Legislator Case Law & Legislation
39bcebee-bb7b-431a-944e-f20f7f4aa145 AI generated

39bcebee-bb7b-431a-944e-f20f7f4aa145 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 39bcebee-bb7b-431a-944e-f20f7f4aa145
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmos instancijos teismoPirmos instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-477-280/2012Teisėja Dalia Pranckienė                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04021-2010-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.8; 42.9; 45.5; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N  U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

39bcebee-bb7b-431a-944e-f20f7f4aa145 · Panevėžio apygardos teismas: SiÅ«lo teismui kreiptis į teismÄ praÅ¡ant nustatyti, ar CPK 153 str. 2 d. neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.              Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įstatymus taikė atgaline tvarka, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl toks sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aktų redakcija, kuri buvo priimta jau atsakovei atlikus patalpų Å¡ildymo bÅ«do keitimo darbus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismoPirmos instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-477-280/2012Teisėja Dalia Pranckienė                                                Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04021-2010-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.8; 42.9; 45.5; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N  U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,kolegijos teisėjų:

Birutės Jonaitienės, Laimanto MisiÅ«no,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-739/2012 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“ ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl skolos už patalpų Å¡ildymÄ ir atsakovės J. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Litesko“ dėl Å¡ilumos vartojimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, D.

P., I. G., L. L., R. J., M. J., L. Z..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. 2 298,26 Lt skolÄ už patalpų Å¡ildymÄ laikotarpiu 2009-11-01 iki 2010-04-30 ir 45,89 Lt delspinigių. Nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovei priklausančio buto Å¡ilumos įrenginiai nuo bendros pastato Å¡ildymo sistemos bÅ«tų atjungti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka ir Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai yra nutraukti.

Teigė, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo sutartiniai Å¡ilumos pirkimo-pardavimo santykiai, kurių pagrindu prašė priteisti susidariusį įsiskolinimÄ . Atsakovė J. K. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti atsakovės buto Å¡ilumos vartojimo sutartį nutraukta nuo buto vartotojo Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos. Nurodė, kad butas nėra atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, tačiau sistema nėra naudojama, kadangi, atliekant paprastojo remonto darbus, bute, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡montuoti buto centrinio Å¡ildymo vartotojo įrenginiai ir nuo 2009-09-23 ieÅ¡kovė netiekė Å¡ilumos energijos į atsakovės butÄ , butas buvo Å¡ildomas autonominiu bÅ«du.

Darė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas konstatuoti sutarties dėl Å¡ilumos energijos tiekimo į ieÅ¡kovės butÄ pasibaigimÄ nuo buto Å¡ildymo sistemos atjungimo nuo centrinės Å¡ildymo sistemos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sistemiÅ¡kai vertinant atsakovės buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo namo bendros Å¡ildymo sistemos metu galiojusių statybos teisinius santykius reglamentavusių teisės aktų nuostatas byloje nagrinėjamo ginčo klausimu, ginčo sprendimui taikytinas ir Statybos įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai aktai, taip pat ir Å ilumos Å«kio įstatymas bei Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimÄ Å¡ilumos vartotojams įtvirtinta teisė atjungti savo buto patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos.

Nenustatė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu bÅ«tų laikiusis nurodytuose teisės aktuose reglamentuotų patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos procedÅ«rų. Atsakovė, norėdama įgyvendinti teisę atjungti savo buto Å¡ildymo įrenginius nuo namo bendros Å¡ildymo sistemos, privalėjo įrodyti, jog dėl jos buto Å¡ildymo sistemų atjungimo ir Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo kiti to namo butų ar kitų savininkai nepatirs papildomų iÅ¡laidų, ar dėl to nebus pažeidžiamos jų teisės. IÅ¡ byloje esančių butų savininkų sutikimų turinio ir kitų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumos teismas nustatė, kad sutikimai buvo duoti viso namo atjungimui nuo miesto centrinio Å¡ildymo sistemos, be to, atjungimÄ atliekant visiems butų savininkams vienu metu, tuo tarpu savo buto Å¡ildymo įrenginius atsakovė atjungė viena.

Dėl visų Å¡ių nurodytų aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė, kad atjungiant jos buto Å¡ildymo įrenginius nuo namo bendros Å¡ildymo sistemos, nebuvo padaryta žala kitiems namo butų savininkams. Nustatė, o taip pat tokiÄ iÅ¡vadÄ byloje pateikė ir Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kad atsakovė ginčo laikotarpiu, įgyvendindama savo civilines teises, nesilaikė norminių aktų nustatytos tvarkos, todėl darė iÅ¡vada, kad ji savo teises įgyvendino piktnaudžiaudama teise.

Kadangi atsakovė, atjungdama buto Å¡ildymo įrenginius pažeidė Å ilumos Å«kio įstatymÄ , statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų ir Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus, ginčo laikotarpiu ji iÅ¡liko ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotoja. Pažymėjo, kad atsakovė ėmėsi veiksmų jos buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo namo bendrosios Å¡ildymo sistemos įteisinimui. Kadangi pagal galiojančius teisės aktus, iki kol namo butų ar kitų patalpų savininkai patys pasirinks name suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodÄ , ieÅ¡kovė taikyti kito metodo, nei labiausiai atitinkančio namo Å¡ildymo sistemÄ bei įrengtÄ atsiskaitomÄ jį apskaitos prietaisÄ , neturėjo teisės, teismas darė iÅ¡vada, kad namo butų ar kitų patalpų savininkai atsiskaito už Å¡ilumos energijÄ pagal teisės reglamentuotÄ tvarkÄ .

Atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, ieÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymo (iÅ¡dalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto Å¡ilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio.Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti arba bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme.

Taip pat praÅ¡o raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėti ir kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu patikrinti ar:Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų, patvirtintų Ūkio ministro įsakymu 2003-06-30 Nr. 4-260, 11 p. neprieÅ¡tarauja lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, proporcingumo principams, Civilinio kodekso 1.2 str., 4.39 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.156 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. bei Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str., o nustačius prieÅ¡taravimÄ - laikyti ji panaikintu;Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas „Šilumos bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5“ neprieÅ¡tarauja Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 4 d., 25 str., CK 4.76 ir 4.82 str. ir Civilinio kodekso proporcingumo principui;Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas „Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4“, neprieÅ¡tarauja Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 4 d.;LR Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 p. nuostata ir atitinkamai Å¡ių taisyklių 250.1-250.6. pp., 251-256 p., 256.1-256.6 pp., 257-263 p. neprieÅ¡taravo LR Å¡ilumos Å«kio įstatymo 29 str. 1 d., ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas), taip pat LR statybos įstatymo 20 str. 11 d. ta apimtimi, kad „<...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija“, taip pat LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 papunkčiui;LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210-218 punktai, neprieÅ¡taravo LR Å¡ilumos Å«kio įstatymo 29 str. 1 d., ta apimtimi, kad buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas), taip pat LR statybos įstatymo 20 str. 11 d. apimtimi, kad „<...> statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus <...> nustato Vyriausybės įgaliota institucija“, taip pat LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 pp.;LR Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 p. ir atitinkamai Å¡ių taisyklių 250.1-250.6 pp., 251-256 p., 256.1-256.6. pp., 257-263 p. neprieÅ¡taravo LR statybos įstatymo 2 str. 21 d. ta apimtimi, jog kitaip numatė Å¡ildymo sistemų įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos ir buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo įgyvendinimo sÄ lygas ir tvarkÄ ;LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210-218 p. neprieÅ¡taravo LR statybos 2 str. 21 d. ta apimtimi, jog kitaip numatė karÅ¡to vandens įrenginių sistemų atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų įgyvendinimo sÄ lygas ir tvarkÄ .Atsakovė primygtinai praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei teismas to nedarys, praÅ¡o jos nagrinėjimÄ sustabdyti iki Konstitucinis teismas nepriims galutinio sprendimo byloje Nr. 33/2009, kurioje bus tiriama, ar CPK 319 str. 3 d. ir 352 str. 3 d. nuostatos neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 117 str. 1 d.

