenamÄ pastatÄ , 0 kv. m. ploto), įregistravimo pagrindas – 1998 m. gruodžio 1 d. priėmimo-pardavimo aktas Nr. 1268-01, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad unikalus numeris skaičiais sutampa su unikaliu numeriu – (duomenys neskelbtini), tik skiriasi skaičių atskyrimas brÅ«kÅ¡neliais bei pasviruoju brÅ«kÅ¡niu, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo laikyti Å¡iuos unikalius numerius skirtingais bei teigti, kad tai yra kitas pastatas.

37. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamojo turto objektas faktiÅ¡kai yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas. Dėl pastato teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimo ir nuosavybės teisių į pastatÄ ieÅ¡kovei pripažinimo 38. Apeliantės teigimu, tai, kad Savivaldybė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį perregistruoti naujo daikto ieÅ¡kovės vardu, nekeičia fakto, kad atsirado naujas nekilnojamojo turto objektas – daugiabutis pastatas.

39. CK 4.47 straipsnio 4 punktas numato, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagaminant naujÄ daiktÄ . Taigi, vienas iÅ¡ nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo pagrindų yra naujo daikto sukÅ«rimas statybos procese, t. y. pastatant naujÄ statinį. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos bÅ«du ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai). Pagal ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį statinio rekonstravimas tai statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.), t. y. yra tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti jo naujÄ kokybę.

Tačiau įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Statybų teisėtumas bÅ«tinas tiek statant naujÄ daiktÄ , tiek rekonstrukcijos procese.

40. Taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (tiek ankstesnėse, tiek dabartinėje jo redakcijoje) buvo numatyta, kad statinio rekonstrukcijai reikalingas statybos leidimas, kurį iÅ¡duoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija (direktorius), taigi sutiktina su atsakovės argumentais, jog tvarkomaisiais paveldosaugos darbais rekonstrukcija negalėjo bÅ«ti atlikta ir atitinkamai naujas daiktas negalėjo bÅ«ti sukurtas, o jeigu ir bÅ«tų, tokiais statybos darbais sukurtas daiktas negalėtų bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovės nuosavybe, kadangi įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso padarinyje, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas.

41. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-7543-545/2015 jau yra konstatavęs, kad UAB „Patria Domi“ negavo statybos leidimo, pažeidė ginčo sutarties 15 punktÄ , nes per protingÄ terminÄ nesikreipė dėl techninių sÄ lygų sÄ vado bei statybos leidimo iÅ¡davimo rekonstruoti pastatÄ , pastato nerekonstravo, neatliko inventorizacijos bei teisinės registracijos. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi byloje Nr. 2A-552-614/2016, kuria minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , papildomai konstatavo, jog Savivaldybė nutraukė 1999 m. liepos 23 d.

Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452 dėl esminio sutarties pažeidimo pagrįstai ir teisėtai, nes esminis sutarties tikslas – rekonstruoti (atstatyti) statinį nebuvo pasiektas. Taigi Nuomos sutartis, pagal kuriÄ apeliantė buvo įsipareigojusi atlikti rekonstrukcijÄ , buvo nutraukta dėl apeliantės kaltės.

42. Viena vertus, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad apeliantė rekonstrukcijos darbų neatliko, kita vertus, apeliantė nurodo, jog jos atliktų darbų rezultatu buvo sukurtas naujas nekilnojamojo turto objektas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai ir kitose iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose nustatyti prejudiciniai faktai tokiÄ apeliantės pozicijÄ paneigia.

43. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

44. Apeliantės teigimu, kitose pirmosios instancijos teismo akcentuotose bylose buvo nagrinėjami su nuosavybės teisės pripažinimu nesusiję klausimai. Nurodo, jog ankstesnės bylose buvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su Nuomos sutartimi, jos vykdymo ir jos pagrindu kylančiais teisiniais padariniais, tačiau šiai bylai reikšmingų prejudicinių faktų teismų sprendimai ankstesnėse bylose nesukūrė ir nenustatė. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje, kurioje buvo konstatuotos ir šiai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl rekonstrukcijos darbų neatlikimo, dalyvavo tos pačios šalys, teismo konstatuotos aplinkybės buvo įrodinėjimo dalyku ir jos konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog anksčiau paminėtose bylose nebuvo nustatyti jokie prejudiciniai faktai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

45. Taip pat nors apeliantė nurodo, jog ji nesiekia pasibaigusios Nuomos sutarties vykdymo, nes teisių pripažinimas yra atskiras civilinių teisių gynybos bÅ«das, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad apeliantė savo teisių gynybos bÅ«dÄ Ä¯vardijo kaip dėl teisės pripažinimo, savaime nesudaro pagrindo jį tokiu pripažinti ir teismui, kai Å¡iuo atveju pagal ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo esmę apeliantės siekis buvo susijęs su Nuomos sutarties vykdymu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kovės argumentus, jog ji nepraÅ¡o vykdyti nuomos sutarties, kritiÅ¡kai, nes antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu praÅ¡ydama pripažinti jam nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia nutrauktos Nuomos sutarties 23 punkto tolimesnio vykdymo.

46. Taip pat apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas, padarydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės siekio toliau vykdyti pasibaigusiÄ nuomos sutartį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nurodomoje nutartyje buvo analizuotos iÅ¡ esmės kitos faktinės aplinkybės – buvo sudarytas kitos rÅ«Å¡ies nei Å¡ioje byloje sandoris (jungtinės veiklos sutartis), ginčo objektas buvo specifinis (elektrinė), bei jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo pagamintas naujas daiktas, dėl ko kasacinis teismas konstatavo, jog visos teisinės prielaidos nuosavybės teisei į jungtinės veiklos rezultatÄ kasatorei atsirado nuo elektrinės pripažinimo tinkama naudoti ir atsakovei įvykdžius pareigÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, jog naujas daiktas – daugiabutis pastatas – nebuvo ieškovės sukurtas, taigi, priešingai nei teigia apeliantė, remtis minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, kai esminės bylų aplinkybės yra skirtingos, pirmosios instancijos teismas jokio pagrindo neturėjo.

47. Pažymėtina, jog Nuomos sutarties 23 punkte buvo numatyta, jog užbaigus Statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Savivaldybė ir nuomininkas pasiraÅ¡o papildomÄ susitarimÄ dėl pastato dalių įregistravimo Savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė įrodinėjo atlikusi darbus vykdant Nuomos sutartį bei sukÅ«rus naujÄ daiktÄ , reikalavo pripažinti jos nuosavybės teisę į Daugiabutį pastatÄ , bei įvertinus tai, jog ieÅ¡kinyje rėmėsi Nuomos sutarties 23 punktu kaip pagrindu pripažinti jai nuosavybės teisę į PastatÄ , tiesėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekė Nuomos sutarties 23 punkto realizavimo, t. y. Nuomos sutarties, kuri yra nutraukta, įvykdymo.

48. Nors apeliantė nurodė, jog atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį perregistruoti naujo daikto ieÅ¡kovės vardu, tačiau kaip jau buvo minėta, Nuomos sutarties 23 punkte buvo numatyta, jog užbaigus Statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus Savivaldybė ir nuomininkas pasiraÅ¡o papildomÄ susitarimÄ dėl pastato dalių įregistravimo Savivaldybės vardu ir teisės aktų nustatyta tvarka naujai pastatyto pastato dalies įregistravimo nuomininko vardu, tačiau kaip byloje nustatyta, Å¡iuo atveju statinio rekonstrukcijos darbų ieÅ¡kovė neatliko, todėl pagrindo papildomam susitarimui dėl pastato dalių įregistravimo pasiraÅ¡yti neatsirado. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

49. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu VÄ® „Registrų centras“ tenkino Savivaldybės ieÅ¡kinį ir atstatė vietoje rÅ«sio Savivaldybės nuosavybės teisę į minėtÄ pastatÄ ir rÅ«sio duomenys buvo patikslinti į daugiabutį pastatÄ . Nei Savivaldybė, nei VÄ® Registrų centras nenurodė Å¡io konkretaus teisinio pagrindo.

50. Nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog VÄ® „Registrų centras“ ne „tenkino Savivaldybės ieÅ¡kinį“ (kaip nurodo apeliantė), o gavo Savivaldybės praÅ¡ymÄ dėl registro duomenų iÅ¡taisymo, t. y. dar 2007 m. buvo įregistruoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62,38 kv. m, Vilniuje, kadastrinių matavimų duomenys, tačiau registre buvo likę ir seni duomenys: (duomenys neskelbtini), 62,38 kv. m, nebaigtos statyti negyvenamosios patalpos-rÅ«sio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taigi Savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto departamentas kreipėsi į registro tvarkytojÄ su praÅ¡ymų iÅ¡taisyti neteisingÄ Ä¯raÅ¡Ä , o 2019 m. vasario 12 d.

VÄ® „Registrų centras“ šį praÅ¡ymÄ patenkino, patikslindamas statinio duomenis. Be to, apeliantė byloje nenuginčijo aplinkybės, kad 2019 m. vasario 12 d. buvo tik patikslinti statinio duomenys, o ne įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į pastatÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino minėtų aplinkybių yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

51. Taip pat apeliantės teigimu, Savivaldybė nepaaiÅ¡kino, kaip ir kokiu bÅ«du, neinvestavusi jokių piniginių lėšų, vietoje patalpos (apleisto rÅ«sio), ji sugebėjo užregistruoti nuosavybės teises į visiÅ¡kai kitokį nekilnojamojo turto vienetÄ â€“ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisės gali bÅ«ti registruojamos arba į patalpas, arba į statinį, tačiau ne į abu, todėl nustačius, kad Pastatas ir rÅ«sys yra de facto tas pats nekilnojamojo turto vienetas, Savivaldybė neįgijo daugiau teisių nei turėjo – nuosavybės teise valdė ir valdo tÄ patį nekilnojamojo turto objektÄ .

52. Nors apeliantė nurodo, jog nuosavybės teisių į daugiabučius gyvenamuosius namus su komercinėmis patalpomis įgijimas nėra viešoji funkcija ir tai nėra Savivaldybės infrastruktūra, skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose Savivaldybė dalyvauja ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis ir 2.35 straipsnio 1 dalis), Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), o Savivaldybės kaip nekilnojamojo turto savininko teisės ir pareigos bei jų įgyvendinimas priimant sprendimus dėl nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo neturi nieko bendro su viešojo administravimo funkcijomis.

53. Taip pat apeliantės teigimu, atsakovė nepaaiÅ¡kino ir nepateikė jokių duomenų, kaip kitokiais įstatymų nustatytais bÅ«dais ji galėjo įgyti nuosavybės teises į daugiabutį pastatÄ . Pažymėtina, jog apeliantė byloje neginčijo Savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimo pagrindo – 1998 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 1268-01, neginčijo ir nei vieno kito dokumento, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre į PastatÄ buvo įregistruotos Savivaldybės nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės.

54. Kadangi apeliantė byloje neįrodė, jog sukÅ«rė naujÄ daiktÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės reikalavimus dėl pastato teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimo ir dėl ginčo pastato nuosavybės teisės pripažinimo, atmetė kaip nepagrįstus.

55. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Dėl bylos procesinės baigties 56.

Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas iÅ¡vadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ , reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

58. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ . Tačiau atsakovė nepateikė praÅ¡ymo su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to Å¡iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nepriteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , jame atliktas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

60. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

61. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : ieÅ¡kovės BUAB „Patria Domi“ apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė