39c007bb-d951-4fbe-9f80-7b4a99e243f4 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrNuorašas                                                                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1-11-829/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00532-2010-5     Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.6; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.3.1.; 2.3.6.4.5.(S)                            ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                            N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                  2012 m. lapkričio 29 d. Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam J.

P., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiajam M. G.,              vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d., 144 str. ir n u s t a t ė:                           kaltinamasis J.

P. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 21.15 val., kelio (duomenys neskelbtini), vadeliodamas arklį su vežimu pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 73, 75, punktų reikalavimus, t.y. bÅ«damas neblaivus (aparatu „Lion alcometer 500“ 2010-09-15, 00.28 val., nustatytas 1,38 promilių girtumas), tamsiu paros metu vadeliojo arklį su vežimu ant kurio nebuvo pritaisyti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos spalvos, nedėvėjo ryÅ¡kiaspalvės liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais bei važiavo ne kuo arčiau prie važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o kairiÄ ja kelio (duomenys neskelbtini) puse, prieÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡iais artėjantį motorolerį CPI MARS, (duomenys neskelbtini), vairuojamÄ M.

G., dėl ko su juo susidÅ«rė bei pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas M. G., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas. Kaltinamasis J. P. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d., tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. G., liudytojų E. Ž., A. G., S. U., A. J., R. J., V. S. parodymais, eismo įvykio vietos ir kitais apžiÅ«ros protokolais, schemomis, foto nuotraukomis, specialisto ir eksperto iÅ¡vadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

                          Kaltinamasis J. P. 2011-08-29 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo nematė, nežino ir kelyje tokios transporto priemonės nesutiko, nors mašinų daug važiavo į abi puses. Tai buvo praėjusių metų rugsėjo 14 d. apie 2030-2100 val. važiavo iš uošvijos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Kaimus skiria 12 km. atstumas. Važiavo arkliu. Buvo truputį alaus išgėręs. Važiavo su žmona.

Važiuojant buvo prieblanda, dulksna. Vežimo gale buvo atÅ¡vaitai, o priekyje jų nebuvo, nes priekyje arklys eina ir atÅ¡vaitų matyti nebÅ«na. Važiavo deÅ¡inėje kelio pusėje, kelkraščiu. Liemenių nebuvo apsirengę, nes jų neturėjo. Vežimo priekyje kinkosi arklys, Å¡one „eina dyselys, yra branktas, ant jo plėškė ir eina viržiai. Viržiai kabinasi už brankto. Branktas praeina pro skietÄ per 5-7 cm. Už viržių ratas neiÅ¡sikiÅ¡a. Viržiai ir branktas arklį uždengia.

Branktas uždengia ir ratÄ . Pro arklį viržiai praeina 8-10 cm.“. Nukentėjęs turėjo pirmiausiai atsitrenkti į viržius, paskui į branktÄ ir neiÅ¡važiuoti. Parvažiavęs iÅ¡sikinkė arklį, apsitriÅ«sė gyvulius, po vakarienės iÅ¡gėrė alaus. Negali pasakyti kaip vežime Å¡ukės atsirado. Jį apžiÅ«rint nedalyvavo. Kaimynų vaikai ir anÅ«kai galėjo atneÅ¡ti duženų, nes jie žaidžia. Nesiruošė ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju taikytis.

Nukentėjęs nuo jo gyvena už 5-6 km. Jie yra pažįstami. Ligoninėje ėjo lankyti žmonos giminaitės ir pamatė nukentėjusįjį, nes jį vežė perriÅ¡imams. 600 Lt nukentėjusiajam davė, nes jis prašė pinigų paskolinti. Tai buvo paskola jam, o ne noras atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Dar paskui nukentėjusysis lyg kovo 19 d. buvo atvažiavęs 1 400 Lt pasiskolinti, bet nespėjo paraÅ¡o padėti ir išėjo, nes jo draugė laukė ant kelio. Negali ieÅ¡kinio atlyginti, nes pinigų nuo vaistų nelieka.

Pinigų neturi, gyvena nuo pensijos iki pensijos (II tomas, b.l. 44-46, 50).             Nukentėjusysis M. G. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad motoroleriu važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Buvo apie 9 val. vakaro, labai tamsu. Važiavo įjungęs ilgas Å¡viesas, 50 km/h greičiu. Nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo deÅ¡ine kelio puse, o vadeliotojas atvažiavo prieÅ¡ais jį. J. P. buvo be atÅ¡vaitų, be liemenės, todėl nieko nepastebėjo ir atsitrenkė kairiu motorolerio Å¡onu į vežimo kairį kraÅ¡tÄ .

Kaip trenkėsi, taip ir virto ant asfalto. Prasimušė galvÄ . Važiavo asfalto pakraščiu, bet galvÄ prasimušė į asfaltÄ . KojÄ susižalojo susidÅ«rimo metu, nes trenkėsi į branktus, į metalus. Ant asfalto vėžes galėjo įrėžti motorolerio rankenėlės. Ant asfalto galėjo bÅ«ti kraujo, nes Å¡is bėgo iÅ¡ galvos. Tada pamatė nuvažiuojantį arklį, bet jo nespėjo susistabdyti. Matė du vežime sėdinčius žmones. Juos atpažino iÅ¡ arklio, nes arklį buvo neseniai matęs. Arklį atpažino, nes pravažiuojanti maÅ¡ina jį apÅ¡vietė. (duomenys neskelbtini) arklys yra rudas ar pilkas, dabar tiksliai negali pasakyti, be to, (duomenys neskelbtini) arkliais daugiau niekas nevažinėja.

Negali pasakyti kokia mašina apšvietė arklį, nes jų pravažiavo daug. Tada pradėjo galvoti kaip pasiekti namus ir paskambino broliui. Motoroleris buvo techniškai tvarkingas, buvo draudimas, šiuo metu yra pats jį susitaisęs. Buvo sutrūkęs motorolerio priekis: lempos, sparnas, kairys šonas, veidrodėlis. Pas jį į ligoninę J. P. su žmona buvo atvažiavę. Jie siūlė taikytis. Sakęs šiems, kad jeigu 2.000 Lt sumokės, susitaikys. Jie pasakė, kad turi tik 600 Lt ir pasikvietė sesutę, kad būtų liudininkė.

K. P. davė pinigus, jie sakė, kad tuos pinigus duoda kaip žalos atlyginimÄ . Kalbėjo su J. P. apie įvykį. Å is sakė, kad jo važiuojančio nepastebėjo. Bet rytojaus dienÄ paskambino ir pasakė, kad paskolino tuos pinigus. Kadangi J. P. buvo davę 600 Lt, todėl prašė duoti dar 1 500 Lt, nes 100 Lt reikėjo važinėjimui pas daktarus ir vaistams nuo skausmo pirkti. ReiÅ¡kė 5 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinė ir neturtinės žalos atlyginimo. Ä®skaito į žalÄ tuos 600 Lt, kuriuos davė kaltinamasis kaip turtinės žalos atlyginimÄ .

Dabar praÅ¡o 4 400 Lt žalos atlyginimo. Ateityje laukia dar viena operacija. Dabar be ramentų nedaug gali paeiti, nes pradeda kojÄ skaudėti. Po operacijos skaudėjo, negalėjo vaikščioti, negalėjo bendrauti su draugais. Kol kas nėra gerai. Vairuotojo teisių mopedui vairuoti nereikia. Užtenka tik pažymėjimÄ turėti. Dėl savo sveikatos motorinę transporto priemonę vairuoti gali. Ä®vykio metu nebuvo epilepsijos priepuolio. Priepuolis buvo tik praėjus mėnesiui ar pusantro po įvykio. Jei bÅ«tų buvęs epilepsijos priepuolis, nebÅ«tų žinojęs nei kur randasi, nei kÄ kviesti į pagalbÄ (II tomas, b.l. 46-51, 85).             Liudytoja A.

P. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo rugsėjo 14 d. Buvo prieblanda. Dar ėjo karvę pasimilžti parvažiavusi. TÄ dienÄ buvo miÅ¡ke grybauti. Važiavo deÅ¡ine kelio puse link (duomenys neskelbtini). Pakraščiu ėjo vienas vežimo ratas, o antras vežimo ratas ėjo žvyru. Buvo blaivÅ«s. Vyras buvo iÅ¡gėręs stiklinę ar pusantros stiklinės alaus, kadangi buvo alaus įsidėję, laÅ¡inių, duonos. Ji pati buvo blaiva. Namuose paskui atėjo draugas, tai vyras su juo dar pasidalino likusį alų, kurį parsivežė.

Važiuojant vežimu sutiko daug maÅ¡inų, bet nukentėjusiojo tikrai nematė. Vėliau nuvažiavo į ligoninę Å¡vogerio lankyti. Einant pamatė nukentėjusįjį ir nutarė, kad reikia užeiti ir kaimynÄ aplankyti. Kai užėjo, M. G. paklausė ar negalėtų paskolinti 600 Lt. Minėtus pinigus M. G. jie paskolino (II tomas, b.l. 51-52).             Liudytojas A. G. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino brolis. Dar nebuvo 10 val. vakaro. Jis pasakė, kad yra ant kelio (duomenys neskelbtini)kaime su sulaužyta koja.

IÅ¡kart atsikėlė, nuvažiavo ir rado brolį ant vidurio kelio. Brolis buvo sÄ moningas. Jis gulėjo ant Å¡ono, motoroleris gulėjo griovyje. Brolį nuvežė pas tėvus ir iÅ¡kart iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Brolis gulėjo lovoje, matėsi kaulai. Paskui prisikabino priekabÄ ir nuvažiavo motorolerį paimti, kurį parvežė. Buvo labai tamsu, prastas matomumas. Nelijo. Nebuvo rÅ«ko. Policijai įvykio vietos nerodė, bet ji ir taip matėsi, nes ten buvo pilna Å¡ukių, plastmasių ir kraujo (II tomas, b.l. 52-54).             Liudytojas E. Ž. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad veždamas S. U. namo kelyje sutiko vežimÄ tempiantį arklį.

Negali pasakyti kiek žmonių sėdėjo vežime, nes buvo tamsus paros metas, pats dėmesį buvo sutelkęs į keliÄ . Gal ir buvo kalba važiuojant apie tai, kad Å¡iuo vežimu gali važiuoti (duomenys neskelbtini). Nepastebėjo ar vežimas buvo su atÅ¡vaitais. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o su vadeliotojo vežimu prasilenkė ties (duomenys neskelbtini) ženklu. Arklys vežimÄ tempė į (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ais su arkliu prasilenkė, kuris vežimÄ tempė savo kelio puse ir jam netrukdė važiuoti.

Garsinio signalo nenaudojo. Arklys nemaišė važiuoti, jokios avarinės situacijos arklys nesukėlė. Buvo tamsus paros metas, ne prieblanda, kai važiavo. Neprisimena ar pristabdė automobilį. Greitį gal ir atleido, bet stabdyti tai abejoja ar stabdė (II tomas, b.l. 54-55, 56, 57).             Liudytoja S. U. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo su E. Ž. ir prie (duomenys neskelbtini) pamatė arklį su vežimu. Vežime snaudė kaltinamasis su žmona. Juos atpažino, kadangi mašinos šviesos apšvietė.

Arklys buvo išėjęs labiau į prieÅ¡ingÄ kelio pusę, tai vairuotojas dar pristabdė, kad neatsimuÅ¡tų. Matė žmonių veidus, tai buvo Å¡ita moteris ir tas vyras (parodo į kaltinamÄ jį J. P. ir liudytojÄ A. P.) ir juodu miegojo galvas surėmę. AsmeniÅ¡kai vyro su moterimi nepažįsta, tik vairuotojas pasakė, kad čia (duomenys neskelbtini) važiuoja. Jis dar pasakė, kad jie, kaip ir visada, girti važiuoja ir kad tai ne pirmas kartas. Važiuojant daugiau arklių nebuvo sutikę. Nelijo, nesnigo, bet buvo tamsu.

Pravažiuojant įvykio vietos nematė, nes buvo tamsu. Kai grįžo, brolį kaip tik nešė į kambarį. Tada ir sužinojo apie įvykį. Paskambino greitajai ir policijai (II tomas, b.l. 55-56, 57).              Liudytojas R. J. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių įvykio vietos nerado, kadangi važiavo link (duomenys neskelbtini) dešine kelio puse. Tik grįžtant atgal nuo (duomenys neskelbtini) ant kelio pamatė labai smulkių šukių. Šukės buvo nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant dešinėje pusėje.

Tada laukė oper. grupės. Tiksliai vietos nurodyti negali. Kai atvyko į įvykio vietÄ nukentėjusiojo jau nebuvo. Nebuvo ir motorolerio. Nieko nebuvo. Atsimena, kad buvo tamsus paros metas, o ar lijo, ar snigo, negali pasakyti, nes nepamena. Važiuojant link Å akių, Å¡ukės buvo prie kelio kraÅ¡to metro ar pusmetrio bėgyje. Negali tiksliai atsakyti kaip Å¡ukės buvo iÅ¡simėčiusios. Å ukės buvo labai smulkios, jas bÅ«tų reikėję su pincetu surinkti. Stambių Å¡ukių, kurias eitų paimti nebuvo.

Vėliau pas J. P. rado už Å«kinio vežimÄ , kurį apžiÅ«rinėjo. PaÅ¡vietus iÅ¡ tolo ant vežimo matėsi stikliukų, kurie galėjo bÅ«ti veidrodžio ar lempos Å¡ukės. Matėsi, kad kažkas buvę. Å ukių buvo ant medinių vežimo grindų. J. P. buvo iÅ¡gėręs. Mano, kad įvykio vieta susijusi su Å¡ia byla, nes kitų susidÅ«rimo vietų nurodytame tarpe, kad bÅ«tų Å¡ukių ar kažko kito, nerado (II tomas, b.l. 79-80).             Liudytojas V.

S. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vieta buvo kelyje (duomenys neskelbtini), kilometro tiksliai negali pasakyti, nes jau neatsimena. Rado Å¡ukių ant asfalto, lyg kraujo. Buvo gauta informacija, kad eismo įvykio kaltininkas lyg turėjo bÅ«ti vadeliotojas, kad buvo arklys ir vežimas. IeÅ¡kojo vežimo. Rado jį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Namo numerio nepamena. Rado vežimÄ ir kiek pamena priekinėje kairėje vežimo pusėje buvo kažkokie pažeidimai, o pačiame vežime buvo Å¡ukių.

Pažeidimai buvo tokie kaip nuo smÅ«gio. PanaÅ¡Å«s į autoįvykio kurį tyrė – kad motoroleris galėjo atsitrenkti į vežimÄ . KaltinamÄ jį sunkiai prisikėlė, nes buvo visiÅ¡kai girtas, be koordinacijos. Å ukės tiek ant asfalto, tiek vežime buvo labai panaÅ¡ios. Dėl to šį pilietį parsivežė į Å akius – pagal vežimui padarytus sužalojimus (II tomas, b.l. 80-81).Liudytojas A. J. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad tÄ parÄ budėjo oper. grupės sudėtyje, kai buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) kaimo ribose.

Ten nuvyko su V. S.. Ä®vykio vietoje buvo atvykę kelių policijos patruliai. ApžiÅ«rėjo autoįvykio vietÄ . Jei nepainioja, buvo įbrėžta asfalte kažkuo ir lyg buvo kažkokių Å¡ukių fragmentų. Didesnių Å¡ukių nebuvo rasta, kadangi galėjo bÅ«ti pervažiuotos kitų transporto priemonių. Negali pasakyti iÅ¡ kur, bet tuo metu buvo gauta konkreti informacija, kad autoįvykyje galėjo dalyvauti vadeliotojas J. P.. Kažkas lyg buvo matę tuo laiku jį važiuojant link (duomenys neskelbtini).

Nuvyko į jo namus. Rado vežimÄ . Arklys jau buvo iÅ¡kinkytas. ApžiÅ«rėjo vežimÄ , vėliau pavyko prisikelti patį savininkÄ . Kadangi asmuo buvo iÅ¡gėręs, jis sunkiai kėlėsi, negirdėjo kaip jie beldė. Nepamena kokius apgadinimus ant vežimo rado. Jei gerai pamena, tai lyg dvi Å¡ukes vežime rado. Jos nebuvo didelės, galimai ir veidrodėlio. Sunkiai prisimena, bet Å¡ukės buvo vežimo priekyje, tame korpuse kur sėdimos vietos. KelkraÅ¡tyje kairėje pusėje, važiuojant nuo Å akių link (duomenys neskelbtini) kaimo buvo keletas fragmentų, kur buvo galima tvirtinti, kad buvo važiuota arkliu.

Pasagos įspaudimas buvo padarytas tikrai ne prieÅ¡ parÄ , nes oro sÄ lygos ir pravažiuojančios transporto priemonės gali panaikinti įspaudimÄ . Pasagos įspaudimas nebuvo fiksuotas, nes tai nebuvo visiÅ¡kai arti prie susidÅ«rimo vietos ir tuo metu neatrodė, kad tai susiję su eismo įvykiu. Ä®spaudas buvo toliau nuo susidÅ«rimo vietos ir tuo metu nebuvo galima teigti, kad tai gali bÅ«ti susiję su autoįvykiu. Ä®spaudas buvo už 50 metrų nuo susidÅ«rimo vietos. Tada labiau koncentravosi į tÄ vietÄ , kur buvo rėžis ir Å¡ukės. Asfalte rėžis galėjo bÅ«ti nuo mopedo.

Tai galėjo bÅ«ti kojelės ar kažkokio Å¡one esančio daikto įrėžimas (II tomas, b.l. 81-83).Liudytoja R. G. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad tiriant įvykį detaliau apžiÅ«rinėjo vežimÄ ir motorolerį. VežimÄ apžiÅ«rėjo vėliau, praėjus kažkiek laiko po įvykio. Tada buvo žiema, buvo sniego, o be to, konkrečiai nežiÅ«rėjo ir neieÅ¡kojo apgadinimų. Buvo svarbu aukščiai – aiÅ¡kinantis ar vežimas galėjo sukelti apgadinimus ant motorolerio.

ApžiÅ«rint vežimÄ , atstumai buvo pamatuoti iki trijų metalinių konstrukcijų nuo žemės. Nuo žemės pamatavus motorolerio sugadinimus, kurie buvo prie lempos, nes lempa buvo iÅ¡laužta ir veidrodėlis nudaužtas, motorolerio sugadinimai idealiai atitiko su vežimo metalinių konstrukcijų aukščiu nuo žemės. Atrodė, kad tai yra bÅ«tent tos transporto priemonės, nes idealiai atitiko aukščiai. Ir metalinių konstrukcijų aukÅ¡tis, kai yra iÅ¡muÅ¡imai motoroleryje, buvo tiesiai į vidurį, ne aukščiau ir ne žemiau.

Mano, kad bÅ«tent tas vežimas galėjo padaryti sugadinimus. AntrÄ kartÄ apžiÅ«ra buvo daroma kartu su arkliu. Nuotraukose labai gerai matosi, kad arklys yra gan siauras. Viena metalinė konstrukcija visiÅ¡kai uždengia ratÄ ir baigiasi su juo. Kita metalinė konstrukcija, prie kurios tvirtinasi arklys, yra dar apie 20 cm. iÅ¡sikiÅ¡usi už rato ir už tos pirmos metalinės konstrukcijos apačioje. VirÅ¡utinė dalis taip pat iÅ¡eina, kuri, jos manymu, galėjo atsitrenkti į veidrodėlį (II tomas, b.l. 83-84).

             IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad apžiÅ«rint eismo įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Å akių rajone, buvo nustatyta, jog įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini). Å ioje vietoje kelio dangos plotis 6,60 m, kelio danga sausa, asfaltuota. DeÅ¡inėje kelio važiuojamojoje dalyje, žiÅ«rint (duomenys neskelbtini) miestelio kryptimi, 2,30 m atstumu nuo asfalto kraÅ¡to yra užfiksuoti 1,80 m ilgio rėžiai į asfalto dangÄ , kuriems pasibaigus ant kelio dangos rasta pribirusių smulkių nuolaužų ir Å¡ukių.

Å ios nuolaužos ir Å¡ukės taip pat yra 2.30 m atstumu nuo deÅ¡iniojo asfalto kraÅ¡to. Taip pat rasta kraujo dėmių (I tomas, b. l. 2-5, 6, 7-8).              IÅ¡ transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad 2010-09-14 buvo apžiÅ«rėtas arklinis vežimas, kurio priekinėje dalyje, ant dugno buvo rasta ir užfiksuota smulkių veidrodžio Å¡ukių, jos buvo pastebėtos paÅ¡viečiant neÅ¡iojamu žibintu, nes apžiÅ«ra atlikta tamsiu paros metu. Taip pat buvo užfiksuota, jog priekinėje arklinio vežimo dalyje nebuvo jokių Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų (I tomas, b.l. 9-10).             IÅ¡ arklinio vežimo apžiÅ«ros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad 2010-09-14 23 val. 35 min. buvo atlikta medinio arklinio vežimo apžiÅ«ra, stovinčio J.

P. priklausančios namų valdos teritorijoje. Jos metu užfiksuota, kad ant vežimo medinių bortų galinių briaunų yra rausvos spalvos atšvaitai, tačiau kairysis bortas yra paguldytas ant vežimo dugno, priekinėje vežimo dalyje buvo rasta 3 cm skersmens veidrodinė stiklo šukė bei dar viena smulkesnė, kurios buvo paimtos. Vežimo priekinėje dalyje jokių atšvaitų nebuvo rasta (I tomas, b.l. 11-14, 15, 16-17).             Iš motorolerio apžiūros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad 2010-09-15 buvo atlikta mopedo CPI MARS apžiūra, kurios metu buvo užfiksuoti jo sugadinimai: sulankstyta priekinė vairo šakė, sudužęs priekinis šviesų žibintas, kairės pusės veidrodėlis, sulūžusi priekinio žibinto plastmasinė apdaila, šoninės plastmasinės apdailos, sulūžęs galinis dešinys posūkio žibintas (I tomas, b.l. 18-19, 20-21).             Iš asmens blaivumo testo matyti, kad J.

P. 2010-09-15 00 val. 28 min. buvo nustatytas 1.38 promilių neblaivumo laipsnis (I tomas, b.l. 23).             IÅ¡ transporto priemonės dokumentų matyti, kad M. G. vairuotas mopedas CPI MARS buvo techniÅ¡kai tvarkingas, registruotas, taip pat apdraustas (I tomas, b.l. 27, 28, 29).             IÅ¡ medinio arklinio vežimo papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad papildomai apžiÅ«rint vežimÄ buvo iÅ¡matuoti atstumai: vežimo priekyje esantis metalinis skersinis nuo žemės pavirÅ¡iaus yra apie 60 cm; kairės pusės Å¡oninių lentų atramų aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus yra 1,25 m; labiausiai nuo vežimo dugno į Å¡onÄ atsikiÅ¡usi jo dalis yra metalinė Å¡oninių lentų atrama, kuri iÅ¡ už vežimo rato iÅ¡sikiÅ¡a 8 cm, o iÅ¡ viso iÅ¡sikiÅ¡a 30 cm; metalinė konstrukcija, kurios pagalba sukinėjasi ratai į iÅ¡orę iÅ¡sikiÅ¡a dar 13 cm, Å¡i konstrukcija yra 58 cm aukÅ¡tyje (I tomas, b.l. 31-34, 35, 36).             IÅ¡ motorolerio CPI MARS papildomos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad papildomai apžiÅ«rint šį motorolerį buvo iÅ¡matuoti atstumai:             iki kairėje pusėje esančio žibinto yra apie 70,5 cm atstumas nuo žemės pavirÅ¡iaus; sulaužyta plastiko apdaila yra 55 – 65 cm atstumas nuo žemės pavirÅ¡iaus; motorolerio rankenos galinė dalis yra 1,04 m atstumu nuo žemės pavirÅ¡iaus; veidrodėlis yra 1,20 – 1,29 m nuo žemės pavirÅ¡iaus, o pagrindas kojoms pasidėti yra 34 cm atstumu nuo žemės pavirÅ¡iaus (I tomas, b.l. 37-40, 41, 42-45, 91-92).              IÅ¡ stiklo Å¡ukių apžiÅ«ros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad abi stiklo Å¡ukės, rastos ir paimtos 2010-09-14 medinio arklinio vežimo apžiÅ«ros metu yra veidrodinės. Abiejų stiklų kraÅ¡tai nuskilę netolygiai, viena jų pusė yra padengta baltais su gelsvu atspalviu dažais, o kita pusė atspindi atvaizdÄ (b.l. 47-50, 51).             IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M.

G. 2011-01-06 pareigÅ«nams pateikė sugadintÄ motorolerio CPI MARS kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kuris buvo apžiÅ«rėtas, nufotografuotas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (I tomas, b.l. 52, 53-56, 57, 58).             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad M. G. buvo nustatytas atviri kairio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžimai, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje. Sužalojimai kojoje padaryti kietu buku daiktu, paveikus kairę blauzdÄ , galimai iÅ¡ priekio, o muÅ¡tinė žaizda – paveikus pakaušį kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti koks tai pagrindas, aplinkos daiktas, transporto priemonės dalis.

Atviras blauzdikaulio lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (I tomas, b.l. 69-70).             IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybinės ligonių kasos prie SAM ieÅ¡kinio matyti, kad dėl M. G. Ligonių kasa patyrė 8 013,36 Lt iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (I tomas, b.l. 79-80).             IÅ¡ nukentėjusiojo M. G. reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. G. buvo pareiÅ¡kęs 5 000 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o teismo posėdžio metu parodė, kad jÄ mažina iki 4 400 Lt, kadangi 600 Lt kaltinamasis jam yra davęs. Neigia, jog kaltinamasis minėtÄ pinigų sumÄ jam skolino (I tomas, b.l. 95-96;

II tomas, b.l. 2).             IÅ¡ arklinio vežimo ir pakinkyto arklio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad pakinkytas arklys stovi maždaug per vežimo vidurį, jam iÅ¡ Å¡onų matyti iÅ¡sikiÅ¡usios metalinės konstrukcijos, skirtos mediniams vežimo kraÅ¡tams laikyti, taip pat iÅ¡sikiÅ¡usi ir metalinė konstrukcija – branktas (I tomas, b.l. 145-148, 149-150).             IÅ¡ teismui pateikto popieriaus lapo matyti, kad M. G. savo ranka (Å¡iÄ aplinkybę pripažino) parašė, kad skolina iÅ¡ J.

P. 1 500 Lt, tačiau Å¡is susitarimas nėra iki galo patvirtintas Å¡alių paraÅ¡ais (II tomas, b.l. 42).             IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad atlikto tyrimo metu ekspertas nustatė, jog sprendžiant iÅ¡ tyrimui pateikto veidrodėlio sugadinimų pobÅ«džio, veidrodėlio stiklo gaubtuvo galinė dalis, dėl tiesioginio su standžių riboto ploto objektu, buvo sulaužyta. Tyrimui pateiktų stiklo Å¡ukės vienoje pusėje yra padengtos Å¡viesÄ atspindinčios medžiagos sluoksniu, visi pavirÅ¡iai aplink Å¡ukes - dužimo metu susidarę atidalinimo pavirÅ¡iai.

Ekspertas neturėjo galimybės nustatyti veidrodėlio stiklo dydžio, formos, todėl negalėjo nustatyti ir to, ar pateiktos veidrodėlio stiklo šukės priklauso mopedo CPI MARS kairės pusės veidrodėliui. Ekspertas nustatė, kad vežimo priekyje esančio metalinio skersinio aukštis (apie 0,6 m) bei kairės pusės šonlentės atramų aukštis (apie 1,25 m) sutampa su mopedo išorinių sugadinimų išsidėstymu (apie 0,6 m aukštyje sulaužyta mopedo priekinė plastiko apdaila, o apie 1,25 m aukštyje - išorinis kairės pusės veidrodėlis).

Mopedas griuvo ant kelio dangos ir, judėdamas iš kairės į dešinę bei sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, paliko įbrėžimus ant asfalto, kurie yra nutolę 2,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Eismo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini), plotis yra 3,3 m (6,6 m / 2). Kadangi įbrėžimai tęsiasi kryptimi iš kairės į dešinę, o prieš nugriūdamas ant asfalto mopedas judėjo dar kairiau įbrėžimų, todėl padaryta išvada, kad mopedas, prieš griūdamas ant asfalto, judėjo ties kelio viduriu.

Ekspertas nurodo, kad važiavimas mopedu arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtinas, nesaugus ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu, kad M. G. turėjo galimybę įvykio iÅ¡vengti, tačiau jeigu M. G. kliudė bÅ«tent J. P. vežimÄ , tuomet vadeliotojo veiksmai – važiavimas tamsiu paros metu su tinkamai nepaženklintu vežimu, be liemenės važiavo važiuojamosios dalies viduriu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį link jo artėjančio mopedo vairuotojui M.

G. – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ (II tomas, b.l. 127-132).                          Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis M. G. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val. 15 min., kelio (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Å akių rajone, vairuodamas mopedÄ CPI MARS, (duomenys neskelbtini), 50 km/h greičiu bei prasilenkdamas su prieÅ¡prieÅ¡ais, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojančiomis transporto priemonėmis, nepastebėjo jo važiuojamojoje dalyje atsiradusios kliÅ«ties ir paties teigimu, atsimušė į prieÅ¡ais atvažiuojančio arklio traukiamo vežimo priekinę dalį – kairę kojÄ susižalojo į metalines konstrukcijas ir atsimušė į vežimo priekinį ratÄ .

Po to su mopedu krito ant kelio važiuojamosios dalies, į asfalto dangÄ susimušė galvÄ , dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo J. P. teigimu, jis minėtÄ dienÄ bei panaÅ¡iu laiku vadeliojo vežimÄ , tačiau teigia, kad jokio mopedo nepastebėjo ir į jo vadeliojamÄ arklį su vežimu niekas neatsitrenkė.              Teismas sutinka su eksperto nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir byloje surinkta medžiaga (eismo įvykio apžiÅ«ros protokolas, foto nuotraukos, schema), kad M.

G. susidÅ«rimas su kita transporto priemone (eismo dalyviu) įvyko M. G. važiuojant ties kelio viduriu, kadangi įbrėžimai, palikti mopedo ant kelio dangos yra nutolę 2,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to (eismo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini), plotis yra 3,3 m), tęsiasi kryptimi iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, o prieÅ¡ nugriÅ«damas ant asfalto mopedas turėjo judėti dar kairiau įbrėžimų. Tai patvirtino ir nukentėjusiojo brolis A. G., kuris parodė, kad atvažiavęs į įvykio vietÄ brolį rado gulintį kelio viduryje.

Nustatinėjant ar transporto priemone (eismo dalyviu) galėjo bÅ«ti kaltinamojo J. P. vadeliojamas arklys su vežimu, teismas atsižvelgia ne tik į tÄ aplinkybę, jog minėtu laiku visgi J. P. su savo sutuoktine A. P. keliu (duomenys neskelbtini) važiavo, pravažiavo ir eismo įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) kaimÄ , tačiau ir į tai, kad nukentėjusiojo teigimu, jis tikrai matė, jog atsimušė į arklio tempiamÄ vežimÄ , į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių abejotinų aplinkybių, kad paminėtu keliu galėjo važiuoti koks nors kitas vadeliotojas – byloje apklausti liudytojais E. Ž. bei S. U. parodė, kad važiuodami iÅ¡ karto po įvykio tuo pačiu keliu nebuvo sutikę jokių kitų vadeliotojų, tik J.

P. bei pastarojo sutuoktinę, į tai, kad J. P. priklausančio vežimo priekyje esančio metalinio skersinio aukštis (apie 0,6 m) sutampa su mopedo išorinių sugadinimų išsidėstymu (apie 0,6 m aukštyje sulaužyta mopedo priekinė plastiko apdaila, į tai, kad vežimo metalinė konstrukcija, kurios pagalba sukinėjasi ratai į išorę išsikiša dar 13 cm, ši konstrukcija yra 58 cm aukštyje, o nukentėjusiojo kairės kojos padėtis panašiai ir buvo šiame aukštyje, nes mopedo pagrindas kojoms pasidėti yra 34 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, o koja buvo sužalota viduriniame trečdalyje, į liudytojų R.

J. bei A. J. parodymus, kad apžiÅ«rint tamsoje arklinį vežimÄ buvo matyti smulkios žibančios stiklo dalelės, o iÅ¡ vežimo priekinės dalies paimtos dvi didesnės stiklo Å¡ukės. Nors Å¡ių stiklo Å¡ukių priklausomybės nustatyti neįmanoma, tačiau jos yra veidrodžio Å¡ukės, neturinčios gamyklinių briaunų, visi pavirÅ¡iai aplink Å¡ukes - dužimo metu susidarę atidalinimo pavirÅ¡iai, į tai, kad buvo apgadintas bÅ«tent kairės pusės mopedo galinio vaizdo veidrodėlis, tai yra jis buvo sudaužytas.

Netikėti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, patvirtinantys pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo, jų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Kaltinamasis J. P. nepateikė jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų kaip jo vežimo priekinėje dalyje, kur ir įvyko smÅ«gis, atsirado veidrodžio Å¡ukės.              Ekspertas nurodo, kad jei mopedas kliudė prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusio vežimo priekinę kairę pusę, tai yra mopedui kairės pusės veidrodėliu kliudžius vežimo kairės pusės Å¡onlentės priekinę atramÄ , jos viršų, mopedo priekinė kairė pusė buvo ženkliai kairiau vežimo atramos ir tuo pat metu mopedas priekine dalimi negalėjo kliudyti vežimo priekyje esančio metalinio skersinio kairės pusės. Arba nagrinėjant kitÄ situacijÄ , mopedui priekine kaire puse kliudžius vežimo priekyje esančio metalinio skersinio kairę pusę, mopedo kairysis veidrodėlis buvo ženkliai deÅ¡iniau minėto metalinio skersinio kairio kraÅ¡to ir negalėjo apie 1,25 m aukÅ¡tyje mopedas kairiu veidrodėliu kliudyti vežimo kairės pusės Å¡onlentės priekinę atramÄ (II tomas, b.l. 130).

Teismas nesutinka su eksperto teigimu, kad minimos aplinkybės buvo nustatytos, kadangi nei nukentėjusysis M. G. neparodė, nei tyrimo metu buvo nustatyta, jog mopedo kairės pusės veidrodėlis kliudė bÅ«tent vežimo kairės pusės Å¡onlentės priekinę atramÄ ir tuo pat metu priekine kaire puse kliudė vežimo priekyje esančio metalinio skersinio kairę pusę. M. G. parodė, kad jis kairę kojÄ susižalojo į metalines konstrukcijas ir atsimušė į arklinio vežimo priekinį ratÄ .

Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad veidrodėlis bÅ«tinai buvo apgadintas jam atsimuÅ¡us į vežimo kairės pusės Å¡onlentės priekinę atramÄ .              Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad tiriamo įvykio metu nukentėjusysis M. G. atsitrenkė bÅ«tent į J. P. vadeliojamÄ arklinį vežimÄ . Taip pat nustatyta, kad J. P. vežimÄ vadeliojo bÅ«damas iÅ¡gėręs alkoholinių gėrimų – alaus.

To neneigė nei pats kaltinamasis.               Nors ekspertizės iÅ¡vadoje konstatuota, kad mopedo vairuotojo M. G. veiksmai – važiavimas mopedu arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio techniniu požiÅ«riu nepriimtinas, nesaugus ir techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu, kad M. G. turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau tai nebuvo Å¡io eismo įvykio kilimo sÄ lyga. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J.

P. vadeliojamas vežimas tamsiu paros metu buvo tinkamai nepaženklintas, J. P. vežimu važiavo be liemenės, važiavo važiuojamosios dalies viduriu ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 73, 75 punktų reikalavimus, tai yra vežimÄ vadeliojo bÅ«damas neblaivus, vežimÄ vadeliojo ne deÅ¡iniuoju kelkraščiu, kadangi kelkraÅ¡tis Å¡ioje kelio atkarpoje yra, taip pat vadeliodamas vežimÄ tamsiu paros metu ant kurio nebuvo pritaisyti žibintai, neturėjo privalomų žibintų, taip pat nedėvėjo ryÅ¡kiaspalvių liemenių su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais.

Å ie kaltinamojo J. P. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti. J. P. kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vadeliojant vežimÄ ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata, pilnai įrodyta, jo veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. yra teisinga.             J. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo kaltinamas dar ir tuo, kad sukėlęs sukėlė pavojų ir turėjo pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu – M.

G., tačiau jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io gyvybei, turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ , tačiau iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino palikdamas sužalotÄ M. G. gulintį ant važiuojamosios dalies, todėl padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 144 str. (II tomas, b.l. 22).             Lietuvos Respublikos BK 144 str. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Kadangi Å¡i nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t.y. kai asmuo, turintis pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tÄ pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokiÄ galimybę. Å i veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam bÅ«tina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sÄ moningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

             Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas M. G., Å¡iam nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams suÅ¡velninti, neiÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau paties J. P. teigimu, jis nematė jokio į jo vadeliojamÄ vežimÄ atsimuÅ¡usio motorolerio. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. U. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vežime sėdėjo susiglaudę, galimai miegojo, o ir nukentėjusysis neparodė, kad kaltinamasis po įvykio bÅ«tų kÄ nors sakę, kitaip sureagavęs, nors iÅ¡ karto po susidÅ«rimo parkritęs ant kelio pasižiÅ«rėjo į nuvažiuojančio vežimo pusę, kuris visgi juda negreitai.

Bylos duomenimis, daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog J. P. nuvažiuodamas iÅ¡ įvykio vietos tai darė sÄ moningai, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, neturi pagrindo. Juo labiau, kad po įvykio, praėjus kelioms valandoms laiko, J. P. buvo nustatytas girtumas, pareigÅ«nų teigimu, jie su kaltinamuoju sunkiai susiÅ¡nekėjo, o įrodymų, kad kaltinamasis alkoholį galėjo vartoti ir po įvykio, byloje nėra pateikta. Å iuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. P. dėl savo bÅ«klės – neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. numatyti padariniai.

Byloje nėra surinkta kitokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Ä®vertinus kaltinamÄ jį J. P. kaltinančius bei teisinančius įrodymus, J. P. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuos Respublikos BK 144 str. iÅ¡teisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).             Atsižvelgdamas į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, teismas tai pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi net ir duodamas nukentėjusiajam 600 Lt, jis juos įvardina ne kaip žalos atlyginimÄ , o kaip skolÄ (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.); kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p).              Kaltinamajam J. P. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.             Dėl bausmės skyrimo.             Skiriant kaltinamajam J.

P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, – nusikaltimas apysunkis, į kaltės formÄ ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadijÄ , pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, kelių eismo taisyklės buvo pažeistos Å¡iurkščiai, nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas;

į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusÄ , – kaltinamasis J. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeisimus nebaustas, yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , į tai, kad byloje reiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes.              Esant Å¡ioms aplinkybėms kaltinamajam J. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str.

– bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei įpareigojimÄ vežimo nevadelioti pagrindiniu keliu LukÅ¡iai - GerdžiÅ«nai – KriÅ«kai (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 10 p., 3 d.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio.             Nukentėjusysis M. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 4 400 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo J. P..             Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M.

G. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kadangi dėl sužalotos kojos jam buvo atliekamos dvi operacijos, sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, sužalota taip pat ir galva, tačiau nėra byloje duomenų, kad patirti sužalojimai turės įtakos neigiamos įtakos nukentėjusiojo tolimesniam pilnaverčiam gyvenimui. Å iuo atveju bÅ«tina įvertinti tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad nukentėjusiojo veiksmai – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nevažiuojant kuo arčiau važiuojamosios dalies kraÅ¡to, nesumažinant greičio, rodo, kad M.

G. nebuvo pakankamai atsargus. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros – 4 400 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam M.

G. iÅ¡ kaltinamojo J. P..              Civilinis ieÅ¡kovas Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiÅ¡kė 8 013,36 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, patirtÄ dėl M. G. gydymo (I tomas, b.l. 79-80).Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės biudžeto, jos turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltų asmenų, todėl civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 8 013,36 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir priteistinas iÅ¡ kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi veidrodžio Å¡ukės, paliktinos prie baudžiamosios bylos, o mopedo galinio vaizdo veidrodėlis – nesant nukentėjusiojo praÅ¡ymo šį grÄ Å¾inti, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas n u s p r e n d ž i a: J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. ir nuteisti laivės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Paskirti kaltinamajam J.

P. baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų ir įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vežimo nevadelioti pagrindiniu keliu LukÅ¡iai - GerdžiÅ«nai – KriÅ«kai. J. P. iÅ¡teisinti dėl to, kad po 2010-09-14 padaryto eismo įvykio be pagalbos paliko nukentėjusį asmenį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 144 str., požymių.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.Priteisti iš kaltinamojo J. P. keturis tūkstančius keturis šimius litų (4 400 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui M. G..Priteisti iš kaltinamojo J. P. aštuonis tūkstančius trylika litų 36 ct (8 013,36 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi veidrodžio šukes palikti prie baudžiamosios bylos, o galinio vaizdo veidrodėlį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Å akių rajono apylinkės teismÄ .             Teisėjos paraÅ¡as.NuoraÅ¡as tikras: Teisėja                                                                                                              Loreta MasevičiÅ«tė