SiÅ«lo teismui kreiptis į teismÄ praÅ¡ant nustatyti, ar CPK 153 str. 2 d. neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.              Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įstatymus taikė atgaline tvarka, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl toks sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisės aktų redakcija, kuri buvo priimta jau atsakovei atlikus patalpų Å¡ildymo bÅ«do keitimo darbus.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė teisės principÄ â€“ teisės aktai atgal negalioja. Mano, jog Å ilumos Å«kio įstatymo 29 str. 1 d. nereguliuoja statybos, keičiant Å¡ildymo bÅ«dÄ , teisinių santykių, o tiesiogiai nukreipia į Å¡iuos teisinius santykius reguliuojantį specialųjį Statybos įstatymÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad tiek iki 2010-11-12 galiojusių Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių IV skyriaus XI skirsnio 250-264 p. (tiek, kiek reglamentuoja atsijungimÄ nuo Å¡ildymo sistemų), tiek nuo 2010-11-01 galiojusių Taisyklių Trečios dalies VIII skyriaus 210-218 p. (tiek, kiek reglamentuoja karÅ¡to vandens įrenginių (sistemos) atjungimÄ nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų) reglamentuoja butų ir kitų patalpų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų keitimo bÅ«dÄ pažeidžiant Å ilumos Å«kio įstatymo 29 str. 1 d., Statybos įstatymo 2 str. 21 d., 20 str. 11 d., LR Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 p.p. ir virÅ¡ydami Å¡ių Taisyklių paskirtį reglamentuoti Å¡ilumos vartotojų ir kitų Å¡ilumos Å«kio subjektų bei karÅ¡to vandens vartotojų ir karÅ¡to vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.

Konstatuoja, kad LR ūkio ir energetikos ministrai, tvirtindami šioje byloje ginčytinas Taisyklių nuostatas, peržengė savo kompetencijos ribas reglamentuodami savo reguliavimo sričiai nepriskirtus teisinius santykius ir tokiu būdu vartotojams neteisėtai nustatydami papildomas, perteklines pareigas. Mano, jog Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimo turinys buvo neteisėtai pakeistas ir išplėstas žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais - LR ūkio ministerijos, o vėliau LR energetikos ministerijos patvirtintomis Taisyklėmis, nors šios ministerijos nėra įgaliotos reglamentuoti nei šildymo būdo keitimo tvarkos, nei statybos darbų.

Nurodo, jog CPK 3 str. 4 d., LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str., bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas patikrinti, ar byloje taikytinas teisės norminis aktas atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį aktÄ . Teigia, jog nutraukus Å¡ilumos vartojimÄ , iÅ¡ buvusio abonento negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas mokestis už nesuvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , antraip tai prieÅ¡tarautų Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatoms dėl vartotojo teisės savo nuožiÅ«ra pirkti prekes ar paslaugas bei apmokėti tik už parduotÄ prekę ar paslaugÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Å¡ilumos energijos vartojimo sutartis gali bÅ«ti teisėtai nutraukta vartotojui faktiÅ¡kai atsijungus nuo Å¡ilumos energijÄ tiekiančių įrenginių. Siekiant atsijunti, reikalingi statybos darbai ir pastarieji turi bÅ«ti atliekami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, pagal kuriÄ 2009-09-23 tokiems darbams nebuvo reikalingas joks projektas ar leidimas bei neprivaloma atliktus pakeitimus nustatyta tvarka priimti naudoti. Nurodo, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omu laikotarpiu atsakovė savo butÄ Å¡ildė alternatyviu vietinio Å¡ildymo bÅ«du ir ieÅ¡kovės tiekiamos Å¡ilumos energijos nenaudojo.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Å¡ildymo bÅ«do keitimÄ vartotojo iniciatyva atsakovės buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendrosios Å¡ildymo sistemos metu reglamentavo tiek Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai, tiek ir Å ilumos Å«kio įstatymas bei LR Å«kio ministro 2008-12-04 įsakymo Nr. 617 redakcijos Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, atsakovės buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai.

Pagal Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vadÄ , atsakovės bute atlikti Å¡ilumos bÅ«do keitimo darbai priskirtini prie paprastojo remonto, kuriam nereikalingas projektas, leidimas ar sutikimas, todėl minėti atsakovės darbai atlikti teisėtai ir laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos iÅ¡vadÄ dėl atsakovės atliktų darbų priskyrimo prie paprastojo remonto, kadangi minėta iÅ¡vada buvo pagrįsta specialiomis žiniomis ir Å¡ias žinias atmesti teismas turėjo remdamasis motyvuotai ar pasinaudojęs į bylÄ iÅ¡kviesto eksperto, specialisto žiniomis.

Teigia, kad ginčas tarp tiekėjo, t. y. ieÅ¡kovės, ir atsakovės, kaip vartotojo, dėl galimybės nutraukti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį spręstinas atsižvelgiant į Vartotojų teisių gynimo įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ . Nurodo, jog Å¡ilumos vartojimo sutarties nutraukimo metu buvo visos sÄ lygos ir aplinkybės, kurioms esant leidžiama vartotojui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti ar pakeisti Å¡ilumos energijos tiekimo į butÄ sutartį. Mano, jog sutartis akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga, be to, nustatyta, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio ieÅ¡kovė netiekia Å¡ilumos energijos į atsakovės butÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejusi sutartis dėl Å¡ilumos energijos tiekimo į butÄ yra pasibaigusi nuo buto Å¡ildymo sistemos atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos.

Teismui konstatavus minėtos sutarties pabaigÄ , toks vartotojų teisių gynimo bÅ«das labiausiai atitiktų pareikÅ¡to reikalavimo esmę ir siekiamÄ tikslÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl atsakovės turėtos Å¡ilumos vartojimo sutarties nesÄ Å¾iningumo, kaip atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo pripažinti sutartį nutraukta, tuo pažeisdamas atsakovės kaip vartotojos teises. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė, pažeisdama jų teises, taiko atsakovei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas Å¡ilumos paskirstymo metodikas, apie kurias atsakovė nėra net informuotas, o Å¡ios metodikos Nr. 4 ir Nr. 5., kaip standartinės sutarties sÄ lygos, nėra suderinta su Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip to reikalauja Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 4 d.

Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ir Nr. 5., kuriuos privalomai parinko Å¡ilumos tiekėjas visiems vartotojams, kurie dar nepasirinko nei vieno iÅ¡ kitų rekomenduojamų metodų, yra standartinė Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga, nes privalomai taikoma visiems Å¡ilumos vartotojams, jÄ nustato įgaliota institucija, o individualiems Å¡ilumos vartotojams parenka Å¡ilumos tiekėjas vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pažymi, kad Å¡i standartinė Å¡ilumos vartojimo sutarties sÄ lyga nėra suderinta su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nors Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. 4 d. nustato standartinių sutarčių sÄ lygų tvirtinimo tvarkÄ .

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos butų iÅ¡skiriamas Å¡ilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų Å¡ildymui, apskaitytas nebuvo, nes jokia metodika to nenumato, nors pagal įstatymÄ turėjo bÅ«ti įvertintas. Mano, kad Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 11 p. - Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Å¡ias sÄ lygas tarp 8 punkte nurodytu Å¡alių - juridinių ir fizinių asmenų, nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos ir iki tol Å¡alys nesudarė Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas - prieÅ¡tarauja lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybes neliečiamumo, sutarties laisvės, proporcingumo principams, CK 1.2 str., 4.39 str. 1 d., 6.156 str. 1 d., 6.156 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. bei Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str.

Teigia, kad pirmos instancijos teismas sprendimÄ dėl techninius ir specialiųjų žinių reikalaujančio atsakovės bute atliktų statybos darbų faktinio ir teisinio įvertinimo priėmė neturėdamas kompetentingos valstybinės statybų priežiÅ«ros institucijos iÅ¡vados byloje. Teismas privalėjo į bylÄ iÅ¡vadai pateikti įtraukti institucijÄ , kuri yra įgaliota kvalifikuotai įvertinti atsakovės bute atliktus paprastojo remonto darbus - Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos.IeÅ¡kovė UAB „Litesko“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir praÅ¡o palikti Panevėžio miesto 2012 m. balandžio 5 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojai, norėdami nutraukti Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį ir atjungti savo patalpas nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos, turi laikytis teisės aktuose nustatytos specialios atsijungimo procedÅ«ros, nepažeisti tiek kitų daugiabučio namo bendrasavininkų, tiek Å¡ilumos tiekėjo interesų bei nepadaryti jiems žalos. Pagal Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, buitinis Å¡ilumos vartotojas, ketindamas atjungti buto Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemų ir pakeisti buto Å¡ildymo bÅ«dÄ , privalėjo pateikti praÅ¡ymÄ savivaldybės institucijai gauti iÅ¡ jos projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo sistemÄ .

Pažymi, jog ieÅ¡kovės filiale projektavimo sÄ lygos dėl buto Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos nebuvo rengiamos ir iÅ¡duotos, kadangi savivaldybės institucija Å¡iuo klausimu nesikreipė. Nurodo, kad konstatuoti faktÄ , kad vartotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos, gali tik įgaliotos valstybės institucijos, kurios sprendžia, ar tinkamai ir ar visa apimtimi yra atlikti visi imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai, ir iÅ¡duoda butų ar patalpų savininkams atitinkamus dokumentus, patvirtinančius tokių darbų atlikimo teisėtumÄ ir užbaigtumÄ .

Teigia, kad minėti įgaliotų valstybės institucijÄ aktai, pažymos yra teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius tarp vartotojo ir Å¡ilumos tiekėjo pasibaigusiais. Pažymi, jog apeliantės buto Å¡ildymo įrenginių demontavimas nėra tapatus ir negali bÅ«ti prilyginamas buto Å¡ildymo sistemos atjungimui nuo visos daugiabučio namo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, t. y. nereiÅ¡kia Å¡ilumos pirkimo-pardavimo santykių tarp ieÅ¡kovės ir apeliantės pasibaigimo.

Nurodo, jog daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir patalpų savininkai nėra pasirinkę daugiabučiame name suvartotos Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodo, todėl ieÅ¡kovė, paskirstant name suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , naudoja Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 ir Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodÄ Nr.

5. IeÅ¡kovė neturi teisės taikyti kito metodo, kol daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepasirinks metodÄ Å¡ilumos kiekiui paskirstyti. Pažymi, kad, kol vartotojai pasirenka Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodÄ , apskaitomas visas namui tiektas Å¡ilumos energijos kiekis. Nurodo, jog kasacinio teismo suformuota praktika dėl neteisėtai atsijungusių Å¡ilumos vartotojų pasikeitė ir Å¡iuo metu yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡ilumos tiekėjo negautas apmokėjimas už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ nebekvalifikuotinas kaip jo patirti nuostoliai, o pripažįstamas skola.

Taip pat, patalpų savininkas, neteisėto atsijungimo atveju, pripažįstamas vartotoju ir prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ neteisėtai atjungtų patalpų savininkui iÅ¡lieka tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus įteisintas patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos. Nurodo, jog apeliantės buto Å¡ildymo sistemos demontavimo metu galiojo Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios detaliai reglamentavo pavienio daugiabučio namo buto atjungimo tvarkÄ ir Å¡i tvarka privaloma visiems, įskaitant ir apeliantei, Å¡ilumos vartotojams.

Teigia, kad apeliantė, pažeisdama teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , demontavo savo buto Å¡ildymo sistemas nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, todėl piktnaudžiavo savo teise. Nurodo, jog iki 2010-10-01 galiojusiame Statybos įstatyme numatyta, jog prie statinio rekonstravimo priskiriami darbai, kuriais pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos, todėl Å¡ildymo sistemos pertvarkymo dėl buto, patalų Å¡ildymo keitimo darbai priskirtini prie statinio rekonstrukcijos ir apeliantei buvo bÅ«tina gauti statybos leidimÄ , pasirengti projektÄ .

Pažymi, kad byloje jau yra pateikti raÅ¡tai, gauti iÅ¡ dalies praÅ¡ytų įtraukti į bylÄ asmenų, todėl apeliantės argumentai dėl skundžiamo sprendimo naikinimo, nesant valstybinių institucijų iÅ¡vadų, nepagrįsti. Atsakydama į apeliantės praÅ¡ymus kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ , ieÅ¡kovė nurodo, jog Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų atitikimo teisės principams ir teisės aktų nuostatoms klausimas jau priimtas minėtame teisme ir pakartotinis klausimo pateikimas nereikalingas.

Remiantis Å ilumos Å«kio įstatymu, Å¡ilumos paskirstymo metodai nederinami su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, todėl apeliantės praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Komisijos Metodų Nr. 4 ir Nr. 5 atitikimo Å ilumos Å«kio įstatymui nepagrįstas. Dėl Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nurodytų punktų ir papunkčių atitikimo Å ilumos Å«kio įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatoms, pažymi, jog minėti punktai jau nebegalioja ir nėra pagrindo spręsti jų teisėtumo klausimo.

Teigia, jog apeliantės buto Å¡ildymo sistemos demontavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos neprieÅ¡taravimo viena kitoms. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nepavesta nagrinėti abstrakčius, hipotetinius, nesusijusius su nagrinėjama individualia byla teismų paklausimus ir administracinio teisės akto teisėtumo bylos iÅ¡nagrinėjimas turi padėti teismui įvykdyti teismingumÄ individualioje byloje, bÅ«ti naudingas besikreipiančiam teismui, todėl praÅ¡ymas nepagrįstas.

Kadangi byla nėra iÅ¡skirtinė, nėra sudėtinga ir ginčo suma tik 2 344,15 Lt, todėl apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų virÅ¡yti LR Teisingumo ministro 2004-02-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtinančius maksimalius užmokesčio dydžius.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį patenkinti.

Nurodo, jog (duomenys neskelbtini), namo butų savininkai gyventojų susirinkime pritarė atsijungimui nuo centrinės Å¡ildymo sistemos. Faktinis atsakovės buto Å¡ildymo įrenginių atjungimas nuo namo bendrosios Å¡ildymo sistemos užfiksuotas antstolės faktinių aplinkybių nustatymo protokolu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į specialisto V. T. atliktÄ Ä¯vertinimÄ . Teigia, kad atsakovė nėra ieÅ¡kovės tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotoja ir ji neturi mokėti už tÄ energijÄ , kurios nesuvartojo.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ . Nurodo, jog, remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raÅ¡tu, atsakovės atlikti darbai priskirtini prie paprastojo remonto darbų. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.).

Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad atsakovė J. K. nuosavybės teise valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6-7). UAB „Litesko“ filialas „Palangos Å¡iluma“ tiekia Å¡ilumos energijÄ Ä¯ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-70). 2009-09-23 antstolė V. Daugirdienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0004/09/F-311 konstatavo, jog bute, (duomenys neskelbtini), atjungti radiatoriai, iÅ¡ sienos iÅ¡vesti vamzdžiai nupjauti (1 t., b. l. 73-86).

UAB „Litesko“ filialas „Palangos Å¡iluma“ buvo informuota apie buto (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo įrenginių faktinį atjungimÄ nuo centrinės namo Å¡ildymo sistemos (1 t., b. l. 50). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2009-12-21 nusprendė, jog buto (duomenys neskelbtini), savininkė J. K. atjungė savo Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos tiekimo sistemos pažeisdama nustatytÄ tvarkÄ (1 t., b. l. 53-54). UAB „Litesko“, atstovaujama filialo „Palangos Å¡iluma“, praÅ¡o priteisti iÅ¡ J.

K. už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-04-30 2 298,26 Lt skolÄ už tiektÄ jos butui Å¡ilumos energijÄ . Atsakovė J. K. su tokiu reikalavimu nesutinka, tvirtindama, kad ieÅ¡kovas Å¡ilumos į jos butÄ neteikia nuo 2009 m. rugsėjo mėn., kai ji iÅ¡montavo buto centrinio Å¡ildymo vartotojo įrenginius ir nuo 2009-09-23 ieÅ¡kovė netiekė Å¡ilumos energijos į jos butÄ , butas buvo Å¡ildomas autonominiu bÅ«du. Gyvenamasis namas Vytauto g. Palanga, turi iÅ¡ viso deÅ¡imt butų. Keturi jų prieÅ¡ keletÄ metų atsijungė nustatyta tvarka nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir patalpas apÅ¡ildo individualiai.

KarÅ¡tas vanduo į namÄ neteikiamas.Atsakovė J. K., siekdama įteisinti Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo įrengimų atjungimÄ Â savo bute Nr. 9 nuo centralizuotų tinklų, pareiÅ¡kė Å¡ioje byloje prieÅ¡inį reikalavimÄ pripažinti buto Å¡ilumos vartojimo sutartį nutraukta nuo buto vartotojo Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo sistemos 2009-09-23, pripažindama iÅ¡ esmės, kad nesilaikydama nustatytų reikalavimų savo nuožiÅ«ra bute iÅ¡montavo centrinio Å¡ildymo įrenginius, tiekiama Å¡iluma nesinaudoja.

Atsijungimas nuo centrinės Å¡ildymo sistemos atliktas neteikus praÅ¡ymo Palangos miesto savivaldybei praÅ¡ymo darbams atlikti iÅ¡duoti projektavimo sÄ lygų sÄ vado, nesilaikant kitų reikalavimų, kaip tuo metu reglamentavo Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250 -254 str. Tai, kad atsakovės J. K. buto Å¡ildymo sistema pakeista savavaliÅ¡kai, nesilaikant tuo metu galiojusios tvarkos, nustatyta ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartimi, kuria netenkintas jos skundas Valstybinės energetikos komisijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2009-12-21 sprendimo bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010-02-02 sprendimo.Byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė J.

K. iÅ¡ esmės neginčija. Dėl jų nėra ginčo ir tarp byloje dalyvaujančių asmenų. Jos apeliaciniame skunde pakankamai plačiai nurodomi teisiniai nesutikimo su Panevėžio m. apylinkės teismo sprendimu argumentai ( skundo apimtis 42 lapai) , apeliantė nepagrindė savo praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl kilęs ginčas gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka ( CPK 321 str., 322 str.) Gindama savo teises, apeliantė deklaratyviai tvirtina, kad  pripažinus, jog atsijungimas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atliktas ne pagal norminiais aktais nustatytÄ tvarkÄ , todėl neteisėtas, pažeidžiamos jos, kaip turto savininkės ir kaip vartotojo, teisės ir interesai.

Tik po to, kai iÅ¡ jos buvo pareikalauta sumokėti dalį namo Å¡ildymo, proporcingai tenkančio jos nuosavybės teisėmis priklausančiai namo daliai, iÅ¡laidų, ji pareiÅ¡kė reikalavimÄ Â pripažinti buto Å¡ilumos vartojimo sutartį nutraukta, šį savo reikalavimÄ grįsdama iÅ¡ esmės ta aplinkybe, kad tiek tuo metu galiojusi, tiek Å¡iuo metu norminiais aktais nustatyta tvarka neatitinka įstatymo atitinkamų normų, todėl siÅ«lo bylos nagrinėjimÄ sustabdyti iki bus iÅ¡nagrinėti kitų teismų kreipimaisi į Lietuvos VyriausiÄ jį administracinį teismÄ bei Lietuvos Konstitucinį teismÄ .Tačiau jeigu bÅ«tų ateityje priimti nutarimai, kuriais bus konstatuotas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių neteisėtumas, tai tų taisyklių reikalavimai bus nebetaikomi nuo nutarimų priėmimo dienos, o nagrinėjamu atveju J.

K. atliko veiksmus 2009 metais, kai taisyklių reikalavimų turėjo bÅ«ti laikomasi. Nenustatyta, dėl kokių priežasčių atsakovė nesilaikė nustatytos tvarkos, kas trukdo jai net ir Å¡iuo metu įteisinti atliktus atsijungimo veiksmus.Dar 2009-09-22 UAB „Litesko“ jos atstovei dukrai J. A. pranešė, kad teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti įvertinta, ar atsijungimas nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų ir kitas patalpų Å¡ildymo bÅ«das nepadidina teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotų vidutinių Å¡ilumos tiekimo sÄ naudų likusiems namo Å¡ilumos vartotojams.

Atsakovė tÄ faktÄ , jog atsijungė tinkamai, įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, eksperto iÅ¡vadomis. Tačiau nei konstatuotos faktinės aplinkybės, nei eksperto iÅ¡vada visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kad konstatuoti, jog atlikti veiksmai nepažeidžia kitų namo bendraturčių teisių, atitinka visus techninius reikalavimus neleidžia. Daugiabučio namo Å¡ildymo bÅ«do keitimas reiÅ¡kia bendrai naudojamo objekto pertvarkymus, dėl ko savininkai turi priimti sprendimÄ .

Dėl atsakovės buto atjungimo individualaus sprendimo nėra, nes namo savininkai siekė atjungti visÄ namÄ , o konkrečiai dėl atsakovės buto nesprendė. Atsakovė Å¡iomis aplinkybėmis negali savo teisių įgyvendinti tik savo nuožiÅ«ra, ji neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų interesų. Nenustatyta, kad Å¡ilumos tiekėjas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, darė kliÅ«tis ieÅ¡kovės butÄ atjungti nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo, atvirkščiai, pati atsakovė nesilaikė norminių aktų reikalavimų, atjungdama butÄ nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos, nesuderindama techninių Å¡io veiksmo sÄ lygų norminių aktų nustatyta tvarka.Nenustatyta, kad namui pateiktu visu Å¡ilumos kiekiu praÅ¡omu laikotarpiu naudojosi tik butai, kurie iki Å¡iol neatjungti nuo centralizuoto Å¡ildymo.

Niekaip nesuprantamas atsakovės nenoras laikytis nustatytų reikalavimų, kai akivaizdu, kad keturi butai pagal juos veikę, už Å¡ilumÄ nebemoka. Pagal kasacinio teismo praktikÄ vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendrų Å¡ildymo įrenginių, iÅ¡lieka Å¡ilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų atjungimÄ ir jiems tenka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-385-2012).Atsakovė, teikdama savo teisinius argumentus, suabsoliutina savo kaip savininkės ir kaip vartotojos teises, ignoruodama tai, kad ji yra bendraturtė ir turi bÅ«ti laikomasi  ir kitų asmenų teisių ir interesų pusiausvyros.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir turėjo pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 178 str., 185 str.). Naikinti ar perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija    n u t a r ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija                                                                                   Laimutė Sankauskaitė                                                                                           Birutė Jonaitienė                                                                                           Laimantas MisiÅ«nas