2020-03-10 Nr. AB-5353-3-61-3-04380-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-213-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04380-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) „NMA darbuotojų sugalvotą teoremą, pagal kurią neužpildytą „Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“ galima prilyginti „neteisingam deklaravimui“ – didesnio žemės ūkio naudmenų negu pareiškėjas valdo arba didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimą laikyti išgalvota nesąmone, jų savivale“; 2) „Įpareigoti NMA darbuotojus išmokėti tiesiogines išmokas už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m., nes mano taisyklių pažeidimas – per 3 dienas po darbų atlikimo užpildyti „Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“ buvo netyčinis, nesuvokiant, dėl savo psichinės negalios ir dėl aiškios spausdintinės informacijos nebuvimo, kad 2016 m. yra pakeistos ganyklų, pievų tvarkymo taisyklės“ (kalba neredaguota).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi: nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui skundą, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2–7, 9–11 punktų reikalavimus; pasiūlė pareiškėjui nereikšti reikalavimo dėl faktų konstatavimo (dėl pirmojo skundo reikalavimo); išaiškino pareiškėjui, kad būtent Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2019 m. liepos 17 raštas Nr. BR6-4686, kuriuo buvo atsakyta jam į 2019 m. birželio 29 d. prašymą dėl tiesioginių išmokų už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. išmokėjimo, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir galėtų būti administracinės bylos dalyku, todėl pasiūlė pareiškėjui šį raštą ginčyti; nurodė pateikti dokumentus, iš kurių būtų matyti, kada pareiškėjas gavo NMA 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. BR-4686, o jeigu terminas skųsti minėtą raštą praleistas – pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti NMA 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. BR-4686 dėl atsisakymo išmokėti tiesiogines išmokas už 2016 m., 2017 m., 2018 m.; 3) įpareigoti NMA išmokėti tiesiogines išmokas už 2016 m., 2017 m., 2018 m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kada jis gavo prašomą panaikinti NMA 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. BR-4686. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėjas analogišką skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 22 d. (spaudas ant skundo). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti (administracinė byla Nr. I-4887-281/2019), tačiau pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir įsiteisėjus nutarčiai grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. lapkričio 5 d. pateiktame prašyme prašė „praleistą terminą skundo trūkumams pašalinti laikyti pateisinamu ir nagrinėti skundą“. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo rezoliucija šis pareiškėjo prašymas registruotas kaip naujas skundas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5729-811/2019 pareiškėjui buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, termino skundo trūkumams pašalinti pratęsti neprašė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu ir įsiteisėjus nutarčiai grąžintas pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš nurodytų aplinkybių matyti, jog vėliausiai apie ginčijamą NMA 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. BR-4686 pareiškėjui buvo žinoma 2019 m. rugpjūčio 22 d., tačiau šiuo atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. mažiausiai keturis mėnesius praleidęs prašomo panaikinti rašto apskundimo terminą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas vienintelę termino skundui paduoti praleidimo priežastį nurodo aplinkybę, jog jis turi psichikos negalią. Pareiškėjo teigimu, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jo galimybės dirbti ir mąstyti yra ribotos ir jis turi būti pripažintas nedarbingu ir gauti neįgalumo pensiją, tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatė jam išgalvotą 75 procentų darbingumo lygį, nors, anot pareiškėjo, turėjo nustatyti 60–40 procentų darbingumo lygį. Tuo pačiu pareiškėjas dėsto aplinkybes, susijusias su 2016 m. spalio 24 įvykiu Šiaulių respublikonėje ligoninėje.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 24 d. jam nustatytas 75 procentų darbingumo lygis, jis pripažintas darbingu (viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. S-7428(1.26). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo būklė yra tokio pobūdžio, jog jis negali išreikšti savo valios arba yra apribotos jo fizinės galimybės ir jis negalėjo surašyti dokumento bei išsiųsti jo paštu. Priešingai, pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 24 d. ne tik teikė prašymus, skundus įvairioms institucijoms, tačiau 2016 m. birželio 6 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką NMA.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, nebuvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus, todėl terminą skundui paduoti praleido laisva valia pasirinkdamas tokį elgesio variantą. Pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti teismas pripažino nemotyvuotu ir nepagrįstu, todėl netenkino, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad tris kartus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundais dėl NMA veiksmų, tačiau teismas jo skundų nepriimdavo, pareiškėjas ne visada gaudavo iš teismo atsakymus dėl jo pateiktų skundų.

Pareiškėjas teigia, kad dėl psichikos sutrikimo buvo gydomas Šiaulių respublikinės ligoninės psichiatrinėje klinikoje, į kurią dėl kilusio konflikto bijo sugrįžti. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl tokios būklės jo galimybės dirbt ir mąstyti yra ribotos. Pareiškėjo įsitikinimu, jam buvo nustatytas išgalvotas 75 procentų darbingumo lygis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti nagrinėti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-2/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo atnaujinti terminą reikalavimui dėl NMA 2019 m. liepos 17 d. rašto Nr. BR-4686, susijusio su atsisakymu išmokėti tiesiogines išmokas už 2016 m., 2017 m., 2018 m., panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad termino skundui paduoti praleidimą įtakojo jo psichinė negalia, t. y. jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nors pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 24 d. jam nustatytas 75 procentų darbingumo lygis, todėl, nesant duomenų, kad pareiškėjo būklė yra tokio pobūdžio, jog jis negali išreikšti savo valios arba yra apribotos jo fizinės galimybės ir jis negalėjo surašyti dokumento bei išsiųsti jo paštu, termino skundui paduoti praleidimas apspręstas paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto.

Nors teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir kitus bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), esant nustatytam 75 procentų darbingumo lygiui, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju galėjo reikšmingai apriboti jo veiksmus, siekiant tinkamai pasinaudoti teisė ginti savo galimai pažeistas teises.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas su reikalavimais įpareigoti NMA išmokėti jam tiesiogines išmokas už 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. (skundai gauti teisme), abu kartus pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, išaiškinant teisę skųsti NMA 2019 m. liepos 17 d. raštą Nr. BR-4686, tačiau pareiškėjo skundai laikyti nepaduotais ir jam grąžinti nepašalinus nustatytų skundų trūkumų arba nepavykus jam įteikti procesinių dokumentų. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis iš teismo procesinių dokumentų negaudavo, ne kartą skambino į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl informacijos suteikimo, kreipėsi į Lietuvos pašto skyrių dėl jam adresuotų dokumentų. Nors šiais atvejais pareiškėjas nepašalino nustatytų skundų trūkumų, dėl ko jo skundai laikyti nepaduotais, tai, atsižvelgiant į aiškiai išreikštą pareiškėjo valią skųsti minėtą NMA aktą bei jo sveikatos būklę, galėjo reikšmingai įtakoti pareiškėjo psichikos negalia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 22 d., kai ginčijamas NMA raštas priimtas 2019 m. liepos 17 d., todėl terminas skundui paduoti buvo praleistas nežymiai (jeigu iš viso jis buvo praleistas, nes nėra aišku, kada pareiškėjas ginčijamą raštą gavo).

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat nesant pagrindo manyti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad terminas skundui dėl NMA 2019 m. liepos 17 d. rašo Nr. BR-4686 panaikinimo paduoti turėtų būti atnaujintas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas, o skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3–4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti.

Tenkinti pareiškėjo S. V. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Atnaujinti pareiškėjui S. V. terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 17 d. rašo Nr. BR-4686 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjo S. V. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė