2021-07-28 Nr. AB-15010-3-63-3-00879-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-448-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00879-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. A. ir R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai O. A. ir R. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 1SS-575-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą iš naujo.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų ginčijamą Raštą priėmė NŽT. Raštas buvo priimtas NŽT veikiant ne kaip aukštesniajam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, o išnagrinėjus konkrečiai jai adresuotą pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. prašymą pateikti tikslią informaciją ir tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą medžiagą pareiškėjų keliamais klausimais.

Atsižvelgęs į tai, kad Raštas yra savarankiškai pareiškėjams teisines pasekmes sukeliantis teisės aktas, o NŽT buveinė yra Vilniuje, teismas sprendė, kad skundas dėl Rašto teisėtumo bei pagrįstumo turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėja O. A. ir R. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo sujungti bylas pagal šį atskirąjį skundą ir pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-3481-1063/2021.

Pareiškėjas teigia, kad jie su skundu dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti jų skundą, nes jie su skundu turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat pareiškėjai, nepraleisdami Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatyto termino, pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, tačiau Regionų apygardos administracinis teismas, žinodamas apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė, kad skundas turi būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad susidarė tokia situacija, kad tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Regionų apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi nuspręsti, kur turi būti nagrinėjamas pareiškėjų skundas.

Pareiškėjų nuomone, atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-3481-1063-2021 ir šis atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I3-6633-609/2021, siekiant ne tik vėl išvengti galimų skirtingų tos pačios situacijos vertinimų, bet ir būtų aiškiai išdėstyta vieninga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija, turėtų būti nagrinėjami kartu.

Teisinius argumentus, kodėl pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, jie pateikė 2021 m. gegužės 25 d. atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertindamas keliamo ginčo esmę, nurodė, kad pareiškėjas ginčija NŽT Raštą kaip sukeliantį jam tiesiogines teisines pasekmes ir prašo įpareigoti instituciją iš naujo išnagrinėti jų 2021 m. vasario 8 skundą. Raštas buvo surašytas NŽT veikiant ne kaip aukštesniajam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, o išnagrinėjus konkrečiai jai adresuotą pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. prašymą pateikti tikslią informaciją ir tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą medžiagą pareiškėjų keliamais klausimais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai ginčija NŽT Raštą, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka su NŽT struktūrinio padalinio (Klaipėdos rajono skyriaus) sprendimu, kuriuo atsisakyta keisti Klaipėdos r. savivaldybės Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2734.

Iš skundo turinio ir pateiktų priedų nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į NŽT su 2021 m. vasario 8 d. skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr.12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl Kvietinių kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų 2021 m. vasario 8 d. skundą, surašė Raštą. Taigi, nors pareiškėjai skundžiamu aktu įvardino NŽT Raštą ir jokių reikalavimų NŽT teritoriniam padaliniui nereiškia, tačiau įvertinus skundo turinį, darytina išvada, jog byla yra susijusi būtent su NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu.

Taigi nors pareiškėjai skunde prašo panaikinti NŽT 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 1SS-575-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo ir informacijos pateikimo“, kuriame paaiškinta, kodėl nėra pagrindo keisti Klaipėdos r. savivaldybės Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2734, tačiau iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų akivaizdu, kad savo teisių pažeidimą pareiškėjai kildina iš NŽT struktūrinio padalinio sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti žemės sklypo projektą, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai ginčija NŽT Raštą kaip sukeliantį jam tiesiogines teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ nustatytas skundų trūkumų šalinimo institutas, todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjų skundas neatitinka ABTĮ nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi pasiūlyti pareiškėjams juos pašalinti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. 12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl Kvietinių kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“, pasinaudojo privaloma (t. y. Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. įtvirtinta) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. NŽT 2021 m. balandžio 14 d. raštą Nr. 1SS-575-(5.59E) surašė ištyrusi minėto NŽT Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl būtent pastarasis sprendimas (t. y. 2020 m. spalio 9 d. raštas Nr. 12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl Kvietinių kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“) yra pareiškėjų inicijuojamo ginčo objektas. 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr. 12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl Kvietinių kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“ priėmė NŽT Klaipėdos skyrius. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas būdamas aktyvus, ir pagal ABTĮ 12 straipsnį turėdamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turėjo paaiškinti pareiškėjams dėl galimybės reikšti reikalavimą panaikinti ir NŽT Klaipėdos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. raštą Nr. 12SD-5312-(14.12.104.) „Dėl Kvietinių kadastro vietovės 2004-04-30 žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimo“, atitinkamai atsakovu byloje nurodant NŽT Klaipėdos skyrių, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – NŽT. Tokios pozicijos laikomasi aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2334-520/2017; 2019 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-624/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-236-552/2021).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Regionų apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. A. ir R. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų O. A. ir R. A. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė