2021-06-16 Nr. AB-12916-3-64-3-00219-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2154-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00219-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R EN D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius), dėl skundžiamo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Idea In“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Idea In“, apeliantas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2020 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. A-146 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. sausio 29 d. UAB „Idea In“ įsigijo pastatus ir kitus statinius: nebaigtą statyti pastatą – sporto salę (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), laisvalaikio centrą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – stadioną (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tvorą (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai), esančius 3,7953 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

3. 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (toliau – ir NŽT, trečiasis suinteresuotas asmuo) su prašymu išnuomoti Žemės sklypą. NŽT 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. 31SD-4511-(14.31.104) NŽT nurodė, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti su pareiškėju negali, kadangi dėl Žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, dėl ko administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos yra nutraukiama. Nesant nuomos teisės, pareiškėjas patiria nuostolius, negali vykdyti veiklos, atlikti planuotų darbų ir vystymo projekto.

4. Pareiškėjui tapo žinoma, jog Savivaldybė pradėjo organizuoti ir iniciavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas ilgą laiką susirašinėjo su Savivaldybe ir daug kartų kėlė klausimą dėl to, kad Savivaldybės organizuojamas projektas ir jo sprendiniai pažeistų pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, tačiau Savivaldybė nė karto neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus ar pasiūlymus ir jų nepaisė. 2020 m. vasario 7 d. Savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Projekto sprendiniais yra pertvarkomas Žemės sklypas, padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų, siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis 2007 m. vasario 14 d. LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ Nr. D1-96 11 punktu, minimalus sklypo užstatymo tankis gamtinio karkaso teritorijoje - 30 procentų, tačiau gali būti padidintas iki 50 proc. Vadovaujantis Šiaulių miesto centrinio parko aptariamos teritorijos (tarp Aušros al., Žemaitės, Dobilo ir Vaisių gatvių) detaliuoju planu, sklypas, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai, yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorija, kurios užstatymo tankis – 0,52, intensyvumas - 0,64, aukštingumas – 2/12 m. Pagal Savivaldybės viešinamą Projektą, numatytas užstatymo tankis visuose trijuose projektiniuose sklypuose yra iki 0,52. Padalinus esamą sklypą į tris dalis, projektuojamame sklype Nr. 1 (plotas 1,0032 ha), esamų pastatų užstatymo tankis yra didesnis, t. y. 0,562 arba 56,2 proc., nors nagrinėjamu atveju turi būti 0,52 arba 52 proc. Pareiškėjo teigimu, norint laikytis teisės aktuose numatyto užstatymo tankio (0,52), reikia arba didinti projektuojamojo Žemės sklypo dalį, arba mažinti esamą pastatų užstatymo tankį sklype, t. y. tiesiog nugriauti dalį esamų pastatų. Pareiškėjo nuomone, jam turėtų priklausyti didesnis Žemės sklypo plotas, nei jis nurodytas Projekte, kadangi nuosavybės teise priklausančių statinių dalies griovimas yra absoliučiai neracionalus ir neprotingas sprendimas siekiant užtikrinti ir Savivaldybės ir pareiškėjo interesų įgyvendinimą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis stadionas. Vertinant Projektą, yra neprotingas ir nelogiškas aptariamo Žemės sklypo dalinimas į tris sklypus, kadangi: neatsižvelgiama į esamų pastatų užstatymą; neatsižvelgiama į reikalingą norminį automobilių stovėjimo vietų įrengimą projektuojamame 2 sklype (STR. 2.06.04:2011), 30 lentelės 12.1 punktą. Nelogiškas ir neracionalus įvažiavimas / išvažiavimas į / iš projektuojamą 1 sklypą per projektuojamą 2 sklypą, neatitinkantis STR. 2.06.04:2011 reikalavimų. Projekte nėra numatyta įrengti reikalingų automobilių stovėjimo vietų, tikslu aptarnauti esamus, rekonstruojamus sporto paskirties pastatus, inž. statinius (stadioną) projektuojamiems 1 ir 2 sklypams. Šiuo atveju Žemės sklypo Projektas buvo patvirtintas visiškai neatsižvelgiant į tiesioginę VĮ Registrų centre nurodytą minėtų pareiškėjui priklausančių pastatų ir statinių tiesioginę funkcinę paskirtį.

7. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių miesto bendrajame plane Žemės sklypo dalyje, kurioje pareiškėjas nuosavybės teise valdo Statinius, numatytas užstatymo intensyvumas gyvenamoms teritorijoms – 0,8, o negyvenamoms – 1,6. Pagal Savivaldybės viešinamą Projektą numatytas užstatymo intensyvumas visuose trijuose sklypuose yra mažesnis ir nesiekia 0,64. Taigi, Projekto sprendiniai neatitinka ir prieštarauja Šiaulių miesto Bendrojo plano sprendiniams. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybės Įsakymu patvirtintame Projekte numatyti įvažiavimai į projektuojamus sklypus yra neatitinkantys ir prieštaraujantys detaliajam planui, kaip aukštesnės galios teisės aktui ir STR 2.06.04:2011 VII skyriaus „Gatvių tinklo projektavimo reikalavimai“ reikalavimams.

8. Pareiškėjas nurodo negavę atsakymo iš aptariamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjo MB „Altagis” dėl pateiktų pastabų. Savivaldybės inicijuotuose Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose yra numatyti įrengti servitutai, kurie suprojektuoti toje vietoje, kur šiuo metu yra pareiškėjui priklausantys Statiniai, kas savaime sukelia situaciją, kai žinant, jog servitute statyba ar statiniai yra negalimi, pareiškėjas hipotetiškai turėtų likviduoti statinių dalį, kurioje galimai bus numatytas servitutas. Pareiškėjas nėra davęs sutikimo, kad po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu būtų įrengiami servitutai, todėl tokie Projekto sprendiniai taip pat prieštarauja protingumo principui bei pareiškėjo teisėtiems interesams. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo Įsakymu patvirtinto Žemės sklypo Projektas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, dėl ko Įsakymas yra neteisėtas ir naikintinas.

9. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo teigimu, atsakovas 2019 m. birželio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-891 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Apie rengiamą žemės sklypų formavimo projektą pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-2127. 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas gavo pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros nutraukimo. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-2810 paaiškino, kad atsakovas turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat patikslino, kad po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais statiniais yra valstybinės žemės sklypas ir nurodė, kad valstybinės žemės patikėtinis – NŽT yra informuotas raštu apie projekto rengimą bei vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 24 punktu, atsakovas kreipėsi į NŽT dėl reikalavimų pateikimo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

11. 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas pateikė atsakovui pretenziją ir prašymą, kad būtų panaikintas Įsakymas. 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. S-4032 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kad aukščiau minėtas įsakymas nėra naikinamas. 2020 m. sausio 28 d. atsakovas gavo NŽT sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teigiamą aktą Nr. FPA-439-(8.30), kurio 5 punkte nurodoma, kad projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams <...>. Atsižvelgiant į gautą teigiamą Žemės valdos projekto patikrinimo aktą, atsakovas 2020 m. vasario 7 d. skundžiamu Įsakymu patvirtino Žemės sklypo Projektą

12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde iš esmės nurodo, kad Įsakymu patvirtintas Projektas yra prieštaraujantis teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Atsakovas su tokiais pareiškėjo argumentais visiškai nesutinka, bei pažymi, jog byloje nėra pateiktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių techninis projektas (toliau – ir Techninis projektas) ir galiojantis statybą leidžiantis dokumentas, todėl nei atsakovas, nei teismas negalės įvertinti Projekto rodiklių atitikimo teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Nesant Techninio projekto, atsakovas vadovaujasi kitais turimais objektyviais duomenimis ir mano, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisingas, teisėtas ir neprieštaraujantis teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms.

13. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis yra tas dokumentas, kuriuo vadovaujamasi rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis atsakovas daro išvadą, kad pagrindinis pastato požymis yra patalpos, kurios yra sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 2.2. punkte nurodoma, kad Žemės sklype yra įregistruotas pastatas – sporto salė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

Šio statinio būklė yra nurodoma, kaip „nebaigtas statyti“, o statybos baigtumo procentas yra nurodomas kaip 25 procentai. Taip pat nurodoma, kad šio pastato fizinio nusidėvėjimo lygis yra 20 procentų. Registrų centro išrašo 2.3. punkte yra nurodomas įregistruotas pastatas – Laisvalaikio centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nurodoma būklė taip pat – nebaigtas statyti. Įregistruotas baigtumo procentas 25 procentai ir analogiškai kaip ir prieš tai minėtame pastate, fizinio nusidėvėjimo lygis – 20 procentų.

Taip pat Nekilnojamojo turto registro schemoje, statinių Žemės sklype unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini)nurodomas patalpų rodiklis yra 0. Galiausiai, atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Centrinio parko teritorijos Šiauliuose detaliojo plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. T-104 (toliau – Centrinio parko teritorijos Šiauliuose detalusis planas), (koregavimo) sprendiniuose yra nenustatyta (grafiškai neidentifikuota) užstatymo zona, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)vietoje statinio teritorijos kontūras pažymėtas tik smulkiu punktyru su užrašu „Griuvėsiai“:

Atsakovo nuomone, vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei turimus objektyvius duomenis, galima drąsiai teigti, kad statiniai, kurių įregistruotas statybos baigtumas yra 25 procentai (su 20 procentų fiziniu nusidėvėjimu), nėra funkcionuojantys pastatai ir jie tikrai nėra naudojami visuomenės poreikiams tenkinti, nes šie statiniai nei pagal savo būklę, nei pagal teisinį statusą (nebaigta statyba) negali būti ir nėra eksploatuojami, todėl prie tokios būklės statinio negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Net jeigu Pareiškėjas ir planuoja formuoti ar statyti, įrenginėti kažkokius pastatus Žemės sklype, nei Projekto rengimo, nei viešinimo stadijoje, nei šioje byloje nėra pateikęs Techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento pagal kurį būtų galima formuoti kitokius žemės sklypus su tikslu tinkamai eksploatuoti būsimus pastatus. Papildomai teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad užstatomas plotas skaičiuojamas pagal esamus pastatus; iš fotonuotraukų matyti, kad statiniai yra avarinės būklės.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius savo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, pareiškėjo teiginiai, kad Įsakymas Nr. A-146 ir Projektas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ar pažeidžia viešąjį interesą yra visiškai nepagrįsti. NŽT nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas Nr. A-146 ir juo patvirtintas Projektas užtikrina sąlygas racionaliam valstybinės žemės naudojimui, nustato tokio dydžio valstybinės žemės sklypus, kokių reikia konkretiems esamiems statiniams, šiuo metu priklausantiems nuosavybės teise pareiškėjui, eksploatuoti ir atitinka imperatyvias įstatymo normas, reglamentuojančias disponavimą valstybei priklausančiu turtu.

Įsakymas ir juo patvirtintas Projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas dėl žemės sklypų nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu, t. y. sudaro sąlygas valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai parduoti ar išnuomoti tokio dydžio žemės sklypus, kokių reikia esamiems pareiškėjos pastatams, o ne naujų gyvenamųjų namų kvartalo statybai, ko siekia pareiškėjas, o taip pat siekė ankstesni pastatų savininkai. Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl valstybinės žemės nuomos, o taip pat užtikrina sąlygas nuomoti ne aukciono būdu tik tiek valstybinės žemės, kiek reikia pastatams eksploatuoti, sudaro sąlygas nereikalingą pastatams eksploatuoti valstybinę žemę parduoti ar išnuomoti aukciono būdu.

Pareiškėjo skundžiamu Įsakymu patvirtinto Projekto sprendiniais Žemės sklypas dalijamas į tris žemės sklypus: 1.1,0032 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams: nebaigtai statyti sporto salei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebaigtam statyti pastatui -laisvalaikio centrui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti; 2,0297 ha ploto žemės sklypą Nr. 2 pareiškėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams: stadionui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti; 3. 0,7624 ha ploto laisvą (neužstatytą) žemės sklypą Nr. 3, kuriame nėra pareiškėjui priklausančių pastatų ir kitų statinių ir kurį planuojama parduoti aukciono būdu.

15. NŽT nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Žemės sklype yra pareiškėjui priklausantys pastatai, kurių baigtumas siekia nuo 25 iki 100 proc., o nusidėvėjimas – nuo 20 iki 75 proc., nebaigtų statyti pagrindinių pastatų statybos darbai nuo 1994 metų nevyksta, pastatų konstrukcijos paveiktos gamtos, pastatai niekada nebuvo naudojami pagal paskirtį ir tik ekspertai galėtų atsakyti, ar patikima ir saugu tokius pastatus baigti statyti, ir/ar galima dalį pastatytų konstrukcijų panaudoti, t. y. ar jų nereikia griauti. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, ar pareiškėjas turi statybą leidžiančius dokumentus.

16. Aplinkybė, kad pareiškėjas neketinio dalies Žemės sklypo naudoti pagal nustatytą naudojimo būdą, kad Žemės sklypo dalis, kurioje yra stadionas ir Žemės sklypo dalis, kurioje Įsakymu ir juo patvirtintu Projektu suprojektuotas sklypas Nr. 3 buvo planuojama panaudoti naujų gyvenamųjų namų statybai, buvo ir yra žinoma Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. UAB „Idea In“ pastatus įsigijo iš UAB „Linsana“ pagal 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JŠ-367, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2018 m. lapkričio 19 d. akto Nr. FD-982-(14.31.141.) buvo nustatęs, kad Žemės sklype esantys nebaigti statyti pastatai ir ūkinis pastatas apleisti, neeksploatuojami, prižiūrimas tik futbolo stadionas, iš krepšinio aikštelės likę fragmentai. Pažymi, kad ne aukciono būdu nuomojami valstybinės žemės sklypai nėra skirti naujiems statiniams statyti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, rūpindamasis racionaliu valstybės turto naudojimu, pagrįstai iniciavo ir organizavo Projekto rengimą dėl Žemės sklypo padalijimo ir pagrįstai jį patvirtino.

17. NŽT nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį, taigi, neturi būti sudarytos sąlygos išnuomoti tokį plotą, kuris akivaizdžiai per didelis Žemės sklype esantiems daugiau kaip 20 metų nebaigtiems statyti ir neeksploatuojamiems pastatams. Nurodo, kad prašymas tikrinti Projektą buvo pateiktas 2020 m. sausio 15d., nenustačius Projekto trūkumų, 2020 m. sausio 28 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-439-(8.30) buvo patvirtinta, kad projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė papildomai nurodė, kad žemės sklypai nustatyti tokio dydžio, koks reikalingas esamiems statiniams naudoti.

II. 18. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 7 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas konstatavo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis LR žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 5, 72 ir 73 punktais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-439-(8.26) (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame NŽT nurodė mažareikšmius Projekto trūkumus, ir suderino šį projektą. Nurodė, kad pertvarkant valstybinę žemę atsižvelgiama į poreikį pastato eksploatavimui, valdos projektas turi atitikti esamą ir faktinį užstatymą.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde pateikia argumentus, kad pagal Projektą numatytas užstatymo tankis visuose trijuose projektiniuose sklypuose yra iki 0,52. Padalinus esamą sklypą į tris dalis, projektuojamame sklype Nr. 1 (plotas 1,0032 ha), esamų pastatų užstatymo tankis yra didesnis, t. y. 0,562 arba 56,2 proc., nors nagrinėjamu atveju turi būti 0,52 arba 52 proc. Pareiškėjo skunde padaroma išvada, kad norint laikytis teisės aktuose numatyto užstatymo tankio (0,52), reikia arba didinti projektuojamojo Žemės sklypo dydį, t. y. sklypo Nr. 1 plotas turėtų būti padidintas iki 1,08231 ha, arba mažinti esamą pastatų užstatymo tankį sklype, t. y. tiesiog nugriauti dalį esamų pastatų. Pagal Savivaldybės viešinamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą – numatytas užstatymo intensyvumas visuose trijuose sklypuose yra mažesnis ir nesiekia 0,64.

22. Teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalies ir 40 dalies nuostatas, Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad užstatymo tankis ir intensyvumas skaičiuojami vertinant faktiškai esamus pastatus.

23. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Projektas buvo patvirtintas visiškai neatsižvelgiant į tiesioginę VĮ Registrų centre nurodytą pareiškėjui priklausančių pastatų ir statinių tiesioginę funkcinę paskirtį, nors Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje reglamentuota, jog statinio naudojimas tai esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti, o pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 22 d. išrašo (kadastrinių duomenų nustatymo data – 1998 m. vasario 13 d.) nustatyta, kad pareiškėjui UAB „Idea In“ nuosavybės teise priklauso pastatas-sporto salė, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto, baigtumo procentas – 25 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 20 proc., pastatas-laisvalaikio centras, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto, baigtumo procentas – 28 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 20 proc., pastatas-ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, baigtumo procentas – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 52 proc., kiti inžineriniai statiniai – stadionas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, baigtumo procentas – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 75 proc., kiti inžineriniai statiniai – tvora, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, baigtumo procentas – 100 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 75 proc.

24. Teismas nurodė, kad toks statinių baigtumo arba nusidėvėjimo procentas leidžia daryti išvadą, kad ir ginčo žemės sklypas (3,7953 ha) negali būti naudojamas visa apimtimi pareiškėjo UAB „Idea In“ turimų statinių eksploatacijai.

25. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-982-(14.31.141) nurodoma, kad patikrinus Žemės sklypą, nustatyta, kad ginčo žemės sklype esanti sporto salė ir laisvalaikio centras nebaigti statyti, neeksploatuojami, ūkinis pastatas – apleistas, inžinerinio statinio-stadiono krepšinio aikštelės yra likę tik fragmentai.

26. Teismas, atsižvelgdamas į visus turimus rašytinius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuosavybes teise priklausantys statiniai, kurių statybos baigtumas yra 25 procentai (su 20 procentų fiziniu nusidėvėjimu), nėra funkcionuojantys statiniai, nėra eksploatuojami, teismas sprendė, kad prie tokios būklės statinių negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Tai, kad UAB „Idea IN“ priklausantys nefunkcionuojantys, neeksploatuojami pastatai ir statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, negali būti vertinama kaip pagrindas paneigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo.

27. Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog Projekto rengėjai MB „Altagis“ nepateikė atsakymo dėl pareiškėjo teiktų pastabų dėl Projekto sprendinių, nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kokios pastabos buvo išsakytos MB „Altagis“ ir jog būtent dėl jų negavo atsakymo nei iš MB „Altagis“, nei iš atsakovo. MB „Altagis“ direktorius paaiškino, jog pareiškėjo nusiskundimus vertino Savivaldybė. Šiaulių miesto savivaldybės 2019 m. gruodžio 13 d. raštu buvo atsakyta į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. raštus, kartu primenant, kad 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. S-2127 pareiškėjas buvo informuotas apie Projekto rengimą; minėtame rašte akcentuota, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, ir prašoma sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis būsenų pasikeitimą (Paslaugos bylos Nr. ZSFP-62412); taip pat nurodyta, kad visos viešinimo procedūros yra atliekamos internetinėje svetainėje www.siauliai.lt.

28. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl neprotingo Žemės sklypo padalijimo į tris sklypus, kadangi neatsižvelgiama į reikalingą norminį automobilių stovėjimo vietų įrengimą projektuojamame 2 sklype, prie pareiškėjui priklausančio stadiono, o Projekte nėra numatyta įrengti reikalingų automobilių stovėjimo vietų, tikslu aptarnauti esamus, rekonstruojamus sporto paskirties pastatus, inž. statinius (stadioną) projektuojamiems 1 ir 2 sklypams, pažymėjo, jog Projekto aiškinamojo rašto sprendiniuose nurodoma, kad privažiavimai prie visų naujai formuojamų žemės sklypų įrengiami žemės sklypų savininkų lėšomis parengus techninį projektą.

29. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

30. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 7 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nenustačius skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.

III. 31. Pareiškėjas UAB „Idea In“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti ir panaikinti 2020 m. vasario 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

31.1. Atmesdamas apelianto skundą pirmos instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 28 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-439-(8.30) nurodoma, kad „projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams.(...).“ Todėl pirmos instancijos teismas iš esmės nevertino, ar projekto sprendiniai nepažeidžia apelianto, kaip žemės sklype esančių statinių savininko teisių ir teisėtų interesų, dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė.

31.2. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. sausio 29 d. apeliantas nuosavybės teise įsigijo pastatus ir kitus statinius: nebaigtą statyti pastatą – sporto salę, laisvalaikio centrą, ūkinį ir kitus inžinerinius statinius – stadioną bei tvorą, esančius 3,7953 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Įgydamas nebaigtus statyti statinius, apeliantas taip pat įgijo ir teisę juos rekonstruoti, pabaigti statyti ir kitaip sutvarkyti, kad jie taptų tinkamai naudoti pagal jų tikslinę paskirtį.

31.3. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

31.4. Byloje taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d. apeliantas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu išnuomoti Žemės sklypą. NŽT 2019 m. birželio 26 d. rašte „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. 31SD-4511-(14.31.104), nurodė, jog valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti su pareiškėju negali, kadangi dėl Žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, dėl ko administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos yra nutraukiama.

31.5. Apeliantas akcentuoja, kad nors iki šiol su apeliantu nėra sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau būdamas Statinių savininku, apeliantas turi teisės aktų garantuojamą teisę ne aukciono būdu išsinuomoti po nuosavybės teise valdomais statiniais esantį žemės sklypą, nes jis yra būtinas apelianto statiniams eksploatuoti. Būtent todėl skundžiamo įsakymo teisėtumas turi būti vertinama ne tik formaliai tikrinant, ar yra gautas sklypo savininko sutikimas, tačiau ir vertinant, ar įsakymas nepažeidžia apelianto, kaip sklype esančių statinių savininko teisių ir teisėtų interesų, susijusių su statinių naudojimo sąlygomis. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

31.6. Apeliantas nurodo skunde teikęs argumentus dėl Projekte numatyto Žemės sklypo, padalinto į tris sklypus, užstatymo tankio, kuris neatitinka esamo pastatų užstatymo tankio Žemės sklype, bet teismas šiuos argumentus atmetė, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantui nuosavybės teise priklausančių Žemės sklype esančių statinių nusidėvėjimas siekia nuo 20 iki 75 procentų, todėl toks statinių baigtumo arba nusidėvėjimo procentas leidžia daryti išvadą, kad ir ginčo žemės sklypas (3,7953 ha) negali būti naudojamas visa apimtimi apelianto turimų statinių eksploatacijai.

31.7. Apeliantas su tokiais skundžiamo sprendimo argumentais nesutinka, bei pažymi, kad nuosavybės teise valdo nebaigtus statyti statinius, taip pat baigtus statyti, bet nusidėvėjusius daiktus, kuriuos reikia rekonstruoti. Užbaigus šiuos statybos darbus, apeliantas valdys užbaigtus statyti statinius. Todėl teismo teiginiai pažeidžia apelianto subjektinę teisę užbaigti nebaigtų statyti statinių statybos darbus, o nusidėvėjusius statinius atnaujinti, modernizuoti – nes, teismo teigimu, apelianto pastatų eksploatavimui turi pakakti skundžiamu įsakymu nustatytų teritorijos naudojimo sąlygų, kurios, kaip minėta, bus nepakankami statinius baigus statyti/ rekonstravus.

31.8. Apeliantas nurodo, kad teismo teiginiai, kad apeliantui nuosavybes teise priklausantys statiniai, kurių statybos baigtumas yra 25 procentai (su 20 procentų fiziniu nusidėvėjimu), nėra funkcionuojantys statiniai, nėra eksploatuojami, todėl prie tokios būklės statinių negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, riboja apelianto teisę statinius pabaigti statyti ir rekonstruoti: palikus galioti skundžiamą įsakymą, sumažės sklypo užstatymo tankis, todėl apeliantui ne tik bus sutrukdyta pastatus rekonstruoti/pabaigti statyti, bet ir dalis statinių bus laikomi kaip viršijančiais užstatymo tankį, ir turės būti nugriauti. Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį ar ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę.

31.9. Apeliantas, pasisakydamas dėl teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, jog Žemės sklypas yra neprižiūrimas, Statiniai apleisti, nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas tik 2019 m. sausio 29 d. nuosavybės teise įsigijo statinius, kurių statybos pabaigimo / rekonstravimo darbams atlikti yra būtina nuomos teisės pagrindu valdyti ir žemės sklypą, bei kreipėsi į NŽT dėl Žemės sklypo nuomos, tačiau NŽT informavo pareiškėją, jog dėl Žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, dėl ko administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos yra nutraukiama. Apeliantas akcentuoja, kad siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, apeliantas turi sulaukti teisminių ginčų dėl žemės sklypo nuomos teisės pabaigos. Šios aplinkybės nepriklauso nuo apelianto valios, tačiau negali būti vertinamos kaip neigiami apelianto veiksmai.

31.10. Apeliantas nurodo, jog teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl Projekto nelogiškumo dalijant Žemės sklypą į tris sklypus, kadangi neatsižvelgiama į reikalingą norminį automobilių stovėjimo vietų įrengimą projektuojamame 2 sklype, kuriame yra išsidėstęs apelianto stadionas, ir Projekte nėra numatyta įrengti reikalingų automobilių stovėjimo vietų, tikslu aptarnauti esamus, rekonstruojamus sporto paskirties pastatus, inž. statinius (stadioną) projektuojamiems 1 ir 2 sklypams, nurodė, jog Projekto aiškinamojo rašto sprendiniuose nurodoma, kad privažiavimai prie visų naujai formuojamų žemės sklypų įrengiami žemės sklypų savininkų lėšomis parengus techninį projektą. Apelianto nuomone, teismas visiškai nepasisakė dėl skundo argumentų apie parkavimo vietų neįrengimą, projektuojamo įvažiavimo lokalizacijos. Teismas nepasisakė dėl skunde nurodytų argumentų apie tai, kad savivaldybės Įsakymu patvirtintame Projekte numatyti įvažiavimai į projektuojamus sklypus yra neatitinkantys ir prieštaraujantys detaliajam planui, kaip aukštesnės galios teisės aktui ir STR 2.06.04:2011 VII skyriaus „Gatvių tinklo projektavimo reikalavimai“ reikalavimams.

31.11. Apeliantas akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų, kad Šiaulių miesto bendrajame plane sklypo dalyje, kurioje apeliantas nuosavybės teise valdo Statinius, numatytas užstatymo intensyvumas gyvenamoms teritorijoms – 0,8, o negyvenamoms – 1,6, o pagal Projektą numatytas užstatymo intensyvumas visuose trijuose sklypuose yra mažesnis ir nesiekia 0,64. Taigi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai neatitinka ir prieštarauja Šiaulių miesto Bendrojo plano sprendiniams, toks užstatymo intensyvumo mažinimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais pagrindais.

31.12. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino skundo argumentų apie tai, kad Savivaldybės inicijuotuose Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniuose yra numatyti įrengti servitutai, kurie suprojektuoti toje vietoje, kur šiuo metu yra apeliantui priklausantys Statiniai, kas savaime sukelia situaciją, kai žinant, jog servitute statyba ar statiniai yra negalimi, apeliantas hipotetiškai turėtų likviduoti statinių dalį, kurioje galbūt bus numatytas servitutas. Apeliantas nėra davęs sutikimo, kad po jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu būtų įrengiami servitutai, todėl tokie Projekto sprendiniai taip pat prieštarauja protingumo principui bei apelianto teisėtiems interesams.

32. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo:

32.1. Atsakovas visiškai nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad jie yra visiškai nepagrįsti ir netgi neatitinkantys tikrovės. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas labai nuodugniai ištyrė ir įvertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą ir aktualią aukštesnės instancijos teismų praktiką ir skundžiamame sprendime nurodė, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Apeliantas teismui nepateikė nei esamų Statinių techninio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, o tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad ketina baigti statybą ir naudoti statinius pagal VĮ Registrų centre įregistruotą jų paskirtį.

32.2. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne tik Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateikiamus duomenis, bet ir NŽT 2018 m. lapkričio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-982-(14.31.141), t. y. situaciją vertino ne tik formaliai, pagal VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis, bet taip pat įvertino ir faktinę situaciją, bei nustatė, kad apeliantas žemės sklype nevykdo jokios veiklos, kad žemės sklypo neprižiūri ir juo nesirūpina, o iš apeliantui priklausančių statinių yra likę tik griuvėsiai, bei padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių statybos baigtumas yra 25 procentai (su 20 procentų fiziniu nusidėvėjimu) nėra funkcionuojantys statiniai, nėra eksploatuojami, prie tokios būklės statinių negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

32.3. Atsakovas akcentuoja, kad apeliantas, teigdamas turįs teisėtus interesus tęsti ir baigti statybą ir naudoti Statinius pagal įregistruotą jų paskirtį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesugebėjo įrodyti, kad Žemės sklype vykdo ar ketina vykdyti kažkokią veiklą, nepateikė teismui nei esamų pastatų techninio projekto, nei statybą leidžiančio dokumento.

32.4. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais, kad Projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktams, bei nurodo, jog Nacionaline žemės tarnyba 2020 m. sausio 28 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. FPA-439-(8.30) nurodė, jog Projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams, o šio patikrinimo akto apeliantas neskundė, t. y. sutiko su jo išvadomis.

32.5. Atsakovas, pasisakydamas dėl apelianto pateikiamų argumentų dėl negalėjimo sudaryti žemės nuomos sutarties su NŽT, akcentuoja, kad atsakovo turimais duomenimis NŽT dar 2020 m. balandžio 7 d. išsiuntė apeliantui pasiūlymą ir žemės nuomos sutarties projektą, tačiau apeliantas savo laisva valia atsisako ir nesudaro žemės nuomos sutarties su NŽT.

32.6. Atsakovas visiškai kritiškai vertina apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino projekto sprendinių dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo prie apeliantui nuosavybės teise priklausančių griuvėsių, bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai konstatavo, kad atsižvelgiant į šių statinių statybos baigtumą, jų nusidėvėjimą, į faktinę situaciją, kad statiniai ginčo žemės sklype yra neprižiūrimi, neeksploatuojami ir į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo žemės sklype ketina vykdyti kažkokią veiklą, vadovaujantis LVAT praktika, padarė teisėtą ir teisingą išvadą, kad tokiems statiniams eksploatuoti žemės sklypas negali būti projektuojamas. Ginčo žemės sklypo projektas buvo rengiamas ir patvirtintas siekiant racionaliai išnaudoti valstybinę žemę ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad „toks statinių baigtumo arba nusidėvėjimo procentas leidžia daryti išvadą, kad ir ginčo žemės sklypas (3,7953 ha) negali būti naudojamas visa apimti pareiškėjo UAB „Idea in“ turimų statinių eksploatacijai“.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

33.1. NŽT nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar Projekto sprendiniai nepažeidžia apelianto, kaip Žemės sklype esančių statinių savininko, teisių ir teisėtų interesų, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo aktu, tačiau įvertino faktinės aplinkybes, taikė teisės aktus, motyvavo priimamą sprendimą.

33.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas, būdamas Statinių savininku, turi teisės aktų garantuojamą teisę ne aukciono būdu išsinuomoti po nuosavybės teise valdomais statiniais esantį Žemės sklypą, nes jis yra būtinas Statiniams eksploatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai vertino, kad Statinių baigtumo arba nusidėvėjimo procentas leidžia daryti išvadą, jog ir ginčo Žemės sklypas (3,7953 ha) negali būti naudojamas visa apimtimi Statinių eksploatacijai, o šie teismo teiginiai pažeidžia apelianto subjektinę teisę užbaigti nebaigtų statyti statinių statybos darbus. NŽT pažymi, jog neatlikus ekspertizės apskritai neįmanoma nustatyti, ar dabartinės būklės daugiau kaip 20 metų nebaigtų statyti pastatų konstrukcijas (sienas, perdangas, pamatus) dar būtų galima panaudoti, jų pagrindu pastatyti saugius ir patikimus statinius, kadangi šie pastatai nebaigti statyti ir neeksploatuojami nuo 1994 metų.

33.3. NŽT pažymi, jog Projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas dėl žemės sklypų nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu, t. y. sudaro sąlygas valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai parduoti ar išnuomoti tokio dydžio žemės sklypus, kokių reikia esamiems apelianto pastatams, o ne naujų gyvenamųjų namų kvartalo statybai, ko siekė pareiškėjas. Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl valstybinės žemės nuomos, o taip pat užtikrina sąlygas nuomoti ne aukciono būdu tik tiek valstybinės žemės, kiek reikia pastatams eksploatuoti, ir sudaro sąlygas nereikalingą pastatams eksploatuoti valstybinę žemę parduoti ar išnuomoti aukciono būdu, t. y., užtikrina, kad asmenims ne aukciono būdu išnuomota valstybinė žemė nebūtų naudojama ne pagal paskirtį.

33.4. NŽT nurodo, jog Įsakymu patvirtinto Projekto sprendiniais Žemės sklypas dalijamas į tris žemės sklypus: 1,0032 ha ploto žemės sklypą Nr. 1 apeliantui nuosavybės teise priklausantiems statiniams: nebaigtai statyti sporto salei, nebaigtam statyti pastatui – laisvalaikio centrui eksploatuoti; 2,0297 ha ploto žemės sklypą Nr. 2 apeliantui nuosavybės teise priklausantiems statiniams: stadionui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti; 0,7624 ha ploto laisvą (neužstatytą) žemės sklypą Nr. 3, kuriame nėra jokių apeliantui priklausančių pastatų ir kitų statinių ir kurį valstybė planuojama parduoti aukciono būdu, ir šie žemės sklypai užtikrina apelianto turimų Statinių tinkamą naudojimą, sudaro sąlygas būtent tokio dydžio žemės sklypus nuomotis ne aukciono būdu ir užbaigti nebaigtų statyti statinių statybą.

33.5. NŽT, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo teiginių, susijusių su skundžiamu Įsakymu projektuojamų žemės sklypų užstatymo tankiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui nuosavybes teise priklausantys Statiniai, kurių statybos baigtumas yra 25 procentai (su 20 procentų fiziniu nusidėvėjimu), nėra funkcionuojantys statiniai, nėra eksploatuojami, todėl prie tokios būklės statinių negali būti formuojamas žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT pažymi, jog Projektu, kuris patvirtintas apelianto skundžiamu Įsakymu, užstatymo tankumo ir užstatymo intensyvumo rodikliai nebuvo keičiami, taip pat nebuvo siūloma juos keisti. Projektas buvo rengiamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis. Nurodo, kad užstatymo tankio ir užstatymo intensyvumo sąvokos pateikiamos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 ir 40 dalyse, bei akcentuoja, kad šiose taisyklėse apskritai nėra numatyta teisinė galimybė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu nustatyti ar keisti bet kurio žemės sklypo užstatymo tankį ar intensyvumą.

33.6. NŽT pažymi, jog administracinėje byloje pateiktame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 24 d. sprendime Nr. T-104 „Dėl centrinio parko teritorijos Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ 1.2.5 ir 1.2.6 papunkčiuose nurodyta, kad yra nustatytas Žemės sklypo esamas užstatymo tankis (iki 0,52) ir esamas užstatymo intensyvumas (iki 0,64). 2.1 papunktyje nustatyta, kad detaliuoju planu naujų statinių statyba sklype Nr. 2 (37953 kv. m. ploto Žemės sklypas) nenumatyta. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas buvo pateikęs Šiaulių miesto bendrojo plano duomenis, iš kurių matyti, kad maksimalus negyvenamųjų teritorijų užstatymo intensyvumas leidžiamas 1,6. NŽT nurodo, jog apelianto teiginiai, kad įgyvendinat Projektą jam tektų tiesiog nugriauti dalį esamų Statinių yra visiškai nepagrįsti, nes detaliajame plane nurodyta, kad užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas yra esamas, be to, nei vienas administracinis aktas negalioja atgal ir nesuteikia teisės valstybės ar savivaldybės institucijoms reikalauti nugriauti dalį esamų pastatų, teisėtai pastatytų iki administracinio akto įsigaliojimo.

33.7. NŽT, pasisakydamas dėl apelianto teiginių dėl negalėjimo išsinuomoti Žemės sklypą, pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, trukdančios sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, išnyko įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-290-251/2019, todėl laikytina, kad apeliantas paprasčiausiai vengia sudaryti ir išsinuomoti tokią Žemės sklypo dalį, kuri reikalinga jo Statiniams. NŽT atkreipia dėmesį, kad apeliantas geranoriškai nemoka žemės nuomos mokesčio už faktinį Žemės sklypo naudojimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal žemės nuomos mokestį administruojančios ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „ Idea In“.

33.8. NŽT, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių, jog neprotingas ir nelogiškas aptariamo Žemės sklypo dalinimas į tris sklypus, kadangi neatsižvelgiama į reikalingą norminį automobilių stovėjimo vietų įrengimą projektuojamame 2 sklype, Projekte nėra numatyta įrengti reikalingų automobilių stovėjimo vietų, tikslu aptarnauti esamus, rekonstruojamus sporto paskirties pastatus, inž. statinius (stadioną) projektuojamiems Nr. 1 ir Nr. 2 sklypams, pažymi, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, rūpindamasis racionaliu valstybės turto (Žemės sklypo) naudojimu, pagrįstai iniciavo ir organizavo Projekto rengimą dėl Žemės sklypo padalijimo ir pagrįstai jį patvirtino. Jokių galiojančių statybą leidžiančių dokumentų pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus, kuriuose būtų numatyta ir leista statyti (įrengti) parkavimo vietas, apeliantas į bylą nepateikė. Byloje yra pateikti įrodymai, kad apeliantas dalies stadiono vietoje ir toje vietoje, kurioje Projektu formuojamas statiniais neužstatytas žemės sklypas Nr. 3, siekė pastatyti vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų kvartalą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitas inžinerinis statinys – stadionas yra baigtas statyti statinys (statybos pabaigos metai 1970). Faktiškai prie baigto statyti stadiono jokių parkavimo vietų niekada nebuvo. Kadangi Projektu, kuris patvirtintas Įsakymu, buvo suprojektuotas 2,0297 ha ploto žemės sklypas Nr. 2, kurio reikia faktiškai pastatytam stadionui ir esamam apleistam ūkiniam pastatui eksploatuoti, nėra pagrindo teigti, kad Įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas, pažeidžia apelianto teises eksploatuoti stadioną tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis eksploatavo ankstesni šio statinio savininkai.

33.9. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, Projektu ir skundžiamu Įsakymu yra suprojektuoti tokio dydžio žemės sklypai, kurių reikia apelianto nebaigtiems statiniams pabaigti statyti ir baigtiems statiniams eksploatuoti, tačiau nebesudaromos sąlygos turėti didelius laisvos valstybinės žemės plotus, kuriuos būtų galima nuomotis be aukciono, statyti individualius gyvenamuosius namus ir juos realizuoti.

33.10. NŽT nurodo, jog UAB „Idea In“ buvo teikusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“, kuriuo inicijavo Žemės sklypo detaliojo plano keitimą, tikslu jį padalinti į du žemės sklypus, atidalinto žemės sklypo naudojimo būdą keičiant iš komercinės paskirties objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tai patvirtina, kad tokio dydžio Žemės sklypas, koks jis buvo suformuotas, nebuvo reikalingas esamiems Statiniams eksploatuoti, o apelianto pagrindinis tikslas yra naujų statinių (gyvenamųjų namų) statyba, ir apeliantas siekė be aukciono nuomoti visą Žemės sklypą, bei siekė kitos paskirties Žemės sklypo naudojimo (vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos). NŽT nurodo, kad formuojama kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad neturi būti sudarytos sąlygos išnuomoti ne aukciono būdu tokį valstybinės žemės sklypo plotą, kuris akivaizdžiai per didelis Žemės sklype esantiems daugiau kaip 20 metų nebaigtiems statyti ir neeksploatuojamiems pastatams.

33.11. NŽT nurodo, jog apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų, kad Šiaulių miesto bendrajame plane sklypo dalyje, kurioje apeliantas nuosavybės teise valdo Statinius, numatytas užstatymo intensyvumas gyvenamoms teritorijoms – 0,8, o negyvenamoms – 1,6, o pagal Projektą numatytas užstatymo intensyvumas visuose trijuose sklypuose yra mažesnis ir nesiekia 0,64, neturi reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Projektu apskritai nebuvo sprendžiami ir negalėjo būti sprendžiami Žemės sklypo užstatymo klausimai ir / ar priimami sprendimai dėl projektuojamų žemės sklypų užstatymo. NŽT atkreipia dėmesį, kad bet kuriame teritorijos planavimo dokumente, kuriame gali būti projektuojami užstatymo rodikliai, numatytas mažesnis užstatymo intensyvumo rodiklis nei nurodyta bendrajame plane, nebus laikomas pažeidimu, nes tik didesnių rodiklių reikšmių nustatymas nei leidžia bendrasis planas, leistų daryti išvadą apie rodiklio neatitikimą aukštesnės galios teritorijos planavimo dokumentui.

33.12. NŽT, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl Projekte numatytų servitutų nustatymo toje vietoje, kur šiuo metu yra apeliantui priklausantys Statiniai, todėl Projekto sprendiniai taip pat prieštarauja protingumo principui bei apelianto teisėtiems interesams, nurodo, jog šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas įrodymais. Žemės sklypo su statiniais Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Žemės sklypui jau yra nustatyti servitutai, ir jie jokių problemų apeliantui nekelia. NŽT pažymi, jog iš Projekto sprendinių matyti, kad žemės sklype, projektinis Nr. 1 projektuojamas 0,1867 ha ploto servitutas (222), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, yra suprojektuotas arti pastato-sporto salės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos. Ši nebaigto statyti pastato nuotrauka (1 fotofiksacija) yra byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2018 m. lapkričio 19 d. akto Nr. FD- 982-(14.31.141.) priede. Iš nuotraukos matyti, kad pastato dalis yra pastatyta ant kolonų, todėl suprojektuotas servitutas kokių nors apelianto teisių nepažeistų ir nesudarytų jokių kliūčių šį pastatą pabaigti statyti, taip pat nėra jokių įrodymų, kad kurį nors pastatą dėl servitutų suprojektavimo būtų numatoma griauti.

33.13. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, apelianto apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs skundžiamo akto panaikinimo pagrindų.

36. Nesutinkamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, nevertino bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindamas skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo: teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus aspektais, susijusiais su ginčijamu Įsakymu patvirtinto žemės formavimo ir pertvarkymo projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, iš jų – susijusiais su pertvarkomame Žemės sklype Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių savininko teisių užtikrinimu (nustatytas užstatymo tankis neatitinka faktinio, neatžvelgta į reikalavimus automobilio stovėjimo vietų, patekimo į sklypus kelius ir kt.), primintina, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas turi būti suderintas, t. y. negali prieštarauti, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų teritorijos naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1 d. 1 p., 17 str. 2 d.).

38. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamojo rašto, projektu pertvarkomas 3,7953 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2011 m. kovo 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Nr. T-104. Nors į bylą yra pateikta tik atskiri minėto detaliojo plano fragmentai, teritorijų planavimo registre skelbiamame šio detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad: 3,7953 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuotas komercinės paskirties objektams; sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė;

žemės naudojimo būdas – (K) komercinės paskirties objektų teritorijos; žemės sklypo naudojimo pobūdis – (K1) teritorijos prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti ir eksploatuoti; papildomas reikalavimas – papildomi teritorijos naudojimo rėžimai nustatomi parengus detalius urbanistinės architektūrinės koncepcijos projektinius pasiūlymus ir atlikus ekonominę analizę dėl komercinės sklypo paskirties tikslingumo šioje vietoje. Detaliojo plano pagrindinio brėžinio grafinėje ir tekstinėje (detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje) dalyse, susijusiose su šiuo sklypu (Nr. 2), nurodyta: privalomieji reikalavimai: konkretus teritorijos naudojimo tipas – sporto ir pramogų;

žemės sklypo naudojimo būdai (pobūdžiai) – (tp9) K1; statinio aukštis: nuo žemės paviršiaus – 12 m (esamas), altitudė – 122,60 m (esamas), iki karnizo (kraigo) – 12 m (esamas); užstatymo tankumas – 0,52 (esamas); užstatymo intensyvumas 0,64 (esamas); užstatymo tipas – perimetrinis užstatymas (esamas); servitutai – 206 (207) – 8693 m2 (inžinerinėms komunikacijoms tiesti ir aptarnauti; kiti reikalavimai: statinių aukštų skaičius (nuo-iki) – 1-2 a (esamas); statinių paskirtys – sporto ir pramogų funkcija (esamos); papildomi reikalavimai: b – vykdant teritorijos konversiją, parkavimas sprendžiamas sklypo ribose; a – statybos reglamentai ir žemės paskirtis pagal BP nustatomi kitu detaliuoju planu; pastabos – Kitos paskirties žemė.

Komercinės paskirties teritorijos. Žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti stadionai, universalūs sporto ir pramogų kompleksai. Žemės paskirtis ir sklypo užstatymo reglamentai nustatyti esami (pagal esamų pastatų paskirtį). Šiuo detaliuoju planu naujų statinių statyba formuojamo sklypo teritorijoje nenumatoma.

39. Kaip matyti iš Projekto aiškinamojo rašto ir Nekilnojamo turto registro duomenų, pertvarkomame 3,7953 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini)yra registruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys nekilnojami daiktai: į ginčijamu Įsakymu patvirtintu projektu suformuotą žemės sklypą Nr. 1 patenkantys statiniai – sporto salė, kurios baigtumas procentais – 25, fizinis nusidėvėjimas procentais – 20; laisvalaikio centras, kurio baigtumas procentais – 28, fizinis nusidėvėjimas procentais – 20; dalis tvoros, kurios baigtumas procentais – 10, fizinis nusidėvėjimas procentais – 75; į ginčijamu Įsakymu patvirtintu projektu suformuotą žemės sklypą Nr. 2 patenkantys statiniai: stadionas, kurio baigtumas procentais – 100, fizinis nusidėvėjimas procentais – 75; ūkinis pastatas, kurio baigtumas procentais – 100, fizinis nusidėvėjimas procentais – 52; į ginčijamu Įsakymu patvirtintu projektu suformuotą žemės sklypą Nr. 3 patenkanti dalis statinio – tvoros.

40. Taigi, pertvarkomas 3,7953 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), galiojančiu detaliuoju planu suformuotas esamų ir statomų statinių eksploatacijai, žemės paskirtis ir sklypo užstatymo reglamentai nustatyti esami – pagal esamų pastatų paskirtį ir fizinius dydžius.

41. Žemės įstatymas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita, nustato: viena iš žemės valdos projektų rūšių – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 str. 3 ir 7 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:

1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;

2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;

3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;

5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;

6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;

7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 40 str. 1 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, iš jų – ir 3 punkte, nustatančiame, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

42. Kadangi, kaip minėta, 3,7953 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), galiojančiu detaliuoju planu suformuotas esamų ir statomų statinių eksploatacijai, ginčijamu Įsakymu patvirtintas Projektas tiek visas, tiek atskiros jo dalys prieštarauja galiojančio detaliojo plano sprendiniams, Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatoms, dėl ko negali būti laikomas teisėtu (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.): detaliuoju planu nustatytas visos šios teritorijos naudojimo reglamentas, t. y. naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, yra keičiamas net iš esmės nenurodant tokių keitimo tikslų, nors Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 p.); nėra atskiro statinio ar įrenginio, kuriam eksploatuoti būtų reikalingas atskiras žemės sklypas Nr. 3, todėl Projektas prieštarauja ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje 3 punkte nustatytam reikalavimui. Pažymėtina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 3 punkto nuostata (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti arba suplanuoti, bet neįregistruoti žemės sklypai), Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu) nėra taikytina, kadangi, kaip minėta, tokį pertvarkymą draudžia Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 3 punktas, ir, kaip pagrįstai nurodo pareiškėjas, formuojant sklypą Nr. 1 pažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas faktinis užstatymo tankis.

43. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimas yra naikinamas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

44. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję tiek su skundžiamo teismo sprendimu, tiek su ginčijamų aktų teisėtumu ir pagrįstumu nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtu sprendimu nėra pasisakoma dėl pareiškėjo teisės be aukciono nuomoti / įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini): šiuo aspektu primintina, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti ar įsigyti žemės sklypą (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas).

Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 42 punktas). Statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą (atitinkamai – ir į tokios žemės įsigijimą) ne aukciono būdu, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį.

Be to, statinio savininkas taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018 27 punktą).

46. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reikiami nebuvo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. A-146 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė